Zelenskis: ukrainiečiai neatleis nei man, nei JAV, jei pasitrauksime iš Donbaso
Amerikiečiai siūlo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasitrauktų iš Donbaso, o teritorija, kurią jos dabar kontroliuoja, taptų demilitarizuota „laisvąja ekonomine zona“. Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad yra pasirengęs aptarti šią idėją, bet tik su viena sąlyga.
Derybos dėl karo Ukrainoje – itin įtemptos: įvardytos detalės
Šiandienos diskusijos Ženevoje su Rusijos ir Ukrainos derybininkais buvo įtemptos, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra RIA, cituodama su derybomis susijusį šaltinį.
Šaltinis teigė, kad derybos truko 6 valandas ir vyko skirtingais dvišaliais bei trišaliais formatais.
Anksčiau derybininkų komandos atvyko į Ženevą dar vienam susitikimui, skirtam konfliktui užbaigti, tačiau karo analitikai sako, kad mažai tikėtina, jog Maskva diskusijų metu nukryps nuo savo pradinių karo reikalavimų, rašo „Sky News“.
Karo studijų institutas teigia, kad Kremlius „ne kartą parodė visišką įsipareigojimą“ pasiekti pradinius invazijos tikslus – įskaitant ir tuos, kurie nėra susiję su papildomų teritorijų Ukrainoje užėmimu.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Ženevos derybose bus aptariamas „platesnis“ klausimų spektras nei pastarosiomis savaitėmis vykusiose diskusijose Abu Dabyje.
Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas teigė, kad Rusijos delegacijai pavesta veikti pagal sistemą, kuri, kaip tvirtinama, buvo suderinta tarp Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo per praėjusiais metais Aliaskoje vykusį viršūnių susitikimą, praneša ISW.
JAV analitinis centras nurodė, kad Kremliaus pareigūnai teigia, jog tame susitikime buvo sutarta dėl principų, anksčiau išdėstytų 2024 m. V. Putino kalboje, kurioje jis reikalavo „kapituliuoti prieš Rusijos reikalavimus“ tiek Ukrainai, tiek NATO.
V. Putinas reikalauja, kad Ukraina atiduotų teritorijas, kurias ji vis dar kontroliuoja rytuose, o Kyjivas taip pat atsisakytų siekio prisijungti prie NATO.
Maskva taip pat atmeta bet kokį NATO karių buvimą Ukrainos teritorijoje po taikos susitarimo.
Užbaigė derybas
Rustemas Umerovas „Facebook“ įraše teigia, kad derybos „buvo sutelktos į praktinius klausimus ir galimų sprendimų įgyvendinimo mechanizmus“.
„Šiandien tiek politiniai, tiek kariniai padaliniai užbaigė savo darbą“, – sako jis.
„Dėkojame Amerikos partneriams už konstruktyvų bendradarbiavimą ir pasirengimą dirbti darbiniu tempu.“
R. Umerovas teigia, kad netrukus Volodymyrui Zelenskiui bus išsiųsta ataskaita, siekiant jį informuoti apie derybų eigą, ir priduria, kad derybos bus tęsiamos rytoj.
Zelenskis: iš Rusijos okupacijos sugrąžinta 2 000 ukrainiečių vaikų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad nuo karo pradžios iš Rusijos ir Rusijos okupuotų žemių buvo sugrąžinta 2 000 ukrainiečių vaikų, tačiau dar tūkstančiai jų tebėra „nelaisvėje“.
Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą 2022 m. vasarį Maskva kaltinama prievarta išgabenusi apie 20 tūkst. vaikų iš jos kariuomenės užgrobtų Ukrainos dalių.
Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) 2023 m. išdavė arešto orderį Rusijos vadovui Vladimirui Putinui ir jo vaikų teisių įgaliotinei „už karo nusikaltimą – neteisėtą vaikų deportaciją“.
Kyjivas teigia, kad Rusija juos indoktrinuoja, daugelį jų verčia priimti Rusijos pilietybę ir bando ištrinti jų ukrainietišką tapatybę – šie kaltinimai paremti ukrainiečių, kuriems pavyko pabėgti iš Rusijos okupacijos, liudijimais.
„Šiandien pasiekėme reikšmingą rezultatą – du tūkstančiai ukrainiečių vaikų buvo sugrąžinti namo iš Rusijos kontrolės“, – teigė V. Zelenskis socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame įraše.
„Kelias į priekį išlieka ilgas ir sunkus. Tūkstančiai ukrainiečių vaikų vis dar yra Rusijos nelaisvėje ir kasdien tampa jos nusikaltimų aukomis“, – pridūrė jis.
