„Mirtis tapo kasdienybe“: NYT atskleidė siaubingą karo Ukrainoje kainą
Bendri Ukrainos ir Rusijos nuostoliai kare jau šių metų pavasarį gali viršyti du milijonus žmonių, o maždaug du trečdaliai jų tenka Rusijos pusei. Ką šie nuostoliai reiškia ukrainiečiams ir rusams, kurie kariauja ar gyvena fronto linijoje, leidinys „The New York Times“ aiškinosi kalbėdamasis su savo korespondentais.
Zelenskis praneša: parengti dokumentai, kurie taps taikos pagrindu Ukrainoje
Dokumentai, susiję su saugumo garantijomis, jau yra parengti. Būtent jie turi tapti taikos Ukrainoje pagrindu. Apie tai Volodymyras Zelenskis pranešė vasario 9 dienos vakarą, rašo „24 Kanal“.
Tragedija Ukrainoje: žuvo visa sraigtasparnio Mi-24 įgula
Vykdydama kovinę užduotį žuvo Ukrainos sraigtasparnio Mi-24 įgula. Apie tai pranešė 11-oji atskiroji armijos aviacijos brigada „Chersonas“. Tragedijos detalės kol kas neatskleidžiamos.
Rusija rado alternatyvą: štai kuo fronte pakeitė „Starlink“
Gaunama informacija apie skubų palydovinio interneto terminalų tiekimą į frontą Rusijos okupantams, siekiant pakeisti „Starlink“. Tai pareiškė Ukrainos gynybos ministro patarėjas, ryšių sistemų specialistas Serhijus Beskrestnovas, rašo UNIAN.
„Bloomberg“: Europa rengia unikalų Ukrainos stojimo į ES modelį
Europos Sąjunga rengia įvairius variantus, kaip Ukrainos narystę įtraukti į būsimą taikos susitarimą. Pasak „Bloomberg“, tai galėtų būti laipsniškas procesas ir apimti preliminarios apsaugos suteikimą Kyjivui.
Zelenskis: Kyjive – sudėtingiausia padėtis
Pirmadienį, vasario 9 d., šilumos tiekimo padėtis sudėtingiausia yra Kyjive. Šiuo metu daugiau nei 1,4 tūkst. daugiaaukščių pastatų sostinėje tebėra be šildymo, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ukraina neigia, kad rusai užėmė Prydorožnės kaimą Zaporižios srityje
Ukraina paneigė Rusijos pranešimą, kad rusų pajėgos užėmė Prydorožnės kaimą Zaporižios srityje.
„Rusijos pranešimai apie tariamą Prydorožnės kaimo Zaporižios srityje užkariavimą neatitinka tiesos. Vietovė lieka ukrainiečių gynėjų rankose“, – tinkle „Telegram“ rašė Ukrainos pėstininkų 33-iojo atskiro šturmo pulko vadovybė.
Visi rusų bandymai siųsti sabotažo grupes, kad jos „iškeltų savo skudurą“ ir tai pavaizduotų kaip gyvenvietės užėmimą, baigiasi jų eliminavimu, teigiama toliau.
Lavrovo grasinimas Europai: būtų blogiau už karą Ukrainoje
Rusija neketina pulti Europos, tačiau yra pasirengusi duoti „karinį atsaką“, jei to prireiktų, panaudodama visas tam reikalingas priemones. Atitinkamą pareiškimą padarė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, rašo „24 Kanal“.
Ukraina ir Prancūzija sutarė pradėti bendrą ginklų gamybą
Ukraina ir Prancūzija susitarė pradėti bendrą ginklų gamybą, pirmadienį pranešė Ukrainos gynybos ministras, priėmęs savo kolegę iš Prancūzijos Kyjive.
Prancūzija yra svarbi Ukrainos sąjungininkė nuo pat tada, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją beveik prieš ketverius metus; ji teikia Kyjivui karinę pagalbą ir politinę paramą.
