Leidinio duomenimis, prie plano aptarimo gali prisijungti ir Vatikanas. Arkivyskupas Paulas Richardas Gallagheris jau atvyko į Rusiją ir antradienį turėtų susitikti su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Neatmetama galimybė, kad jis jam perduos Ukrainos pasiūlymą.
Veiklą sustabdė viena didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų
Septinta pagal dydį Rusijoje Permės naftos perdirbimo gamykla, kuri priklauso „Lukoil“, sustabdė savo veiklą po to, kai rugpjūčio 21 d. ją atakavo Ukrainos dronai.
Po atakos gamykloje kilo gaisras, dėl kurio pažeisti gamyklos veikimui palaikyti reikalingi įrenginiai, praneša naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi šaltiniais.
Daugiau skaitykite čia.
Ukraina ir JK pasirašė DI susitarimą: dalinsis mūšio lauko duomenimis
Ukraina suteiks Didžiajai Britanijai prieigą prie dirbtinio intelekto (DI) duomenų rinkinio, kuriame yra milijonai mūšio lauko vaizdų, pirmadienį pranešė Jungtinės Karalystės vyriausybė. Londono teigimu, šis susitarimas padės apsaugoti karines bazes ir kitas vietas.
Duomenų rinkinys, žinomas kaip „Keršytojai“ („Avengers“), šiuo metu naudojamas mokyti autonominius Ukrainos dronus.
Londonas, pavadinęs duomenis „aukso kasykla“, teigė, kad galiausiai galėtų panaudoti šį duomenų rinkinį „oro uostų, kalėjimų ir net geležinkelių bei elektrinių apsaugai“, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė.
Pirmadienį Kyjive Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Andy Burnhamas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė susitarimą, pagal kurį Ukraina mainais gaus britų tyrėjų ir universitetų patirtį.
Partnerystė „sujungs neprilygstamą Ukrainos operatyvinę patirtį su Didžiosios Britanijos pasaulinio lygio dirbtinio intelekto ekosistema“, – sakoma A. Burnhamo pareiškime.
„Mes paspartinsime pajėgumų kūrimą, kuris ne tik sustiprins mūsų nacionalinį saugumą, bet ir geriau apsaugos mūsų svarbiausią infrastruktūrą bei augimą kiekviename šalies kampelyje“, – pridūrė jis.
Ukrainos mūšio lauko duomenys iš „Avengers“ dirbtinio intelekto duomenų rinkinio netrukus bus išbandyti JK gynybos bazėje, siekiant „apsaugoti bazes nuo protestuotojų ir priešiškų veikėjų, mėginančių gauti žvalgybos informacijos“, sakoma Didžiosios Britanijos pranešime spaudai.
Susitarimas buvo sudarytas prieš tai Londonui suteikus leidimą Kyjivui gaminti „Storm Shadow“ raketas – ilgojo nuotolio ginklus, galinčius pataikyti į taikinius, esančius maždaug už 250 kilometrų.
Pažangiausios sparnuotosios raketos, sukurtos kartu su Prancūzija, jas vadinančia SCALP, Ukrainai tiekiamos nuo 2023 metų.
Didžioji Britanija yra svarbi Ukrainos rėmėja, teikianti finansinę ir karinę pagalbą per visą ketverius su puse metų Rusijos tęsiamą puolimą.
Rusijos pareigūnas prabilo apie karo pabaigą ir pasirengimą naujiems konfliktams
Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos gynybos komiteto narys Viktoras Sobolevas pareiškė, kad karas prieš Ukrainą tariamai turėtų baigtis Maskvos pergale iki 2030 metų. Jo žodžius cituoja Rusijos žiniasklaida, praneša „Unian“.
„Su fašistiniu režimu reikia susidoroti iki to momento, kai Lenkija ir kitos NATO šalys bus pasirengusios karui su Rusija. Lenkai, vokiečiai, prancūzai, anglai, belgai, norvegai, suomiai, švedai – visi nori kariauti su Rusija, jai suduoti smūgį“, – sakė V. Sobolevas.
Daugiau skaitykite čia.
Estija Ukrainai šiais metais suteikė vietos gynybos pramonės produkcijos už 40 mln. eurų
Šiais metais Estija Ukrainai suteikė karinės pagalbos už daugiau nei 50 mln. eurų, įskaitant savo šalies gynybos pramonės produkciją, kurios vertė viršija 40 mln. eurų.
Iki metų pabaigos Estijos karinė parama Ukrainai sudarys bent 0,28 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), siekiant sustiprinti Ukrainos gynybinius pajėgumus.
„Šiandien Ukraina dar kartą mini Nepriklausomybės dieną, kartu gindama savo tautą ir visos Europos saugumą. Estija palaiko Ukrainą nuo pat pirmos dienos. Šių metų indėlis – mažiausiai 0,28 proc. BVP – ir didėjanti Estijos gynybos pramonės produktų dalis mūsų pagalboje įrodo mūsų paramos nuoseklumą. Ukraina gali pasikliauti mumis ir kitais savo sąjungininkais“, – sakė gynybos ministras Hanno Pevkuras (Hanas Pevkuras).
2023 metais Estijos gynybos ministerija apskaičiavo, kad tam, jog Ukraina laimėtų ir Rusija būtų nugalėta, rėmėjai turėtų kasmet skirti 0,25 proc. savo BVP karinei pagalbai. Todėl Estijos vyriausybė užsibrėžė tikslą kasmet remti Ukrainą bent 0,25 proc. savo BVP. Praėjusiais metais pagalba Ukrainai sudarė 0,35 proc. BVP.
„Ši pagalba neguli sandėliuose, ji pasiekia fronto linijas ir remia Ukrainos savigyną. Kiekviena perduota ginklų sistema, kiekvienas apmokytas karys ir kiekvienas investuotas euras prisidėjo ne tik prie Ukrainos gynybos, bet ir prie Europos saugumo išsaugojimo. Ši visapusiška parama Ukrainai turi būti tęsiama“, – pridūrė gynybos ministras.
Didžiąją dalį Estijos karinės pagalbos sudaro Estijos įmonių gaminiai, pritaikyti Ukrainos kariniams poreikiams. Dalis pagalbos paketo 2026 metams jau pristatyta – Estijos valstybė nupirko dronų ir susijusios įrangos Ukrainai. Apie paramos priemonę 2027 metams bus paskelbta netrukus.
