Apie tai „Ukrinform“ pranešė remdamasi Ukrainos gynybos ministro patarėjo Serhijaus Beskrestnovo pravarde „Flash“ įrašu platformoje „Telegram“.
„Priešai ieško būdų, kaip įjungti palydovinį ryšį „Starlink“. Jie savo idėjomis dalijasi grupėse, o tada šie įrašai plinta ir mūsų grupėse. Visos jų idėjos yra primityvios: už pinigus pasiųsti ką nors į valdišką techninio aptarnavimo centrą, pasinaudoti fiktyviu UAB‘u, išimti ryšio „Starlink“ terminalą iš perimto drono ir pan.“, – pažymėjo S. Beskrestnovas.
ESBO vadovai pirmą kartą nuo invazijos į Ukrainą pradžios lankėsi Maskvoje
Du Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) aukščiausio rango pareigūnai penktadienį pranešė apie apsilankymą Maskvoje – pirmąjį nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį.
ESBO vadovo pareigas einantis Šveicarijos užsienio reikalų ministras Ignazio Cassis (Ignacijas Kasis) ir ESBO generalinis sekretorius Feridunas Sinirlioglu (Feridunas Sinirliohlu) ketvirtadienį ir penktadienį susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.
„Be dialogo nėra pasitikėjimo“, – sakė žurnalistams I. Cassis, per Vienoje surengtą spaudos konferenciją informavęs apie keturias valandas trukusias derybas su S. Lavrovu.
I. Cassis aiškino, kad buvo siekta „parodyti norą užmegzti ryšį ir pasakyti... mes esame čia, kad su jumis pasikalbėtume ir jus išklausytume“.
„Noras kalbėtis, klausytis vienas kito buvo ir aš tai vertinu kaip pradžios tašką“, – pridūrė jis.
I. Cassis ir F. Sinirlioglu pirmadienį Kyjive taip pat susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Ukraina, Rusija ir Jungtinės Valstijos trečiadienį ir ketvirtadienį Abu Dabyje surengė trišales derybas, kurios buvo organizuotos Vašingtonui spaudžiant užbaigti beveik ketverius metus besitęsiantį karą.
I. Cassis sakė, kad ESBO galėtų pasinaudoti savo patirtimi ir nusiųsti „stebėjimo ir tikrinimo misiją“, jei būtų susitarta dėl ugnies nutraukimo.
ESBO paskelbtame pareiškime teigiama, kad I. Cassis ir F. Sinirlioglu per derybas su S. Lavrovu „pabrėžė būtinybę užbaigti karą Ukrainoje“.
„Jie pabrėžė didžiulius žmogiškuosius nuostolius, kuriuos šis karas toliau sukelia“, – pridūrė organizacija.
ESBO bando grįžti į diplomatijos areną po to, kai Kremlius nustūmė ją į šalį po savo invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį.
ESBO stebėjimo misija Rytų Ukrainoje 2014 metais skubiai paliko šalį po to, kai Rusija ten pradėjo karinius veiksmus.
2022 metų balandį buvo suimti ir vėliau nuteisti už šnipinėjimą trys ukrainiečiai, dirbantys pagal oficialų ESBO mandatą. Jie tebelaikomi Rusijoje arba Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje.
ESBO, kuri jų areštą pavadino savavališku, jau seniai bando derėtis dėl jų išlaisvinimo.
„Yra tam tikra pažanga ir tikiuosi, kad artimiausiomis savaitėmis matysime tam tikrų rezultatų. Tai yra kažkas, ką aš labai atidžiai stebėsiu artimiausiomis dienomis“, – pažymėjo F. Sinirlioglu.
Zelenskis užsitikrino Prancūzijos paramą: bus tiekiami naikintuvai „Mirage“ bei „Rafale“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su Prancūzijos gynybos ministre Catherine Vautrin aptarė Ukrainos oro gynybos stiprinimą ir naikintuvų „Mirage“ bei „Rafale“ tiekimą.
Apie tai V. Zelenskis pranešė socialiniame tinkle „Facebook“, skelbia „Ukrinform“.
„Aptarėme Ukrainos poreikius stiprinti mūsų gynybą: karinę pagalbą, oro gynybos stiprinimą sistemomis ir raketomis bei mūsų aviacijos pajėgumų plėtrą naudojant prancūziškus „Mirage“ ir „Rafale“ orlaivius“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad „ypač svarbu išlaikyti Ukrainos oro gynybos atsparumą Rusijai vykdant masines atakas prieš mūsų energetikos infrastruktūrą. Taip pat esame suinteresuoti užtikrinti greitą bendrų projektų įgyvendinimą pagal Europos iniciatyvas, pirmiausia – SAFE“.