Rusija neslepia fakto, kad paėmė vaikus savo kontrolėn, tačiau teigia, kad tai darė dėl jų pačių saugumo, perkeldama juos toliau nuo fronto linijos, ir yra pasirengusi juos grąžinti tais atvejais, kai kreipiasi giminaičiai ir galima tai patikrinti.
Įvairūs tarpininkai, įskaitant Persijos įlankos valstybes, o pastaruoju metu ir JAV pirmąją ponią Melanią Trump, stengėsi pasiekti jų grąžinimo nedidelėmis grupėmis viso karo metu.
Derybos dėl Ukrainos jau baigtos: štai kas žinoma
Šaltiniai pranešė „Reuters“, kad Ženevoje vykusios politinėms ir diplomatinėms deryboms skirtos diskusijos jau baigėsi.
Ilgas kelias į Ženevą: Rusijos delegacijos skrydis į derybas smarkiai prailgo
Lėktuvas, kuris greičiausiai gabeno dalį Rusijos delegacijos, vengė tiesioginio maršruto virš ES oro erdvės ir Šveicariją pasiekė per daugiau nei 9 valandas, rašo „Sky News“.
Ukrainos delegacija skilo į dvi stovyklas: nesutaria dėl taikos su Rusija
Taikos procesas dėl Ukrainos, kuris buvo atnaujintas Ženevoje, išlieka itin sudėtingas. Nepaisant bendro neapibrėžtumo, naujausi įvykiai leidžia išskirti pagrindines tendencijas ir kliūtis galimo susitarimo kelyje. Po konsultacijų Paryžiuje Ukrainos pusėje sustiprėjo įsitikinimas, kad JAV derybininkai Steve‘as Witkoffas ir Jaredas Kushneris pradėjo atsižvelgti į Kyjivo interesus.
Pradėjo ryškėti dvišalio saugumo susitarimo kontūrai, kurie pasirodė esą rimtesni, nei anksčiau buvo manyta.
Tačiau „The Economist“ taip pat rašo, kad Ukrainos delegacijoje išsiskyrė dvi kryptys: grupė, vadovaujama Prezidento biuro vadovo Kyrylo Budanovo, pasisako už kuo greitesnį susitarimą su JAV globa, baimindamasi, kad gali užsidaryti „galimybių langas“.
Tuo tarpu antroji grupė, kaip manoma, susijusi su buvusiu Prezidento biuro vadovu Andrijumi Jermaku, į greitą susitarimą žiūri skeptiškai.
Pasirinkimas tarp greitos taikos ir laukimo palankesnių sąlygų išlieka itin rizikingas.
Laukimo šalininkai tikisi, kad Ukrainos pozicijos sustiprės dėl reformų ir Rusijos ekonomikos silpnėjimo.
Tačiau, kaip rašo žiniasklaida, Ukraina jau patiria gilią krizę – susiduria su karių trūkumu fronte ir elektros tiekimo sutrikimais.
Pagrindinis nesutarimų akmuo išlieka teritorijų ir suvereniteto klausimas.
Ukrainai itin svarbios saugumo garantijos ir narystės ES perspektyva, tuo tarpu Rusija reikalauja, kad Ukrainos pajėgos pasitrauktų iš įtvirtintų pozicijų Donbase.
Svarstomas JAV pasiūlytas kompromisas: sukurti demilitarizuotą „laisvąją ekonominę zoną“, kuri veiktų po Donaldo Trumpo „Taikos tarybos“ globa.
Tačiau, kaip rašo žiniasklaida, toks modelis gali prieštarauti JAV įstatymams, jei jis reikštų Rusijos okupacijos pripažinimą.
Žiniasklaida: prie derybų dėl Ukrainos prisijungė didžiosios Europos valstybės
Italijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybių atstovai dalyvauja antradienį Ženevoje vykstančiose derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo, pranešė Italijos vyriausybės šaltinis.
Rusijos opozicija palaiko siūlymą riboti balsavimą savivaldos rinkimuose rusams ir baltarusiams
Vilniuje viešintys Rusijos opozicijos atstovai teigia suprantantys konservatorių siūlymą neleisti savivaldos rinkimuose balsuoti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
Opozicionieriai sutinka, jog rusai ir baltarusiai, turintys nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, neturėtų teisės balsuoti savivaldos rinkimuose, nes, pasak jų, balsavimo teisė priklauso tik vietiniams gyventojams.
Kaip rašė BNS, sausio pabaigoje opoziciniai konservatoriai pasiūlė keisti Konstituciją, užkertant kelią nuolat Lietuvoje gyvenantiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams balsuoti ir būti išrinktiems į savivaldybių tarybas.