„Skraidantis Černobylis“: Rusija ruošiasi Putino „stebuklingo ginklo“ bandymams
Rusijos karinės pajėgos, tikėtina, ruošiasi naujai raketos su branduoliniu varikliu „Burevestnik“ bandymų serijai – tai vienas iš penkių „stebuklingų ginklų“, apie kuriuos Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas paskelbė 2018 m., rašo „The Moscow Times“.
Kaip praneša „The Barents Observer“, remdamasis palydoviniais duomenimis ir „AviVector“ OSINT analitikų informacija, rugpjūčio pabaigoje Gynybos ministerija pradėjo perkelti stebėjimo aviaciją į Naujosios Žemės archipelagą, kur yra Pankovo poligonas, specialiai pastatytas „Burevestnik“ bandymams.
Rugpjūčio 22–23 d. į Rogachevo aerodromą Naujojoje Žemėje atskrido du lėktuvai „Il-967 SKIP“, turintys „lėktuvo vadovavimo ir matavimo punkto“ statusą ir skirti raketų paleidimų telemetrijai. Ten pat nusileido radarinis lėktuvas „A-50U“, taip pat keturi transportiniai lėktuvai „An-26“, lydimi sraigtasparnių, kurie naudojami karinio personalo pervežimui į branduolinį poligoną.
Tuo pačiu metu į judėjimą įsitraukė Barenco ir Karos jūrose esantys laivai, kurie naudojami „Burevestnik“ bandymų metu. Praėjusią savaitę Rusija išleido pilotams skirtą NOTAM pranešimą, uždarydama skrydžiams oro erdvę virš Naujosios Žemės.
Vienas bandymų baigėsi tragiškai
„The Barents Observer“ primena, kad rugpjūčio pabaigoje prasideda tradicinis „langas“ „Burevestnik“ bandymams – egzotiškiausiai V. Putino raketai, kurią Vakarai praminė „skraidančiu Černobyliu“. Remiantis JAV žvalgybos duomenimis, 2013–2018 m. Rusija „Burevestniką“ bandė 13 kartų, ir visi bandymai baigėsi nesėkme, o vienas iš jų virto tragedija.
2019 m. „Burevestnik“ nugrimzdo į Barenco jūrą, o jo iškėlimo operacijos metu įvyko sprogimas, kurio metu žuvo 7 žmonės, tarp jų – mokslininkai iš Sarovo branduolinio centro. Dėl šio incidento susidaręs radiacijos debesis apgaubė Severodvinską ir pasiekė Skandinavijos šalis.
Praėjusiais metais „Burevestnik“ bandymai taip pat buvo rengiami rugpjūčio pabaigoje. Spalį V. Putinas paskelbė, kad bandymai praėjo „sėkmingai“, ir pavadino raketą „unikalia ir vienintele tokio tipo“.
„Šie kompleksai <…> užtikrins strateginį lygiavertiškumą, saugumą ir Rusijos pozicijas pasaulyje dešimtmečiams į priekį“, – tąkart gyrėsi V. Putinas.
Tuo tarpu Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas tvirtino, kad „Burevestnik“ per 15 valandų nuskrido 14 tūkst. km. Tačiau Gynybos ministerija nepaviešino paleidimo vaizdo įrašo: žiniasklaidoje pasirodė tik kadrai iš V. Putino susitikimo su karininkais ir animaciniai vaizdo įrašai, kuriuose raketa skrieja virš žalių kalvų. Gegužę V. Putinas pareiškė, kad darbas prie „Burevestnik“ yra „baigiamojoje stadijoje“.
2023 m. V. Putinas taip pat kalbėjo apie „sėkmingą“ „Burevestniko“ paleidimą ir užtikrino, kad darbas prie raketos „praktiškai baigtas“.
2020 m. vasarą JAV specialusis pasiuntinys ginklų kontrolės klausimais Marshallas Billingis paragino Rusiją nutraukti pavojingus abejotino projekto bandymus.
„Tai ne kas kita, kaip skraidantis Černobylis“, – apgailestavo jis, kalbėdamas Senate: be branduolinės kovinės galvutės, raketa turi branduolinio kuro, skrydžio metu gali išmesti radiaciją ir ją palikti, o jos kritimas kelia pavojų užteršti teritoriją.
Maskvoje lankosi aukščiausio rango Vatikano diplomatas
Vatikano diplomatas pirmadienį pradeda vizitą Rusijoje, juo siekiama palaikyti dialogą su Maskva tvyrant įtemptiems tarptautiniams santykiams.
Arkivyskupas Paulas Richardas Gallagheris, sekretorius santykiams su valstybėmis, yra aukščiausio rango Vatikano pareigūnas, apsilankęs šalyje nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
Antradienį P. R. Gallagheris susitiks su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.
Vizitas turėtų trukti iki ketvirtadienio, jo programoje numatyti susitikimai su Maskvos patriarchato atstovais ir su nedidele vietos katalikų bendruomene.
Šis vizitas – pirmasis nuo 2021 m. lapkričio, prieš pat konfliktui Ukrainoje prasidedant 2022 m. vasarį, – atitinka Vatikano diplomatinę tradiciją, pabrėžiančią aktyvų neutralumą ir atsisakymą nutraukti ryšius su konflikto šalimis.
Šventasis Sostas skatina abiejų šalių humanitarinius veiksmus, tokius kaip belaisvių mainai ar Ukrainos vaikų repatriacija, kartu ieškant taikos derybų galimybių.
Tačiau dvišaliai santykiai yra trapūs, ypač dėl Stačiatikių bažnyčios ir patriarcho Kirilo palaikymo Kremliui.
Velionio popiežiaus Pranciškaus 2022 m. komentaras dar labiau pablogino santykius, kai jis Italijos dienraščiui „Corriere della Sera“ pareiškė, kad patriarchas neturėtų būti Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarnautoju.
Liepos mėnesį Vatikano pasiuntinys Ukrainoje italas kardinolas Matteo Zuppi nuvyko į Kyjivą ir perdavė popiežiaus Leono XIV solidarumo žinią bei susitiko su nelaisvėn paimtais Rusijos kareiviais.