Abi šalys pasirašė ketinimų protokolą, atveriantį kelią „dideliems bendriems projektams gynybos pramonės sektoriuje“, socialiniame tinkle „Telegram“ rašė gynybos ministras Mychaila Fedorovas po susitikimo su savo kolege iš Prancūzijos Catherine Vautrin (Katrin Votrin) Kyjive.
Jis nenurodė, kokie ginklai bus gaminami kartu su Prancūzija ir kada bus pradėta gamyba.
„Mes pereiname nuo tiekimo prie bendros gamybos ir ilgalaikių sprendimų, kurie sistemingai stiprina mūsų gynybą“, – rašė M. Fedorovas.
Ukraina ir Prancūzija taip pat aptarė naujas prancūziškų ginklų ir karinės technikos siuntas Kyjivui, įskaitant „Aster“ raketas, „Mirage 2000“ naikintuvus ir SAMP-T oro gynybos sistemas.
„Prancūzija stovi ir liks Ukrainos žmonių pusėje“, – sekmadienį socialiniame tinkle „X“ rašė C. Vautrin.
Paryžius pernai pranešė, kad skirs apie 2 mlrd. eurų karinei pagalbai Kyjivui.
Lapkričio mėnesį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo kolega iš Prancūzijos Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pasirašė ketinimų protokolą dėl galimo iki 100 „Rafale“ naikintuvų – Prancūzijos kovinės aviacijos pasididžiavimo – tiekimo Ukrainai.
Rusai atakavo Ukrainos Zaporižios miestą, apgadinti elektros tinklai
Rusijos pajėgos atakavo Ukrainos Zaporižios miestą. Energetikai pranešė apie elektros tinklo apgadinimą. Kaip skelbia „Ukrinform“, apie tai platformoje „Telegram“ informavo įmonė „Zaporižiaoblenergo“.
„Šiuo metu vykdomas elektros tinklų, apgadintų dėl Zaporižios apšaudymo, kurį šiandien surengė įsiveržusios Rusijos pajėgos, atkūrimas. Dėl to vyksta laikini technologiniai elektros energijos tiekimo sutrikimai, būtini visiškam elektros tiekimo atkūrimui“, – nurodė minėta energetikos bendrovė.
„Zaporižiaoblenergo“ pabrėžė, kad šie sutrikimai yra lokalizuoti, o juos sukėlė tik rusų ašpaudymas.
Rusai atakavo miestą bepiločiais orlaiviais. Skirtinguose Zaporižios rajonuose buvo girdimi sprogimai.
Iš Vokietijos – raginimas Maskvai
Po dar vieno derybų etapo dėl Rusijos karo prieš Ukrainą užbaigimo Abu Dabyje Vokietijos vyriausybė paragino Rusiją parodyti didesnį pasirengimą kompromisams, praneša „Welt“.
Vašingtonas sureagavo į Zelenskio pareiškimą dėl karo pabaigos termino
Nuolatinis JAV atstovas prie NATO Matthew Whitakeris pareiškė, kad Vašingtonas nenustatė jokio naujo galutinio termino karui Ukrainoje užbaigti, rašo „The Guardian“.
Ukrainos generalinis štabas patvirtino informaciją apie smūgį į bepiločių orlaivių sandėlį Rostove
Ukrainos gynybos pajėgų daliniai smogė į amunicijos sandėlį ir rusų vadavietę bei sunaikino bepiločių orlaivių sandėlį Rusijos teritorijoje, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo spaudos tarnyba.
„Imdamiesi priemonių, skirtų sumažinti agresorių rusų puolimo pajėgumus, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniai toliau apšaudo priešo karinius objektus laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose ir Rusijos Federacijos teritorijoje. Vasario 9 d. naktį netoli Sudžos miesto Rusijos Federacijos Kursko srityje buvo pataikyta į priešo desantininkų vadavietę. Laikinai okupuotoje Chersono srities teritorijoje, netoli Novooleksijivkos kaimo, buvo pataikyta į priešo amunicijos sandėlį“, – sakoma paskelbtame pranešime.
