Gatvėse – sirenos, nutrauktas koncertas: atakuotas Rusijos Sočis
Trečiadienio vakarą Rusijos Sočį atakavo dronai, skelbia „Moscow Times“. Sočyje ir šalia esančioje Sirius gyvenvietėje paskelbtas pavojus dėl oro ir jūrinių dronų. Gatvėje kaukė sirenos.
Skandalingi duomenys: britų veteranai mokė rusų karius kovoti prieš Ukrainą
Jungtinės Karalystės Specialiosios oro tarnybos (SAS) buvę kariai moko rusus kovoti Ukrainoje, skelbia „The Telegraph“.
Anot leidinio, tokį faktą rodo nutekėjusi žvalgybos ataskaita. Joje matyti, kad buvę kariai dirba su Maskva susijusiose kovinėse stovyklose
Remiantis „The Telegraph“ gauta nutekėjusia žvalgybos ataskaita, SAS veteranai moko rusus kovoti Ukrainoje.
„Five Eyes“ žvalgybos agentūrų užsakymu parengtoje ataskaitoje „su dideliu įsitikinimu“ konstatuota, kad Vakarų šalių karo veteranai buvo verbuojami mokyti Rusijos piliečius bei „aktyviąją tarnybą atliekančius karinius“ pareigūnus.
Minėtas leidinys gavo Australijos slaptosios žvalgybos tarnybos užsakymu parengtos ataskaitos kopiją. Joje matyti, kad du buvę Australijos specialiųjų pajėgų kariai ir vienas aktyviąją tarnybą einantis rezervistas sako, jog jiems buvo pasiūlyta tapti instruktoriais mokymo stovyklose Bulgarijoje ir Serbijoje, kuriose, kaip įtariama, buvo apgyvendinti rusų klientai.
Ataskaitoje teigiama, kad karinio mokymo bendrovės „Alfa-Metal“ valdomoje stovykloje šiaurės Bulgarijoje dirba instruktoriai iš „įvairių sričių“, įskaitant SAS, Australijos komandos pulką, JAV policijos pajėgas ir JAV jūrų pėstininkus.
„Alfa-Metal“ centras siūlo specialiųjų pajėgų mokymus ir pažengusiųjų snaiperių kursus už maždaug 4 000 eurų vienam asmeniui, skirtus potencialiems privačių karinių kompanijų nariams, asmens sargybiniams ir įmonių apsaugos komandoms.
Tačiau pranešime teigiama, kad nuo 2022 m., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, privačios mokymo stovyklos Europoje ir toliau priima Rusijos piliečius į mokymo kursus, įskaitant „pažengusiųjų artimojo kovos meno“ kursus.
Specialiųjų pajėgų veteranai, su kuriais buvo kalbėtasi renkant žvalgybinę informaciją apie stovyklą, teigė, kad dabartiniai darbuotojai jiems sakė, jog stovykla ir toliau rengė Rusijos piliečius 2025 m.
Trumpas pakomentavo savo pokalbį su Putinu: „Jis nori susitarti“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trumpai pakomentavo savo pokalbį su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu.
Jis su juo telefonu kalbėjosi anksčiau šią savaitę.
„Turėjome gerą pokalbį, jis nori susitarti. Jei nori ir Zelenskis, tai būtų labai šaunu“, – sako jis.
„Trukdo tai, kad yra du žmonės, kurie vienas kito nekenčia. Labiau nei bet kas kitas – du žmonės, kurie vienas kito nekenčia. Aš kalbuosi su žmonėmis, viskas ką darau, tai kalbuosi su žmonėmis visą savo gyvenimą, suprantu sandorius. Tai yra du žmonės, kurie yra pavargę kovoti“, – sako D. Trumpas.
Norvegijos premjeras: į Zelenskio lėktuvą pakeliui į Oslą vos nepataikė dronas
Į lėktuvą, kuriuo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis iš Moldovos į Oslą skrido dalyvauti Norvegijos karaliaus Haraldo laidotuvėse, vos nepataikė dronas, trečiadienį pranešė Norvegijos premjeras Jonas Gahras Store.
„Į jo lėktuvą vos nepataikė dronas, kai jis kilo iš Moldovos. Štai kokioje realybėje jis gyvena“, – Norvegijos visuomeniniam transliuotojui NRK sakė J. G. Store.
Jis nepateikė jokių kitų detalių apie incidentą.
V. Zelenskis į Oslą atvyko antradienio vakarą. Tada jis su J. G. Store, finansų ministru Jensu Stoltenbergu ir užsienio reikalų ministru Espenu Barthu Eide aptarė Norvegijos karinę paramą, įskaitant paramą oro gynybos srityje ir civilinę pagalbą.
Trečiadienį V. Zelenskis kartu su daugybe kitų garbingų svečių iš užsienio dalyvavo karaliaus Haraldo laidotuvėse. Norvegijos monarchas mirė rugpjūčio 28 d., būdamas 89-erių.
V. Zelenskis po laidotuvių išvyko iš Norvegijos ir keliauja į Kanadą derybų su lyderiais, NRK teigė J. G. Store.
Budanovas trečiąjį savo „suėmimą už akių“ Rusijoje pavadino „absurdo šedevru“
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyryla Budanovas Rusijos teismo sprendimą jį suimti už akių pavadino „absurdo šedevru“ ir savo darbo efektyvumo įrodymu.
Pasak „Ukrinform“, šį pareiškimą jis paskelbė „Telegram“ platformoje.
„Vadinamojo Rusijos „teismo“ sprendimai neturi jokios reikšmės nei man, nei likusiai žmonijai. Vienintelis svarbus dalykas yra mano darbas, verčiantis priešą panikuoti ir priimti tokius absurdo šedevrus. Tokius priešo veiksmus laikau savotišku mano darbo efektyvumo pripažinimu. Na, aš negaliu nuleisti kartelės – dirbsiu toliau taip pat produktyviai. Aš tarnauju Ukrainos žmonėms!“ – sakė K. Budanovas.