Konservatorės Dalios Asanavičiūtės-Gružauskienės teigimu, pataisos reikalingos matant, kad Rusija kišasi į rinkimus Europos Sąjungos (ES) šalyse, daro įtaką jų rezultatams, juoba kad Rusijos ir Baltarusijos piliečių, gyvenančių Lietuvoje, daugėja.
„Sunku atskirti, kas yra tikrai politinis pabėgėlis, o kas galimas Rusijos agentas ar „minkštosios galios“ skleidėjas. Todėl kai kurie saugumo barjerai yra neišvengiami“, – BNS antradienį sakė Laisvosios Rusijos forumo įkūrėjas Ivanas Tiutrinas.
Prancūzijos sostinėje gyvenantis buvęs Rusijos Valstybės Dūmos deputatas Markas Feiginas tvirtino, kad jokia kita valstybė negali nurodinėti Lietuvai, kaip elgtis tokioje situacijoje.
Tiek I. Tiutrinas, tiek M. Feiginas BNS pripažino, kad patys tokiose savivaldos rinkimuose nebalsuotų, pabrėždami, jog sprendimą rinkimuose turi priimti tik šalies piliečiai, „o ne svečiai“.
Anot jų, geriausia, ką gali daryti Rusijos ir Baltarusijos piliečiai – kritikuoti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, jo valdymą bei beveik ketverius metus trunkančią Maskvos plataus masto invaziją į Ukrainą.
Kaip rašė BNS, dabar įstatymai per savivaldos rinkimus leidžia balsuoti ir būti išrinktiems visiems nuolatiniams konkrečios savivaldybės gyventojams.
„Neteisinga pozicija“
Kalbėdami apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo teiginius apie Ukrainos karius ir pareigūnus, opozicionieriai juos pavadino netinkamais ir neatsakingais.
„Mano nuomone, tai, ką pasakė Volkovas, yra netinkama – tai ne tiesiog klaidingas komentaras, bet labai neteisinga pozicija“, – sakė I. Tiutrinas.
Kaip rašė BNS, viešojoje erdvėje pasipiktinimą sukėlė sausio pradžioje buvusios Aleksejaus Navalno įkurto Kovos su korupcija fondo (FBK) darbuotojos, vėliau prisidėjusios prie Ukrainoje kovojančio Rusijos savanorių korpuso, Anos Tiron paviešintas pokalbis su Vilniuje gyvenančiu buvusiu bendražygiu L. Volkovu.
Internete pasklidusioje ekrano nuotraukoje matyti, kaip opozicionierius džiaugiasi tariamu Rusijos savanorių korpuso, kuris Maskvos invazijos į Ukrainą metu vykdė reidus Rusijoje, vado Deniso Kapustino nužudymu.
Reaguodamas į šiuos teiginius Migracijos departamentas kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl papildomos konsultacijos apie galimą grėsmę valstybės saugumui bei paprašė pasisakymus įvertinti.
Vėliau šalies institucijos nustatė, kad L. Volkovo buvimas Lietuvoje nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.
Anot opozicionierių, jei tai būtų buvę vieši, o ne privatūs teiginiai, Lietuvos institucijos galbūt būtų priėmusios griežtesnį sprendimą.
I. Tiutrinas pripažino, kad Lietuvos institucijos šiuo atveju reagavo tinkamai ir pridūrė, jog šalyje esantys Rusijos opozicionieriai privalo suprasti Lietuvos poziciją Rusijos karo Ukrainoje atžvilgiu.
Jis taip pat tvirtino, kad Lietuva vis dar išlieka patraukli valstybė rusams, kurie priešinami Kremliaus šeimininko valdymui bei smerkia plataus masto invaziją.
„Lietuvos vyriausybė visada rėmė politinius pabėgėlius, suteikdama galimybę čia įsitvirtinti, gauti dokumentus ir susikurti gyvenimą. Politine prasme Lietuva išliko avangarde“, – teigė I. Tiutrinas.
Pasak M. Feigino, tokie asmenys Lietuvai gali būti naudingi, siekiant geriau suprasti Rusiją ir rusus.
Kryme – Ukrainos smūgis: sunaikintas Rusijos karinis sraigtasparnis
Pasak Ukrainos kariuomenės, Ukrainos gynybos pajėgos okupuotame Krymo pusiasalyje numušė Rusijos sraigtasparnį, skelbia „Sky News“.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad naktį jų kariai pataikė į Ka-27 sraigtasparnį.
Galingi sprogimai Rusijoje: dronai smogė strateginei chemijos gamyklai
Ukrainos SBU Specialiųjų operacijų centro „Alfa“ bepiločiai atliko naują smūgį Rusijos teritorijoje. Šią naktį jie atakavo vieną didžiausių metanolio gamintojų Rusijoje, rašo UNIAN.
