Zelenskis apie pavojų: Rusijos dronai dukart mėgino atakuoti jo lėktuvą
Rusija per pastarąsias savaites du kartus mėgino dronais atakuoti lėktuvą, kuriuo skrido Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apie tai jis antradienį papasakojo interviu „CBS News“.
Nukautas Putino favoritas – generolas „su lietuviška pavarde“
Kare žuvo Rusijos vadovui Vladimirui Putinui apie Kostiantynivkos „užėmimą“ raportavęs ir prieš dvi savaites Rusijos didvyrio „Auksine žvaigžde“ apdovanotas generolas majoras Antonas Grunis, skelbia „Telegram“ kanalai.
Kallas: ES turi priversti Rusiją brangiau sumokėti už hibridines atakas
Europos Sąjunga privalo sugriežtinti priemones prieš Kremlių, ir, be kita ko, peržiūrėti turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams, kad apsisaugotų nuo Maskvos vykdomų „hibridinių atakų“, antradienį pareiškė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.
„Nepaisant tarptautinių pastangų nutraukti karą, (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas renkasi eskaluoti savo agresijos karą prieš Ukrainą ir karo veiksmus prieš Europą, todėl vienas dalykas yra visiškai aiškus: Putinas nesustos, kol nebus sustabdytas“, – Europos Parlamente kalbėjo K. Kallas.
Jos teigimu, kadangi Rusija yra pasirengusi prisiimti didesnę riziką, Europa privalo priversti ją sumokėti didesnę kainą.
Pasak K. Kallas, Europa šiuo metu susiduria su „nuolat augančiomis Rusijos hibridinių atakomis“, kuriomis siekiama susilpninti paramą Ukrainai.
Baimė žemyne dar labiau išaugo vasarą, kai viename Vokietijos oro uoste buvo rastas sprogmenimis užtaisytas bepilotis orlaivis. Berlynas dėl šio incidento apkaltino Maskvą.
K. Kallas pabrėžė, kad ES turėtų ne tik didinti paramą Kyjivui ir taikyti sankcijas Kremliui, bet ir stiprinti į bendriją atvykstančių Rusijos piliečių kontrolę.
„Galime dar labiau sugriežtinti Rusijos diplomatų judėjimo kontrolę Šengeno erdvėje, galime uždrausti išduoti vizas buvusiems Rusijos kariams ir turėtume peržiūrėti turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams“, – sakė ji.
„Turime pasirūpinti, kad žmonių, vykdančių išpuolius Europos teritorijoje, būtų kuo mažiau“, – pridūrė ji.
K. Kallas taip pat paragino ES valstybes geriau dalytis žvalgybos informacija ir aktyviau naudoti dirbtinį intelektą kovojant su Rusijos dezinformacija.
Nors ES svarsto naujas priemones, pareigūnai pripažįsta, kad Vakarams sunkiai sekasi sustabdyti Maskvos veiksmus, kurie lieka pilkojoje zonoje ir į atvirą konfliktą neperauga.
„Kalbėdami apie hibridines grėsmes, mes turime visas reikiamas atsakomąsias priemones. Tai, ką darome, ne visada bus matoma ir vieša“, – pirmadienį pažymėjo NATO vadovas Markas Rutte.
Jo teigimu, svarbiausia užduotis išlieka užtikrinti, kad Ukraina turėtų viską, ko jai reikia kovai tęsti.
Po Rusijos dronų atakų Lenkija stiprina sienos apsaugą
Lenkija planuoja sustiprinti sienos perėjas su Ukraina po neseniai įvykdytų Rusijos dronų atakų prieš traukinį, važiavusį iš Kyjivo į Varšuvą, bei Ukrainos pasienio zonoje.
„Pastarųjų dienų įvykiai rodo, kad Rusijos veiksmai kelia grėsmę visos Europos saugumui“, – antradienį socialiniame tinkle X parašė Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.
Lenkijos kariuomenės inžinieriai dabar sustiprins pasienio postus vadinamosiomis „Hesco“ užtvaromis – smėliu užpildytais metalinio tinklo ir plastiko plėvelės krepšiais, apsaugančiais nuo sprogimų ar kulkų, socialiniame tinkle X pranešė kariuomenės vadovybė.
Be to, prie Dorohusko, Medykos ir Korčovos sienos perėjų bus įrengti papildomi stebėjimo ir sargybos postai.
Ukrainos geležinkelių operatorė sekmadienį pranešė, kad Jahodyno pasienio stotyje buvo užpultas keleivinio traukinio, važiavusio iš Kyjivo į Varšuvą, lokomotyvas. Niekas nenukentėjo. Pranešta, kad prieš pat ataką šioje stotyje buvo sustojęs diplomatinis traukinys, juo vyko saugumo patarėjai iš kelių Europos Sąjungos šalių, taip pat buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.
Dronas taip pat puolė degalinę, esančią vos už 800 metrų nuo Lenkijos sienos. Lenkijos vyriausybė apkaltino Maskvą aštrinant konfliktą Ukrainoje.
Rusija pasiuntė perspėjimą Vakarų politikams
Vakarų politikai ir diplomatai, vykstantys į Ukrainą, turėtų „blaiviai“ įvertinti tokios kelionės keliamą riziką, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
Ukrainos biudžetui viena karo diena atsieina 190 mln. dolerių
2026 m. viena karo diena Ukrainos biudžetui atsiėjo 190 mln. JAV dolerių, neįskaitant partnerių tiekiamų ginklų. 2024 m. ši suma siekė 140 mln. dolerių, feisbuke paskelbė Aukščiausiosios Rados Biudžeto komiteto pirmininkė Roksolana Pidlasa.
„Kodėl karas brangsta? Didesnė kariuomenė, daugiau kariškių šeimų, kurioms valstybė garantuoja paramą, ir didesnis ginkluotės poreikis – visų pirma vidutinio ir ilgojo nuotolio smūgių pajėgumų, skirtų smogti Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, finansuojančioms šį karą“, – teigė R. Pidlasa.
Pasak jos, per pirmuosius aštuonis 2026 m. mėnesius nacionaliniam saugumui ir gynybai buvo išleista beveik 42 mlrd. dolerių, neįskaitant suteiktos karinės paramos.
„Savo lėšų – iš pajamų ir vidaus vyriausybės obligacijų – surinkome tik 39 mlrd. dolerių, tad nebepadengiame net tos savo išlaidų dalies, kurią dengdavome anksčiau“, – sakė ji.