Kiek anksčiau Rusijos propagandos priemonės „RIA Novosti“ ir „TASS“ pranešė, kad Maskvos miesto teismas „už akių suėmė“ Prezidento kanceliarijos vadovą ir buvusį Pagrindinės žvalgybos direkcijos vadovą K. Budanovą dėl kaltinimų tariamai „draudžiamų karybos priemonių ir metodų naudojimu“.
Tai jau trečiasis K. Budanovo „suėmimas“ Rusijoje.
Rusija iškėlė JAV reikalavimą dėl karo Ukrainoje pabaigos: „Visų pirma...“
Jungtinės Valstijos privalo nutraukti paramą Kyjivui, kad padėtų užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, Rusijos valstybiniam transliuotojui VGTRK trečiadienį pareiškė Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas.
Jį cituoja ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Šie jo komentarai pasigirdo kitą dieną po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, Vašingtonui intensyvinant pastangas atgaivinti taikos derybas.
Ukrainos dronas smogė Rusijos Arkties regionui už beveik 3 tūkst. km nuo sienos
Ukrainos dronas trečiadienį sukėlė gaisrą pramoniniame objekte Rusijos Arkties Jamalo regione už maždaug 2 800 kilometrų nuo Ukrainos sienos, pranešė pareigūnai.
Nepriklausomas naujienų portalas „Mediazona“ pranešė, kad tai buvo tolimiausias drono smūgis Rusijai nuo tada, kai Maskva 2022 metais pradėjo savo puolimą Ukrainoje.
„Šiandien buvo atremta drono ataka prieš pramoninį objektą Naujajame Urengojuje. Nukritusios drono nuolaužos sukėlė gaisrą“, – platformoje „Telegram“ pranešė Rusijos Jamalo-Nencų autonominės apygardos gubernatorius Dmitrijus Artiuchovas.
„Svarbiausia, kad nėra nei žuvusiųjų, nei sužeistųjų. Šiuo metu nustatomas žalos mastas ir pobūdis“, – pridūrė jis.
Naujasis Urengojus, kuriame gyvena apie 100 tūkst. žmonių, yra įsikūręs šiek tiek į pietus nuo Rusijos šiaurės poliaračio.
Ukrainos ginklų bendrovė „Fire Point“ socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime teigė, kad dronas „įveikė daugiau nei 3 300 km ir sėkmingai pataikė į taikinį“.
Artiomas Žoga, Kremliaus specialusis atstovas Uralo regione, teigė, kad tai buvo pirmasis smūgis šio regiono Arkties dalyje.
Ukraina pastaraisiais mėnesiais suintensyvino savo tolimuosius smūgius Rusijai, atsakydama į Maskvos kasdien rengiamą Ukrainos miestų ir miestelių bombardavimą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis rugsėjo pradžioje sakė, kad, kol tęsis karas, jo šalies dronai Rusijos oro erdvę padarys „visiškai nesaugią“.
„Mediazona“ taip pat pranešė, kad smūgis, regis, buvo nukreiptas į energetikos objektą.
Sibire vietoje paminklo lietuviams ir lenkams atsirado naujas memorialas
Rusijos valdžios institucijos Jakutsko mieste Sibire vietoj paminklo, skirto ištremtiems lenkams ir lietuviams, pastatė dvi rusų karių statulas, trečiadienį pranešė „Kyiv Post“.
2023 m. birželį nuo pirminio paminklo buvo nuimta plokštė su į Sibirą ištremtų lenkų ir lietuvių vardais. Po kelių mėnesių buvo išmontuotas visas paminklas, pranešė PAP.
Paminklas sovietinių ir rusų persekiojimų aukoms iš Lenkijos ir Lietuvos buvo atidengtas 2002 m. Jį sudarė dvi plokštės. Vienoje buvo išvardyti lenkų mokslininkai, kurie, ištremti į Sachą (Jakutiją), vykdė šio regiono kultūros tyrimus. Kita buvo skirta 17–19 amžiaus rusų deportacijų aukoms, taip pat tiems, kurie buvo persekiojami sovietinių politinių represijų metu.
Nepriklausomas Rusijos naujienų kanalas „Astra“, remdamasis vietos žiniasklaida, trečiadienį pranešė, kad naujasis memorialas skirtas rusų kariams Dmitrijui Jegorovui ir Nikolajui Romanovui, kurie esą susitiko per Rusijos invaziją į Ukrainą ir abu žuvo tą pačią dieną.
D. Jegorovas tarnavo Rusijos 155-ojoje jūrų pėstininkų brigadoje Ukrainoje pirmosiomis 2022 m. plataus masto invazijos dienomis, teigia „Astra“. Ši brigada kaltinama civilių žudymu ir galvų nukirtimu Ukrainos kariams 2022 m. okupacijos metu Bučoje, netoli Kyjivo.
2023 m. D. Jegorovui po mirties suteiktas Rusijos didvyrio vardas, o N. Romanovui – Drąsos ordinas, pranešė vietos žiniasklaidos priemonė „Ulus Media“, informavusi apie naujo paminklo atidengimą.
Po Putino susitikimo su Trumpo pasiuntiniais – ne pačios optimistiškiausios nuotaikos
Europos ir JAV pareigūnai mano, kad Rusijos karas prieš Ukrainą tęsis ir kitais metais, pripažindami, kad naujausia JAV taikos iniciatyva nesugebėjo pasiekti reikšmingos pažangos derybose su Vladimiru Putinu.
Pasak „Ukrinform“, apie tai pranešė „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais.
Pasak leidinio šaltinių, JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Steve‘as Witkoffas savaitgalį Maskvoje ir Kyjive vykusiose derybose nepasiekė jokios reikšmingos pažangos. V. Putinas neparodė jokio noro sušvelninti savo poziciją, nepaisant Vašingtono signalų, kad deryboms atgaivinti reikia naujų idėjų. Rusijos prezidentas toliau siekia kontroliuoti Donbasą.
Vienas šaltinis teigė, kad V. Putinas išnaudojo JAV specialiųjų pasiuntinių vizitą, siekdamas parodyti savo stiprybę šalyje prieš Valstybės Dūmos rinkimus, kurie vyks rugsėjo 18–20 d. Jis vertė JAV delegaciją laukti susitikimo Kremliuje iki vakaro. S. Witkoffas ir J. Kushneris buvo priversti kelias valandas pietauti su V. Putino atstovu Kirilu Dmitrijevu prabangiame restorane Maskvos centre.
