Ukrainoje – nauja Rusijos smūgių banga: „Kiekviena savaitė blogesnė už ankstesnę“
Rusijos smūgiai Ukrainos geležinkelių tinklui kas savaitę darosi vis stipresni, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė valstybinės operatorės vadovas, savaitgalį netoli sienos su Lenkija įvykus atakai prieš traukinį, kuriuo dažnai naudojasi diplomatai.
Trumpas paskelbė apie Ukrainos ir Rusijos susitarimą: įvardijo, ko šalys nebeatakuos
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pranešė, kad Ukraina ir Rusija susitarė neatakuoti viena kitos energetikos objektų.
Ukraina: Rusija eksperimentuoja su FPV dronais, paleidžiamais iš nepilotuojamų orlaivių „Shahed“
Rusija eksperimentuoja diegdama nuo „Shahed“ tipo kovinių nepilotuojamų orlaivių paleidžiamus FPV dronus, tačiau šiuo metu šios taktikos plačiu mastu netaiko, per televiziją sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybės Komunikacijos skyriaus viršininkas Jurijus Ihnatas.
FPV (First Person View) dronai yra nepilotuojami orlaiviai, leidžiantys operatoriui matyti vaizdą realiu laiku per specialius akinius, tarsi jis pats sėdėtų drono viduje.
„Priešas jau eksperimentiškai naudoja FPV dronus tuose pačiuose „šaheduose“. Iš esmės socialiniuose tinkluose jau yra paskelbtų vaizdo įrašų. Negaliu pasakyti, kad šiuo metu tai būtų taikoma plačiu mastu ir kiek bus naudinga priešui“, – sakė J. Ihnatas.
Jis pabrėžė, kad Rusija nuolat tobulina savo „Shahed“ ir „Gerbera“ tipo dronus bei atnaujina jų ryšio, navigacijos ir elektroninės kovos sistemas.
„Iš esmės turime neatsilikti, kad neutralizuotume šias naujas grėsmes, įskaitant priešo naudojamus FPV dronus, kuriuos gali nešti tie patys „šahedai“, – sakė J. Ihnatas.
Socialiniuose tinkluose pasklido informacija, jog Rusijos pajėgos pradėjo naudoti „Shahed“ dronus kaip FPV dronų nešėjus, gebančius nuskraidinti juos toli į Ukrainos gilumą. Pranešta, kad ši taktika taikyta Kyjivo srityje.
Rugsėjo 4 d. neoficialus prezidento patarėjas Serhijus Beskrestnovas (slapyvardžiu „Flash“) pareiškė, kad per tris dienas nerasta jokių įrodymų, jog per Rusijos atakas prieš Kyjivą iš reaktyvinių „Shahed“ dronų būtų leidžiami FPV dronai.
Rusijos dronams – pagalba iš Baltarusijos: Ukraina atskleidė naują informaciją
Baltarusija ir toliau sudaro sąlygas Rusijai rengti atakas prieš Ukrainos teritoriją – pastarojo laikotarpio išpuoliai Rivnės, Voluinės ir Lvovo srityse buvo vykdomi su pagalba iš Baltarusijos, kalbėdamas per televiziją pareiškė Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka.
„Matome, kad Baltarusija toliau remia teroristinę valstybę, nes net ir šie antskrydžiai, nukreipti prieš Rivnės, Voluinės ir Lvovo sritis, buvo iš esmės remiami iš Baltarusijos teritorijos“, – sakė A. Demčenka.
Jis paaiškino, kad signalai Rusijos paleistoms skraidyklėms buvo perduodami per Baltarusijos teritorijoje esančius retransliatorius.
„Nors, kaip ir anksčiau, nematome, kad netoli mūsų sienos, artimiausioje Baltarusijos teritorijos dalyje, būtų telkiamos puolamosios grupuotės, bendra grėsmė iš Baltarusijos išlieka“, – apibendrino Sienos apsaugos tarnybos atstovas.
„Ukrinform“ primena, kad Ukraina vieno kilometro pločio ruože palei sieną su Rusija ir Baltarusija yra įvedusi specialųjį režimą.