V. Zelenskis padėkojo C. Vautrin už pirmąjį vizitą Ukrainoje nuo jos kadencijos pradžios, taip pat Prancūzijos prezidentui ir visiems Prancūzijos žmonėms už paramą nuo pat Rusijos plataus masto invazijos pradžios.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad V. Zelenskis pareiškė, jog Ukraina yra pasirengusi tiekti bepiločius orlaivius Lenkijai mainais į raketas jos oro gynybos sistemoms.
Iš Zelenskio – įspėjamasis signalas Baltarusijai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo baltarusius neleisti Rusijai įtraukti jų į karą prieš Ukrainą.
Pasak jo, Ukraina pasirengusi panaudoti visas priemones, kad būtų sustabdyti bet kokie bandymai paleisti „Orešnik“ tipo raketas iš Baltarusijos teritorijos.
„Mes sakome Baltarusijos žmonėms, kad jie yra tempiami į karą prieš Ukrainą. Režimas Baltarusijoje leido 2022 m. pradėti puolimą prieš Ukrainą, tačiau patys baltarusiai tąkart kare nedalyvavo.
Režimas leido vykdyti plataus masto invaziją ir paleidimą iš Baltarusijos teritorijos. Dabartinis režimas bendadarbiauja su agresore, bet Baltarusijos žmonės neįsitraukė į karą”, – kalbėjo V. Zelenskis.
Vis tik jis atkreipė dėmesį, kad kyla rizikų, jog baltarusiai bus įtraukti į karą prieš Ukrainą.
„Rusija nuolatos kūrė įvairius oro koridorius, kuriais rusai naudojasi atakuodami mūsų energetikos sektorių. Visų pirma, tai – dronai. Tai techninė parama, techninė įranga – antenos, kurios padėjo dronams, yra Baltarusijos teritorijoje.
Ukraina išsprendė šią problemą ir suprato, ką daryti su tomis antenomis, kad sumažintų prieš mus nukreiptų atakų mastus. Tačiau „Orešnik“ klausimo mes negalime spręsti taip tyliai, kaip sprendėme klausimą dėl antenų Baltarusijos teritorijoje.
Ir mūsų perspėjimas, kad „Orešnik“ ten [Baltarusijos teritorijoje] jau yra – visiškai arba iš dalies. Ten atlikti parengiamieji ir techniniai darbai. Mes tai aiškiai suprantame“, – tęsė V. Zelenskis.
Jis priminė, kad Ukraina raketomis smogė Kapustin Jarui, kur rusai laiko tam tikrus ginklus.
„Todėl tai yra mūsų signalas Baltarusijai – jus gali įtraukti į šį karą ir rusai to nori“, – pridūrė V. Zelenskis.
Rusai fronte susidūrė su rimta problema, o išdavikams pasiuntė žinią: „Nė nebandykite“
Rusai ieško būdų, kaip fronto linijoje vėl įjungti palydovinio ryšio „Starlink“ terminalus.
Apie tai „Ukrinform“ pranešė remdamasi Ukrainos gynybos ministro patarėjo Serhijaus Beskrestnovo pravarde „Flash“ įrašu platformoje „Telegram“.
„Priešai ieško būdų, kaip įjungti palydovinį ryšį „Starlink“. Jie savo idėjomis dalijasi grupėse, o tada šie įrašai plinta ir mūsų grupėse. Visos jų idėjos yra primityvios: už pinigus pasiųsti ką nors į valdišką techninio aptarnavimo centrą, pasinaudoti fiktyviu UAB‘u, išimti ryšio „Starlink“ terminalą iš perimto drono ir pan.“, – pažymėjo S. Beskrestnovas.
Jis pabrėžė, kad Ukrainos gynybos ministerija yra numačiusi visus tokius scenarijus, taip pat su jais susijusią riziką ir atsakomąsias priemones.