Pasak šaltinių, trišalės derybos, kuriose dalyvautų JAV, Rusijos ir Ukrainos atstovai, galėtų būti atnaujintos po Valstybės Dūmos rinkimų. Tačiau vargu ar jos reikšmingai priartins taikos susitarimą.
Pasak vieno iš leidinio šaltinių, Rusija per artimiausius šešis mėnesius planuoja intensyvinti smūgius Ukrainos energetikos ir šildymo infrastruktūrai, taip pat stiprinti hibridines atakas ir politinį kišimąsi Europoje, siekdama susilpninti paramą Kyjivui.
V. Putinas tikisi, kad kitą pavasarį Rusija bus stipresnėje padėtyje, kad galėtų užbaigti karą, tuo pačiu išlaikydama ekonomikos, kuriai tenka vis didesnis spaudimas, stabilumą, vienas šaltinis sakė „Bloomberg“. Jo teigimu, rimtos derybos greičiausiai prasidės ne anksčiau kaip 2027 m.
Dabar Ukrainos sąjungininkai turėtų susitelkti į perėmimo raketų tiekimą oro gynybos sistemoms, kad padėtų Kyjivui apsaugoti savo infrastruktūrą ir gyventojus, teigė šaltiniai. Europos šalys planuoja pirkti „Patriot“ raketas iš Jungtinių Valstijų, kad padėtų Ukrainai atremti, kaip numatoma, dar galingesnes Rusijos atakas šią žiemą. Pasak „Bloomberg“ šaltinių, sąjungininkai baigia rengti mechanizmą, leidžiantį naudoti NATO lėšas pagal „Prioritetinių Ukrainos poreikių sąrašą“ (PURL) perėmimo raketoms įsigyti ir vėliau jas perduoti Kyjivui.
Kaip pranešė „Ukrinform“, JAV karo sekretoriaus pavaduotojas politikos klausimais Elbridge‘as Colby per Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimą Ramšteino formatu sakė, kad sąjungininkai turėtų būti pasirengę galimam Rusijos karo prieš Ukrainą užsitęsimui, pabrėždamas, kad parama Kyjivui, visų pirma iš Europos partnerių, šioje situacijoje yra itin svarbi.
Zelenskis Rusijai: jie gali nesitikėti, kad jų teroras liks nenubaustas
Po naujausių Rusijos atakų prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Maskva neturi sulaukti žiemos manydama, jog už savo raketų ir dronų atakas liks nenubausta.
Pasak „Ukrinform“, šias pastabas jis išsakė savo „Facebook“ paskyroje.
Prezidento teigimu, šį rytą Kyjive Rusijos dronas pataikė į gyvenamąjį daugiabutį, yra aukų.
„Kaip visada, mūsų gelbėtojai reagavo greitai: šiuo metu gaisras jau užgesintas“, – pažymėjo valstybės vadovas.
„Naktį Odesos srityje buvo apgadintas Starokozačės tarptautinis pasienio punktas prie sienos su Moldova. Jo veikla sustabdyta. Deja, du žmonės žuvo, trys buvo sužeisti, o 16 gelbėtojai evakavo. Reiškiu užuojautą žuvusiųjų šeimoms ir artimiesiems“, – sakė prezidentas.
V. Zelenskis taip pat pranešė, kad Dnipro, Mykolajivo, Zaporižios, Charkivo, Žytomyro ir Kyjivo srityse tebevyksta darbai, skirti pašalinti Rusijos atakų padarinius.
„Deja, tarptautinės bendruomenės reakcija į šiuos smūgius – kurie kone kasdien nusineša gyvybes – yra nepakankama. Tačiau reakcija būtina: Maskva neturi sulaukti žiemos manydama, kad jos raketų ir dronų teroras liks nenubaustas“, – pabrėžė jis.
Jo nuomone, agresiją reikia sustabdyti čia ir dabar, kad ji neplistų toliau. Ir svarbu, kad sankcijos bei parama Ukrainai efektyviai prisidėtų prie šio tikslo.
„Partneriai, galintys padėti, tiksliai žino, ko reikia kasdien. Ir aš dėkoju visiems, kurie padeda, kiek gali“, – pridūrė valstybės vadovas.
Kaip pranešė „Ukrinform“, rugsėjo 9 d. rytą Kyjivo Darnicio rajone rusų dronas pataikė į 24 aukštų gyvenamąjį namą, sukeldamas gaisrą ir apgadindamas sienas. Sužeisti šeši žmonės.
Karo išlaidos daro vis didesnį spaudimą: Rusija pirmauja pasaulyje pagal aukso pardavimus
Rusijos centrinis bankas tapo didžiausiu aukso pardavėju tarp pasaulio centrinių bankų, Maskvai siekiant sustiprinti biudžetą, augant karo išlaidoms ir mažėjant pajamoms iš energijos išteklių eksporto.
Maskvos aukso atsargos šiuo metu yra mažiausios nuo 2020 metų po to, kai nuo šių metų pradžios buvo parduota beveik 50 tonų šio tauriojo metalo, skelbia portalas „TVP World“.
Pasaulinės aukso tarybos (WGC) duomenys rodo, kad antrąjį šių metų ketvirtį Rusija pardavė 21,77 tonos savo aukso atsargų ir gerokai pralenkė antroje vietoje esančią Turkiją, kuri pardavė 4,23 tonos aukso.
Remiantis paties Rusijos centrinio banko duomenimis, per pirmuosius septynis šių metų mėnesius Maskva pardavė beveik 50 tonų šio brangiojo metalo. Šis skaičius yra rekordinis nuo 1998 metų, kai per tris mėnesius obligacijų krizės metu Rusija pardavė 118 tonų aukso.
„The Moscow Times“, cituojantis vieną analitiką, pranešė, kad šiuo metu Rusija parduoda auksą pirmiausia siekdama padengti biudžeto deficitą ir išspręsti užsienio valiutos likvidumo problemas.