Tuo metu Rusija sąmoningai smogia sektoriams, atnešantiems biudžeto pajamas: per aštuonis mėnesius gautos vidaus ir importo PVM pajamos Ukrainoje buvo 1,35 mlrd. dolerių mažesnės nei planuota, o ketvirtadalis šios sumos prarasta vien rugpjūtį.
„Per pirmuosius šešis 2026 m. mėnesius Rusija išleido karui su Ukraina rekordinę 123 mlrd. dolerių sumą, gamina daugiau raketų ir dronų nei bet kada anksčiau nuo plataus masto invazijos pradžios ir sąmoningai smogia sektoriams, atnešantiems pajamas mūsų biudžetui“, – pridūrė parlamentarė.
Ji pabrėžė, kad 190 mln. dolerių per dieną – toli gražu ne riba.
„Išlaidos ir toliau augs, o tai dar viena visiškai pragmatiška priežastis, kodėl Jungtinės Valstijos ir Europa privalo veikti sparčiau, kad priverstų ją nutraukti šį karą“, – sakė R. Pidlasa.
Ukrainos gynybos ministerijos biudžeto deficitas šiuo metu siekia 27 mlrd. dolerių. Kartu Ukraina tikisi, kad gynybai bus skirta 30 mlrd. eurų Europos lėšų, sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Reuters“: po Ukrainos smūgių trys didžiausios Rusijos naftos perdirbimo gamyklos sumažino dyzelino gamybą
Trys iš šešių didžiausių dyzeliną gaminančių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų rugsėjį smarkiai sumažino arba visiškai sustabdė gamybą, kai Ukrainos dronų smūgiai apgadino jų įrenginius, pranešė „Meduza“.
Tokį vertinimą pateikė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi savais skaičiavimais, atliktais pagal degalų rinkos dalyvių pateiktus duomenis.
Pasak agentūros, šešios gamyklos – Omsko, Kirišių „Kinef“, Volgogrado, Permės, NORSI (Žemutinio Naugardo naftos perdirbimo ir chemijos gamykla) ir „Taneko“ Nižnekamske – pagamina apie pusę viso Rusijos dyzelino.
Agentūros šaltinių teigimu, „Kinef“ gamykla visiškai sustabdė darbą, o Volgogrado ir NORSI gamyklos veikia maždaug ketvirtadaliu savo pajėgumo. Dyzelino gamybos apimtys šiose įmonėse dabar yra kelis kartus mažesnės nei įprastai.
Apie dyzelino trūkumo problemą neseniai kalbėjo JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Rugsėjo 13 d. jis paragino Ukrainą liautis smūgiavus į dyzeliną gaminančias Rusijos įmones ir teigė, kad būtent Rusijos ir Ukrainos karas, o ne JAV konfliktas su Iranu, lėmė dyzelino trūkumą ir kainų kilimą visame pasaulyje. Kyjivas atsakė esąs pasirengęs paliauboms, jei Rusija taip pat nutrauks savo smūgius.
Rusija kritikuoja Prancūzijos branduolinį skydą dėl tariamo pavojaus Maskvai
Rusija antradienį pasmerkė Prancūzijos saugumo iniciatyvą įtraukti Europos šalis į savo branduolinį skydą, pavadindama tai beatodairiška politika, kuri kelia riziką Maskvai.
„Žinoma, tai kelia mums pavojų. Ir, žinoma, privalome tai kontroliuoti“, – žurnalistams sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova po to, kai Suomija šią savaitę nusprendė prisijungti prie šio projekto.
Ukrainos Generalinis štabas: Rusijos nuostoliai šiais metais jau viršija 300 tūkst. kareivių
Nuo 2026 m. pradžios Rusijos kariuomenė neteko daugiau nei 300 tūkst. kareivių, feisbuke paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Pranešime sakoma, kad nuo metų pradžios Rusijos nuostoliai siekia 301 030 kareivių – žuvusiųjų ir sužeistųjų.
Šis skaičius prilygsta beveik 150 motorizuotųjų šaulių pulkų, darant prielaidą, kad pulką vidutiniškai sudaro apie 2 000 karių.
Šiais metais didžiausius nuostolius Rusija patyrė per tris vasaros mėnesius – tuomet žuvo arba buvo sužeista 124 170 karių. Birželį šis skaičius siekė 39 290, liepą – 42 860, o rugpjūtį – 42 020.
Iki rugsėjo 15 d. Rusijos nuostoliai šį mėnesį jau pasiekė 20 360 karių.
Nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios – 2022 m. vasario 24 d. – iki 2026 m. rugsėjo 15 d. Rusijos pajėgos prarado iš viso maždaug 1 510 000 kareivių.
Oficialu: Ukraina pradėjo operaciją „Vivaldi“ prieš Rusijos pajėgas
Ukrainos kariuomenės dalinys pradėjo kontrpuolimą prieš Rusijos pajėgas netoli Lymano – kovų niokojamo miesto Ukrainos rytuose, prie kurio Maskva artėja jau kelis mėnesius, antradienį pranešė dalinio vadas.
Nuo 2022 metų vasario įsiveržimo Rusija užgrobė apie tris ketvirtadalius Donecko srities, o Lymanas yra viena iš nedaugelio šio regiono miestų, kuriuos vis dar kontroliuoja Ukraina.
Pasak karinių analitikų, jo užėmimas galėtų atverti kelią Maskvai veržtis toliau į pietus ir kelti grėsmę Ukrainos kontroliuojamoms Kramatorsko bei Slovjansko tvirtovėms.
Šioje vietovėje vyko intensyvūs mūšiai per visą puspenktų metų trunkantį plataus masto karą.
„3-iasis kariuomenės korpusas šiame sektoriuje pradėjo puolamąją operaciją „Vivaldi““, – vaizdo įraše „Telegram“ kanale sakė Ukrainos 3-iojo kariuomenės korpuso vadas Andrijus Bileckis.
Ukrainos daliniai išvalė Rusijos infiltruotus asmenis iš „maždaug 75 kv. km“ ploto, pridūrė A. Bileckis.
Su Ukrainos kariuomene susijęs mūšio lauko žemėlapis „DeepState“ parodė, kad ukrainiečių kariai pasiekė nedidelių laimėjimų į šiaurę nuo miesto.
Rusija dar viešai nekomentavo Ukrainos pranešimo.