„Mes užblokuosime visus šiuos ryšio „Starlink“ terminalus (žinome, kaip tai padaryti), bet tie, kurie bandys „lengvai užsidirbti“ iš priešo, bus nuteisti kalėti, ir ne trumpam. Tai ne tas pats, kas padegti automobilį ir pabėgti – tai reiškia, kad turėsite eiti į valdišką aptarnavimo centrą ir iš esmės užfiksuoti savo nusikaltimą, kad teismas turėtų jo įrodymą. Taigi, mano patarimas išdavikams yra toks: nė nebandykite“, – pabrėžė S. Beskrestnovas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, įvedus apribojimus naudoti palydovinio internetinio ryšio „Starlink“ terminalus, rusams tapo gerokai sunkiau koordinuoti savo pajėgas ir vykdyti puolimą kai kuriose fronto linijos dalyse.
Kremlius rezga naują planą? Zelenskis prakalbo, ką Rusija siūlo JAV
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Ukrainos žvalgyba jį informavo apie vadinamąjį „Dmitrijevo paketą“. Rusijos parengtas planas buvo pristatytas ir JAV atstovams.
Kaip rašo UNIAN, Kremliaus parengtame plane minima ekonominio bendradarbiavimo galimybė tarp JAV ir Rusijos. Skaičiuojama, kad iš viso toks bendradarbiavimas aprėptų apie 12 trilijonų JAV dolerių.
Kaip sake V. Zelenskis, Ukraina neturi papildomos informacijos apie galimus dvišalius ekonominius ar verslo susitarimus tarp Vašingtono ir Maskvos, tačiau gauna signalus tiek iš žvalgybos atstovų, tiek iš atvirų šaltinių.
„Žvalgyba man parodė vadinamąjį „Dmitrijevo paketą“, kuris buvo pristatytas JAV. Jo apimtis – apie 12 trilijonų JAV dolerių. Tai tarsi ekonominio bendradarbiavimo paketas tarp JAV ir Rusijos“, – kalbėjo V. Zelenskis.
V. Zelenskis pabrėžė, kad tokie dvišaliai dokumentai tarp JAV ir Rusijos gali kelti klausimų, susijusių su Ukraina, įskaitant jos suverenitetą ir saugumą.
Pasak jo, savo ruožtu Kyjivas nepalaikys jokių susitarimų, kurie būtų susiję su Ukraina be jos pačios atstovų dalyvavimo.
„Mes aiškiai parodome, kad Ukraina nepalaikys net ir galimų dvišalių susitarimų, susijusių su Ukraina, bet be mūsų dalyvavimo“, – sakė valstybės vadovas.
Atsakydamas į klausimą apie galimą Rusijos ir JAV susitarimą dėl laisvosios ekonominės zonos sukūrimo Donbase, V. Zelenskis taip pat pažymėjo, kad Ukraina neturi patikimos informacijos apie tokius susitarimus.
Jis pridūrė, kad pati laisvosios ekonominės zonos idėja buvo svarstoma taikant skirtingus šalių požiūrius, o jos įgyvendinimas lieka atviras klausimas.
„Tai yra mūsų žemė. Mes jos nelaikome rusų žeme, net jei tai būtų laisvoji ekonominė zona. Tai yra mūsų žmonės, mūsų vėliava ir mūsų kontrolė“, – sakė Zelenskis.
Pasak jo, bet kokie galimi sprendimai gali būti įgyvendinti tik tuo atveju, jei bus taikomos teisingos ir vienodos taisyklės visoms šalims, o taip pat bus atsižvelgta į Ukrainos kariuomenės poziciją saugumo klausimais.
Zelenskis: JAV, Rusijos ir Ukrainos komandų derybos Abu Dabyje – nelengvos
Ukrainos, Rusijos ir JAV komandų derybos Abu Dabyje nebuvo lengvos, ketvirtadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir pridūrė, kad Kyjivas nori matyti greitesnius žingsnius Rusijos invazijos nutraukimo link.
„Tai tikrai nėra lengva, bet Ukraina buvo ir išliks kuo konstruktyvesnė“, – Kyjive surengtoje spaudos konferencijoje kartu su Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku sakė V. Zelenskis.
Valstybės vadovas nurodė, kad Ukrainos, JAV ir Rusijos derybų delegacijos Abu Dabyje susitarė, jog kitas jų susitikimas įvyks artimiausiu metu.