Rusijos finansų ministerija pranešė, kad šalies federalinio biudžeto deficitas nuo sausio iki liepos siekė 6,45 trln. rublių (65 mlrd. eurų), palyginti su 5,7 trln. rublių (57 mlrd. eurų) tuo pačiu metu pernai.
Rusijos aukso atsargos tebėra penktos didžiausios pasaulyje ir didžiausios Vidurio bei Rytų Europoje. Ji turi 2282,98 tonos aukso, o tai sudaro beveik du trečdalius visų regiono aukso atsargų.
Kremlius: Putinas ir Trumpas aptarė trišalio susitikimo su Xi Jinpingu galimybę
Trečiadienį Kremlius pranešė, kad Rusijos ir JAV prezidentai Vladimiras Putinas ir Donaldas Trumpas aptarė galimybę surengti trišalį susitikimą su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu per lapkritį vyksiantį aukščiausio lygio forumą.
Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) susitikimas aukščiausiuoju lygiu numatytas Kinijos mieste Šendžene lapkričio 18–19 dienomis.
Rusija užsiminė, kad V. Putinas jame dalyvaus, nors Baltieji rūmai dar nepaskelbė, ar ten bus ir D. Trumpas.
Paklaustas, ar D. Trumpas ir V. Putinas antradienį telefonu aptarė galimą trišalį susitikimą Šendžene, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas atsakė: „Be jokios abejonės“.
„Apie šią potencialią galimybę jau buvo užsiminta anksčiau, ir tokia proga bus“, – žurnalistams sakė D. Peskovas.
APEC yra tarpvyriausybinis forumas, gyvuojantis nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio. Grupė, kuriai priklauso Rusija, Kinija ir Jungtinės Amerikos Valstijos, yra vienas svarbiausių ekonominio bendradarbiavimo forumų Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.
Aukščiausiojo lygio susitikimas lapkritį vyks Vašingtonui raginant Rusiją nutraukti karą Ukrainoje bei stiprėjant Maskvos ir Pekino santykiams.
JAV pasiuntiniai praėjusią savaitę lankėsi Maskvoje ir Kyjive, tačiau apie jokį proveržį derybose dėl karo Ukrainoje pabaigos nepranešė.
Karo išlaidos daro vis didesnį spaudimą: Rusija pirmauja pasaulyje pagal aukso pardavimus
Rusijos centrinis bankas tapo didžiausiu aukso pardavėju tarp pasaulio centrinių bankų, Maskvai siekiant sustiprinti biudžetą, augant karo išlaidoms ir mažėjant pajamoms iš energijos išteklių eksporto.
Maskvos aukso atsargos šiuo metu yra mažiausios nuo 2020 metų po to, kai nuo šių metų pradžios buvo parduota beveik 50 mln. tonų šio tauriojo metalo, skelbia portalas „TVP World“.
Pasaulinės aukso tarybos (WGC) duomenys rodo, kad antrąjį šių metų ketvirtį Rusija pardavė 21,77 tonos savo aukso atsargų ir gerokai pralenkė antroje vietoje esančią Turkiją, kuri pardavė 4,23 tonos aukso.
Remiantis paties Rusijos centrinio banko duomenimis, per pirmuosius septynis šių metų mėnesius Maskva pardavė beveik 50 mln. tonų šio brangiojo metalo. Šis skaičius yra rekordinis nuo 1998 metų, kai per tris mėnesius obligacijų krizės metu Rusija pardavė 118 tonų aukso.
„The Moscow Times“, cituojantis vieną analitiką, pranešė, kad šiuo metu Rusija parduoda auksą pirmiausia siekdama padengti biudžeto deficitą ir išspręsti užsienio valiutos likvidumo problemas.
Rusijos finansų ministerija pranešė, kad šalies federalinio biudžeto deficitas nuo sausio iki liepos siekė 6,45 trln. rublių (65 mlrd. eurų), palyginti su 5,7 trln. rublių (57 mlrd. eurų) tuo pačiu metu pernai.
Rusijos aukso atsargos tebėra penktos didžiausios pasaulyje ir didžiausios Vidurio bei Rytų Europoje. Ji turi 2282,98 tonos aukso, o tai sudaro beveik du trečdalius visų regiono aukso atsargų.
Ukrainos Chersono srityje per Rusijos smūgius žuvo du žmonės
Rusijos pajėgoms trečiadienio rytą apšaudžius Chersoną ir jo apylinkes, žuvo du žmonės, o dar vienas buvo sužeistas, pranešė pareigūnai.
Apie tai rašo „Ukrainska Pravda“.
Chersono miesto karinės administracijos vadovas Jaroslavas Šanko pareiškė: „Apie 8 val. 25 min. (vietos ir Lietuvos laiku) Rusijos pajėgos Korabelno rajone nužudė vyrą. Jis patyrė mirtinus sužalojimus per Rusijos drono ataką.“
Kiek daugiau nei po valandos per kitą drono ataką tame pačiame rajone žuvo 55 metų moteris.
Chersono miesto karinės administracijos duomenimis, per Rusijos smūgį Komyšanų gyvenvietei taip pat buvo sužeistas 34 metų vyras.
Siaubas danguje: Rusija kankina Kyjivą naujais reaktyviniais dronais
Naujieji Maskvos ilgojo nuotolio reaktyviniai dronai, skrendantys kelių kilometrų aukštyje ir beveik komercinio lėktuvo greičiu, kelia sumaištį ir yra didžiulis iššūkis labiau nei bet kada įtemptai Kyjivo oro gynybai.
Pastarosiomis savaitėmis Maskva surengė prieš Ukrainos sostinę smogiamųjų dronų bangas, beveik nuolatiniai perspėjimai apie oro pavojų paralyžiavo miestą.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pasmerkė „pastarųjų dienų siaubą danguje“, kaip naują Rusijos vadovo Vladimiro Putino taktiką, ir pažadėjo atsaką.
Naujieji dronai meta iššūkį Ukrainos gana veiksmingam ir nebrangiam kovos su dronais skydui, skubiai sukurtam po Rusijos invazijos 2022 metais.
Ukraina greitai tapo pasauline lydere dronų gynybos srityje ir sudarė sutartis su keliomis Vakarų ir Artimųjų Rytų šalimis dėl dalijimosi technologijomis.