Ukraina kontratakuoja: atsiėmė tiek žemių, kiek nepajėgė pastaruosius 2 metus
Ukrainos pajėgos per kelias dienas atsikovojo 201 kvadratinį kilometrą savo teritorijos – tokio tempo nebuvo fiksuota nuo 2023 metų kontrpuolimo pradžios, skelbia JAV Karo tyrimų institutas (ISW). Analitikų teigimu, spartesnius Ukrainos veiksmus galėjo lemti sutrikęs Rusijos kariuomenės ryšys ir valdymas
Macronas ragina Indiją paremti smūgių prieš Ukrainos civilius moratoriumą
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino Indiją paremti karinių smūgių, nukreiptų prieš civilius ir infrastruktūrą Rusijos kare Ukrainoje, sustabdymą.
Tai jis pareiškė antradienį susitikęs su Indijos ministru pirmininku Narendra Modi.
E. Macronas žurnalistams sakė, kad, kalbėdamas su N. Modi Mumbajuje, paragino jį „paremti neatidėliotino ir ilgalaikio moratoriumo dėl atakų prieš civilius ir civilinę infrastruktūrą nustatymą“.
Incidentas Rusijoje: sugriuvo karinės policijos pastatas
Kariuomenės bazės teritorijoje netoli Sankt Peterburgo sugriuvo Rusijos karinės policijos pastatas, antradienį pranešė vietos gubernatorius, pridūręs, kad institucijos tiria incidento priežastis.
Ženevoje prasidėjo JAV, Ukrainos ir Rusijos derybos
Ženevoje prasidėjo trišalės taikos derybos tarp JAV, Ukrainos ir Rusijos, pranešė Ukrainos delegacijos vadovas.
Apie derybų pradžią praneša ir Rusijos naujienų agentūra RIA.
Derybininkų komandos atvyko į Ženevą dar vienam susitikimui, skirtam konfliktui užbaigti, tačiau karo analitikai sako, kad mažai tikėtina, jog Maskva diskusijų metu nukryps nuo savo pradinių karo reikalavimų, rašo „Sky News“.
Karo studijų institutas teigia, kad Kremlius „ne kartą parodė visišką įsipareigojimą“ pasiekti pradinius invazijos tikslus – įskaitant ir tuos, kurie nėra susiję su papildomų teritorijų Ukrainoje užėmimu.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Ženevos derybose bus aptariamas „platesnis“ klausimų spektras nei pastarosiomis savaitėmis vykusiose diskusijose Abu Dabyje.
Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas teigė, kad Rusijos delegacijai pavesta veikti pagal sistemą, kuri, kaip tvirtinama, buvo suderinta tarp Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo per praėjusiais metais Aliaskoje vykusį viršūnių susitikimą, praneša ISW.
JAV analitinis centras nurodė, kad Kremliaus pareigūnai teigia, jog tame susitikime buvo sutarta dėl principų, anksčiau išdėstytų 2024 m. V. Putino kalboje, kurioje jis reikalavo „kapituliuoti prieš Rusijos reikalavimus“ tiek Ukrainai, tiek NATO.
V. Putinas reikalauja, kad Ukraina atiduotų teritorijas, kurias ji vis dar kontroliuoja rytuose, o Kyjivas taip pat atsisakytų siekio prisijungti prie NATO.
Maskva taip pat atmeta bet kokį NATO karių buvimą Ukrainos teritorijoje po taikos susitarimo.
Skyrusi baudą, Prancūzija paleido įtariamą Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivį
Po to, kai buvo sumokėta savininkui skirta keleto milijonų eurų bauda, Prancūzija antradienį paleido tanklaivį „Grinch“, kuris įtariamas tuo, kad priklauso Rusijos sankcijas apeiti padedančiam vadinamajam šešėliniam laivynui, pranešė vienas šalies ministras.
Prancūzijos pajėgos ir jų sąjungininkai šiame naftą gabenusiame tanklaivyje išsilaipino praėjusį mėnesį tarp Ispanijos ir Maroko, kai laivas buvo pradėjęs savo kelionę iš Rusijos, ir palydėjo jį į vieną iš uostų, esančių šalia pietinio Marselio miesto.
Laivų sekimo svetainių marinetraffic.com ir vesselfinder.com duomenimis, laivas plaukė po Komorų vėliava.
„Tanklaivis „Grinch“ palieka Prancūzijos vandenis, sumokėjęs keletą milijonų eurų ir praleidęs tris brangiai kainavusias savaites Pajūrio Foso uoste“, – platformoje „X“ pranešė užsienio reikalų ministras Jeanas Noelis Barrotas.