Dėl plataus dronų naudojimo fronte didelio masto karių judėjimas tapo beveik neįmanomas, o tai trukdo bet kuriai pusei įgyti aiškų pranašumą sekinančiame konflikte.
Rusijos veržimasis Rytų Ukrainoje paspartėjo rugpjūtį, tačiau išliko daug lėtesnis nei ankstesniais jos invazijos metais, parodė rugsėjo pradžioje atlikta naujienų agentūros AFP Karo studijų instituto (ISW) duomenų analizė.
Lenkų gynybos ministras: Lenkija ir Italija pasiryžusios didinti paramą Ukrainai
Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas bendroje spaudos konferencijoje su Italijos gynybos ministru Guido Crosetto pareiškė, kad abi šalys yra tvirtai pasiryžusios didinti karinę ir pramoninę paramą Ukrainai.
W. Kosiniakas-Kamyszas pažymėjo, kad Ukraina išgyvena labai sunkų etapą kovoje su Rusija, kuri įgijo naujų puolamųjų pajėgumų, įskaitant reaktyvinius dronus kamikadzes.
„Ministras Crosetto yra vienas iš tų ministrų, kurie nuo pat pradžių kartu su Lenkija buvo pasiryžę suteikti Ukrainai kuo didesnę paramą“, – sakė jis.
W. Kosiniakas-Kamyszas pabrėžė, kad Lenkija ir Italija taip pat vienodai ryžtingai siekia stiprinti Europos gynybinius pajėgumus, modernizuodamos gynybos pramonę bei didindamos karinio tiekimo ir operacijų greitį bei tikslumą.
Gynybos ministras taip pat užsiminė apie incidentą, kai NATO naikintuvai naktį iš pirmadienio į antradienį Lietuvos oro erdvėje numušė nepilotuojamąjį orlaivį.
„Reikia pasakyti aiškiai. Tai buvo Italijos naikintuvai ir Italijos pilotai, vykdantys NATO Baltijos šalių oro policijos misiją“, – teigė W. Kosiniakas-Kamyszas, apibūdindamas šią operaciją kaip sąjungininkų solidarumo išraišką, saugant NATO rytinį sparną ir Lenkiją.
Britų ekspertė: Ukrainos sunaikinimas Rusijai turi toteminį vaidmenį
Atsižvelgiant į ideologiją, kuria iš ukrainiečių atimamas atskiros tautos statusas, ir Kremliaus pasirengimą kariauti sekinamąjį karą, vienintelis būdas pakeisti Maskvos skaičiavimus – suintensyvinti tolimojo nuotolio smūgius ir neleisti daugeliui rusų toliau ignoruoti karo.
Tai duodama interviu agentūrai „Ukrinform“ pareiškė Londono „King's College“ Valstybės valdymo ir nacionalinio saugumo centro Ukrainos ir Rusijos programos vadovė, britų ekspertė Jade McGlynn.
„Visa jų ideologija sukasi aplink teiginį, kad ukrainiečiai yra tiesiog rusai, kuriems išplautos smegenys arba kuriuos Vakarai naudoja kaip savo patikėtinius“, – sakė ekspertė.
Šiuo atžvilgiu ji mano, kad vienintelis dalykas, kuris pakeistų Kremliaus skaičiavimus, būtų tai, jei Maskvai „tektų rinktis tarp stabilumo namuose ir tolesnio karo“.
„Ukrainos sunaikinimas Kremliaus vizijoje apie Rusiją ir jos vaidmenį pasaulyje įgavo toteminį vaidmenį, todėl vienintelis dalykas, kuris priverstų persvarstyti ar perskaičiuoti situaciją, būtų tai, jei namuose prasidėtų daug problemų. Manau, kad dėmesys turėtų būti sutelktas į namų frontą, tolimus smūgius įvairiems elementams, darant daug didesnį spaudimą ekonomikai“, – teigė J. McGlynn.
Ji mano, kad Rusijos žmonės nebūtinai sukils prieš režimą, tačiau tokia socialinė įtampa „visada randa kelią, kartais visiškai netikėtais būdais“.
Pasak tyrėjos, daugelis rusų vis dar „labai džiaugiasi galėdami pritarti karui, jei tik jis jiems nedaro įtakos“.
„Todėl, manau, yra protinga parodyti (be kita ko, ir per benzino kainas) milijonams žmonių, kurie daro šį karą įmanomą – nesvarbu, ar todėl, kad jie dirba propagandos studijose, ar karinės gamybos gamyklose, ar tiesiog moka mokesčius – kad yra pasekmės ir kad karo nebegalima ignoruoti. Jis nebegali likti tik kažkokia kažkur toli vykdoma specialiąja karine operacija, apie kurią nereikia nieko žinoti“, – sakė ekspertė.
Todėl ji mano, kad bet kokios priemonės, didinančios šį spaudimą, būtų naudingos.
Kartu ji pabrėžė, kad Vakarai turi pasistengti labiau padėti Ukrainai, ypač artėjant žiemai, ir, be kita ko, suteikti jai daugiau zenitinių raketų.
„Pastarosiomis dienomis matėme labai teigiamų Europos šalių žingsnių jas įsigyjant. Tačiau taip pat svarbu užtikrinti, kad ukrainiečiai turėtų generatorius ir šią žiemą galėtų šildytis, nes jei tai bus lenktynės iki išsekimo, tuomet turime padaryti daug daugiau, kad užtikrintume, jog Ukraina pirmoji neišseks“, – pabrėžė ekspertė.
Kaip pranešama, pasaulyje smarkiai pakilus dyzelino kainoms, sekmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino Ukrainą nustoti atakuoti Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.
Kiek anksčiau JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas pareiškė manantis, kad Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms turėjo įtakos dyzelino kainoms Jungtinėse Valstijose.
NATO pareigūnas perspėja: Rusijos hibridinių atakų prieš mus skaičius smarkiai išaugo
Rusijos hibridinių atakų prieš NATO šalis skaičius smarkiai išaugo, pareiškė aukšto rango Aljanso pareigūnas. Jį cituoja naujienų agentūra „dpa“.
Vien pernai užfiksuota daugiau kaip 200 tokių incidentų, Briuselyje sakė pareigūnas ir pridūrė, kad į šį skaičių neįtrauktos įprastos „kasdienės“ kibernetinės atakos.
Pasak jo, vien NATO būstinė kiekvieną mėnesį susiduria su tūkstančiais kibernetinių atakų.