Tačiau jos giriamas dronų perėmėjų tinklas, padedantis numušti daugumą įprastų dronų, sukonstruotų su vidaus degimo varikliais ir sraigtais, susidūrė su sunkesne užduotimi kovojant su naujaisiais reaktyviniais įrenginiais.
Ekspertai teigia, kad juose sumontuoti Kinijoje pagaminti maži reaktyviniai varikliai, panašūs į naudojamus lėktuvuose, be to, šie dronai gali skristi penkių kilometrų aukštyje 400–600 kilometrų per valandą greičiu – iki trijų kartų greičiau nei ankstesnės versijos, sukurtos Irano dronų „Shahed“ pagrindu.
Naujausias modelis gali gabenti iki 90 kilogramų sprogmenų – beveik dvigubai daugiau naudingojo krovinio nei ankstesnių versijų dronai. Be to, jis yra daug didesnis – šešių metrų ilgio ir 5,5 metro sparnų mojo.
Dėl tokio aukščio ir greičio Ukrainos turimi perėmėjai šių dronų nepasiekia ir tai sunaikina šioje kovoje padarytą pažangą, sakė Ukrainos karinis ekspertas Serhijus Zgurecas.
Kalbant apie oro gynybą, analitikai teigia, kad naujieji dronai labiau primena sparnuotąsias raketas nei įprastus dronus. Manoma, kad rugpjūtį Rusija paleido 2800 reaktyvinių dronų, liepą – 1500 ir vos kelis šimtus birželį.
Pasak Ukrainos oro pajėgų atstovo, sunaikinama apie 60 proc. šių dronų, kai tuo metu lėtesnių ir žemiau skrendančių dronų sunaikinama daugiau nei 90 procentų.
Miesto gyvenimas sustojo
Nauji išpuoliai surengti jau ir taip Kyjivui patiriant įtampą dėl smarkiai padažnėjusių Rusijos balistinių raketų atakų, nuo vasaros pradžios per jas žuvo dešimtys žmonių.
Penktadienį reaktyvinis dronas smogė į Ukrainos saugumo tarnybų būstinę istoriniame Kyjivo centre. Šis simbolinę reikšmę turintis smūgis buvo suduotas vidury dienos.
Ukraina apkaltino Rusiją, kad šiuo smūgiu ji siekė sužlugdyti JAV pasiuntinių Steve'o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio savaitgalio vizitus tiek Maskvoje tiek Kyjive. Vizitai surengti siekiant atgaivinti įstrigusias taikos derybas.
Dėl atakų gyvenimas Kyjive kartais beveik visiškai sustoja – kasdien skelbiama daugiau nei dešimt oro pavojaus perspėjimų.
Paskelbus šiuos perspėjimus, užsidaro daugelis įmonių ir įstaigų, ribojamos metro paslaugos, todėl gatvėse susidaro spūstys, lauke renkasi žmonės.
Daugelis mokyklų, praėjusią savaitę pradėjusių mokslo metus po vasaros atostogų, pranešė perėjusios prie nuotolinio mokymosi.
Tokia padėtis taip sutrikdė socialinį ir ekonominį gyvenimą, jog valdžia paskelbė retą saugumo protokolų sušvelninimą, kad maždaug tris milijonus gyventojų turintis miestas galėtų toliau funkcionuoti.
Prireiks šešių mėnesių
Kyjivo pareigūnai kritikuojami, kad nenumatė grėsmės.
Analitikai teigia, kad Rusija pradėjo gaminti reaktyvinius dronus prieš pusantrų metų ir dabar per mėnesį gali jų pagaminti apie 3000.
Šie reaktyviniai dronai atvėrė Maskvai galimybių langą, sakė Ukrainos tinklaraštininkas Nikolajevskis Vaniokas, palaikantis glaudžius ryšius su šalies oro gynybos bendruomenei ir „Telegram“ kanale turintis daugiau nei 2,6 mln. sekėjų.
Grėsmės akivaizdoje V. Zelenskis praėjusią savaitę sušaukė karinį kabinetą, kad paspartintų greitesnių dronų perėmėjų gamybą. Pasak jo, prototipai jau egzistuoja ir dabar stengiamasi pasiekti reikiamą šių naujų ginklų veiksmingumo lygį.
Viena didelė Ukrainos ginklų bendrovė, gaminanti įprastų dronų perėmėjus, teigia aktyviai ieškanti sprendimo. Tačiau „Defence Express“ analitikos centro vadovo S. Zgureco įsitikinimu, Ukrainai reikia labiau kompleksiško atsako nei vien geresnių perėmėjų.
Pasak jo, išsamesnis atsakas apimtų aviaciją, žemė-oras sistemas, elektroninę karybą ir daugiau smūgių į paleidimo ir gamybos vietas Rusijoje.
„Rusai įgijo pranašumą šiame technologiniame cikle“, – sakė jis ir perspėjo, kad Ukrainai gali prireikti iki šešių mėnesių veiksmingoms atsakomosioms priemonėms sukurti.
Po Trumpo ir Putino pokalbio – nauja žinia iš Kremliaus
Rusija tikisi, kad artimiausiu metu bus atnaujintos JAV tarpininkaujamos taikos derybos su Ukraina, pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Tačiau D. Peskovas teigė, kad Maskva viešai neaptarinės galimo taikos susitarimo su Kyjivu detalių.
Abi šalys laikėsi trijų dienų paliaubų, kai praėjusį savaitgalį JAV pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris lankėsi Maskvoje ir Kyjive, mėgindami atgaivinti įstrigusias taikos derybas.
Vladimiras Putinas vakar taip pat telefonu kalbėjosi su Donaldu Trumpu, tačiau kol kas neaišku, ką jie aptarė per šį pokalbį.
Trišalės derybos, kuriose dalyvautų Ukraina, JAV ir Rusija, nevyksta nuo vasario.
Rusijos oligarchui Romanui Abramovičiui ir trečią kartą nepavyko pasiekti ES sankcijų atšaukimo
Europos Sąjungos (ES) aukščiausios instancijos teismas trečiadienį atmetė trečią Rusijos milijardieriaus Romano Abramovičiaus bandymą pasiekti, kad būtų panaikintos jam dėl karo Ukrainoje paskelbtos sankcijos.