Diplomatinės pastangos nutraukti ketverius su puse metų trunkantį konfliktą Ukrainoje įstrigo, pastarosiomis savaitėmis abi šalys sustiprino atakas, todėl padaugėjo civilių aukų.
Po Zelenskio sprendimo – Lenkijos reakcija: įspėja dėl gresiančių pasekmių
Lenkija perspėjo Ukrainą dėl jai gresiančių pasekmių, jei Kyjive planuojamame didvyrių memoriale bus pagerbti prieštaringai vertinami nacionalistų lyderiai.
Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio patarėjas užsienio politikos klausimais Marcinas Przydaczas pirmadienį pareiškė, kad tokių istorinių veikėjų garbinimas, Lenkijos požiūriu, yra ne tik apmaudus, bet ir „trumparegiška politika“ pačiai Ukrainai.
M. Przydaczas perspėjo, kad šis ginčas gali apsunkinti Ukrainos integraciją į euroatlantines struktūras.
„Sveika nacionalizmo forma kartais yra priimtina, tačiau čia kalbame apie šovinizmą – ideologiją, artimą nacizmui“, – pridūrė jis.
Šie jo komentarai nuskambėjo Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pasirašius įstatymą dėl prieštaringai vertinamo Nacionalinio didvyrių memorialo sukūrimo. Šis sprendimas tapo dar viena rakštimi Varšuvos ir Kyjivo santykiuose, kuriuose jau kelis mėnesius tvyro įtampa dėl istorinių klausimų.
Ateityje vadinamajame Panteone taip pat numatyta pagerbti Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) narius.
Per Vokietijos okupaciją Antrojo pasaulinio karo metais UPA nacionalistinių pažiūrų pogrindžio kovotojai buvo atsakingi už masines lenkų ir žydų žudynes, ypač Voluinėje, dabartinės Vakarų Ukrainos teritorijoje. Aukos skaičiuojamos dešimtimis tūkstančių.
Tačiau Ukraina teigia, kad smurtas buvo platesnio karinio konflikto, kuriame dalyvavo abi pusės, dalis, o UPA vertina pirmiausia kaip antisovietinį pasipriešinimo judėjimą, o ne kaip prieš lenkus nukreiptą organizaciją.
Kyjivo ir Varšuvos santykiuose nesutarimai paaštrėjo birželį, kai V. Zelenskis vienam kariniam daliniui suteikė „UPA didvyrių“ garbės vardą.
Reaguodama į tai Varšuva atėmė iš V. Zelenskio Baltojo erelio ordiną – aukščiausią Lenkijos valstybinį apdovanojimą. Savo valstybinius apdovanojimus po to taip pat grąžino keli kiti Ukrainos ir Lenkijos politikai.
Ginčas pirmadienį vėl paaštrėjo Europos lyderiams susirinkus Kyjive paminėti 35-ųjų Ukrainos nepriklausomybės metinių.
Nacionalistų lyderių perlaidojimai ir valstybinės laidotuvės
Praėjusią savaitę į Ukrainą buvo pargabenti 1938 m. nužudyto prieštaringai vertinamo ukrainiečių nacionalistų lyderio Jevheno Konovaleco palaikai. Jis buvo perlaidotas surengus valstybines laidotuves.
Nuo 1929 m. J. Konovalecas vadovavo Ukrainos nacionalistų organizacijai (OUN), kuri buvo kuriama pagal Italijos fašizmo ir Vokietijos nacionalsocializmo pavyzdį. Vėliau iš OUN susiformavo jos karinis sparnas – UPA.
OUN buvo atsakinga už teroro išpuolius, tarp jų – Lenkijos vidaus reikalų ministro nužudymą 1934 m. Dar prieš perlaidojant J. Konovalecą į Ukrainą jau buvo pervežti jo įpėdinio OUN vadovo poste Andrijaus Melnyko palaikai.
Rusai Ukrainos Charkivo mieste atakavo degalinę, sužeisti du žmonės
Rusijos kariai Ukrainos Charkivo mieste atakavo degalinę, sužeisti du žmonės, platformoje „Telegram“ pranešė meras Ihoris Terechovas.
„Užfiksuotas dar vienas priešo drono smūgis į degalinę Ševčenkos rajone. Detales tiriame“, – sakė jis.
Jis taip pat informavo, kad „Italmas“ tipo bepilotis orlaivis atakavo degalinę miesto Kyjivo rajone. Pasak mero, įvykio vietoje dirba visos atitinkamos avarinės tarnybos.
„Užsidegė degalų siurbliai. Sužeisti du žmonės: 51-erių klientas ir 26-erių degalinės darbuotojas“, – pranešime teigė prokuratūra.
Maskvai – akibrokštas iš sąjungininkės: Kremliaus perspėjimų nepaiso
Skambant Maskvos perspėjimams nesiekti didesnės integracijos į Europą, Armėnija netrukus pradės ruoštis stojimui į Europos Sąjungą (ES), pirmadienį parlamentui pareiškė ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas.
Armėnija oficialiai yra Maskvos sąjungininkė, tačiau jau daugelį metų mezga ryšius su ES. Šalyje tvyro susierzinimas dėl, jos manymu, Rusijos nesugebėjimo jos apsaugoti per konfliktus su kaimyniniu Azerbaidžanu.
Daugiau skaitykite čia.
Zelenskis: per mainus išlaisvinta 10 dingusiais laikytų ukrainiečių belaisvių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad per apsikeitimą buvo išlaisvinta 10 Ukrainos karo belaisvių, kurie buvo laikomi dingusiais be žinios.
Savo pareiškime V. Zelenskis neužsiminė apie Rusiją, tik teigė, kad belaisviai buvo paleisti per Baltarusiją, vieną artimiausių Maskvos sąjungininkių.
„Susigrąžinome 10 savo karių (...) per Baltarusiją. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir Nacionalinės gvardijos kariškius. Jie gynė šalį Donecko sektoriuje“, – socialiniame tinkle „X“ Ukrainos nepriklausomybės dieną rašė V. Zelenskis.
„Visi jie buvo laikomi dingusiais be žinios“, – pridūrė jis, nepateikdamas daugiau detalių.
Prezidentas paskelbė nuotrauką, kurioje matyti į eilę išsirikiavę kariai, laikantys Ukrainos karines vėliavas.
Rusija dar nepranešė, ar Kyjivas per šiuos mainus grąžino rusų karių.