„Europos sankcijų vengimas turi savo kainą. Rusija nebegalės nebaudžiamai finansuoti savo karo, naudodamasi šešėliniu laivynu prie mūsų krantų.“
Prokuratūra ir regioninės valdžios institucijos pareiškė, kad „pagal kaltės pripažinimo procedūrą Marselio teismas skyrė bendrovei, kuriai priklauso šis laivas, piniginę baudą“.
„Bendrovė, kuri jau ėmėsi daugybės žingsnių šia linkme, įsipareigojo kuo greičiau įsigyti naują vėliavą“, – teigiama bendrame pareiškime, kuriame nenurodyta, kurioje šalyje yra įsikūręs laivo savininkas.
Tanklaivių sekimo svetainėse buvo galima matyti, kad vidurdienį laivas vis dar buvo prie Prancūzijos uosto krantų.
Švedų karinė žvalgyba: Rusija didina hibridines grėsmes aplink Švediją
Švedijos karinės žvalgybos vadovas antradienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad Rusija suintensyvino savo hibridinių grėsmių veiklą ir atrodo pasirengusi prisiimti didesnę riziką Švediją supančioje teritorijoje.
„Rusija tam tikrais atvejais suintensyvino veiksmus ir padidino savo buvimą – ir galbūt su didesniu polinkiu rizikuoti – mūsų kaimynystėje“, – AFP sakė Švedijos karinės žvalgybos ir saugumo tarnybos (MUST) vadovas Thomas Nilssonas (Tomas Nilsonas), agentūrai pristatant metinę apžvalgą.
Jis pridūrė, kad, jo nuomone, ši tendencija, „deja“, tęsis.
Ukrainos delegacija atvyko į derybų vietą Ženevoje
Ukrainos delegacija atvyko dalyvauti kitame derybų rate, rengiamame trišaliu formatu, apimančiu Ukrainą, Jungtines Valstijas ir Rusiją, žurnalistams pranešė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos spaudos tarnyba, informuoja „Ukrinform“ korespondentas.
„Ukrainos delegacija jau yra vietoje“, – teigė spaudos tarnyba.
Delegacijų susitikimas vyks už uždarų durų, žiniasklaidos atstovai į jį nebus įleisti.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, JAV prezidentas Donaldas Trumpas prieš naują trišalių derybų ratą Ženevoje pareiškė, kad „Ukraina turėtų sėsti prie derybų stalo ir padaryti tai greitai“.
Rusijos dronas Rytų Ukrainoje pražudė 3 energetikos darbuotojus
Kyjivas pranešė, kad antradienio rytą per Rusijos drono smūgį Rytų Ukrainoje, netoli pramoninio Slovjansko miesto, žuvo trys energetikos darbuotojai, Maskvai surengus masinę ataką prieš Ukrainos energetikos objektus.
„Ryte Rusijos bepilotis orlaivis atakavo transporto priemonę, kuria važiavo Slovjansko šiluminės elektrinės darbuotojai. Deja, trys iš jų žuvo“, – socialiniuose tinkluose cituojamas Ukrainos energetikos ministro pirmasis pavaduotojas Artemas Nekrasovas.
Kyjivą nuo Rusijos atakų saugo Afganistane kovoję JAV pilotai
Ukrainoje buvo sukurta naikintuvų F-16 eskadra, kurią sudaro ukrainiečių, amerikiečių ir olandų pilotai. Jie gina ukrainiečius nuo okupantų dronų ir raketų, rašo Prancūzijos leidinys „Intelligence Online“, kurio specializacija – darbas su žvalgybos duomenimis. Šį leidinį cituoja „Unian“.
Dėl „Starlink“ blokavimo Rusijos nuostoliai išaugo iki neregėto lygio
Dėl „Starlink“ terminalų blokavimo Rusijos personalo nuostoliai pasiekė aukščiausią lygį per keturis plataus masto invazijos į Ukrainą metus, rašo „New York Post“, remdamasis JAV ir Ukrainos žvalgybos atstovais.
Leidinyje primenama, kad vasario 1 d. bendrovė „SpaceX“ užblokavo neteisėtus „Starlink“ terminalus, kai jie buvo aptikti Rusijos dronuose. Dėl to sumažėjo Rusijos Federacijos puolimo intensyvumas.
„Per tris-keturias dienas po sustabdymo rusai iš tiesų sumažino puolimo operacijas“, – patvirtino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų specialiosios žvalgybos padalinio vadas leitenantas Denysas Jaroslavskis.
Personalo nuostoliai – 13:1
Kitas karininkas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 3-iojo armijos korpuso padalinio vadas, kurio slapyvardis „Džekis“, „New York Post“ papasakojo, kad dar prieš užblokuojant „Starlink“, nuostolių santykis buvo didelis.