Buvęs futbolo klubo „Chelsea“ savininkas, palaikantis glaudžius ryšius su Kremliumi, į bloko juodąjį sąrašą, kuriame numatytas turto įšaldymas ir draudimas išduoti vizas, buvo įtrauktas 2022 metais, Maskvai pradėjus invaziją į Ukrainą.
ES Bendrasis Teismas atmetė R. Abramovičiaus teiginius, kad blokas neteisingai siekė „išnaudoti jį dėl jo viešo žinomumo“.
Teismas nurodė, kad R. Abramovičius į sąrašą įtrauktas teisėtai, nes turėjo akcijų metalų milžinėse „Evraz“ ir „Norilsk Nickel“, kurios abi buvo „svarbus pajamų šaltinis“ Rusijos vyriausybei.
R. Abramovičius, kurio dvi ankstesnės bylos buvo atmestos 2023 ir 2025 metais, yra vienas iš daugelio Rusijos verslininkų, ginčijančių ES sankcijas.
Ukrainiečiai smogė iš peties: per vieną naktį Rusija neteko svarbios karinės technikos
Naktį Ukrainos gynybos pajėgos smogė keliems svarbiems priešo taikiniams. Novorosijske buvo apgadinti laivai, o Anapoje sunaikinti denio naikintuvas Su-33 ir sraigtasparnis Mi-8.
Apie tai pranešė Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų (BSP) vadas Robertas Brovdi.
„Naktį į rugsėjo 9-ąją Novorosijsko karinė jūrų bazė po kompleksinio Gynybos pajėgų smūgio, kuriame dalyvavo ir BSP, neteko kelių karinių laivų, tarp jų – raketų nešėjų. Anapoje BSP „Paukščiai“ naktį sunaikino denio naikintuvą Su-33, sraigtasparnį Mi-8 ir du radarų kompleksus – „Kasta 2E2“ bei radarą 92N6, priklausantį S-300/S-400 oro gynybos sistemai Gelendžiko rajone“, – pabrėžė kariškis.
Jo teigimu, rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, vidutinis per parą sunaikinamų priešo kovinių vienetų skaičius kontaktinėje linijoje išaugo 16 proc. – rugsėjį per parą sunaikinama vidutiniškai 411 kovinių vienetų, kai ankstesnį mėnesį jų buvo 355.
Tačiau R. Brovdi pažymėjo, kad priešas sustiprino gyvosios jėgos koncentraciją fronte, daugiausia Dobropilios kryptimi Donecko srityje, kur atsakomybės zona priklauso „Azov“ pajėgų grupuotei ir Ukrainos nacionalinės gvardijos 1-ajam korpusui. Tai savo ruožtu turėjo įtakos Gynybos pajėgų veiklos rezultatams.
Kaip nurodė R. Brovdi, rugsėjo 1–8 dienomis, trečiadienio, rugsėjo 9-osios, ryto duomenimis, sėkmingai smogta 16 720 priešo taikinių. Priešas taip pat patyrė gyvosios jėgos nuostolių – daugiau kaip 3 tūkst. karių.
Wadephulas ragina Ukrainą teikti daugiau užsakymų Vokietijos ginklų pramonei
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas ragina Ukrainą teikti daugiau užsakymų Vokietijos ginkluotės įmonėms.
„Šiuo metu nesame visiškai patenkinti tuo, kiek (...) užsakymų gaunama Vokietijoje, – sakė jis tinklalaidėje „Ronzheimer“. – Todėl dabar paprašėme Ukrainos vyriausybės tai peržiūrėti ir pasirūpinti, kad padėtis pagerėtų“.
J. Wadephulas pažymėjo, kad Vokietija šiuo metu yra stipriausia Ukrainos rėmėja apskritai.
„Ir, žinoma, turi būti taip, kad Vokietijos gynybos pramonė iš to gautų naudos“, – kalbėjo ministras. Tai jis esą per savo pastarąjį vizitą pareiškęs ir Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.
„Esame jūsų pusėje, remiame jus, bet aš turiu tai paaiškinti ir Vokietijos mokesčių mokėtojams. Ir mažiausia, ką galite padaryti, yra tai, kad į visus pirkimų procesus įtrauktumėte ir Vokietijos gynybos pramonę.“
J. Wadephulas pridūrė, kad tai dabar prasideda.
„Turime įdomių startuolių, pavyzdžiui, dronų srityje. Mes, vokiečiai, taip pat labai daug mokomės iš kariavimo ten“, – tęsė ministras. Tai esą daro Vokietiją saugesnę.
Ukraina jau daugiau kaip puspenktų metų ginasi nuo Rusijos agresijos. Kyjivą lėšomis ir ginklais remia Vakarų sąjungininkės.
Rusija: per Ukrainos dronų smūgį Novorosijskui žuvo keturi žmonės, dešimtys – sužeista
Per Ukrainos dronų atakas Pietų Rusijos Novorosijsko uostamiestyje žuvo mažiausiai keturi žmonės. Dar 29 asmenys buvo sužeisti, tinkle „Telegram“ pranešė Krasnodaro srities gubernatorius Venjaminas Kondratjevas.
Trijų sužeistųjų būklė, anot jo, yra sunki. V. Kondratjevo duomenimis, padaryta žalos aštuoniems gyvenamiesiems namams ir vaikų darželiui.
Novorosijske įsikūręs Rusijos Juodosios jūros laivynas. Ukrainos dronai, vietos institucijų duomenimis, skriejo ir į Gelendžiko bei Anapos kurortus, esančius į pietus nuo Novorosijsko. Nepriklausomai patikrinti šių duomenų nėra galimybės.
Anksčiau skelbta, kad Ukrainos dronai naktį smogė naftos terminalui Novorosijske. Tai pranešė leidinys „Kyiv Independent“, nurodydamas į karinius stebėtojus.
Nepriklausomos rusų žinių stoties „Astra“ teigimu, po atakos naftos terminalas užsidegė.
Gynybos ministerijos Maskvoje duomenimis, rusų pajėgos naktį numušė 596 Ukrainos dronus.