Per rusų smūgį Pavlohrdaui žuvo žmogus, penki sužeisti
Per Rusijos pajėgų smūgį Pavlohrado miestui Dnipropetrovsko srityje žuvo žmogus ir dar mažiausiai penki buvo sužeisti. Tai tinkle „Telegram“ pranešė srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
Mieste kilo gaisrai. Liepsnojo automobiliai.
Visi sužeistieji nuvežti į ligoninę. Vieno jo būklė kritiška.
18 žmonių, kurie nukentėjo per rusų smūgį Pavlohradui rugsėjo 10
NATO vadovas: smūgis Ukrainos traukiniui rodo, kokioje neviltyje yra Putinas
NATO vadovas Markas Rutte pirmadienį pareiškė, kad Rusijos smūgis į traukinį, vykusį į Varšuvą, suduotas netoli Ukrainos ir Lenkijos sienos, neatgrasys Kyjivo rėmėjų Vakaruose.
„Vakar suduotas smūgis į keleivinį traukinį Ukrainoje rodo, kokia neviltis yra apėmusi (Rusijos prezidentą Vladimirą) Putiną. Jis mano, kad gali sustabdyti mus nuo paramos Ukrainai ir susilpninti mūsų vienybę. Jis klysta. Mūsų atsakas – didinti paramą“, – žurnalistams sakė M. Rutte.
Sekmadienį NATO narė Lenkija pranešė, kad Rusija smogė į lokomotyvą Ukrainos teritorijoje – maždaug už dviejų kilometrų nuo abiejų šalių sienos. Nuo karo pradžios 2022 m. vasarį Rusija nuolat puola Vakarų Ukrainos regionus, tačiau smūgiai taip arti vakarinės šalies sienos yra reti.
Vokietijos ir Ukrainos pilietė apkaltinta šnipinėjimu Rusijos žvalgybai
Vokietijos federalinė prokuratūra pirmadienį pranešė pareiškusi kaltinimus Vokietijos ir Ukrainos pilietei, įtariamai veikus Rusijos žvalgybos naudai.
Moteris, kurios tapatybė pagal Vokietijos privatumo taisykles nurodoma tik kaip Ilona W. (Ilona V.), kaltinama mažiausiai nuo 2023 metų spalio palaikiusi ryšius su nuolatiniu Rusijos ambasados Berlyne žvalgybos pareigūnu, teigiama prokuratūros pranešime.
Kaltinamoji Berlyne vadovavo rinkodaros agentūrai ir buvo lobistinės grupės pirmininkė. Dėl šių pareigų ji turėjo platų pažinčių tinklą kariniuose ir politiniuose sluoksniuose, nurodė prokurorai.
Kelerius metus moteris Rusijos ambasados žvalgybos pareigūnui teikė informaciją apie svarbius renginius ir užtikrino, kad jis galėtų juose dalyvauti, kartais prisistatydamas svetimu vardu. Tokiu būdu buvo siekiama leisti jam sukurti savo tinklą žvalgybos tikslais, sakoma pranešime.
Norėdama nustatyti ryšius ir potencialius taikinius, ji pati dalyvavo tokiuose renginiuose. Be to, kaltinamoji bandė verbuoti asmenis iš Vokietijos gynybos ministerijos ir gynybos pramonės savo tikslams pasiekti, teigia prokurorai.
Savo kontaktinio asmens Rusijos ambasadoje pavedimu kaltinamoji ieškojo informacijos apie Vokietijos gynybos politiką ir gynybos pramonę, ypač atsižvelgiant į Rusijos karą prieš Ukrainą.
Moteris buvo sulaikyta sausį, o kaltinimai jai pareikšti rugsėjo 6 dieną. Ji tebėra suimta.
Per drono ataką apgadinta lenkų milijardieriaus gamykla Ukrainoje stabdo gamybą
Vienam iš turtingiausių Lenkijos verslininkų priklausanti gamykla Ukrainoje stabdo gamybą mažiausiai pusmečiui po to, kai ji buvo apgadinta per Rusijos surengtą drono ataką.
Lenkijos milijardieriaus Michalo Solowowo valdomos „Cersanit Group“ grupės dukterinė įmonė „Cersanit Invest“ pranešė stabdanti gamybą savo gamykloje šiauriniame Zviahelio mieste, skelbia portalas „TVP World“.