Atsakydamas į klausimą apie šio derybų rato rezultatus, V. Zelenskis teigė: „Kadangi šiuo metu aidi oro pavojaus signalas (tą akimirką suskambo oro pavojaus sirena), tai rodo, kad jie nesusitarė dėl karo užbaigimo. Manau, kad tai yra aišku ir jums, ir man.“
„Kalbant apie pokalbio pobūdį ir tai, kas buvo aptarta? Viskas buvo aptarta. Jie mano, kad informacija yra labai jautri. Jie nori atvykti ir išsamiai mane informuoti. Tada aš bendrausiu su jumis, jau suprasdamas, kur esame. Svarbu tai, kad procesas tęsiamas, nors ir norėtume greitesnių rezultatų. Jei bus kitas susitikimas, tai reiškia, kad yra galimybė tęsti dialogą, žinoma, mes labai norime, kad jis lemtų karo pabaigą“, – pažymėjo V. Zelenskis.
Šios derybos yra naujausia iniciatyva dedant diplomatines pastangas, kuriomis siekiama nutraukti karo veiksmus, laikomus kruviniausiu konfliktu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Jis nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių, privertė milijonus žmonių palikti savo namus ir nuniokojo didžiąją dalį Rytų ir Pietų Ukrainos.
Nors JAV specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas apibūdino derybas kaip „išsamias ir produktyvias“, jis nuslopino viltis dėl proveržio, nes nurodė, kad „dar laukia daug darbo“. Trečiadienį Kyjivas apibūdino pirmąją derybų dieną kaip „turiningą ir produktyvią“, o Rusijos derybininkas Kirilas Dmitrijevas taip pat tvirtino, kad derybos klostosi gerai.
S. Witkoffas pranešė, kad Rusija ir Ukraina susitarė dėl naujų kalinių mainų – Rusijos gynybos ministerija kiek vėliau patvirtino, jog abi pusės iškeitė po 157 kalinius. Vis dėlto nė viena pusė nepateikė naujos informacijos apie ginčytiną teritorijų klausimą, nebuvo ir ženklų, kad Maskva, kuri atsisako leistis į kompromisus dėl savo pagrindinių reikalavimų, padarys nuolaidų.
Pagrindinis nesutarimų objektas yra ilgalaikis Rytų Ukrainos teritorijų likimas. Maskva reikalauja, kad Kyjivas išvestų savo karius iš Donbaso, įskaitant stipriai įtvirtintus miestus, kuriuose yra didžiulių gamtinių išteklių, ir laiko tai būtina bet kokio susitarimo sąlyga. Ji taip pat nori tarptautinio pripažinimo, kad per invaziją užgrobta žemė priklauso Rusijai.
Kyjivas teigia, kad karas turėtų būti įšaldytas palei dabartinę fronto liniją, ir atmeta vienašališką pajėgų atitraukimą. Ukraina yra perspėjusi, kad teritorijų perleidimas tik padrąsins Maskvą, ir pabrėžia, jog nepasirašys tokio taikos susitarimo, kuris neatgrasys Rusijos nuo naujo puolimo.
Šūviai į rusų generolą: Ukraina pakomentavo situaciją
Ukraina neigia kokiu nors būdu dalyvavusi pasikėsinime į Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (GRU) vadovo pavaduotojo generolo Vladimiro Aleksejevo gyvybę, praneša naujienų portalas „TVP World“.
V. Aleksejevas buvo pristatytas į ligoninę po to, kai penktadienį viename daugiabutyje šiaurės vakarinėje Maskvos dalyje į jį buvo paleista keletas šūvių. Nežinomas užpuolikas iš įvykio vietos pabėgo.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas suorganizavus šį pasikėsinimą apkaltino Ukrainą, be jokių įrodymų pareikšdamas, kad operacijos tikslas buvo sabotuoti vykstančias taikos derybas.
Po to, kai 2022 m. prasidėjo karas, Ukrainos karinė žvalgyba prisiėmė atsakomybę už keleto aukšto rango Rusijos karininkų nužudymą. Kai kurie iš nužudytųjų buvo įtraukti į viešai skelbiamą Ukrainos priešų sąrašą.
Tačiau Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, duodamas interviu naujienų agentūrai „Reuters“, sakė, kad Ukraina nieko bendra su šiuo įvykiu neturi.
„Mes nežinome, kas nutiko tam generolui – galbūt tai buvo pačių rusų vidiniai tarpusavio nesutarimai“, – tvirtino jis.
Rusijos laikraščiai ir interneto svetainės remdamiesi liudytojų pasakojimais pranešė, kad penktadienį 7 val. vietos laiku, V. Aleksejevui išėjus iš buto viename Maskvos daugiabučiame name, jam į nugarą buvo paleista keletas šūvių.