Dešimtys tūkstančių Ukrainos karių ir civilių oficialiai laikomi dingusiais – nepatvirtinta, kad jie žuvo ar buvo paimti į nelaisvę rusų, todėl jų šeimos gyvena nežinioje.
Nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo invaziją, abi šalys apsikeitė tūkstančiais karo belaisvių.
Manoma, kad abi pusės nelaisvėje laiko dar tūkstančius žmonių.
Zelenskis: per specialius mainus dešimt Ukrainos karių grįžo namo per Baltarusiją
Per specialų belaisvių mainų etapą į Ukrainą per Baltarusiją grįžo dešimt Ukrainos karių, „Telegram“ kanale paskelbė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pasak jo, grįžusieji yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir Nacionalinės gvardijos kariai, gynę šalį Donecko sektoriuje.
„Visi jie buvo laikomi dingusiais per kovos veiksmus. Labai svarbu, kad mums pavyko juos sugrąžinti“, – sakė V. Zelenskis.
Jis padėkojo visiems, „kurie kiekvieną dieną dirba, kad sugrąžintų mūsų žmones namo“.
„Mes prisimename kiekvieną nelaisvėje esantį asmenį. Ieškome kiekvienos pavardės. Ir padarysime viską, kad juos išlaisvintume ir sugrąžintume namo“, – sakė prezidentas.
Elgesio su karo belaisviais koordinavimo štabas feisbuke pranešė, kad įvyko antrasis naujausio belaisvių mainų etapas.
„Prezidento nurodymu šiandien, Nepriklausomybės dieną, mums pavyko sugrąžinti dar 10 Ukrainos piliečių iš Baltarusijos. Tai ginkluotųjų pajėgų ir Nacionalinės gvardijos kariai: seržantai, kareiviai ir jūreiviai“, – sakoma pranešime.
Mainai tapo įmanomi dėl derybų, kurias vedė Koordinavimo štabo darbo grupė.Ypatingas šio mainų etapo bruožas yra tas, kad visi 10 grįžusių karių buvo įtraukti į dingusiųjų per kovos veiksmus sąrašą. Visi jie gynė Ukrainą Donecko sektoriuje. Du buvo laikomi dingusiais nuo 2024 m., o aštuoni – nuo 2025-ųjų. Paleistieji gaus reikiamą paramą ir gydymą bei dalyvaus reabilitacijos programoje.
Rugpjūčio 19 d. iš Rusijos nelaisvės buvo paleisti 103 Ukrainos kariai.
Burnhamas: Ukraina neleidžia užgesti Europos laisvės liepsnai
Gindamasi nuo Rusijos Ukraina neleidžia užgesti Europos laisvės liepsnai, pirmadienį pareiškė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnhamas, Europos lyderiams susirinkus Kyjive paminėti 35-ųjų Ukrainos nepriklausomybės metinių.
Kalbėdamas prie Šv. Sofijos soboro greta Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko Antonio Costa, A. Burnhamas gyrė „nepaprastą Ukrainos žmonių stiprybę“ ir pavadino jų šalį „Europos gynėja – ne našta mūsų saugumui, o priešakine Europos saugumo linija“.
A. Burnhamas Ukrainos pasipriešinimą Rusijai palygino su Jungtinės Karalystės kova prieš nacistinę Vokietiją.
„XX amžiuje mano šalis neleido užgesti Europos laisvės liepsnai, o XXI amžiuje ją nešate jūs“, – pareiškė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas.
Tai buvo pirmoji A. Burnhamo užsienio kelionė nuo tada, kai liepą jis tapo ministru pirmininku. Vizitu siekiama pabrėžti Jungtinės Karalystės paramą Ukrainai.
Traukiniu į Ukrainą atvykęs A. Burnhamas padėjo vainiką ir gėlių šalies nacionalinėse karių kapinėse, o vėliau dalyvavo Nepriklausomybės dienos renginyje prie Šv. Sofijos soboro.
Prieš kelionę premjeras paskelbė, kad Jungtinė Karalystė padės Ukrainai gaminti ilgojo nuotolio raketas SCALP ir perduos Kyjivui jų britiškų komponentų brėžinius.
Šios raketos yra Prancūzijoje gaminama Jungtinės Karalystės raketų „Storm Shadow“ versija. Jas Ukraina naudoja smūgiams taikiniams Rusijoje, o Kyjivas ir Paryžius siekia Ukrainoje įrengti jų surinkimo linijas.
Jungtinės Karalystės parama Ukrainos smūgiams sulaukė Maskvos pasmerkimo. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad jo šalis turi teisę „tiesioginį britų raketinių pajėgų dalyvavimą“ laikyti „dalyvavimu kare su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis“.
„Nepaisydami pasibaisėtinų Rusijos grasinimų mano šaliai, ir toliau remsime Ukrainą“, – kalboje pareiškė A. Burnhamas ir patikino, kad grasinimai jo nuo paramos Ukrainai neatgrasys.
Pirmadienio renginyje Kyjive, kuriame taip pat dalyvavo Liuksemburgo ministras pirmininkas Lucas Friedenas ir Moldovos prezidentė Maia Sandu, V. Zelenskis už Jungtinės Karalystės paramą įteikė A. Burnhamui apdovanojimą.
Savo Nepriklausomybės dienos kalboje V. Zelenskis pareiškė, kad Ukraina Rusijai nepaklus.
„Ukrainiečiai nebus grindinio akmenimis po carų ir valdovų kojomis“, – sakė jis.
Vėliau A. Burnhamas turėtų pirmininkauti pirmajam Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos vadovaujamos Norinčiųjų koalicijos susitikimui ir susitikti su V. Zelenskiu. Ukrainos prezidentas buvo pirmasis užsienio valstybės lyderis, apsilankęs Dauning Stryte A. Burnhamui tapus premjeru.
Tačiau A. Burnhamo vizitas vyksta V. Zelenskiui susiduriant su vidaus politiniais nesutarimais dėl konflikto su buvusiu gynybos ministru Mychaila Fedorovu. Šis praėjusį mėnesį buvo atleistas, kaip pranešama, susipykęs su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadu.
M. Fedorovo atleidimas sukėlė kelias savaites trukusius masinius protestus. Nušalintas ministras paragino V. Zelenskį surengti rinkimus ir pareiškė, kad demokratija „neturėtų būti (Rusijos prezidento Vladimiro Putino – ELTA) įkaitė“.