Be to, pažymima, kad, remiantis ankstesnių smūgių, ypač į bepiločių orlaivių sandėlį netoli Rostovo prie Dono miesto Rusijos Federacijos Rostovo srityje, rezultatais, patvirtinta, jog buvo sunaikinti trys konteineriai su FPV bepiločiais orlaiviais ir detalėmis.
„Preliminariais duomenimis, buvo sunaikinta apie 6 tūkst. FPV bepiločių orlaivių. Taip pat buvo apgadinti dar keli konteineriai su bepiločiais orlaiviais“, – informavo generalinis štabas.
Pasak spaudos tarnybos, rusų nuostoliai ir padarytos žalos mastas tikslinami.
Rusija renka žvalgybinę informaciją ir keičia smūgių taktiką: rado būdų, kaip apeiti Ukrainos gynybą
Rusija vis greičiau prisitaiko prie Ukrainos oro gynybos ir randa būdų ją apeiti. Ukrainos aviacijos ekspertas Anatolijus Chrapčinskis perspėja, kad priešas tobulina „Shahed“ dronų technologijas, aktyviai renka žvalgybinę informaciją ir išnaudoja prastas oro sąlygas, rašo UNIAN.
Ukrainos smūgis Rusijai: liepsnose paskendo 6 tūkst. dronų
Ukrainos gynybos pajėgos smogė Rusijos amunicijos sandėliui ir valdymo punktui. Patvirtintas bepiločių orlaivių sandėlio sunaikinimas Rusijos teritorijoje. Preliminariais duomenimis, sudegė apie 6 tūkstančiai dronų, skelbia UNIAN.
Kaip pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, naktį Kursko srities Sudžos miesto rajone buvo smogta priešo oro pajėgų padalinio valdymo punktui.
Taip pat laikinai okupuotoje Chersono srities teritorijoje, Novoaleksejevkos gyvenvietės rajone, buvo smogta priešo amunicijos sandėliui.
„Be to, pagal preliminarius smūgių rezultatus, ypač dronų sandėliui Rostovo prie Dono mieste, Rostovo srityje, patvirtintas trijų konteinerių su dronais ir jų komplektuojamosiomis dalimis sunaikinimas. Preliminariais duomenimis, sunaikinta apie 6 tūkstančiai dronų. Taip pat apgadinti dar keli konteineriai su bepiločiais orlaiviais“, – teigiama pranešime.
Iš Ukrainos – siūlymas Europai, kokių priemonių imtis: bus apsauga nuo Rusijos banditų ir kaina jiems
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha paragino Europos Sąjungos (ES) mastu visiškai uždrausti įvažiuoti tiems Rusijos piliečiams, kurie dalyvavo Rusijos kare prieš Ukrainą, skelbia „Sky news“.
„Pirma, tai susiję su ilgalaikiu Europos valstybių nacionaliniu saugumu ir jų piliečių apsauga nuo Rusijos banditų“, – sako A. Sybiha.
„Antra, tai bus tinkama kaina už neteisingus sprendimus: kiekvienas rusas, pasirašęs sutartį dėl invazijos į Ukrainą, turi žinoti, kad taip pat pasirašo sau visą gyvenimą galiojantį draudimą atvykti į Europą“, – priduria jis.
Anot A. Sybihos, Estija jau „parodė lyderystę“, tai padarė ir „įrodė, kad mechanizmas veikia“.
„Dabar atėjo laikas tai išplėsti visai Europos Sąjungai“, – pabrėžia jis.
Ukrainos finansų ministerija ir Pasaulio bankas pasirašė 690,8 mln. dolerių dotacijų sutartį
Ukrainos finansų ministerija ir Pasaulio bankas pasirašė susitarimą dėl Japonijos ir Kanados dotacijų, kurių bendra suma siekia 690,8 mln. JAV dolerių.
Finansų ministerijos spaudos tarnyba pranešė, kad lėšos buvo sutelktos įgyvendinant viešųjų išlaidų Ukrainos administraciniams gebėjimams stiprinti projektą „PEACE in Ukraine“.