GRU pavaduotojas buvo sunkiai sužeistas, tačiau Kremlius pareiškė, kad tikisi, jog jis išgyvens ir pasveiks. Rusijos laikraštis „Kommersant“ šeštadienį pranešė, kad V. Aleksejevui buvo sėkmingai atlikta operacija ir jis atgavo sąmonę, tačiau tebėra prižiūrimas medikų.
Remdamasis tyrimui artimu šaltiniu, dienraštis taip pat pranešė, kad „netrukus bus apklausti“ du įtariamieji. Nei dienraštis, nei Kremlius nepatvirtino, ar įtariamieji buvo sulaikyti.
Būdamas antruoju pagal pareigas Rusijos GRU karininku, V. Aleksejevas buvo įsivėlęs į keletą įvykių, sulaukusių didelio tarptautinio dėmesio.
JAV generolui pritaikė sankcijų dėl Rusijos kibernetinio kišimosi į 2016 m. JAV prezidento rinkimus.
Dėl buvusio Rusijos agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimo 2018 m. Anglijos Solsberio mieste sankcijas jam buvo įvedusi ir ES.
V. Aleksejevo viršininkas, GRU vadovas admirolas Igoris Kostiukovas, vadovavo Rusijos delegacijai Abu Dabyje vykusiose derybose su Ukraina. Po ketvirtadienį pasibaigusio paskutinio derybų raundo Kremlius pareiškė, kad jos buvo konstruktyvios ir bus tęsiamos.
Rusija liepsnoja: ukrainiečiai sudavė galingą smūgį – štai ką atakavo
Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) specialiųjų operacijų centro „Alpha“ valdomi ilgojo nuotolio dronai smogė gamyklai, esančiai Rusijoje, Tverės srityje, skelbia UNIAN.
Pasak šaltinių, šioje vietoje rusai gamina raketinio kuro „Decilin-M“ komponentus, skirtus raketoms Kh-55 ir Kh-101, taip pat kuro priedus dyzeliniam kurui ir aviacino žibalo gamybai.
„Po sėkmingų SBU dronų smūgių gamyklos teritorijoje kilo didelis gaisras – virš objekto pakilo juodų dūmų stulpas“, – rašo UNIAN, cituodama šaltinio informaciją.
Priduriama, kad šią gamyklą, esančią Rusijoje, į sankcijų sąrašus yra įtraukusios tokios valstybės kaip JAV, Didžioji Britanija ir kt.
„SBU tęsia sistemingus smūgius pagrindiniams Rusijos karinio-pramoninio komplekso objektams.
Paveikta gamykla yra svarbi grandis kuriant sparnuotąsias raketas, kuriomis Rusija atakuoja Ukrainą.
Net laikinas jos veiklos sustabdymas apsunkina raketinio kuro gamybą ir sumažina priešo galimybes palaikyti mūsų miestų apšaudymo intensyvumą“, – sakė informuotas SBU šaltinis.
Ukrainos oro gynyba numušė 24 rusų raketas ir 382 dronus
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinės oro pajėgos pranešė numušusios 24 rusų paleistas raketas ir 382 nepilotuojamuosius orlaivius.
Penktadienį ryte rusai pradėjo kombinuotą kritinės Ukrainos infrastruktūros ataką, naudodami kovinius dronus, raketas oras-žemė, žemė-žemė bei iš povandeninių laivų leidžiamas raketas.
Karinių oro pajėgų radiotechnikos daliniai užfiksavo, kad antskrydžio metu buvo panaudoti iš viso 447 ginklai, tarp kurių buvo šie:
- dvi raketos „Zircon“ (paleistos iš laikinai okupuotų Krymo);
- 21 kruizinė raketa „Kh-101“ (paleista iš Kaspijos jūros);
- 16 kruizinių raketų „Kalibr“ (paleistų iš Juodosios jūros);
408 koviniai dronai „Šached“, „Gerbera“, „Italmas“ ir kitokie, paleisti nuo Briansko, Kursko, Oriolo, Šatalovo, Milerovo, Primorsko-Achtarsko (Rusijos Federacijoje), Hvardijsko (Kryme) ir laikinai okupuoti Donecko. Maždaug 250 iš jų buvo „Šachedai“.