Pasak jo, įprastuose daliniuose šis rodiklis buvo 5:1 arba 8:1, o po to, kai buvo apribotas prieiga prie „Starlink“, jis galėjo išaugti iki 13:1.
Analitikų nuomone, bet koks Rusijos karinių pajėgumų susilpnėjimas gali pakeisti pusiausvyrą Ukrainos naudai.
Pažymima, kad „Starlink“ atjungimas taip pat paveikė Rusijos armijos ryšių sistemas ir karo veiksmų metodus, paliesdamas pačius elementariausius karui reikalingus įrankius.
„Esu įsitikinęs, kad rusai turi alternatyvų, bet reikia laiko, kad juos maksimaliai įdiegti, ir tai užtruks mažiausiai keturis–šešis mėnesius“, – sakė D. Jaroslavskis.
Rusija rado alternatyvą: štai kuo fronte pakeitė „Starlink“
Vasario 9 dieną buvo paskelbta informacija apie skubų palydovinio interneto terminalų tiekimą į frontą Rusijos okupantams, siekiant pakeisti „Starlink“.
Tai pranešė Ukrainos gynybos ministro patarėjas, ryšių sistemų specialistas Serhijus Beskrestnovas, rašo UNIAN.
„Rusijoje yra keli didelės spartos palydovinio interneto tiekėjai, veikiantys palydovų „Jamal“ ir „Express“ pagrindu“, – pažymėjo jis.
„Starlink“ terminalų veikimas Ukrainoje
Elono Musko įmonė „SpaceX“, Ukrainos prašymu, nusprendė apriboti Rusijos prieigą prie „Starlink“.
Nuo šiol Ukrainos teritorijoje veiks tik oficialiai registruoti terminalai.
Toks sprendimas susijęs su tuo, kad Rusija vis dažniau naudojo „Starlink“ vykdyti smūgiams dideliais atstumais.
Sybiha: ataką prieš pat derybas surengusi Rusija kenkia taikos pastangoms
Ukraina antradienį pareiškė, kad Rusija, paleidusi dešimtis raketų ir šimtus dronų prieš derybas Ženevoje, kuriomis siekiama užbaigti ketverius metus trunkantį karą, kenkia taikos pastangoms.
„Mastas, kuriuo Rusija nepaiso taikos pastangų: masinis raketų ir dronų smūgis prieš Ukrainą prieš pat naują derybų etapą Ženevoje“, – socialiniuose tinkluose rašė užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad Rusija paleido 29 raketas ir 396 dronus per atakas, kurios, vietos pareigūnų teigimu, buvo nukreiptos į kritinę infrastruktūrą.
Rusijos derybininkai atvyko į Ženevą dalyvauti derybose su Ukraina
Rusijos pareigūnai antradienį atvyko į Šveicarijos Ženevos miestą dalyvauti derybose su JAV ir Ukrainos komandomis, kurių tikslas yra užbaigti jau ne vienerius metus Ukrainoje vykstantį karą, žurnalistams pareiškė šaltinis Rusijos delegacijoje.
Pasak šaltinio, lėktuvas, kuriuo skrido rusai, vadovaujami buvusio kultūros ministro Vladimiro Medinskio, Ženevoje nusileido apie 6 val. Grinvičo (8 val. Lietuvos) laiku.
Kaip jau skelbta, aukšti Rusijos ir Ukrainos atstovai nuo antradienio Šveicarijoje vėl derėsis dėl prieš ketverius metus Maskvos pradėto karo pabaigos.
Per JAV tarpininkaujamus pokalbius Ženevoje Ukraina pirmiausiai nori dėmesį sutelkti į humanitarinius klausimus ir saugumo garantijas. Rusija tuo tarpu siekia iš kaimyninės šalies išsireikalauti teritorijų perleidimo.
Ukrainos saugumo tarybos sekretoriaus Rustemo Umerovo vadovaujama delegacija jau pirmadienį atvyko į Ženevą. Ukrainos delegacijai dar priklauso prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylas Budanovas, užsienio reikalų viceministras Serhijus Kyslycia ir karinės žvalgybos HUR vado pavaduotojas Vadymas Skibickis.
Maskvos delegacijoje, rusų duomenimis, taip pat yra karinės žvalgybos GRU vadovas Igoris Kostiukovas bei užsienio reikalų viceministras Michailas Galuzinas.
Tuo metu JAV delegacijoje bus prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Steve‘as Witkoffas ir žentas Jaredas Kushneris.
Rusų ataka Sumų srityje: žuvo moteris, nukentėjo vaikai
Sumų srityje Rusijos dronai pražudė moterį. Nukentėjo ir jos šeimos nariai, rašo „RBC-Ukraine“.