Pagal dotacijų sutartį, 544 mln. JAV dolerių suteiks Japonijos vyriausybė, 146 mln. JAV dolerių – Kanada, o dar 0,8 mln. JAV dolerių bus gauta iš šiam projektui skirto daugiašalio donorų patikos fondo.
Suteikus šias dotacijas, bendra pagal projektą „PEACE in Ukraine“ sutelkta finansavimo suma sieks 51,7 mlrd. JAV dolerių.
Dotacijų lėšos artimiausiu metu bus pervestos į bendrąjį valstybės biudžeto fondą. Šios lėšos bus skirtos pagrindinėms valstybės išlaidoms padengti, įskaitant pensijų išmokas ir socialinės paramos programas, pavyzdžiui, būsto ir komunalinių paslaugų subsidijas.
Susitarimą Ukrainos vardu pasirašė finansų ministras Sergijus Marčenko, o Pasaulio banko vardu – regioninis direktorius Rytų Europai Bobas Saumas.
Pasirašymo ceremonijoje taip pat dalyvavo Japonijos ambasadorius Ukrainoje Masashi Nakagome ir Kanados ambasados Ukrainoje misijos vadovo pavaduotoja Christiane Roy.
Projektas „PEACE in Ukraine“ buvo pradėtas 2022 m. birželį, reaguojant į plataus masto Rusijos ginkluotą agresiją prieš Ukrainą.
Imitavus Rusijos puolimą prieš Lietuvą – Baltijos šalių reakcija: tai įžeidimas
Vokietijoje buvo surengtas karo žaidimas, kurio metu imituotas Rusijos įsiveržimas į Baltijos valstybes ir prieita prie išvados, kad Maskva galėtų sugriauti NATO patikimumą ir per porą dienų dominuoti Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Estija tokias išvadas atmeta kaip įžeidžiančias, praneša šalies nacionalinis transliuotojas ERR.
Volodymyras Zelenskis: Ukraina šiemet atidarys ginklų eksporto centrus Baltijos ir Šiaurės šalyse
Ukraina šiais metais Europoje atidarys 10 ginklų eksporto centrų, įskaitant Baltijos ir Šiaurės šalis, sekmadienį pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Šiandien pradedame eksportą. Jau nuo 2026 metų visoje Europoje veiks dešimt eksporto centrų – Baltijos ir Šiaurės šalyse. 2026 metais veiks dešimt atstovybių“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše sakė prezidentas.
Jis nenurodė, kuriose šalyse planuojami tokie centrai.
V. Zelenskis taip pat pranešė apie planus ukrainietiškus dronus gaminti Vokietijoje.
„Vasario viduryje pamatysime mūsų dronų gamybą Vokietijoje. Aš gausiu pirmąjį droną. Tai yra visiškai veikianti gamybos linija. Jungtinėje Karalystėje panašios gamybos linijos jau veikia. Visa tai – ukrainietiškos technologijos“, – socialiniame tinkle „Telegram“ rašė jis.
„Šiandien Europos saugumas kuriamas technologijomis ir dronais. Yra keletas skirtingų projektų. Visa tai didžiąja dalimi bus pagrįsta ukrainietiškomis technologijomis ir Ukrainos specialistais“, – teigė V. Zelenskis.
Gynybos technologijų eksportas ir ginklų gamybos linijų atidarymas šalyse partnerėse yra dalis platesnių pastangų į tarptautinį lygį pakelti Ukrainos ginklų gamybą, nes jos dronų gamybos pajėgumai lenkia finansavimą.
Ši žinia paskelbta po to, kai Ukrainos prezidentas pernai spalį nurodė Gynybos ministerijai nuo lapkričio pradėti kontroliuojamą ukrainietiškų ginklų eksportą į užsienį.
Pagal siūlomą sistemą Ukraina eksportuos karinės technikos perteklių, o gautą pelną išleis skubiai reikalingiems ginklams.