Kalbėdamas apie Vokietijos Leipcigo–Halės oro uoste rastą sprogmenų prikrautą droną, pareigūnas teigė, kad aptiktų sprogmenų rūšis leidžia manyti, jog prie incidento tiesiogiai prisidėjo Rusijos žvalgybos tarnyba.
„Semtex“ nėra toks dalykas, kurį duotum vaikigaliui, užverbuotam žaidžiant vaizdo žaidimus“, – sakė pareigūnas.
NATO, kaip ir Vokietijos vyriausybė, šį incidentą laiko hibridine ataka, nors sprogstamasis užtaisas nesprogo.
Aljanso teigimu, Rusija siekia pakirsti politinę ir praktinę paramą Ukrainai bei pasirengti galimai tolesnei eskalacijai.
Tai apima ypatingos svarbos infrastruktūros ir logistikos grandinių žvalgybą, taip pat išankstinį kenkėjiškos programinės įrangos diegimą svarbiose pramonės valdymo sistemose.
Pareigūno teigimu, NATO ypač neramina besikeičiantis atakų pobūdis.
„Daugėja atakų, didėja jų pavojingumas, didėja ir noras rizikuoti“, – aiškino jis.
NATO siekia stiprinti atgrasymą karinėmis priemonėmis ir geriau apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą.
Aljansas taip pat planuoja sukurti ypatingos svarbos energetikos infrastruktūros tinklą, kuris leistų keistis saugumo informacija su infrastruktūros operatoriais ir padėtų rengti bendras reagavimo į ekstremaliąsias situacijas pratybas, stiprinti apsaugą nuo dronų ir kibernetinę gynybą.
Pareigūno teigimu, ypač rimtais atvejais NATO vyriausiasis karinis vadas galėtų paprašyti valstybių narių panaudoti puolamuosius kibernetinius pajėgumus.
Lavrovas dėl besitęsiančio karo apkaltino JAV: „Jau metus būtume gyvenę be jo“
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį apkaltino JAV metais pratęsus Maskvos karą prieš Ukrainą, nes ši pasitraukė iš to, ką vadina „Ankoridžo susitarimais“.
Apie tai rašo „The Kyiv Independent“.
Kremlius įvertino Donaldo Trumpo idėją
Kremlius antradienį palankiai įvertino JAV prezidento Donaldo Trumpo idėją dėl Rusijos ir Ukrainos paliaubų, susijusių su smūgiais energetikos infrastruktūrai.
„Matėme prezidento Trumpo įrašą. Manome, kad tai gera idėja, gera iniciatyva. Palaikome ryšį su amerikiečiais“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
D. Peskovas tai pareiškė praėjus dienai po to, kai D. Trumpas paskelbė, kad kariaujančios šalys susitarė nesmūgiuoti energetikos objektams, nors nei Kyjivas, nei Maskva nepatvirtino, kad toks susitarimas buvo pasiektas.
Per ketverius su puse karo metų Ukraina sudavė smūgius daugybei Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, o tai sukėlė kuro trūkumą kaimyninėje šalyje.
Maskva savo ruožtu reguliariai atakuoja Ukrainos energetikos infrastruktūrą, ypač šalčiausiais žiemos mėnesiais.
Pirmadienį D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė: „Ukraina sutiko nesmūgiuoti į Rusijos energetikos objektus. Rusija sutiko elgtis taip pat!“
Ukrainos prezidentūra tuo metu atsisakė komentuoti D. Trumpo įrašą.
Rusijos ambasadorius atsikirto Danijai dėl signalinių raketų
Rusijos ambasadorius Danijoje antradienį pareiškė, esą Danijos karinis sraigtasparnis, į kurį Rusijos fregata Baltijos jūroje paleido dvi signalines raketas, vykdė „provokacinius veiksmus“.
„Danijos pusės mėginimai sraigtasparnio provokacinius veiksmus prieš Rusijos fregatą aiškinti kaip „įprastą praktiką“ kelia didelį susirūpinimą dėl galimų tokio beatodairiškumo pasekmių“, – rašytiniame pareiškime naujienų agentūrai AFP teigė Rusijos ambasadorius Vladimiras Barbinas.
Danijos ginkluotosios pajėgos teigė, kad Rusijos fregata į sraigtasparnį signalines raketas paleido jam „vykdant įprastą fotografavimo operaciją“.
Kaip rašė ELTA, Rusijos karo laivas Baltijos jūroje į Danijos karinį sraigtasparnį paleido dvi signalines raketas, viena jų praskriejo visai šalia sraigtasparnio, antradienį pranešė Danijos pareigūnai.
Dėl šio incidento Danija iškvietė Rusijos ambasadorių.
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pasmerkė, anot jos, „beatodairišką“ Rusijos fregatos veiksmą.
„Vakar per įprastą skrydį Rusija pasielgė beatodairiškai Danijos kariuomenės atžvilgiu. Rusijos veiksmais siekiama įbauginti ir skaldyti. Jiems nepavyks. Mes liksime nepajudinami“, – platformoje „X“ paskelbtame pareiškime teigė M. Frederiksen.
Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas antradienį incidentą pavadino „visiškai nepriimtinu“.
„Rusija palaipsniui perkelia ribą, kurią ji laiko priimtinu elgesiu. To mes negalime toleruoti“, – pabrėžė jis.
Kim Jong Unas parašė laišką Vladimirui Putinui
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas laiške Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pažadėjo „nuolatinę paramą“ jo šaliai, teigdamas, kad Rusijos tęsiamas karas yra „šventas“, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida.
Nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, Šiaurės Korėja tapo svarbia Kremliaus sąjungininke, siunčiančia karius remti Maskvos karo pastangų mainais į ekonominę naudą ir karines technologijas, teigia analitikai.
Rusija spjovė Sikorskiui: „Lenkija nustotų egzistuoti per 2–3 dienas“
Rusija toliau svaidosi bauginimais. Šįkart pagrasino, kad Lenkijos gali nelikti per dvi–tris dienas. Kiek anksčiau Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad konflikto atveju NATO galėtų „gana greitai“ nugalėti Rusiją, teigdamas, kad, kalbant apie oro pajėgas, Aljansas Maskvos atžvilgiu turi „triuškinantį pranašumą“.
Į šį Lenkijos ministro pasisakymą sureagavo Rusijos režimo lyderio padėjėjas Nikolajus Petruševas.