Kaip teigiama įmonės interneto svetainėje, gamykla naktį iš rugsėjo 11 d. į 12 d. nukentėjo nuo drono atakos. Bendrovė nurodė, kad Rusijos ataka gamyklai padarė didelę žalą, todėl esamomis aplinkybėmis tęsti veiklą neįmanoma.
„Šiuo metu atliekamas išsamus žalos masto ir su tuo susijusių nuostolių įvertinimas“, – teigė įmonė ir nurodė, kad „gamyklos gamybos pajėgumų atkūrimas užtruks mažiausiai šešis mėnesius“.
Budanovas: tik stipri kariuomenė gali atgrasyti Rusiją nuo agresijos
Kad Baltijos šalių gyventojai galėtų jaustis saugūs, Latvija, Lietuva ir Estija privalo turėti stiprias nacionalines ginkluotąsias pajėgas, nes tai yra vienintelis dalykas, galintis atgrasyti rytuose esančią agresorę nuo galimos agresijos, agentūrai LETA „Rygos konferencijos“ užkulisiuose pasakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas ir buvęs Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (HUR) viršininkas Kyrylo Budanovas.
Po kaltinimų dėl išpuolio prie Lenkijos sienos – ciniškas Peskovo atsakas
Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pakomentavo Lenkijos geležinkelio operatoriaus pranešimą apie drono smūgį į lokomotyvą netoli Lenkijos ir Ukrainos sienos. Kremliaus ruporas teigė, kad Rusijos kariai „vykdo užduotis“ visoje Ukrainos teritorijoje ir ketina toliau vykdyti smūgius, praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi TASS.
„Jei teisingai suprantu, kalbama apie Ukrainos teritoriją. Mūsų kariai vykdo savo užduotis visoje Ukrainos teritorijoje“, – pareiškė jis.
Anot jo, Rusijos kariai tęs apšaudymus ir „užduočių vykdymą“ visoje Ukrainos teritorijoje.
Diktatoriaus atstovas taip pat ignoravo tiesioginius Ukrainos ir Europos Sąjungos kaltinimus agresorei dėl šio incidento.
Tuskas: „Turime būti pasirengę“
Lenkų ministras pirmininkas Donaldas Tuskas sekmadienį perspėjo, kad intensyvėjančios Rusijos atakos Ukrainoje ateinančiomis savaitėmis gali paveikti ir Lenkiją.
„Ateinančios savaitės ir mėnesiai bus labai intensyvių Rusijos pusės veiksmų laikotarpis“, – sakė jis ir pridūrė, kad Lenkija „negali atmesti galimybės, jog ši eskalacija paveiks ir mūsų teritoriją“.
Prie Lenkijos Rusijos dronas puolė lokomotyvą
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, sekmadienį Rusijos dronas puolė keleivinio traukinio lokomotyvą už 2 kilometrų nuo Lenkijos sienos.
Dėl Rusijos dronų atakų grėsmės Lenkijos ir Ukrainos pasienyje esančiuose Dorohusko ir Hrebenės pasienio punktuose buvo evakuota daugiau nei 600 žmonių.
Baltijos jūroje Lenkijoje rastas dronas: akys krypsta į Rusiją
Lenkijos Baltijos jūros pakrantėje, netoli paplūdimio, rastas, įtariama, Rusijos dronas, pranešė Lenkijos gynybos ministras.
Buvęs CŽA vadovas: Putinas nori atkurti SSRS, bet pradės ne nuo Lietuvos
Buvęs JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Davidas Petraeusas nemano, kad kitas Rusijos taikinys būtų Lietuva. Anot jo, tai būtų Moldova. Jis taip pat pabrėžė, kad Europos šalys „nėra pasirengusios“, praneša „Clash Report“.
Vokietija pateikė kaltinimus spėjamai rusų šnipei
Vokietijos federalinė prokuratūra pateikė kaltinimus spėjamai Rusijos šnipei Ilonai W. Manoma, kad vėliausiai nuo 2023 m. spalio mėn. ji palaikė žvalgybinius ryšius su Rusijos ambasada, pranešė prokuratūra. Ilona W. buvo sulaikyta sausio mėnesį Berlyne ir nuo tada laikoma kardomajame kalinime.