Ukrainos gynybos sektorius, o ypač dronų pramonė, sparčiai išaugo nuo 2022 metais prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos. Atsirado daugiau nei 200 dronų gamybos įmonių, daugelis jų gamina pigias, lengvai pritaikomas sistemas, kurios pakeitė šiuolaikinį mūšio lauką.
„The Washington Post“: Ukrainai reikia naujos strategijos
Rusija vis labiau pasitelkia dronus kare prieš Ukrainą, bombarduoja Ukrainos užnugario teritorijas ir taip siekia susilpninti Ukrainos pajėgas, nutraukti jų tiekimo linijas. Kaip pastebi „The Washington Post“, tai padeda Rusijai išlaikyti nuolatinį, nors ir lėtą, puolimą. Tuo pačiu metu tai silpnina Ukrainos pozicijas prie derybų stalo – ji patiria spaudimą atiduoti strategiškai svarbią teritoriją. Skelbiama apie svarstymus, kad Ukrainai reikėtų naujos taktikos.
Užfiksavo įraše: dronams leisti rusai pasitelkė naują taktiką
Pirmadienį internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti kaip nuo Rusijos drono „Gerbera“ paleidžiamas kitas dronas, skelbia „Kanal24“.
„Tokius naudojimo atvejus fiksuojame kasdien“, – sako elektroninės kovos priemonių ekspertas, Ukrainos gynybos ministro patarėjas Sergejus Beskrecnovas.
Apie galimybę, kad rusai gali pradėti naudoti tokią taktiką, S. Beskrecnovas įspėjo jau anksčiau.
Anot jo, dronas po paleidimo nebuvo rastas, todėl nežinoma, ar jis buvo puolamasis, ar žvalgybinis.
S. Beskrecnovas pridūrė, kad neaišku, ar tokia rusų taktika taps masinė, tačiau pabrėžė, kad apie tokius pavojingus pokyčius reikėtų kuo skubiau informuoti gyventojus.
Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 116 Rusijos dronų ir perėmė balistines raketas
Nuo sekmadienio vakaro Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 116 Rusijos paleistų dronų ir perėmė kai kurias balistines raketas „Iskander-M“, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.
Nuo sekmadienio 17.30 val. įsibrovėliai paleido į Ukrainą 11 balistinių raketų „Iskander-M“ iš Briansko srities ir 149 „Shahed“, „Gerbera“, „Italmas“ ir kitų tipų bepiločius orlaivius iš Kursko, Oriolo, Briansko, Primorsko-Achtarsko ir Šatalovo Rusijoje, laikinai okupuoto Donecko ir Hvardijskės laikinai okupuotame Kryme. Maždaug 90 iš jų buvo „Shahed“ tipo dronai.
Pirminiais duomenimis, iki pirmadienio 9.30 val. Oro gynybos pajėgos numušė arba sutrikdė 116 dronų. Be to, kai kurios balistinės raketos „Iskander-M“ buvo perimtos ir nepasiekė savo taikinių.
Raketos ir 23 bepiločiai orlaiviai pataikė 15-oje vietų, dar 6 vietose nukrito nuolaužos. Ataka tęsėsi, Ukrainos oro erdvėje buvo priešo dronų.
Iš Lavrovo lūpų – kritikos strėlės JAV
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad JAV pačios nėra pasirengusios įgyvendinti savo pasiūlymus, rašo UNIAN.
Ukrainos pajėgos išlaisvino nuo rusų kaimą Charkivo srityje
Ukrainos gynybos pajėgos išlaisvino nuo užpuolikų iš Rusijos Čiuhunivką Charkivo srityje, kai kuriuos jų paėmė į nelaisvę ir iškėlė nacionalinę vėliavą.
Tai feisbuke pranešė 16-asis armijos korpusas ir paskelbė kovinės operacijos vaizdo įrašą.