M. Fedorovas taip pat pareiškė, kad Ukrainos prezidentas turėtų atsakyti į klausimus, ką žinojo apie įtariamą korupciją savo artimiausioje aplinkoje.
Praėjusią savaitę Ukrainos kovos su korupcija institucijos pranešė atskleidusios pinigų plovimo schemą, o V. Zelenskis dėl įtariamo dalyvavimo joje atleido vieną aukšto rango pareigūnę.
V. Zelenskis neigė kaip nors su tuo susijęs.
„Kovos su korupcija institucijų vadovai man neturi jokių klausimų. Jie puikiai supranta, kad su niekuo panašaus nesu susijęs“, – savaitgalį žurnalistams pareiškė jis.
Čekijos užsienio reikalų ministras: grįžti prie normalių santykių su Rusija neįmanoma, kol Ukrainoje tęsiasi karas
Rusija, pradėdama karą prieš Ukrainą, pažeidė tarptautinę teisę ir pakenkė Europos saugumui, todėl grįžti prie normalių santykių su Rusija neįmanoma, kol tęsis šis agresyvus karas, pareiškė Čekijos užsienio reikalų ministras Petras Macinka Čekijos Respublikos užsienio diplomatinių atstovybių vadovų susitikime.
„Įsiverždama į Ukrainą Rusija iš esmės pakenkė Europos saugumui. Grįžimas prie normalių santykių [su Rusija] neįmanomas, kol tęsis ši agresija“, – sakė P. Macinka.
Jis pabrėžė, kad tol, kol tęsis agresija, nėra prasmės atsisakyti ekonominio spaudimo Rusijai priemonių. Ministras patikino, kad Čekija ir jos sąjungininkės toliau naudos šias spaudimo priemones Rusijai visur, kur jos bus veiksmingos.
„Rusijos karas Ukrainoje yra esminė Europos saugumo problema, ir Čekija yra aiškiai suinteresuota užtikrinti, kad karinė agresija netaptų sėkmingu tarptautinės politikos įrankiu“, – sakė P. Macinka. Diplomatas taip pat pabrėžė, kad karas yra ne viešųjų ryšių kampanija, o tragiška realybė, todėl nereikia varžytis demonstruojant paramą.
„Atsakingos politikos užduotis – ne konkuruoti gestais, o sudaryti sąlygas saugiai ir ilgalaikei taikai, kartu ginant Čekijos Respublikos saugumo interesus“, – sakė ministras.
Savo kalboje P. Macinka taip pat atkreipė dėmesį, kad nepaisant karo Ukrainoje tragedijos, į pasaulį nereikėtų žiūrėti per vieno konflikto prizmę. Pasak jo, negalima leisti, kad viena saugumo grėsmė – karas Ukrainoje – užgožtų visas kitas. Kaip tokias saugumo grėsmes ministras įvardijo nekontroliuojamą masinę migraciją, energetinę priklausomybę, technologinį atsilikimą ir kitas.
Čekijos užsienio reikalų ministras išdėstė tris pagrindinius principus, kuriais bus grindžiama vyriausybės užsienio politika: realizmas, abipusiškumas ir diversifikacija.
Černihive nukritus rusų dronui sužeista 15 žmonių, tarp kurių yra vaikų
Ukrainos mieste Černihive nukritus Rusijos dronui buvo sužeista 15 žmonių, tarp jų – du vaikai. Apie tai platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba (SESU), skelbia „Ukrinform“.
Gelbėtojai gaisrą užgesino.
Anksčiau SESU pranešė, kad devynaukščio gyvenamojo namo pirmame aukšte kilo gaisras. Gelbėtojai evakavo 14 gyventojų. Tuo metu buvo skelbiama apie 14 sužeistųjų, tarp jų – du vaikus.
Kaip skelbta, rugpjūčio 24-osios rytą Rusijos pajėgos atakavo ypatingos svarbos infrastruktūros objektą Černihive.
JK premjeras: nepaisant Rusijos grasinimų, JK ir toliau padės Ukrainai
Jungtinė Karalystė (JK) ir toliau teiks gynybos pagalbą Ukrainai, nepaisant Rusijos grasinimų, pirmadienį lankydamasis Kyjive pareiškė JK ministras pirmininkas Andy Burnhamas.
„Nepaisant Rusijos skandalingų grasinimų mano šaliai, mes tęsime paramą Ukrainos gynybai“, – kalboje, pasakytoje Ukrainos Nepriklausomybės dienos proga ir prieš jos tarptautinių rėmėjų susitikimą, sakė A. Burnhamas.
Tai pirmoji A. Burnhamo tarptautinė kelionė nuo atėjimo į valdžią.
Zelenskis: pagaliau reikia sankcijų, kurios priverstų Rusiją staugti
Kreipdamasis į tautą 35-ųjų šalies nepriklausomybės metinių proga, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padarė esminę klaidą nuvertindamas Ukrainos žmones, ir pareiškė, kad tarptautinė bendruomenė savo vienybe turi priversti Maskvą klauptis ant kelių.
Žiniasklaida: Kaliningrade – rusų pratybos
Rusija tikrina pasirengimą naujam karinės mobilizacijos etapui, skelbia „Wall Street Journal“.
Zelenskis: „Flamingo“ turi žiemoti Rusijoje
„Flamingo“ turi tapti masiniu paukščiu ir žiemoti Rusijoje – taip vaizdingai sveikindamas Ukrainą su 35-osiomis nepriklausomybės metinėmis pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN.
„Flamingo“ yra Ukrainoje sukurta ilgojo nuotolio sparnuotoji raketa.
V. Zelenskis pastebi, kad Ukrainos antžeminiai robotizuoti įrenginiai vykdo ypač pavojingas misijas fronte ir jau išgelbėjo tūkstančius karių, rezultatus taip pat rodo jūriniai dronai.
„Priešas turėjo laivyną, kuris virsta metalo laužu. Bet turime jį nuskandinti dar labiau“, – sako V. Zelenskis.