„Kalbėdamas apie Lenkijos karinį pranašumą prieš Rusiją, Sikorskis, matyt, nesuvokia, kad jei Lenkija įsitrauktų į karo veiksmus prieš Rusiją, mūsų šalis panaudotų visą turimų pajėgų ir priemonių arsenalą, o Lenkijos valstybė nustotų egzistuoti per dvi–tris dienas“, – TASS cituoja jį.
R. Sikorskis šiuos komentarus išsakė penktadienį Kyjive vykusioje konferencijoje „Jaltos Europos strategija“.
„Jei Rusija mus užpultų ir mes nusimestume pirštines, manau, kad Rusiją nugalėtume gana greitai“, – sakė jis, pridurdamas, kad NATO turi „maždaug 2,5 tūkst. orlaivių“, o tai suteikia pranašumą ore prieš Rusiją.
Jo komentarai pasigirdo tuo metu, kai Europoje vis labiau nerimaujama dėl galimo Rusijos veiksmų prieš NATO nares eskalavimo ir pranešimų apie su Maskva siejamą hibridinę veiklą.
Sekmadienį Rusijos dronai smogė taikiniams vakarų Ukrainoje, netoli Lenkijos sienos, tarp jų – keleivinio traukinio Kyjivas–Varšuva lokomotyvui. Ukrainos valdžios institucijos pranešė, kad traukinio keleiviai buvo evakuoti ir niekas nenukentėjo.
„Triuškinamas“ pranašumas
Lenkijos užsienio reikalų ministras pridūrė, kad Europa pranašumą prieš Rusiją išlaikytų net ir be Jungtinių Valstijų pagalbos.
„Net ir be JAV jis yra triuškinamas, o aš pastaruoju metu nepatikrinau, kiek turime naikintuvų „F-35“, sparnuotųjų raketų JASSM ir kitų ilgojo nuotolio pajėgumų“, – pridūrė jis.
R. Sikorskis kalbėjo toliau, teigdamas, kad Europa per kelias savaites galėtų paralyžiuoti pusę Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų.
„Bet jei ukrainiečiai per šešis mėnesius sunaikino pusę Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų, mes galėtume tai padaryti per šešias savaites, sunaikindami kitą pusę“, – sakė jis.
Įtampa regione
Komentuodama R. Sikorskio pareiškimus, Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova juos pavadino „smegenų rusofobija“.
Europa yra paskelbusi aukščiausią parengties lygį, nes žvalgybos vertinimuose įspėjama, kad Rusija gali išbandyti NATO, imdamasi tokiu veiksmų, kaip sabotažas, kibernetinės atakos, dronų antskrydžiai ir ribotos apimties kariniai veiksmai. Ataskaitose nurodoma, kad ypač didelį susirūpinimą keliančios teritorijos yra Baltijos valstybės ir Lenkija.
Rugpjūčio pabaigoje CŽV direktorius Johnas Ratcliffe‘as surengė netikėtą vizitą į Maskvą. Žiniasklaidos pranešimuose, kuriuose cituojami su šia kelione susipažinę šaltiniai, teigiama, kad jis iškėlė galimybę, jog Rusija imsis veiksmų prieš kurią nors NATO narę. Tačiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas šį vizitą apibūdino kaip „iš dalies įprastą“ ir teigė, kad J. Ratcliffe‘as buvo išsiųstas ne tam, kad perduotų kokią nors konkrečią žinutę.
Rusija sunerimo: toliau nuo Ukrainos perkelia Putinui svarbų renginį
Rusijos laivui paleidus signalines raketas į Danijos sraigtasparnį – griežta premjerės reakcija
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen antradienį pasmerkė incidentą, kai iš Rusijos fregatos buvo paleistos dvi signalinės raketos į danų sraigtasparnį.
Fregata Baltijos jūroje pirmadienį paleido signalines raketas į Danijos karinį sraigtasparnį.
„Neapgalvotas Rusijos elgesys Danijos kariškių atžvilgiu per vakarykštį įprastą skrydį. Rusijos veiksmais siekiama įbauginti ir suskaldyti. Jiems nepavyks. Mes nesvyruosime“, – pareiškime socialiniame tinkle „X“ teigė M. Frederiksen.
„Vienas iš oro pajėgų sraigtasparnių „Fennec“ šiandien buvo apšaudytas signalinėmis raketomis per įprastą Rusijos fregatos, buvusios tarptautiniuose vandenyse netoli Gedserio, fotografavimo operaciją“, – vėlai pirmadienį išplatintame pranešime nurodė ginkluotosios pajėgos.
Fregata paleido „dvi signalines raketas sraigtasparnio link“ ir „viena iš raketų praskriejo nedideliu atstumu nuo sraigtasparnio“, sakoma pranešime.
Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas (Larsas Liokė Rasmusenas) antradienį pareiškė, kad incidentas yra visiškai nepriimtinas.
„Rusija palaipsniui plečia ribas to, ką laiko priimtinu elgesiu, – įspėjo jis. – Su tuo negalime taikstytis.“
„Todėl Rusijos ambasadorius buvo iškviestas pokalbiui apie šį incidentą“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
ES šalys atidėjo sankcijų Rusijai pratęsimo terminą
Europos Sąjungos (ES) šalys pirmadienį atidėjo terminą pratęsti sankcijoms Rusijai dėl karo Ukrainoje. Tai padaryta Prancūzijai paraginus iš sankcijų sąrašo išbraukti milijardierių Ališerą Usmanovą.
ES sankcijų sąrašo, į kurį įtraukta beveik 3 tūkst. fizinių ir juridinių asmenų ir kuris turi būti pratęsiamas kas šešis mėnesius, galiojimas turėjo baigtis trečiadienį.
Tačiau 27 ES valstybių narių ambasadoriai terminą atidėjo savaitei, kilus pasipriešinimui Paryžiaus pastangoms paskutinę minutę iš sąrašo išbraukti 73-ejų uzbekų ir rusų metalo pramonės magnatą A. Usmanovą.
Buvęs stambus futbolo klubo „Arsenal“ akcininkas A. Usmanovas į ES sankcijų sąrašą buvo įtrauktas 2022 m. dėl, Briuselio teigimu, jo glaudžių ryšių su Kremliumi.
„Konsultacijos bus tęsiamos, taip pat turėtų vykti tolesnės diskusijos. Sankcijų sąrašų galiojimą būtina pratęsti, kad ir toliau būtų silpninama Rusijos karo mašina ir išlaikomas spaudimas ją remiantiems, jos veiklai sudarantiems sąlygas ir iš jos naudos gaunantiems fiziniams bei juridiniams asmenims“, – sakė ES rotaciniu principu pirmininkaujančios Airijos atstovas spaudai.