Rusija nuo 2022 m. vasario kovoja prieš kaimyninę šalį. Ukrainos pajėgos daugiausiai dronais rengia atsakomąsias atakas prieš taikinius Rusijos gilumoje. Pastaruoju metu augo ir civilių aukų skaičiai.
Rusija teigia per naktį numušusi 596 Ukrainos dronus
Naktį Rusijos pajėgos numušė 596 Ukrainos dronus, trečiadienį pranešė Gynybos ministerija. Vos prieš dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aptarė su kolega iš JAV būdus, kaip užbaigti karą.
Per atakas Novorosijske, pietinėje Krasnodaro srityje, žuvo keturi žmonės, įskaitant vieną vaiką, per „Telegram“ pranešė gubernatorius Veniaminas Kondratjevas.
„Mūsų kariuomenė atrėmė didžiulę naktinę priešo dronų ataką prieš regioną, Novorosijskas nukentėjo labiausiai“, – sakė jis.
Antradienį V. Putinas telefonu kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Vašingtonas ragina surengti tiesiogines Rusijos ir Ukrainos derybas.
Kyjivas pareiškė, kad derybos gali įvykti jau šį mėnesį, bet Kremlius teigė, kad dar per anksti aptarti jų vietą ar datas.
Per Rusijos dronų smūgį Mykolajivui žuvo žmogus, dar keli sužeisti
Per Rusijos dronų smūgį Pietų Ukrainos Mykolajivo uostamiestyje, institucijų duomenimis, žuvo žmogus, taip pat yra sužeistųjų. Apgadinta uosto, transporto ir civilinė infrastruktūra, tinkle „Telegram“ pranešė vietos atstovas.
Strategiškai svarbus regionas netoli Juodosios jūros nuo Rusijos karo pradžios ne kartą tapo oro atakų taikiniu.
Kyjive – siaubingas rytas: dronas smogė daugiabučiui
Šįryt Rusijos dronas pataikė į 16 aukštų gyvenamąjį namą Ukrainos sostinėje, pranešė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko. Jis pažymėjo, kad incidentas įvyko Darnycios rajone.
„Darnycios rajone bepilotis orlaivis pataikė į 16 aukštų namą. Į įvykio vietą vyksta skubiosios tarnybos“, – „Telegram“ pranešė meras.
Kaip praneša UNIAN, Darnycios rajone likus kelioms minutėms iki 8 val. ryto nugriaudėjo stiprus sprogimas. Tuo metu oro pavojus dar nebuvo atšauktas.
Maskva skelbia praėjusią naktį numušusi 596 ukrainiečių dronus
Rusijos pajėgos naktį į trečiadienį numušė 596 ukrainiečių dronus, pranešė Gynybos ministerija.
Pietiniame Krasnodaro krašte esančiame Novorosijske per išpuolius žuvo keturi žmonės, platformoje „Telegram“ pranešė gubernatorius Venjaminas Kondratjevas.
Apie naujus dronus pranešta kitą dieną po to, kai šalies prezidentas su JAV vadovu aptarė būdus karui Ukrainoje išspręsti.
Į Norvegiją atvyko Volodymyras Zelenskis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį, karaliaus Haraldo V laidotuvių išvakarėse, atvyko į Norvegiją.
Šis vizitas taip pat leis surengti derybas su Oslo pareigūnais dėl paramos Ukrainos oro gynybai.
V. Zelenskis planavo susitikti su Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Store (Jonu Garu Stiore), sakoma premjero biuro pranešime.
„Aptarsime tolesnę paramą Ukrainai. Svarbiausias klausimas – oro gynybos stiprinimas ir pagalba kitose srityse, kurios yra svarbios norint išgyventi žiemą“, – socialiniame tinkle „X“ rašė V. Zelenskis.
Ukrainos lyderis teigė, kad jis ir jo žmona „išreikš dėkingumą Norvegijai atsisveikinimo su Jo Didenybe karaliumi Haraldu V ceremonijoje“. Praėjusį mėnesį, eidamas 90-uosius metus, miręs karalius trečiadienį bus palaidotas Osle.
„Ukrainai labai reikalingos oro gynybos sistemos ir kitokio pobūdžio karinė parama, ji ruošiasi sunkiai žiemai“, – nurodė J. G. Store biuras.
„Derybose ypatingas dėmesys bus skiriamas tam, kaip Norvegijos karinė ir civilinė pagalba galėtų geriausiai patenkinti dabartinius Ukrainos poreikius“, – priduriama jame.
Saugumo sumetimais spaudos konferencija neplanuojama.
„Mūsų silpnoji vieta – antibalistinės galimybės. Mes tapsime stipresni. Turėsiu susitikimų tiek Norvegijoje, tiek Kanadoje“, – sekmadienį sakė V. Zelenskis.
„Privalome sukurti savo Ukrainos antibalistinę sistemą“, – pabrėžė jis.
Norvegija yra viena pagrindinių pagalbos Kyjivui teikėjų, Rusijai pradėjus plataus masto invaziją 2022 metų vasarį.
Ukrainoje mūšio lauke nuo invazijos pradžios jau sunaikinta per pusantro milijono rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo plataus masto invazija, iki 2026 m. rugsėjo 7 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 500 8870 karių, iš kurių 1 480 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 12 338 priešo tankus (+6), 25 290 šarvuotųjų kovos mašinų (+5), 49 383 artilerijos sistemas (+42), 2 105 raketų paleidimo sistemas (+1), 1 613 oro gynybos sistemų (+1), 441 karo lėktuvą, 355 sraigtasparnius, 2 534 antžemines robotų sistemas (+13), 506 188 nepilotuojamuosius orlaivius (+1 879), 5 103 sparnuotąsias raketas (+33), 35 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 146 008 transporto priemones ir kuro cisternas (+530), 4 650 specialiosios įrangos vienetus (+3).
Duomenys apie priešo nuostolius yra nuolat tikslinami.
Generalinis štabas pridūrė, kad 1,5 milijono viename kare žuvusių ir sužeistų Rusijos karių yra didžiausias Rusijos ginkluotųjų pajėgų aukų skaičius nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Šis skaičius viršija bendrus sovietų ir Rusijos kariuomenės nuostolius, patirtus visuose XX amžiaus antrosios pusės ir XXI amžiaus pradžios karuose bei ginkluotuose konfliktuose.