Pagrindiniai šios atakos taikiniai buvo Lvivo, Ivano-Frankivsko, Rivnos ir Vinicios regionai.
Atremiant antskrydį dalyvavo Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinės raketų pajėgos, elektroninės karybos daliniai, nepilotuojamųjų sistemų daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, šeštadienį oro gynybos pajėgos numušė arba neutralizavo 406 taikinius, įskaitant 24 raketas ir 382 įvairių tipų dronus:
- 14 kruizinių raketų „Kh-101“;
- 10 kruizinių raketų „Kalibr“;
- 382 nepilotuojamuosius orlaivius.
Užfiksuoti trylikos raketų ir 21 kovinio drono smūgiai 19 vietų, dar trijose vietose nukrito numušti dronai ar jų dalys.
Informacija apie dar dvi priešų raketas tikslinama.
Šiuo metu antskrydis vis dar tęsiasi, šalies oro erdvėje yra priešų nepilotuojamųjų orlaivių.
Kaip pranešė „Ukrinform“, pirmasis ministro pirmininko pavaduotojas ir energetikos ministras Denys Šmyhal paskelbė, kad vasario 7 d. Rusija smogė 750 kV ir 330 kV pastotėms ir elektros linijoms, kurios yra Ukrainos elektros tinklo pagrindas, taip pat į Burštyno ir Dobrotviro šiluminėms elektrinėms.
Ukrainos oro gynyba numušė 24 rusų raketas ir 382 dronus
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinės oro pajėgos pranešė numušusios 24 rusų paleistas raketas ir 382 nepilotuojamuosius orlaivius.
Penktadienį ryte rusai pradėjo kombinuotą kritinės Ukrainos infrastruktūros ataką, naudodami kovinius dronus, raketas oras-žemė, žemė-žemė bei iš povandeninių laivų leidžiamas raketas.
Karinių oro pajėgų radiotechnikos daliniai užfiksavo, kad antskrydžio metu buvo panaudoti iš viso 447 ginklai, tarp kurių buvo šie:
Dvi raketos „Zircon“ (paleistos iš laikinai okupuotų Krymo);
21 kruizinė raketa „Kh-101“ (paleista iš Kaspijos jūros);
16 kruizinių raketų „Kalibr“ (paleistų iš Juodosios jūros);
408 koviniai dronai „Šached“, „Gerbera“, „Italmas“ ir kitokie, paleisti nuo Briansko, Kursko, Oriolo, Šatalovo, Milerovo, Primorsko-Achtarsko (Rusijos Federacijoje), Hvardijsko (Kryme) ir laikinai okupuoti Donecko. Maždaug 250 iš jų buvo „Šachedai“.
Pagrindiniai šios atakos taikiniai buvo Lvivo, Ivano-Frankivsko, Rivnos ir Vinicios regionai.
Atremiant antskrydį dalyvavo Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinės raketų pajėgos, elektroninės karybos daliniai, nepilotuojamųjų sistemų daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, šeštadienį oro gynybos pajėgos numušė arba neutralizavo 406 taikinius, įskaitant 24 raketas ir 382 įvairių tipų dronus:
14 kruizinių raketų „Kh-101“;
10 kruizinių raketų „Kalibr“;
382 nepilotuojamuosius orlaivius.
Užfiksuoti trylikos raketų ir 21 kovinio drono smūgiai 19 vietų, dar trijose vietose nukrito numušti dronai ar jų dalys.
Informacija apie dar dvi priešų raketas tikslinama.
Šiuo metu antskrydis vis dar tęsiasi, šalies oro erdvėje yra priešų nepilotuojamųjų orlaivių.
Kaip pranešė „Ukrinform“, pirmasis ministro pirmininko pavaduotojas ir energetikos ministras Denys Šmyhal paskelbė, kad vasario 7 d. Rusija smogė 750 kV ir 330 kV pastotėms ir elektros linijoms, kurios yra Ukrainos elektros tinklo pagrindas, taip pat į Burštyno ir Dobrotviro šiluminėms elektrinėms.
Dėl Rusijos smūgių Ukrainai Lenkija pakėlė naikintuvus
Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operatyvinė vadovybė (DORSZ) šeštadienį pranešė, kad dėl naujausių Rusijos atakų Ukrainoje pakėlė naikintuvus.