ES diplomatų teigimu, paremdama Slovakijos prašymą išbraukti A. Usmanovą iš sąrašo Prancūzija gerokai nustebino kitas valstybes nares.
Pasak diplomatų, Prancūzija aiškaus paaiškinimo nepateikė ir tik nurodė, esą tai daroma „nacionalinio saugumo“ sumetimais.
Prancūzijos pareigūnai patvirtino siekiantys A. Usmanovo išbraukimo iš sąrašo, tačiau savo motyvų išsamiau nepaaiškino.
Remdamasis su šiuo klausimu susipažinusiais šaltiniais, britų dienraštis „The Financial Times“ pranešė, kad Paryžiaus pastangos susijusios su susitarimu dėl kelių Azerbaidžane laikomų Prancūzijos piliečių paleidimo.
„Šiuo metu Briuselyje vyksta techninio lygmens diskusijos“, – pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas Noelis Barrot.
Ministro manymu, šios diskusijos netrukus turėtų baigtis.
Kelių ES šalių diplomatų teigimu, Bendrijoje daugelis labai nenori sudaryti įspūdį, kad švelninamos sankcijos Maskvai.
Priešingai, ES šalys svarstė galimybę sankcijų galiojimo laikotarpį pratęsti nuo šešių mėnesių iki metų, siekdamos ir toliau išlaikyti spaudimą Kremliui.
ES sankcijos taikomos ir svarbiems Rusijos pareigūnams, įskaitant prezidentą Vladimirą Putiną ir užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą.
„Dabar tikrai ne laikas atšaukinėti sankcijas. Dabar tikrai ne laikas gelbėti Rusijos oligarchus nuo sankcijų. Ir dabar tikrai ne laikas Europai dalyti dovanas Rusijai“, – kasdieniame kreipimesi pirmadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Rusijos fregata į Danijos sraigtasparnį paleido signalines raketas
Kaip praneša Danijos gynybos pajėgos, pirmadienį netoli Gedserio vienas iš jų sraigtasparnių buvo apšaudytas signalinėmis raketomis, skelbia tv2.dk.
JAV įvedė sankcijas Rusijos VTB bankui
Stiprindamos ekonominį spaudimą Iranui, Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas antram pagal dydį Rusijos bankui VTB.
Teigiama, kad Rusijos bankas atidarė filialų Irane, palaikė ryšius su Irano bankais, kuriems taikomos sankcijos, ir pervedė milijardinės vertės Irano aktyvų.
„JAV įvedė sankcijas VTB bankui už pagalbą Iranui apeinant sankcijas ir finansuojant terorizmą – bankas atidarė filialų Irane, užmezgė ryšius su Irano bankais, kuriems taikomos sankcijos, ir pervedė milijardinės vertės Irano aktyvų“, – aiškindamas šį sprendimą pirmadienį platformoje „X“ rašė JAV Valstybės departamento atstovas spaudai Tommy Pigottas.
VTB („Vneshtorgbank“) yra antras pagal dydį Rusijos bankas po „Sberbank“. 1990 m. įkurto užsienio prekybos banko kontrolinis akcijų paketas priklauso Rusijos valstybei.
Vašingtonui įvedus sankcijas, visas VTB turtas Jungtinėse Valstijose bus įšaldytas, o sandoriai su subjektais, kuriems taikomos sankcijos, – uždrausti.
Anksčiau šį mėnesį JAV sankcijas įvedė ir Turkijos bankui „Golden Global Bank“, kuris, kaip įtariama, padėjo Irano Islamo revoliucinei gvardijai (IRGC) vykdyti kelių milijonų JAV dolerių vertės operacijas. Kaip ir VTB atveju, visas šio banko turtas Jungtinėse Valstijose buvo įšaldytas, o sandoriai su „Golden Global Bank“ uždrausti.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau buvo paskelbęs ketinantis spausti Iraną „ekonominio karo“ priemonėmis.
Praėjusią savaitę JAV taip pat ėmėsi priemonių prieš organizacijas ir asmenis, remiančius grupuotę „Kataib Hezbollah“ ir Libano „Hezbollah“.
Vašingtono duomenimis, šios organizacijos veikia Irake, Libane, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Turkijoje.
Jungtinės Valstijos anksčiau taip pat įvedė sankcijas kelioms didelėms Irano skrydžių bendrovėms – į sankcijų sąrašą buvo įtrauktos 27 avialinijos, tarp jų „Kish Airlines“, „Iran Air Tour“ ir „ATA Airlines“.
Po Trumpo pranešimo apie Ukrainos ir Rusijos susitarimą – nauji smūgiai
Ukrainos pajėgų dronai praėjusią naktį atakavo pramoninį objektą Rusijoje, apgadindami jį ir keletą gyvenamųjų namų pietrytinėje Samaros srityje, teigia Rusijos pareigūnai.
Apie 40 dronų buvo numušta, antradienį pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS, cituodama srities gubernatorių Viačeslavą Fedoriščevą. Apie žūtis nebuvo pranešta.
Ukrainos žiniasklaida teigė, kad atakuotas pramoninis objektas buvo naftos perdirbimo gamykla.
Ataka įvyko po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad Rusija ir Ukraina susitarė susilaikyti nuo atakų prieš viena kitos energetikos infrastruktūros objektus.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis platformoje „X“ pareiškė, kad atakų prieš kritinę infrastruktūrą nutraukimas galėtų būti „pirmasis deeskalavimo žingsnis“ link taikos.
Maskvos reakcijos kol kas nebuvo.
Ukraina taip pat raketomis praėjusią naktį smogė internetinės prekybos bendrovei „Ozon“ priklausantiems sandėliams Rusijos Taganrogo mieste. Rostovo srities gubernatorius Jurijus Sliusaras teigė, kad apie aukas nepranešta. Pasak jo, taip pat buvo apgadinti žemės ūkio įmonėms priklausantys sandėliai, gyvenamieji namai ir švietimo įstaiga.
Pastaraisiais mėnesiais Ukraina vykdė intensyvius smūgius Rusijos naftos pramonei, dėl to Rusijoje ėmė trūkti degalų.
Maskva atsakė tiksliniais smūgiais į energetikos objektus Ukrainoje, taip pat ėmė bombarduoti degalines.