Tai 100 kartų daugiau nuostolių nei sovietai patyrė Afganistane per 10 metų.
Be to, šis skaičius yra 125 kartus didesnis už oficialiai pripažintus Rusijos nuostolius per Pirmąjį ir Antrąjį Čečėnijos karus kartu paėmus.
„Kiekviena užregistruota auka reiškia ne tik konkretų įsibrovėlį rusą, atėjusį į Ukrainos teritoriją su ginklu, bet ir milžiniškas, kasdienes bendras Ukrainos gynybos pajėgų ir visos Ukrainos tautos pastangas“, – pabrėžė Generalinis štabas.
Rusija smogė prie pat Moldovos sienos: kilo gaisrai, yra aukų
Naktį į rugpjūčio 9-ąją Rusijos kariuomenė atakavo Ukrainos pasienio kontrolės punktą „Starokozache“, esantį Odesos srityje, pasienyje su Moldova. Per smūgį žuvo ir buvo sužeista žmonių.
Rusijos pietuose – galinga dronų ataka: liepsnos apėmė naftos terminalą
Ukrainos dronai naktį į rugsėjo 9-ąją smogė naftos terminalui pietiniame Rusijos Novorosijsko mieste, pranešė situaciją stebintys kanalai.
Po naktinės atakos į naftos terminalą įsiplieskė gaisras, pranešė nepriklausomas Rusijos naujienų kanalas „Astra“.
Per Ukrainos smūgius taip pat buvo apgadintas gyvenamasis namas mieste, skelbė kanalas, remdamasis liudininkų nufilmuota medžiaga.
Novorosijsko meras Andrejus Kravčenka patvirtino, kad miestas buvo atakuotas Ukrainos dronais. Pasak jo, numuštų bepiločių orlaivių nuolaužos nukrito „įmonių teritorijose“ ir netoli gyvenamojo namo, tačiau jis nepatikslino, apie kokius objektus kalbama.
Ukraina reguliariai smogia karinei infrastruktūrai giliai Rusijos teritorijoje ir okupuotose teritorijose, siekdama sumažinti Maskvos galimybes tęsti karą.
Naktį į rugsėjo 8-ąją Ukrainos dronai, kaip pranešama, smogė Saratovo naftos perdirbimo gamyklai Rusijoje. Apie tai sprendžiama iš vietos gyventojų socialiniuose tinkluose paskelbtos vaizdo medžiagos, kurią analizavo situaciją stebinčios grupės.
Rugsėjo 7 dieną Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad per naktinę dronų ataką Rusijos okupuotame Kryme, netoli Vladyslavivkos kaimo, buvo smogta geležinkelio tiltui per Šiaurės Krymo kanalą. Šioje vietovėje yra svarbus geležinkelio mazgas.
Tuo metu Rusija ir toliau smogia civiliams Ukrainos miestuose visoje šalyje.
Per didelio masto raketų ir dronų ataką prieš Kyjivą naktį į rugsėjo 8-ąją žuvo mažiausiai penki žmonės, dar 35 buvo sužeisti. Rusijos smūgiai sukėlė didžiulius gaisrus, o ryte miestą apgaubė tiršti dūmai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Žiniasklaida: CŽA vadovo gali laukti naujas vaidmuo
JAV centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas Johnas Ratcliffe gali gauti aktyvesnį vaidmenį derybose tarp JAV, Rusijos ir Ukrainos. Apie tai praneša „Financial Times“, rašo UNIAN.
Anot šaltinių, Vašingtone svarstoma galimybė sumažinti specialiojo pasiuntinio Steve‘o Witkoffo ir Donaldo Trumpo žento Jaredo Kushnerio vaidmenį. Jie savaitgalį lankėsi Maskvoje ir Kyjive.
Šaltiniai skelbia, kad J. Ratcliffe turėtų perimti didžiąją dalį šio vaidmens, kartu palaikyti ryšius su abiejų šalių žvalgybos tarnybomis.
Baltieji rūmai ir CŽA, anot leidinio, atsisakė komentuoti situaciją.
Remiantis turimais duomenimis, D. Trumpas galutinio sprendimo dar nepriėmė.
Pasak dviejų šaltinių, JAV pradėjo svarstyti komandos pertvarkymą dar vasario pabaigoje. Tuomet procesas buvo sustabdytas, nes D. Trumpo administracija sutelkė dėmesį į karą Irane.
S. Witkoffas, artimas D. Trumpo draugas, greičiausiai liks specialiuoju pasiuntiniu taikos misijoms – toliau dirbs Artimųjų Rytų klausimais. Jis taip pat kurį laiką gali dirbti ir Ukrainos klausimais kartu su J. Ratcliffe. Du šaltiniai sako, kad tarp J. Ratcliffe ir S. Witkoffo vyksta tikra „kova dėl įtakos“ – kas už ką bus atsakingas.
Pasak leidinio šaltinių, S. Witkoffo darbo stilius buvo laisvas ir erzino tiek Rusiją, tiek Ukrainą, tiek Kyjivo sąjungininkus.
Papildyta 22:35
Baltųjų rūmų atstovė Anna Kelly pareiškė, kad Baltieji rūmai neatsisakė pakomentuoti straipsnio ir apkaltino „Financial Times“ nesulaukus komentaro.
Straipsnį ji pavadino neteisingu ir absurdišku.
„Visas šis straipsnis yra visiškai melaginga naujiena, priskiriama žemos grandies, anonimiškiems „šaltiniams“, kurie neturi nė menkiausio supratimo, apie ką kalba. Nė vienas iš šių tariamų pokalbių nevyksta.
Specialusis pasiuntinys Witkoffas ir Jaredas Kushneris toliau nepaprastai sunkiai dirba siekdami taikos susitarimo, o prezidentas jiems visiškai pasitiki, kad jie vadovautų deryboms Jungtinių Valstijų vardu. Gaila, kad „Financial Times“ pavirto į kairiųjų pažiūrų bulvarinį leidinį, kuris visiškai nesidomi tikslios informacijos pateikimu“, – nurodė ji.