Pranešama, kad apie 3 val. ryto, preliminariais duomenimis, rusai trimis dronais atakavo vietos gyventojų namus.
Okupantų atakos metu žuvo 68 metų moteris. Jos šeima – 42 metų sūnus, 40 metų marti ir du jų sūnūs, 7 ir 15 metų amžiaus, buvo sužeisti.
Kaimyniniame name buvo sužeista 79 metų moteris ir 54 metų vyras. Nukentėjusieji buvo paguldyti į ligoninę.
Dėl paramos karui Ukraina sankcionavo dešimt Rusijos sportininkų
Ukraina įvedė sankcijas dešimčiai Rusijos sportininkų, kurie remia Rusijos karą ir pasitelkė sportą jo tarnybai, pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“.
Ji citavo prezidento kanceliarijos pareiškimą.
„Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo įgyvendinamas Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sprendimas taikyti sankcijas dešimčiai Rusijos sportininkų, kurie remia Rusijos agresiją, dalyvauja grobiant Ukrainos vaikus ir neteisėtai lankosi laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose“, – rašoma pareiškime.
Prezidento kanceliarija paaiškino, kad sankcijų paketas buvo parengtas remiantis peticija, kurią inicijavo Ukrainos skeletono atstovas ir olimpinės rinktinės narys Vladyslavas Heraskevyčius.
Sankcijos pritaikytos imtynininkams Jevgenijui Baidusovui ir Imamui Ganišovui, lankininkei Svetlanai Dašanimajevai, Tarptautinės šachmatų federacijos (FIDE) prezidentui Arkadijui Dvorkovičiui, fechtuotojai Janai Jegorian, tekvondo atstovams Vladislavui Larinui ir Maksimui Chramcovui, gimnastei Angelinai Melnikovai, dziudo imtynininkei Madinai Taimazovai ir boksininkui Fiodorui Čudinovui.
Prezidento kanceliarija pažymėjo, kad tarp sankcionuotų asmenų yra tų, kurie lankėsi laikinai okupuotuose Donecko, Luhansko ir Zaporižios regionuose, taip pat Krymo pusiasalyje. Šie asmenys viešai teisina Rusijos agresiją ir Ukrainos teritorijų okupaciją, renka lėšas okupacinėms pajėgoms ir organizuoja renginius neteisėtai Rusijos pagrobtiems ukrainiečių vaikams.
„Šis Ukrainos sankcijų paketas turi būti signalas kitiems visame pasaulyje – signalas, kad negalima tiesiog užmerkti akių prieš paramą agresijai. Jei ukrainiečiams olimpinėse žaidynėse draudžiama net paminėti Rusijos agresijos aukas, tai akivaizdus teisingumo žlugimas pasauliniu lygiu. Mes atkursime teisingumą“, – pabrėžė V. Zelenskis.
V. Heraskevyčius buvo diskvalifikuotas prieš pirmąjį savo pasirodymą 2026-ųjų olimpinėse žaidynėse. Ukrainietis planavo varžytis su vadinamuoju atminimo šalmu, ant kurio buvo pavaizduotos karo Ukrainoje aukų nuotraukos. Varžybų išvakarėse Tarptautinis olimpinis komitetas uždraudė V. Heraskevyčiui dalyvauti olimpinėse žaidynėse su tuo šalmu.
Rusija per praėjusią parą kare prieš Ukrainą neteko 890 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. vasario 17 d. Rusija Ukrainoje neteko maždaug 1 255 340 karių, įskaitant dar 890 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos pajėgos sunaikino 11 678 Rusijos tankus (+2), 24 045 šarvuotąsias kovos mašinas (+3), 37 323 artilerijos sistemas (+4), 1 648 reaktyvines salvinės ugnies sistemas, 1 300 oro gynybos sistemų ir 4 288 kruizines raketas (+2). Rusijos kariuomenė taip pat neteko 435 lėktuvų, 347 sraigtasparnių, 136 073 bepiločių orlaivių (+614), 29 laivų, 2 povandeninių laivų, 78 725 automobilių ir degalų cisternų (+71) bei 4 071 specialiosios technikos vieneto.
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Ukrainos dronų ataka Krasnodaro srityje: gaisras naftos gamykloje, uždaryti oro uostai
Antradienio naktį Rusijos Krasnodaro sritį atakavo Ukrainos dronai. „Telegram“ kanalai praneša apie gaisrą naftos perdirbimo gamykloje, apgadintą traukinių depą, uždarytus oro uostus.
Skelbiama, kad regione paeiliui buvo įjungtos pavojaus sirenos – signalai skambėjo Sočyje, Gelendžike, Novorosijske ir Slavianske prie Kubanės, rašo
Veikė oro gynybos sistema, gyventojai praneša apie blyksnius ir seriją sprogimų, rašo „Telegram“ kanalas „Baza“.