„Pasinaudodamas sunkiomis oro sąlygomis, priešas bandė slapta prasismelkti pro gynybos pajėgų kovinius dalinius Čiuhunivkos kaimo rajone. Nepaisant blogo oro, žvalgybinių nepilotuojamų orlaivių operatoriai greitai aptiko priešo grupuotę. Po to specializuotas šaulių batalionas „Škval“ išvalė gyvenvietę“, – sakoma pranešime.
Kai kurie užpuolikai, sudėję ginklus, buvo paimti į nelaisvę. Čiuhunivkoje iškelta Ukrainos vėliava, gyvenvietę dabar kontroliuoja Ukrainos gynybos pajėgos.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Ukrainos gynybos pajėgos išlaisvino iš Rusijos kariuomenės Ternuvatę Zaporižios sektoriuje.
„Ne, tai nėra dirbtinio intelekto kadrai“: ukrainiečiai pademonstravo, kaip F-16 numuša droną
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip Ukrainos pilotas naikintuvu F-16 sunaikina rusų droną.
Skelbiama, kad numuštas „Shahed“ dronas.
Lenkijai – Rusijos priekaištai: kaltina prisidėjus prie pasikėsinimo į svarbų generolą
Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) apkaltino Lenkiją prisidėjus prie pasikėsinimo į svarbų generolą Vladimirą Aleksejevą, rašo „Sky news“.
Iš Rusijos – žinia apie pašautą generolą: skelbia naujausią informaciją apie jo būklę
Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) praneša, kad Rusijos generolas Vladimiras Aleksejevas, į kurį buvo pasikėsinta, atgavo sąmonę, skelbia „Sky news“.
Ukrainos kontrpuolimas 2026 m.: ukrainiečių vadas įvardijo, ar tai įmanoma
Ukrainos kontrataka šiemet yra įmanoma, tačiau ji nebus didelio masto, sako 20-osios K2 Ukrainos bepiločių sistemų brigados vadas Kirilas Veresas, rašo UNIAN.
Jis mano, kad realistiškesnis scenarijus galėtų būti laipsniškas rusų atstūmimas, taip pat vadinamosios „kilzonos“ sukūrimas 15–20 kilometrų gylyje.
„Aš netikiu kontrataka šimtais kilometrų. Bet palaipsniui stumiant priešą ir plečiant smūgio zoną – taip, tuo tikiu“, – sako K. Veresas.
Jo manymu, pagrindinis Ukrainos gynybos pajėgų uždavinys šiuo metu yra perkelti puolimą į giluminę rusų gynybos zoną. Tačiau tai įgyvendinti sudėtinga, nes reikia vienu metu remti pėstininkų dalinius visoje kovos linijoje.
„Mes negalime palikti pėstininkų be paramos net keliems mėnesiams, kad galėtume visą dėmesį skirti giluminiam puolimui. Tai sukelia papildomą riziką fronte“, – pabrėžia vadas.
Pasak jo, šiuolaikinis karas reikalauja didelių žmogiškųjų ir finansinių išteklių, o veiksmų veiksmingumas priklauso nuo technologijų, ypač nuo dronų sistemų.
Indijai pradėjus pirkti mažiau naftos, Rusija ieško naujų klientų
Po to, kai Indija ėmė pirkti mažesnius nukainotos žaliavinės rusiškos naftos kiekius, Rusija patiria naują spaudimą, mėgindama eksportuoti naftą į Aziją, todėl šiuo metu jūrose plaukioja daugiau nei tuzinas tanklaivių, kurių krovinys neturi aiškių pirkėjų, pranešė „Bloomberg“.
Šis leidinys, remdamasis pasaulinės laivybos informacijos bendrovės „Kpler“ duomenimis, rašė, kad šiuo metu Indijos vandenynu netoli Malaizijos, Kinijos ir rytinės Rusijos krantų plaukia mažiausiai 12 tanklaivių, gabenančių iki 12 mln. barelių žaliavinės naftos „Urals“, kuri yra pagrindinė Rusijos naftos rūšis.
Po to, kai 2022 m. Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Indija tapo viena iš didžiausių Rusijos naftos pirkėjų, o Vakarų sankcijos privertė Kremlių naftą „Urals“ pardavinėti su didelėmis nuolaidomis.