Remiantis kaltinimu, ji savo kontaktiniam asmeniui – etatiniam žvalgybos darbuotojui Rusijos ambasadoje – kelerius metus teikė informaciją apie aukšto lygio politinius renginius ir, kartais, nurodydama netikrą pavardę, sudarydavo jam galimybę juose dalyvauti. Tai esą turėjo sudaryti jam sąlygas sukurti savo žvalgybos tinklą.
Be to, vykstant Rusijos ir Ukrainos karui, ukrainiečių kilmės vokietė rinko informaciją apie Vokietijos gynybos politiką ir ginklų pramonę. Kaltinamoji pagrįstai įtariama veikusi užsienio valstybės žvalgybos naudai, pabrėžė prokuratūra.
Nuotraukose Ilona W. buvo matoma aukšto lygio konferencijose. Ten ji, be kita ko, sėdėjo visai šalia Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio.
Kremlius sureagavo į Trumpo raginimą Zelenskiui: „Galima tik pritarti"
JAV prezidentui Donaldui Trumpui paraginus Kyjivą nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo, ypač dyzelinio kuro, objektams, sureagavo Kremlius. Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad tokiems raginimams „galima tik pritarti“.
Suomija prisijungs prie Prancūzijos branduolinio atgrasymo iniciatyvos
Suomija nusprendė prisijungti prie Prancūzijos branduolinio atgrasymo iniciatyvos, bendrame pareiškime pirmadienį paskelbė šalys.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kovą paskelbė, kad Prancūzija galėtų išplėsti savo branduolinį atgrasymą Europos sąjungininkėms, žemynui iš naujo vertinant savo saugumą po JAV prezidento Donaldo Trumpo sukeltų sukrėtimų NATO.
„Suomija nusprendė prisijungti prie pažangiojo atgrasymo“, – pareiškė abi šalys.
„Artimiausiais mėnesiais bus įkurta branduolinė valdymo grupė, kuri pradės įgyvendinti šį bendradarbiavimą“, – sakoma pareiškime.
Tai reiškia, kad prie Paryžiaus iniciatyvos suteikti prieigą prie Prancūzijos branduolinių ginklų atsargų, siekiant sustiprinti saugumą žemyne, prisijungusių Europos šalių skaičius išaugo iki 10.
Nuo pradžių iniciatyvą sudarė aštuonios šalys: Britanija, Vokietija, Lenkija, Švedija, Nyderlandai, Belgija, Graikija ir Danija. Vėliau, gegužę, prisijungė Norvegija.
Pirmadienio pranešimas paskelbtas kaip dalis naujos strateginės Suomijos ir Prancūzijos partnerystės, kurią vėliau šią dieną Helsinkyje turėtų pasirašyti šalių užsienio reikalų ministrai.
Suomijos prezidentas Alexander'as Stubbas (Aleksandras Stubas) patvirtino šį sprendimą socialiniame tinkle „X“, teigdamas, kad juo „pirmiausia siekiama stiprinti Europos saugumą“.
Jis pabrėžė, kad Prancūzijos branduolinis atgrasymas „nepakeis ir nedubliuos“ NATO atgrasymo priemonių.
„Svarbiausias Suomijos prioritetas – veikti kaip NATO ir Europos Sąjungos daliai“, – pridūrė A. Stubbas.
Prancūzijos iniciatyva išplėstų jos branduolinį atgrasymą kitoms Europos šalims per bendras pratybas ir leistų dalyvaujančioms šalims pirmą kartą laikinai priimti Prancūzijos orlaivius su branduoliniu ginklu.
Paryžius išlaikytų savo branduolinio arsenalo kontrolę, o galutinį sprendimą dėl jo panaudojimo priimtų Prancūzijos prezidentas.
Suomija atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos, kai 2023 metais įstojo į NATO po Rusijos pradėtos visapusiškos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį.
Suomija turi 1,34 tūkst. kilometrų ilgio sieną su Rusija.
Šalies parlamentas birželį nubalsavo už tai, kad būtų panaikintas visiškas branduolinio ginklo draudimas, leidžiantis jį įvežti į Suomiją, transportuoti per ją, tiekti ar turėti, kai to reikia šalies gynybai.