Rusijos dronų atakos Kyjive
Tuo tarpu praėjusią naktį Kyjivą atakavo Rusijos dronai, pranešė meras Vitalijus Kličko „Telegram“ kanale. Buvo smogta į degalinę, o kitame rajone buvo sužeistas vienas žmogus.
Ukraina jau daugiau nei ketverius su puse metų ginasi nuo plataus masto Rusijos invazijos ir, atsakydama į agresiją, reguliariai atakuoja taikinius Rusijos teritorijos gilumoje.
Rusijos pajėgos atakavo Odesos, Chersono, Dniepropetrovsko, Sumų sritis
Odesos srities Izmailo rajone naktį į antradienį per Rusijos ataką buvo apgadinta gyvenamoji infrastruktūra ir sunkvežimis. Apie tai „Telegram“ kanale informavo Izmailo rajono valstybinė administracija.
Rajono valstybinė administracija pažymėjo, kad Rusijos pajėgos atakavo Izmailo rajoną „Shahed“ tipo dronais. Oro gynybos pajėgų pastangomis praktiškai visi priešo dronai buvo numušti.
„Dėl atakos buvo apgadinta gyvenamoji infrastruktūra ir sunkvežimis“, – pranešė administracija.
Pasak „Ukrinform“, rugsėjo 13-osios rytą dėl Rusijos raketų atakos Odesoje buvo sunaikintas mažmeninės prekybos tinklo „EVA“ paskirstymo centras.
Chersonas
Chersono srityje per pastarąją parą dėl Rusijos agresijos žuvo vienas žmogus, o dar 11 buvo sužeisti. Apie tai „Telegram“ platformoje pranešė Chersono srities valstybinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.
Pasak jo, priešo oro smūgiai, dronų atakos ir artilerijos apšaudymai buvo nukreipti į 27 vietoves.
Buvo apgadinti šeši daugiabučiai namai, du privatūs namai, vienas administracinis pastatas, vienas ūkio pastatas, vienas autobusas ir privatūs automobiliai.
Pasak „Ukrinform“, pirmadienį rusai Chersono srities Borozenskės bendruomenės Naujosios Kubanės kaime dronu atakavo automobilį; buvo sužeistos dvi moterys.
Sumai
Per pastarąją parą Rusijos kariai smogė 20-čiai gyvenviečių Sumų srityje, sužeisdami tris žmones. Apie tai „Facebook“ tinkle paskelbė Sumų srities policija.
Sveskos bendruomenėje dėl drono smūgio buvo sužeisti 62 metų vyras ir 40 metų moteris. Buvo apgadintas ūkinis pastatas.
Sumų miesto bendruomenėje buvo apgadinti privatūs gyvenamieji namai, automobilių remonto dirbtuvės, biurų pastatas ir transporto priemonės.
Be to, antradienio rytą Sumų miesto bendruomenėje dėl drono smūgio buvo sužeistas 15 metų berniukas. Buvo apgadintas namas ir automobilis.
Dniepropetrovskas
Nuo pirmadienio vakaro Rusijos karinės pajėgos daugiau nei 10 kartų atakavo du Dniepropetrovsko srities rajonus, dėl to buvo sužeisti du žmonės. Apie tai „Telegram“ tinkle paskelbė Dniepropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
Priešas naudojo dronus, artileriją ir aviacines bombas.
Rusijos pajėgos kare prieš Ukrainą neteko dar 1,4 tūkst. karių ir keturių reaktyvinių salvinės ugnies sistemų
Bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. rugsėjo 15 d. pasiekė apie 1 510 000 karių, įskaitant 1,4 tūkst. kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Rusija taip pat neteko 12 345 tankų, 25 334 šarvuotųjų kovos mašinų (+3), 49 793 artilerijos sistemų (+41), 2 131 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos (+4), 1 638 oro gynybos sistemų (+1), 442 lėktuvų, 356 sraigtasparnių, 2 626 antžeminių robotizuotų sistemų (+11), 518 280 dronų (+1 839), 5 111 sparnuotųjų raketų, 35 laivų, 2 povandeninių laivų, 149 183 automobilių ir degalų cisternų (+376) bei 4 690 specialiosios technikos vienetų (+7).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Smūgis Kyjivui
Rusijos pajėgos ankstyvą antradienio rytą atakavo Kyjivą dronais, skelbia UNIAN.
Kyjivo mero Vitalijaus Klyčko turimais duomenimis, rusų dronas pataikė į degalinę.
„Darnitsko rajone medikai paguldė į ligoninę vieną nukentėjusįjį. Vyras yra sunkioje būklėje“, – paaiškino miesto meras.
Taip pat smogta sandėlio patalpoms.
Į Lietuvą įskridęs dronas pateko iš Baltarusijos teritorijos
Lietuvoje naktį iš pirmadienio į antradienį numuštas dronas.
Antradienio naktį į Lietuvą įskridęs ir NATO naikintuvų numuštas dronas į šalį pateko iš Baltarusijos teritorijos, sako Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Oro pavojus Lenkijoje
Lenkijoje naktį iš pirmadienio į antradienį buvo paskelbtas oro pavojus, rašo „Fakt“. Perspėjimus gavo Liublino ir Pakarpatės vaivadijų gyventojai.
Atakuota Rusija: pranešama apie smūgį kompleksui, kur rusai remontuoja savo karinius lėktuvus
Naktį iš pirmadienio į antradienį Ukrainos pajėgos surengė ataką prieš Rusijos Taganrogą, skelbia UNIAN.
Užsidegė „Ozon“ sandėlis ir Taganrogo aviacijos mokslo ir technikos kompleksas.
Rostovo srities gubernatorius Jurijus Slyusaras pranešė apie „masinį raketų puolimą“.
„Dėl raketų atakos buvo apgadinti: 2 daugiabučių ir 3 privačių namų langai, mokymo įstaiga, komercinis pastatas, dujotiekis, žemės ūkio įmonių sandėliai, maisto prekių parduotuvė ir „Ozon“ sandėlis“, – cituojamas jis.
Skelbiama, kad Taganrogo aviacijos mokslo ir technikos komplekse remontuojami ir modernizuojami kariniai lėktuvai.