„Lenkijos kariuomenės operacinė vadovybė, laikydamasi galiojančių procedūrų, suaktyvino reikiamas pajėgas ir priemones, kurias turi. Antžeminės oro gynybos sistemos ir radiolokacinė žvalgyba pasiekė visišką parengtį“, – šeštadienio rytą socialiniame tinkle „X“ nurodė DORSZ.
DORSZ teigė, kad tai buvo prevencinės priemonės, skirtos užtikrinti Lenkijos oro erdvės saugumą, ypač teritorijose, esančiose netoli sienos su Ukraina.
Lenkijos oro navigacijos agentūra PANSA „X“ pridūrė, kad siekiant užtikrinti karinės aviacijos veiklos laisvę, laikinai buvo sustabdyta Žešuvo ir Liublino oro uostų veikla.
Vėliau DORSZ pareiškė, kad Lenkijos naikintuvai baigė savo operaciją, o antžeminės oro gynybos ir radiolokacinės sistemos grįžo į standartinį veikimo režimą.
Vadovybė taip pat padėkojo NATO, įskaitant Vokietijos oro pajėgas ir Nyderlandų ginkluotąsias pajėgas, už paramą užtikrinant Lenkijos oro erdvės saugumą.
PANSA taip pat nurodė, kad buvo atnaujinta Žešuvo ir Liublino oro uostų veikla.
Naktį iš penktadienio į šeštadienį Rusija surengė masinę ataką prieš Ukrainą, smogdama jos energetikos infrastruktūrai dronais ir raketomis.
Saugumo ekspertas: karo Ukrainoje baigtis nulems Europos likimą
Pasak Miuncheno saugumo konferencijos pirmininko Wolfgango Ischingerio, nutraukus ugnį Ukrainoje Rusijos grėsmė NATO rytiniam sparnui gali sustiprėti.
„Kol Ukraina gina Europą, pavojus nėra toks didelis“, – šeštadienį dienraštyje „Tagesspiegel“ paskelbtame komentare teigė W. Ischingeris.
Tai reiškia, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino armijos šiuo metu yra įstrigusios „ir jis kas savaitę praranda tūkstančius karių“.
Vos tik Ukrainoje bus paskelbtos paliaubos, situacija pasikeis. „Tada Putinas galės ramiai tęsti ginklavimąsi, o grėsmė NATO šalims prie rytinės sienos sustiprės“, – artėjant kitą savaitę Bavarijos sostinėje vyksiančiam 62-ajam Miuncheno saugumo konferencijos susitikimui pažymėjo W. Ischingeris.
Vis dėlto Vokietijos ekspertas pabrėžė, kad svarbiausia yra kuo greičiau užbaigti kraujo praliejimą Ukrainoje.
„Visa širdimi to linkiu Ukrainos žmonėms. Tačiau Rusijos grėsmė mums, vokiečiams, taip pat didės, jei po būsimo ugnies nutraukimo nebus iš esmės mažinamos vakariniuose Rusijos kariniuose rajonuose esančios karinės pajėgos“, – sakė W. Ischingeris.
Tačiau to visiškai nereikėtų tikėtis. „Todėl paprastas ugnies nutraukimas nebūtų priežastis atsipalaiduoti ir atsikvėpti“, – tvirtino W. Ischingeris.
Karo Ukrainoje baigtis yra „Vokietijos ir Europos likimo klausimas“, sakė W. Ischingeris, pabrėždamas, kad Ukraina šiandien gina ne tik savo teritoriją, bet ir Europą.
Tikimasi, kad artėjančioje saugumo konferencijoje dalyvaus ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ukraina beveik ketverius metus su Vakarų pagalba stengiasi atremti plataus masto Rusijos invaziją. Šiuo metu JAV bando derėtis dėl karo pabaigos.
Zelenskis – apie JAV išreikštą norą: štai kada Rusija ir Ukraina turi susitarti
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pranešė, kad Jungtinės Valstijos nori, jog Ukraina ir Rusija užbaigtų karą iki birželio mėnesio, ir siūlo kitą savaitę surengti derybas tarp abiejų šalių.
„Jungtinės Valstijos pirmą kartą pasiūlė, kad abi derybininkų grupės – Ukrainos ir Rusijos – po savaitės susitiktų Jungtinėse Valstijose, tikriausiai Majamyje“, – pareiškė V. Zelenskis.
„Jie sako, kad nori viską padaryti iki birželio“, – pridūrė ukrainiečių prezidentas.