Iš Trumpo – naujausia žinia Ukrainai dėl „Patriot“ gamybos licencijos
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad šiuo metu vyksta derybos dėl leidimo Ukrainai gaminti mažiau pažangias oro gynybos sistemų „Patriot“ raketas perėmėjas.
Apie tai jis kalbėjo bendraudamas su žurnalistais prezidento lėktuve „Air Force One“.
Paklaustas, ar Ukraina gaus licenciją „Patriot“ raketoms gaminti, D. Trumpas atsakė, kad tai būtų „mažiau pažangi versija“.
Pasak jo, Jungtinės Valstijos turi dideles ginklų atsargas, daugelis jų yra iš esmės neribotos.
„Kalbant apie elitinius (ginklus), daug jų buvo perduota Ukrainai, tačiau šiuo metu mes juos labai sparčiai gaminame. Labai greitai didiname savo atsargas. Šiuo metu gaminame daugiau „Patriot“ raketų nei bet kada anksčiau. Gamyklos tiesiogine prasme dirba viršvalandžius“, – sakė D. Trumpas.
Praėjusią savaitę Europos Komisija patvirtino naują 6,1 mlrd. eurų vertės paramos Ukrainai paketą, į jį įtrauktas ir „Patriot“ sistemoms skirtų raketų perėmėjų PAC-3 įsigijimas.
Per rusų ataką Černihivo srityje žuvo trys žmonės
Rusijos pajėgos atakavo žemės ūkio įmonės sandėlius Prylukuose Ukrainos Černihivo srityje, pranešė policija.
Žuvo trys žmonės, dar septyni buvo sužeisti, teigiama pranešime.
Į įvykio vietą atskubėjo gelbėjimo tarnybos.
Teisėsaugos institucijos imasi būtinų priemonių ir renka įrodymus dėl Rusijos kariuomenės įvykdyto karo nusikaltimo.
Policija paragino piliečius dėl pakartotinio smūgio pavojaus nesiartinti prie atakos vietos ir reaguoti į oro pavojaus signalą.
Sinkevičius: Ukrainai siekiant narystės ES, reikia savalaikių sprendimų, kurie spartintų procesą
Su Ukrainos kolega Serhijumi Koreckiu susitikęs premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad vienas iš Lietuvos prioritetų kitąmet pirmininkaujant Europos Sąjungos (ES) Tarybai, bus nuoseklus darbas, kad Ukraina iki 2030 metų būtų Bendrijos narė.
„Pirmininkavimo Europos Tarybai metu vienas iš prioritetų yra tęstinis Ukrainos priėmimas į ES. Akcentavau, kad tam reikia pastangų ne tik politinių, Lietuva visą laiką politiškai palaikė Ukrainą, labai palaiko, bet čia reikės ir Ukrainos pastangų, ne tik vyriausybės, bet ir Aukščiausios Rados sprendimų, kurie įgalintų priėmimo procesą padaryti savalaikį“, – spaudos konferencijoje sakė Lietuvos Vyriausybės vadovas.
„Tikslas nepakitęs, mes norime, kad Ukraina 2030 metais taptų Europos Sąjungos nare ir mes tam nuosekliai dirbsime“, – akcentavo jis.
Lietuva ES Tarybai pirmininkaus nuo 2027 metų sausio.
M. Sinkevičius pabrėžė, kad Lietuva tvirtai rėmė, remia ir rems Kyjivą ir yra įsipareigojusi paramai skirti ne mažiau 0,25 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Be kita ko, premjeras akcentavo, kad Lietuva turi imtis intensyvesnio veikimo įgyvendinant Lietuvos ir Ukrainos dronų susitarimą.
„Dėkoju Ukrainai, kad buvome vieni pirmųjų, kuriems buvo suteikta galimybė pasirašyti tą taip vadinamą drone deal (liet. dronų susitarimą – BNS), bet nuo pasirašymo turime imtis, kaip ir manau, intensyvesnio veikimo, kuris atneštų naudą abiem šalims“, – teigė jis.