„Tūkstančiai mūsų tiksliųjų smūgių jau pasiekė Maskvą, Tuapsę, Tulą, Riazanę, „Oleniją“ (Rusijos karinė oro bazė Murmansko srityje – red. past.), Omską ir dar dešimtis vietų jau pasiekė ukrainietiškas teisingumas. Rusija turi pamatyti dar daugiau tokio teisingumo. „Flamingai“ turi būti ne retas paukštis, o masinis „paukštis“. Jie turi „žiemoti“ Rusijoje“, – cituojamas jis.
Ukrainai – Lukašenkos kreipimasis: palinkėjo sveikatos, taikos ir laimės
Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pasveikino Ukrainą su 35-osiomis Nepriklausomybės dienos metinėmis.
Žinia Ukrainai: ES patvirtino 6,1 mlrd. eurų karinę paramą
Europos Sąjunga (ES) patvirtino 6,1 mlrd. eurų karinę paramą Ukrainai. Apie tai pranešta Europos lyderiams pirmadienį susirinkus Kyjive paminėti 35-ųjų šalies nepriklausomybės metinių.
Ši parama yra dalis 90 mlrd. eurų ES paskolos, skirtos padėti Ukrainai 2026 ir 2027 m. gintis nuo Rusijos invazijos.
„Lėšos skirtos oro ir priešraketinės gynybos sistemoms, raketoms, šaudmenims ir radarams“, – pirmadienį pranešė Europos Komisija (EK).
Pinigai bus išmokėti Kyjivui pateikus su gynybos pramonės bendrovėmis pasirašytas sutartis.
Ukrainos Nepriklausomybės dieną minima 1991 m. rugpjūčio 24 d. priimta nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos deklaracija. Pirmadienį Kyjive numatyti renginiai, skirti jos paskelbimo 35-osioms metinėms paminėti.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha platformoje „X“ paskelbė nuotraukų, kuriose jis Kyjivo geležinkelio stotyje pasitinka Europos Vadovų Tarybos pirmininką Antonio Costą, Jungtinės Karalystės ministrą pirmininką Andy Burnhamą, Liuksemburgo premjerą Lucą Friedeną, Moldovos prezidentę Maią Sandu ir Estijos prezidentą Alarą Karisą.
Pirmadienį taip pat numatyta Norinčiųjų koalicijos – Ukrainą prieš Rusiją remiančių šalių grupės – vaizdo konferencija.
Zelenskis Putinui: „Žinome, kad jis mirtingas“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sveikindamas Ukrainą Nepriklausomybės dienos proga, įgėlė Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinui.
Rusija per pastarąją parą Ukrainoje neteko dar 1 490 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 iki 2026 m. rugpjūčio 24 d. – t. y. nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios – Rusijos kariuomenė neteko maždaug 1 478 070 karių, įskaitant 1 490 žuvusius ir sužeistus per pastarąją parą.
Pasak „Ukrinform“, apie tai pranešama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo „Facebook“ įraše.
Be to, Rusija prarado 12 293 (+1 per pastarąją parą) tankus, 25 211 (+9) šarvuotų kovinių mašinų, 48 519 (+68) artilerijos sistemų, 2 056 (+2) daugkartinio raketų paleidimo sistemas (MLRS), 1 586 (+1) oro gynybos sistemas, lėktuvų – 440 (+0), sraigtasparnių – 354 (+0), antžeminių robotų sistemų – 2 368 (+16), operatyvinių-taktinių bepiločių orlaivių – 478 327 (+1 761), sparnuotųjų raketų – 5 052 (+0), laivų/ katerių – 35 (+0), povandeninių laivų – 2 (+0), transporto priemonių ir degalų cisternų – 138 773 (+554) ir specializuotos įrangos vienetų – 4 575 (+6).
Duomenys nuolat atnaujinami.
Kaip pranešė „Ukrinform“, iki rugpjūčio 23 d. 22.00 val. fronto linijose įvyko 196 susirėmimai, o Kostiantynivkos sektoriuje Gynybos pajėgos atrėmė 22 priešo atakas.
Ypatinga diena Ukrainoje – paminėti renkasi lyderiai
Pirmadienį Ukraina priima pagrindinius savo rėmėjus iš Europos, siekdama skubiai gauti svarbiausių oro gynybos priemonių ir padidinti spaudimą Maskvai, Rusijos atakoms nusinešant daugiausiai civilių gyvybių nuo pirmųjų invazijos mėnesių.
Šiam Norinčiųjų koalicijos susitikimui bendrai pirmininkaus Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai.
JK premjeras Andy Burnhamas lankysis Kyjive – tai bus pirmoji jo tarptautinė kelionė nuo atėjimo į valdžią, o keli kiti lyderiai, kaip tikimasi, prisijungs nuotoliniu būdu.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa taip pat turėtų atvykti į Kyjivą deryboms, kurios vyksta pastarojo meto karo eskalavimo fone.
Pastarosiomis savaitėmis Rusija Kyjivą apšaudo balistinėmis raketomis, kurios griauna daugiabučius ir nusineša dešimtis sostinės gyventojų gyvybių.
Dėl suaktyvėjusių Rusijos smūgių civilių aukų skaičius pasiekė didžiausią lygį nuo pat Rusijos invazijos pradžios 2022 metais.
Beveik po kiekvienos atakos, per kurias dešimtys tūkstančių žmonių slepiasi Kyjivo metro sistemoje, o dar daugiau – rūsiuose ir kitose slėptuvėse visame mieste, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viešai kreipiasi į partnerius prašydamas papildomos paramos oro gynybai.
Tuo pat metu Ukraina tęsia savo kampaniją prieš Rusijos logistikos objektus ir smogė keliems sandėliams, priklausantiems elektroninės prekybos gigantei „Ozon“.
Pirmadienio rytą „Ozon“ pranešė apie gaisrus savo sandėliuose Krasnodare ir Machačkaloje, esančiuose Rusijos pietuose, bei pridūrė, kad objektai Adygeiske ir Nevinomyske buvo evakuoti dėl dronų atakų grėsmės.
Rusijos pareigūnai taip pat pranešė, kad per Ukrainos dronų ataką nukritusios nuolaužos nusinešė dviejų vaikų gyvybes, o dar devyni žmonės buvo sužeisti.
JK ir Prancūzijos parama
Pirmadienį Ukraina mini Nepriklausomybės dieną, kuri taip pat žymi lygiai puspenktų metų nuo 2022 metų vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į šalį.