Agentūros „Bloomberg“ teigimu, sausio mėnesį importas į Indiją vidutiniškai siekė apie 1,2 mln. barelių per dieną – žymiai mažiau nei 2024 m. viduryje, kai jo apimtys sudarė daugiau nei 2 mln. barelių per dieną.
„Nebepirkti naftos iš Rusijos“
Pirkimo apimtys gali dar labiau sumažėti po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad Indija pagal susitarimą dėl prekybos tarifų mažinimo visiškai nustos pirkti rusišką naftą.
Indija „sutiko nebepirkti naftos iš Rusijos, o daug daugiau jos pirkti iš Jungtinių Valstijų bei, galbūt, Venesuelos. Tai padės UŽBAIGTI KARĄ Ukrainoje“, – savo socialinių tinklų platformoje „Truth Social“ rašė D. Trumpas.
Indijos ministras pirmininkas Narendra Modis patvirtino, kad buvo sudarytas platesnio masto prekybos susitarimas, tačiau naftos importo klausimo tiesiogiai nekomentavo. Agentūros „Bloomberg“ duomenimis, kai kurios Indijos naftos perdirbimo įmonės kol kas naujų užsakymų neteikia, laukdamos oficialių nurodymų iš Naujojo Delio.
Sulėtėjus pirkimams, kyla klausimas, kur bus realizuotas perteklinis naftos „Urals“ kiekis. Kinijos nepriklausomi naftos perdirbėjai padidino šios naftos pirkimų apimtis ir sausio mėnesį pirko rekordiškai didelį jos kiekį – apie 500 tūkst. barelių per dieną. Tačiau šios gamyklos paprastai teikia pirmenybę lengvesnėms naftos rūšims, tokioms kaip „ESPO“ ir „Sokol“, kurios yra gabenamos iš Rusijos Ramiojo vandenyno uostų.
Rusišką naftą kartais importuoja ir kitos Azijos šalys, įskaitant Indoneziją, tačiau jos taip pat linkusios rinktis lengvesnių rūšių naftą. Tuo pačiu metu nuogąstaujama, kad pasaulyje gali susidaryti naftos perteklius, todėl Maskvai darosi sunkiau rasti alternatyvių pirkėjų.
Laivų sekimo duomenys rodo, kad į Aziją iš Atlanto vandenyno, Viduržemio jūros ir Raudonosios jūros vis dar plaukia tanklaiviai, gabenantys žaliavinę naftą „Urals“. Daugelis šių laivų savo paskirties vieta nurodo Singapūrą, tačiau, priklausomai nuo paklausos, jų atvykimo uostai gali keistis.
Agentūros „Bloomberg“ duomenimis, analitikai teigia, kad didėjantis Rusijos tanklaivių, kurių paskirties vieta nėra patvirtinta, skaičius rodo, kaip sunku Maskvai realizuoti savo naftą, Indijai pakeitus pirkimo strategiją.
Rusijoje – vis daugiau bėdų dėl interneto: turės išleisti šimtus milijardų
Galimybė prisijungti prie sparčiojo interneto tampa vis aktualesne problema Rusijos Federacijos gyventojams, praneša Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba.
Anot ukrainiečių žvalgybos, didelė dalis šviesolaidinių tinklų jau pasiekė savo eksploatacijos pabaigą, o nauji šviesolaidžiai beveik išimtinai naudojami ne civilinėms reikmėms.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1 250 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. vasario 9 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 247 580 karių, iš kurių 1 250 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 654 priešų tankus (+3), 24 013 šarvuotųjų kovos mašinų (+3), 37 056 artilerijos sistemas (+12), 1 637 raketų paleidimo sistemas, 1 295 oro gynybos sistemas, 435 karo lėktuvus, 347 sraigtasparnius, 127 962 nepilotuojamuosius orlaivius (+413), 4 270 kruizinių raketų (+1), 28 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 77 552 transporto priemones ir kuro cisternas (+113), 4 069 specialiosios įrangos vienetus.