„Mūsų regiono (...) saugumas neatsiejamas nuo situacijos Ukrainoje, todėl dedame čia didžiausias pastangas“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
Savo ruožtu S. Koreckis pažymėjo, kad Ukrainos pusė pagreitins visus biurokratinius procesus dėl susitarimo įgyvendinimo, nes jie buvo „užlaikyti“ dėl politinių pokyčių Vilniaus ir Kyjivo vyriausybėse.
Pavasarį pasirašytas dronų susitarimas leis Lietuvai pasinaudoti Ukrainos patirtimi dronų technologijų srityje.
BNS skelbė, kad M. Sinkevičius pirmadienį tęs dviejų dienų vizitą Ukrainoje, kur susitinka su šalies vadovais ir kitais pareigūnais.
Ministras pirmininkas šiaurės vakariniame Lucko mieste sekmadienį jau susitiko su šalies ministru pirmininku S. Koreckiu. Suplanuoti susitikimai su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančuku.
Pagrindinės susitikimų temos – tolesnė Lietuvos parama Ukrainai ir aktualiausi Ukrainos poreikiai rengiantis artėjančiam žiemos sezonui. Taip pat ketinama kalbėti apie bendradarbiavimą gynybos pramonės srityje.
Rusija atkuria buvusias sovietines karines bazes Arkties regione
Maskva laiko Arkties regioną svarbia teritorija pasaulinės valstybių konkurencijos požiūriu, o padidėjęs aktyvumas, įskaitant raketų bandymus Tolimojoje Šiaurėje, tai patvirtina, pareiškė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas, kurią cituoja „Ukrinform“.
Ji pažymėjo, kad Rusija „atkuria buvusias sovietines karines bazes, atlieka raketų bandymus, aiškiai parodydama, kad tai yra labai svarbi teritorija“.
Dėl naujų Rusijos atakų ir audrų įvairiuose Ukrainos regionuose nėra elektros
Pirmadienio rytą dėl Rusijos atakų kilę nauji elektros tiekimo sutrikimai palietė vartotojus keturiuose Ukrainos regionuose, o Mykolajivo srityje taip pat pranešta apie elektros tiekimo sutrikimus dėl blogų oro sąlygų.
Pasak „Ukrinform“, apie tai nacionalinis elektros tinklo operatorius „Ukrenergo“ informavo „Facebook“ tinkle.
„Priešas toliau atakuoja Ukrainos civilinę energetikos infrastruktūrą. Dėl Rusijos smūgių šį rytą pranešta apie naujus elektros tiekimo sutrikimus Zaporižios, Sumų, Charkivo ir Dniepropetrovsko regionuose. Ten, kur leidžia saugumo sąlygos, jau vykdomi skubūs remonto ir atstatymo darbai“, – sakoma pranešime.
Be to, Mykolajivo srities vartotojai šį rytą tebėra be elektros dėl stipraus lietaus ir audros su perkūnijomis. Regioninės elektros paskirstymo bendrovės remonto brigados jau remontuoja pažeistas elektros linijas.
Chersonas dėl netikėtos avarinės situacijos taip pat liko be elektros. Apie tai „Telegram“ tinkle pranešė Chersono miesto karinės administracijos vadovas Jaroslavas Šanko.
„Dėl nepaprastosios situacijos Chersonas liko be elektros. Šiuo metu specialistai aiškinasi elektros tiekimo pertrūkio priežastį“, – rašė jis, pridurdamas, kad mieste veikia vadinamieji atsparumo centrai, kuriuose galima pasikrauti įrenginius, susisiekti su artimaisiais, sušilti ir pailsėti.
Pirmadienį 9.30 val. elektros energijos suvartojimas Ukrainoje buvo 2 proc. didesnis nei ankstesnę darbo dieną, rugsėjo 11 d. Tai lemia debesuotas oras daugelyje šalies regionų, dėl to mažėja namų ūkių saulės jėgainių efektyvumas.
„Ukrenergo“ pataria vartotojams nuo 18 iki 22 val. riboti didelės galios elektros prietaisų naudojimą.