Taip pat atakuota Syzranės naftos perdirbimo gamykla Samaros srityje. Po dronų atakos įmonės pramoninėje zonoje kilo gaisras.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
dabar rusijos dydis jai rakštis subinėj, nes dronai gali smūgiuot viską, o pvo visko apgint negali
Zelenskis: Ukraina rado naują būdą, kaip stabdyti „Shahed“ dronus
Ukraina sėkmingai išbandė dar vieną naikintuvą, skirtą kovoti su rusiškais reaktyviniais dronais, pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Šalies vadovas aptarė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Mychailo Drapato pranešimą apie naują Ukrainos gamintojų pasiekimą.
„Sėkmingai išbandytas dar vienas naikintuvas prieš rusiškus reaktyvinius dronus. „Shahed“ buvo sėkmingai numuštas, tačiau kai kuriuos naikintuvo valdymo sistemos aspektus dar reikia patobulinti. Tęsiame darbą – tam reikia daugiau laiko“, – sakė prezidentas.
V. Zelenskis pridūrė, kad su M. Drapatu taip pat aptarė tolesnes karines operacijas ir tolimojo nuotolio smūgius.
„Kartu su Jevhenijumi Chmara [Ukrainos gynybos ministru – red.] ir ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu nustatėme kitus prioritetinius taikinius, tam reikalingus išteklius ir būtinas parengiamąsias priemones. Mūsų tolimojo nuotolio smūgių Rusijos naftos pagrindu veikiančiam karo mechanizmui rezultatai yra pakankamai reikšmingi, ir būtent tai suteikia reikiamą potencialą diplomatijai“, – pabrėžė prezidentas.
Šalies vadovas pažymėjo, kad Ukraina yra pasirengusi žengti deeskalacijos žingsnius, tačiau partneriai turi užtikrinti „Rusijos sąžiningumą įgyvendinant deeskalacijos priemones mūsų kritinės infrastruktūros atžvilgiu – ilgalaikiu ir patikimu būdu“.
Rugsėjo 14 dieną V. Zelenskis pareiškė, kad kova su reaktyviniais „Shahed“ dronais yra pagrindinis iššūkis Ukrainos gynybos pramonei. Jis pažymėjo, kad naujos technologijos bandomos paspartintu tempu.
Anksčiau šalies vadovas taip pat sakė, kad Ukrainai, siekiant kovoti su rusiškais reaktyviniais dronais, būtina kartu su partneriais plėtoti bendrą ginklų gamybą.
„Reuters“: naujų Ukrainos perimančiųjų dronų bandymai baigėsi nesėkme
Ukrainos kariuomenė liepos pradžioje pakvietė didelę gamintojų grupę išbandyti naujos kartos perimančiuosius dronus, sukurtus kovai su Rusijos reaktyviniais bepiločiais orlaiviais, tačiau šie bandymai baigėsi nesėkme, cituodamas naujienų agentūros „Reuters“ paskelbtą informaciją praneša naujienų portalas „Unian“.
Kaip rašo „Reuters“, remdamasi savo šaltiniais, daugelį naujųjų perėmėjų pasirodė sunku valdyti, kai jų greitis viršijo 400 kilometrų per valandą, o dalis aparatų sudužo gretimuose laukuose ir miškuose.
Agentūra pabrėžė, kad šie nesėkmingi bandymai išryškino Ukrainai tenkančių užduočių sudėtingumą, turint omenyje, kad per tris šios vasaros mėnesius Rusija ėmė naudoti maždaug šešiskart daugiau reaktyvinių dronų.
Be to, rugsėjo 11 dieną Trečiojo armijos korpuso vado pavaduotojas Maksymas Žorinas viešai pareiškė, kad Ukrainos pajėgos praktiškai nenumuša nė vieno reaktyvinio Rusijos okupantų „Shahed“ tipo drono ir yra visiškai praradusios iniciatyvą šioje srityje.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado pavaduotojas Jurijus Čerevašenka taip pat pripažino sunkumus kuriant greitesnius perimančiuosius dronus, tačiau patikino, kad Ukraina netrukus turėtų įdiegti keletą serijinių ir pigių sprendimų. Pareigūnas išreiškė įsitikinimą, kad netrukus šalyje atsiras visiškai nauja ginkluotės klasė, efektyviai kovojanti su reaktyviniais bepiločiais orlaiviais.
Kartu J. Čerevašenka pažymėjo, kad pagrindinis šių atakų taikinys yra Kyjivas, jo apylinkės bei Odesa. Jis prognozuoja, kad ateityje tokių dronų skaičius tik augs, o kai kurių puolimų metu reaktyvinių aparatų dalis jau dabar viršija 70 procentų. Pagrindinis jų keliamas pavojus, pasak vado pavaduotojo, yra tas, kad jie yra valdomi ir operatoriaus komanda gali keisti skraidyklės kursą bei skrydžio aukštį.
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis buvo pareiškęs, kad reaktyvinių dronų perėmimo sprendimus kuria daugiau nei 60 šalies įmonių, nors apčiuopiamų rezultatų pasiekė tik kelios iš jų. Vienas iš naujienų agentūros „Reuters“ šaltinių Ukrainos dronų pramonėje pastebėjo, kad kai kurie prototipai gali būti tiesiog per dideli ir per lėti kovos sąlygoms.
Pareigūnų ir ekspertų vertinimu, viena perspektyviausių priemonių išlieka pigios naujos kartos valdomosios raketos. J. Čerevašenka pridūrė, kad kai kurios iš jų jau yra bandomos ir kainuos gerokai mažiau nei dronai, kuriuos jos turės numušti.
Gynybos įmonės plėtros direktorius ir Karinių oro pajėgų atsargos karininkas Anatolijus Chrapčinskis pabrėžė, kad atskirų sistemų kovai su reaktyviniais dronais jau nepakaks, todėl reikalingas tinklinis požiūris. Jo teigimu, koordinuotai, lyg vienas „organizmas“ veikiantys įrenginiai turėtų klaidinti priešo navigaciją, priversdami droną keisti kursą ir nuskristi toliau nuo miestų į saugias vietoves.
Kitas šaltinis bepiločių orlaivių srityje pažymėjo, kad dabartiniai perėmėjai, net ir būdami lėtesni už savo taikinius, gali būti pritaikyti kaktomušos atakoms. Tam reikalingos dirbtiniu intelektu pagrįstos nusitaikymo sistemos, tiksliai apskaičiuojančios artėjančio drono trajektoriją. Pasak J. Čerevašenkos, sėkmingų tokio perėmimo atvejų jau būta, tačiau prieš pradedant šią technologiją naudoti masiškai ją dar reikia ištobulinti.