Tačiau jis nurodė, kad Ukraina nesutiks, kad Jungtinės Valstijos sudarytų susitarimus su Rusija dėl Ukrainos suvereniteto, jei juose nedalyvaus ir Kyjivas.
„Ukraina nepritars net tokiems galimiems šalių susitarimams dėl mūsų be mūsų“, – teigė V. Zelenskis.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 730 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. vasario 7 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 245 290 karių, iš kurių 730 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 650 priešų tankų (+2), 24 009 šarvuotąsias kovos mašinas (+2), 37 036 artilerijos sistemas (+22), 1 637 raketų paleidimo sistemas, 1 295 oro gynybos sistemas, 435 karo lėktuvus, 347 sraigtasparnius, 127 081 nepilotuojamąjį orlaivį (+1 161), 4 245 kruizines raketas, 28 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 77 379 transporto priemones ir kuro cisternas (+68), 4 064 specialiosios įrangos vienetus.
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Derybose proveržio nėra? Rusija surengė didžiulio masto ataką prieš Ukrainą
Rusijos pajėgoms pradėjus didžiulio masto išpuolį prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, visoje šalyje sutriko elektros tiekimas, šeštadienį pranešė valstybinis elektros tinklo operatorius.
Rusija pastarosiomis dienomis tęsė invaziją į Ukrainą, nepaisydama to, kad abi šalys dalyvavo JAV tarpininkaujant surengtose derybose, siekdamos užbaigti beveik ketverius metus trunkantį karą.
Ukrainos pareigūnai kaltina Maskvą tyčia puldinėjant energetikos infrastruktūrą ir minusinėje temperatūroje be apšvietimo ir šildymo paliekant šimtus tūkstančių žmonių.
„Rusija vykdo dar vieną didžiulio masto ataką prieš Ukrainos elektros tinklo įrenginius“, – šeštadienį pranešė tinklo operatorius „Ukrenergo“.
„Dėl priešo padarytos žalos daugelyje regionų buvo taikomi avariniai elektros tiekimo pertraukimai“, – teigiama platformoje „Telegram“ paskelbtame pranešime.
„Šiuo metu ataka vis dar tęsiasi. Atstatymo darbai bus pradėti, kai tik bus saugu tai padaryti.“
Nuo sausio Ukraina ir Rusija Abu Dabyje surengė du derybų raundus, kuriuose tarpininkavo JAV.
Kyjivas ir Maskva susitarė dėl didelio masto kalinių mainų, tačiau spręsdamos teritorijos klausimą, kuris yra pagrindinis derybų kliuvinys, jokio proveržio nepasiekė.
Maskva apkaltino Ukrainą penktadienį Rusijos sostinėje surengus pasikėsinimą į aukšto rango karinės žvalgybos generolą, kuris išpuolio metu buvo sužeistas. Kyjivas šio įvykio nekomentavo.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Pamatykite, kaip mano panelė Ieva sunshine sugrįžta į 1930-1950iuosius retro metus!
Vašingtone įsikūrusio Karo studijų instituto analitikai sako, kad Rusija šią vasarą planuoja surengti plataus masto puolimą Ukrainos pietuose ir rytuose.
Pasak analitikų, tai dar kartą įrodo, kad Kremlius nėra suinteresuotas taika.
Pažymima, kad Rusijos karinė vadovybė planuoja panaudoti savo strateginius rezervus puolimui, numatytam 2026 m. vasarai Ukrainos pietuose ir (arba) rytuose.
Vis tik analitikai svarsto, kad Rusijos Federacija neturi pakankamai rezervų, kad galėtų pasirengti tokiam puolimui ir pasiekti savo tikslus.
Pateiktoje analizėje, kurioje taip pat remiamasi Ukrainos karinio apžvalgininko teiginiais, naujas plataus masto rusų puolimas, manoma, prasidės 2026 m. balandžio pabaigoje.
Jis prognozuoja, kad okupantai gali sutelkti dėmesį į Slovjansko–Kramatorsko arba Orichivo–Zaporižios kryptimis.
Apžvalgininkas pabrėžė, kad artimiausiais mėnesiais rusai gali bandyti užimti reikalingas pozicijas dar prieš prasidedant vasaros puolimui.
Be to, analitikai priminė, kad Rusijos Federacija nuo 2025 m. liepos formuoja strateginį rezervą iš naujų šauktinių.
Tačiau pastebima, kad Rusijos kariuomenė vis dar nesugeba susidoroti su sunkumais, patiriamus fronte.