„Rusija neturėtų abejoti mūsų ryžtu“, – pareiškime prieš atvykdamas į Kyjivą nurodė A. Burnhamas.
„Mes nesitrauksime, kol nebus pasiekta teisinga ir tvari taika“, – teigė jis.
Diplomatinės pastangos užbaigti didžiausią Europoje konfliktą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų yra praktiškai įšaldytos.
Rusija reikalauja didelių teritorinių ir politinių nuolaidų, kurias Kyjivas atmeta kaip kapituliaciją, leisiančią Rusijai vėl užpulti šalį.
A. Burnhamas ketina pranešti, kad JK vyriausybė suteikia leidimą gynybos bendrovei MBDA atskleisti įslaptintą informaciją, reikalingą padėti Ukrainai ir Prancūzijai organizuoti vietinę tolimojo nuotolio raketų SCALP gamybą.
O šeštadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo, kad Paryžius Ukrainai pristatys naujų raketų perėmėjų.
„Labai svarbu suteikti Ukrainai visas būtinas priemones dangui apsaugoti ir šiai agresijai sužlugdyti“, – socialiniame tinkle „X“ rašė E. Macronas.
Balistinės raketos, kurias Rusija leidžia dešimtimis, yra neįtikėtinai greitos ir skrieja aukšta trajektorija, todėl jas sunku sustabdyti.
Ukrainoje gaminami ginklai negali jų numušti, o tai reiškia, kad Kyjivas yra priklausomas nuo pažangių sistemų, daugiausia JAV raketų perėmėjų „Patriot“, kad apsaugotų savo dangų.
Tačiau dėl jų trūkumo pasauliniu mastu, prasidėjusio po to, kai JAV pradėjo karą prieš Iraną, Ukraina liko neapsaugota.
Ukrainos raketų stygius
Prieš susitikimą V. Zelenskis atskleidė šio deficito mastą, paskelbdamas paprastai griežtai saugomus skaičius.
Pasak jo, svarbiausių raketų perėmėjų „Patriot“ pristatymai, palyginti su 2023 metais, sumažėjo perpus.
„Per visus 2023 metus Ukraina gavo 675 raketas, o per visus 2025 metus – 364, nors Rusijos raketų smūgių skaičius išaugo“, – teigė V. Zelenskis.
„2026 metams, kaip šiuo metu planuojama, numatytos 264 raketos“, – pridūrė jis, pažymėdamas, kad Ukraina siekia gauti bent 300 raketų paketą artėjančiai žiemai.
Jungtinės Valstijos pačios susiduria su šių raketų trūkumu dėl savo karo prieš Iraną, todėl priešinosi didelio jų kiekio perdavimui Ukrainai.
V. Zelenskis nurodė, kad Rusija per mėnesį gali pagaminti apie 100 balistinių raketų.
Ukraina tuo tarpu paspartino savo tolimojo nuotolio smūgių kampaniją prieš Rusijos energetikos ir logistikos objektus, įskaitant naftos perdirbimo gamyklas ir prekybos sandėlius.
Norinčiųjų koalicija yra Prancūzijos ir JK iniciatyva teikti paramą Ukrainai ir didinti spaudimą Rusijai.
Iš pradžių sumanyta kaip šalių, pasirengusių siųsti taikos palaikymo pajėgas į Ukrainą paliaubų atveju, grupė, ji tapo lygiagrečiu forumu paramai Ukrainai sutelkti, išliekant neapibrėžtumui dėl JAV įsipareigojimų valdant Donaldui Trumpui.
Rusai smogė Odesai: liepsnoja prekybos centrai
Rusijos pajėgos pirmadienio rytą smogė Ukrainos Odesos sričiai, skelbia „Ukrainska Pravda“. Pranešama, kad mieste dviejuose „Epicenter“ statybinių medžiagų prekybos centruose siaučia gaisrai.
„Odesos sritis vėl patyrė masinę priešo raketų ir dronų ataką. Pagrindinis smūgis buvo suduotas maisto sandėliams ir energetikos infrastruktūrai. Taip pat apgadinti privatūs namai. Kilo gaisrai“, – cituojamas Odesos srities administracijos vadovas Olegas Kiperis.
Kol kas nėra informacijos apie nukentėjusius.
Bendrovės „Epicenter“ viešųjų ryšių skyriaus vadovė Julija Čudnovec komentare leidiniui nurodė, kad rusai smogė dviem prekybos centrams Odesoje.
„Mums pranešta apie smūgius į du „Epicenter“ prekybos centrus Odesoje. Gaisras tebegesinamas, informaciją apie padarinius ir galimus nukentėjusius kol kas tiksliname“, – sako ji.
„Telegram“ kanaluose skelbiami vaizdo įrašai, kuriuose matyti didžiulis gaisras.
Ukrainiečiai Rusijoje užkūrė karštą naktį: tarp taikinių – MiG-29, radarai
Ukrainos pajėgos vardija nakties smūgių Rusijai rezultatus. Pranešimą šia tema „Telegram“ kanale paskelbė Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas „Madyaras“ Brovdis.
Žiniasklaida: rusai terorizuoja NATO šalis ukrainiečių dronais, tarp jų ir Lietuva
Rusija naudoja radioelektroninės kovos priemones ir GPS klastojimą, kad nukreiptų Ukrainos dronus į NATO šalių oro erdvę, skelbia „The Times“, rašo UNIAN.
Burnhamas perduos Ukrainai tolimojo nuotolio raketų gamybos techninius dokumentus
Jungtines Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnhamas sutiko perduoti Ukrainai techninius dokumentus, reikalingus tolimojo nuotolio raketų gamybai.
Per savo pirmąją kelionę į Ukrainą jis ketina paskelbti, kad leis Europos gynybos įmonei „MBDA“ atskleisti informaciją apie JK gamybos komponentus, naudojamus tolimojo nuotolio raketose „Scalp“ – tai yra Prancūzijoje gaminamų JK raketų „Storm Shadow“ versija.
Šioms „didelio tikslumo smūgio“ (angl. deep precision strike) raketoms naudojama bendra Prancūzijos ir JK technologija, o Ukraina ir Prancūzija siekia įkurti vietines surinkimo linijas, kad galėtų jas gaminti Ukrainoje.