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Pareigūnai: per Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo 3 žmonės
Per Rusijos naktines atakas Ukrainoje žuvo mažiausiai trys žmonės, pirmadienį pranešė gelbėjimo tarnybos ir meras.
Per pietinio Odesos uostamiesčio bombardavimą žuvo 35 metų vyras ir dar du žmonės buvo sužeisti, pranešė miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
Šiaurnėje Charkivo srityje gelbėjimo tarnybos pranešė po dronų atakos radusios moters ir 10 metų berniuko kūnus.
„Dar trys žmonės buvo sužeisti“, – „Telegram“ įraše pridūrė tarnyba.
Derybose dėl Ukrainos – Trumpo itin mėgstamas triukas: ar jis veikia?
Derybose dėl taikos Ukrainoje JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą panaudojo savo mėgstamą užsienio politikos priemonę – tiksintį laikrodį. Kaip pastebi „NBC News“, nuo pernai sausio, kai jis grįžo į Baltuosius rūmus, jis ne kartą šalims kėlė griežtus terminus.
Rusijos Belgorode – skubi evakuacija
Rusijos Belgorodo gyventojai skubiai evakuojami į kitus Rusijos regionus, skelbia UNIAN.
Anot rusų žiniasklaidos, susidarė sudėtinga padėtis dėl šildymo. Pirmiausia bus evakuojami vaikai ir pensininkai.
Rusų smūgis Odesai: žuvo žmogus, apgadintas dujotiekis
Per Rusijos dronų ataką Odesoje žuvo vienas žmogus, padaryta žala gyvenamajai infrastruktūrai, kilo gaisrai, „Telegram“ kanale pranešė Odesos srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis.
„Priešas surengė didelio masto ataką prieš Odesos sritį, naudodamas smogiamuosius dronus. Remiantis pirminiais pranešimais, Odesos mieste buvo apgadinta gyvenamoji infrastruktūra ir kilo gaisrai“, – parašė jis.
Odesos miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas pranešė, kad per ataką kilo gaisras ant daugiaaukščio pastato stogo, buvo apgadintas dujotiekis, užsidegė lengvieji automobiliai ir negyvenamasis pastatas.
„Visos gelbėjimo ir savivaldybių tarnybos dirba įvykio vietoje“, – parašė jis.
Vėliau S. Lysakas pranešė, kad per ataką Odesoje žuvo vienas žmogus.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
„Daugiau nei 100 dronų per valandą“: ekspertas atskleidė rusų taktiką
Rusijos kariuomenė, tikėtina, tęs dronų smūgius prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą iki šildymo sezono pabaigos. Priešo taktika, be kita ko, numato daugiau nei 100 dronų paleidimą per valandą prieš taikius gyventojus. Apie tai pranešė Ukrainos aviacijos ekspertas Bohdanas Dolincevas, rašo UNIAN.
„Matome, kad yra keli veiksniai. Anksčiau priešas aktyviai didino atakų bepiločiais intensyvumą... Jis pasiekė galimybę per vieną valandą surengti ataką naudojant apie 100-150 bepiločių. Vargu ar priešui pavyks greitai padidinti šias galimybes. Tai reiškia, kad per artimiausias atakas matysime iš esmės panašias situacijas“, – sakė ekspertas.
Jis paaiškino, kad kalba apie dronų panaudojimo intensyvumą vienos atakos metu.
Antra svarbi sudedamoji dalis, kaip pabrėžė B. Dolincevas, yra tai, kad rusai perkėlė savo dėmesį į civilinę kritinę infrastruktūrą.
„Neturėdamas galimybių naudoti šias priemones kariniu požiūriu, priešas perorientuoja visus šiuos ginklus prieš civilius gyventojus ir civilinę kritinę infrastruktūrą. Ir su didele tikimybe iki žiemos laikotarpio pabaigos matysime būtent tokios taktikos tęstinumą. Vargu ar ji keisis“, – mano jis.