Kanalo duomenimis, Krasnodaro, Sočio ir Gelendžiko oro uostai jau daugiau nei keturias valandas yra uždaryti lėktuvų priėmimui ir išleidimui.
Taip pat atakos Krasnodaro krašte metu buvo apgadintas traukinių depas, praneša kanalas „Astra“, remdamasis regiono operatyviniu štabu.
„Telegram“ kanalas „Astra“, remdamasi vietos gyventojų informacija, taip pat praneša apie gaisrą Ilskio naftos perdirbimo gamykloje. Šią informaciją netrukus patvirtino vietos valdžios institucijos, kurios pareiškė, kad buvo sugadintas rezervuaras su naftos produktais. Bendras gaisro plotas – apie 700 kv. m.
„Meduza“ duomenimis, privačioje teritorijoje nukrito numušto drono nuolaužos. Po to gyvenamuosiuose namuose kilo gaisras, nukentėjo du žmonės. Jie išvežti į ligoninę. Sugadinti keturi privatūs namai.
Savo ruožtu Rusijos gynybos ministerija skelbia, kad per naktį oro gynybos pajėgos numušė 151 Ukrainos droną virš Rusijos regionų.
Trumpas spaudžia Ukrainą derėtis su Rusija: „Geriau jau kuo greičiau“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė tikįs, kad Ukraina greitai pasieks susitarimą su Rusija, prieš antradienį Ženevoje vyksiančias JAV tarpininkaujamas derybas tarp Maskvos ir Kyjivo.
„Ukrainai geriau jau kuo greičiau sėsti prie derybų stalo“, – žurnalistams lėktuve „Air Force One“ sakė D. Trumpas, skrisdamas į Vašingtoną.
Ukraina ir Rusija Ženevoje surengs naujas derybas
Aukšti Rusijos ir Ukrainos atstovai nuo antradienio Šveicarijoje vėl derėsis dėl prieš ketverius metus Maskvos pradėto karo pabaigos. Per JAV tarpininkaujamus pokalbius Ženevoje Ukraina pirmiausiai nori dėmesį sutelkti į humanitarinius klausimus ir saugumo garantijas. Rusija tuo tarpu siekia iš kaimyninės šalies išsireikalauti teritorijų perleidimo.
Ukrainos saugumo tarybos sekretoriaus Rustemo Umerovo vadovaujama delegacija jau pirmadienį atvyko į Ženevą.
„Darbotvarkės punktai suderinti, komanda pasirengusi darbui“, – pareiškė jis socialiniuose tinkluose. Praėjusią savaitę R. Umerovas vienu kito derybų rato tikslų įvardijo ir dalines paliaubas, kad būtų apsaugotas Ukrainos energijos tiekimas. Ukrainos delegacijai dar priklauso prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylas Budanovas, užsienio reikalų viceministras Serhijus Kyslycia ir karinės žvalgybos HUR vado pavaduotojas Vadymas Skibickis.
Kremlius pareiškė, kad derybos turi apimti ne tik saugumo ir karinius, bet ir teritorinius klausimus. Rusija reikalauja Ukrainos dalinių pasitraukimo iš jų kontroliuojamų Luhansko ir Doneck sričių dalių ir nori jas aneksuoti. Kyjivas tai kategoriškai atmeta.
Rusijos delegacijai derybose Ženevoje vadovaus vyriausiasis derybininkas Vladimiras Medinskis. Delegacijoje, rusų duomenimis, taip pat yra karinės žvalgybos GRU vadovas Igoris Kostiukovas bei užsienio reikalų viceministras Michailas Galuzinas.
Ukraina jau beveik ketverius metus priešinasi Rusijos agresijai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Zelenskis nurodė suorganizuoti susitikimą su Putinu
Volodymyras Zelenskis pavedė savo komandai suorganizuoti susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Derybos gali įvykti Ženevoje, Šveicarijoje, praneša „Axios“.
V. Zelenskis pažymėjo, kad geriausias būdas pasiekti proveržį teritorijų klausimu – susitikti su V. Putinu asmeniškai.
Ukrainos lyderis taip pat teigė pavedęs savo komandai iškelti būsimą lyderių lygio susitikimo Ženevoje klausimą.
Žurnalistai pažymėjo, kad teritorinio klausimo sprendimas taip, kad jį galėtų priimti abi pusės, yra pagrindinė JAV prezidento specialiojo pasiuntinio Steve’o Witkoffo ir Donaldo Trumpo žento Jaredo Kushnerio užduotis derybose Šveicarijoje.