Ministras pirmininkas savo pirmojo užsienio vizito vyksta į Kyjivą, ten ketina paminėti Ukrainos nepriklausomybės dieną ir parodyti tolesnę JK paramą šiai šaliai valdant jo administracijai.
Jis atvyks pirmadienio rytą ir pirmininkaus pirmajam vadinamosios „norinčiųjų koalicijos“ susitikimui, kurią JK ir Prancūzija įkūrė jo pirmtako Keiro Starmerio valdymo laikotarpiu, siekdamos paremti Ukrainą.
Ministras pirmininkas taip pat dalyvaus Nepriklausomybės dienos renginiuose ir britų tautos vardu priims apdovanojimą, kuriuo pripažįstama ir įvertinama JK parama.
Ukraina bombarduoja Rusijos bendrovę „Ozon“: kilo didžiulis gaisras
Ukraina keletą dienų iš eilės bombardavo Rusijos elektroninės prekybos milžinės „Ozon“ sandėlius; įmonė pirmadienį pranešė, kad užsidegė dar vienas jos logistikos centras. UNIAN skelbia, kad naktį iš sekmadienio į pirmadienį atakuoti bent trijuose Rusijos regionuose esantys „Ozon“ logistikos objektai.
Po atakos prieš didelį „Ozon“ sandėlį Krasnodare dronai smogė dar dviem bendrovės logistikos objektams – Stavropolio krašte ir Dagestane.
Jau daug savaičių Ukraina vykdo kampaniją, nukreiptą prieš Rusijos didžiausią šalies internetinę parduotuvę „Wildberries“, teigdama, kad ši tiekė komponentus kariuomenei.
„Ozon“ yra antra pagal dydį Rusijos internetinė prekybos platforma, visoje šalyje turinti daugybę prekių atsiėmimo punktų ir paštomatų.
Abi bendrovės vadinamos „rusiškomis „Amazon“, nes jos kontroliuoja didžiulę sparčiai augančio elektroninės prekybos sektoriaus dalį.
Pirmadienį „Ozon“ pranešė, kad po dronų atakos viename iš jos logistikos centrų pietiniame Krasnodaro krašte kilo „didžiulis gaisras“.
„Visos sistemos veikė kaip numatyta, o mes nedelsdami evakavome darbuotojus. Preliminariais duomenimis, aukų nėra“, – teigė įmonė „Telegram“ paskelbtame pranešime.
Sekmadienį „Ozon“ pranešė apie gaisrą, kilusį po dronų atakos jos logistikos centre centrinėje Orenburgo srityje. „Šiuo metu sandėlio veikla sustabdyta“, – pridūrė įmonė.
Šio smūgio sulaukta kitą dieną po atakos prieš „Ozon“ centrą kaimyninėje Samaros srityje. Bendrovė teigė, kad per tą ataką buvo sužeisti darbuotojai, bet jų skaičius nebuvo nurodytas.
Ukrainos kariuomenė šeštadienį pranešė pradedanti naują kampaniją, nukreiptą prieš šią bendrovę.
„Ukrainos karinės pajėgos smogė 15-ai didžiausių „Wildberries“ logistikos centrų, dabar atėjo „Ozon“ eilė“, – teigiama gynybos ministerijos pranešime.
Taip pat buvo smogta logistikos centrui, esančiam šalia „Ozon“ pastato Sankt Peterburgo pakraštyje.
Atakos prieš sandėlius – paprastai lengviau pasiekiamus nei griežtai saugomi kariniai objektai – jau sukėlė milijardų dolerių vertės ekonominių nuostolių. Kai kuriuose objektuose buvo daug degių produktų ir jie per atakas buvo sunaikinti.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pažadėjo paramą „Wildberries“, nukentėjusiai nuo atakų, sakydamas, kad vyriausybė padės atstatyti nuniokotus logistikos centrus.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
„The Times“: Zelenskis su sąjungininkais parengė naują taikos pasiūlymą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad kartu su JAV ir Europa buvo parengtas pasiūlymų rinkinys, kaip užbaigti karą Ukrainoje, nepaisant to, kad Rusija pažadėjo tęsti kovą tol, kol nuvers Kyjivo vyriausybę, skelbia „The Times“.
Ukrainos prezidentas sekmadienį teigė, kad Kyjivas šį planą rengė bendradarbiaudamas su JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniais ir Europos pareigūnais. Jis teigė, kad planas apimtų ugnies nutraukimą, abipusį Rusijos ir Ukrainos kariuomenių pasitraukimą nuo fronto linijos bei buferinės zonos sukūrimą.
„Kiek mums žinoma, amerikiečių pusė turi dar keletą idėjų. Jie nori rasti tinkamą momentą joms pateikti. Mes jų laukiame“, – pridūrė V. Zelenskis.
Į Rusiją atvyko Vatikano pasiuntinys
„The Times“ duomenimis, prie plano aptarimo gali prisijungti ir Vatikanas. Arkivyskupas Paulas Richardas Gallagheris jau atvyko į Rusiją ir antradienį turėtų susitikti su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Neatmetama galimybė, kad jis jam perduos Ukrainos pasiūlymą.
Tačiau Rusija jau anksčiau atmetė panašius pasiūlymus, todėl viltys dėl proveržio yra menkos. Savaitgalį S. Lavrovas pareiškė, kad Rusija tęs karą Ukrainoje, kol nuvers V. Zelenskio „neonacistinį režimą“.
S. Lavrovas Rusijos žiniasklaidos priemonėms teigė, kad ugnies nutraukimas leistų „nacių metastazėms“ plisti iš Ukrainos.
„Tai būtų išdavystė to, ką mūsų seneliai ir proseneliai pasiekė nugalėdami nacizmą – kartą ir visiems laikams, kaip mums tuomet atrodė“, – pridūrė jis.
Nuo karo pradžios 2022 m. Kremliaus propaganda klaidingai vaizduoja žydų kilmės V. Zelenskį ir jo vyriausybę kaip neonacius.
V. Zelenskis taip pat teigė, kad pačioje Rusijoje karui priešinamasi plačiai.
„Daugelis žmonių Rusijoje nori, kad karas baigtųsi“, – sakė jis.
Du trečdaliai rusų sako, kad nori taikos derybų, rodo „Levada Center“ duomenys; ši organizacija plačiai laikoma vienintele nepriklausoma Rusijos apklausų agentūra.