Sikorskis atsakė, kas lauktų Rusijos, jeigu būtų užpulta Lenkija
Jeigu agresorė Rusija užpultų Lenkiją, pastaroji ją greitai nugalėtų, sekmadienį pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
Rusija sustabdys dujų tiekimą Armėnijai dėl dujotiekio remonto
Rusijos valstybinė energetikos milžinė „Gazprom“ sustabdys gamtinių dujų tiekimą Armėnijai „dėl planinės dujotiekio infrastruktūros priežiūros“, pirmadienį paskelbė bendrovės padalinys regione, praneša nepriklausomas Rusijos leidinys „The Moscow Times“.
Antradienį bus sustabdytas Šiaurės Kaukazo–Užkaukazės dujotiekio darbas. Jis eina iš pietų Rusijos per Sakartvelą ir juo tiekiamos dujos Armėnijai.
Remonto darbus planuojama vykdyti iki rugsėjo 25 d.
Įmonė „Gazprom Armenia“ pranešė, kad vartotojams dujos bus tiekiamos iš vietinių rezervų ir papildomai importuojamos iš Irano viso darbų laikotarpio metu.
Panašūs remonto darbai buvo vykdomi ir 2025 m. rugsėjį.
Rusija 2025 m. Armėnijai tiekė 2,7 mlrd. kubinių metrų dujų, o tai sudarė 82 proc. viso Armėnijos dujų importo, skelbia naujienų agentūra „Interfax“.
Pagal dvišalį susitarimą, galiojantį iki metų pabaigos, Maskva Jerevanui taiko sumažintą tarifą – 177,5 JAV dolerio už 1 tūkst. kubinių metrų dujų.
„The Moscow Times“ pastebi, kad dujotiekis stabdomas tuo metu, kai blogėja santykiai tarp abiejų šalių. Armėnija formaliai yra Rusijos sąjungininkė, tačiau pastaraisiais metais ji stiprina ryšius su Europos Sąjunga (ES), kas kelia Kremliaus nepasitenkinimą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareikalavo, kad Armėnija surengtų referendumą dėl to, ar siekti gilesnės integracijos su ES, ar likti Maskvos vadovaujamos Eurazijos ekonominės sąjungos nare.
Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas praėjusį mėnesį sakė, kad jo šalis artimiausiu metu galėtų pradėti oficialų prašymo dėl narystės ES teikimo procesą. Pasak jo, pateikus paraišką Armėnijoje būtų surengtas referendumas dėl narystės ES.
Penktadienį N. Pašinianas taip pat teigė, kad Armėnija diversifikuos savo energijos šaltinius.
Kallas: Rusija smūgiu traukiniui Ukrainoje siekia išgąsdinti Vakarus
Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė Kaja Kallas pirmadienį pareiškė, kad Rusijos smūgiai, pataikę į į Varšuvą vykusį traukinį netoli Ukrainos sienos su Lenkija, buvo skirti išgąsdinti Kyjivo rėmėjus.
Į traukinį pataikyta neilgai trukus po to, kai ten pravažiavo aukšto rango Vakarų atstovai.
„Tai akivaizdžiai skirta išgąsdinti Vakarų šalis, kad jos neremtų Ukrainos, nevyktų į Ukrainą parodyti paramos“, – teigė užsienio politikos vadovė K. Kallas, ragindama Kyjivo rėmėjus daryti „priešingai“.
„Trumpas bara Ukrainą, o ne Rusiją“: JAV prezidentui – aštri kritika
Savaitgalį Rusijos dronas pataikė į keleivinį traukinį Ukrainoje, netoli Lenkijos sienos. Tuo pačiu metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas kreipėsi į Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį, ragindamas jį nutraukti atakas prieš Rusijos energetikos objektus, rašo „The Wall Street Journal“.
„Keleivinių traukinių linija tarp Varšuvos ir Kyjivo yra pagrindinis maršrutas civiliams gyventojams, ir Kremlius tai puikiai žino. Pranešama, kad tą patį vakarą kitame traukinyje važiavo buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, buvęs Švedijos ministras pirmininkas Carlas Bildtas ir pagrindinis Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo patarėjas. Ar rusai tikėjosi smogti šiems Ukrainos sąjungininkams iš Europos?“ – klausimą kelia leidinys.
Tuo tarpu D. Trumpas į šį išpuolį niekaip nereagavo, nors Kremlius stengiasi kuo labiau apsunkinti ukrainiečių gyvenimą prieš artėjantį žiemos karo sezoną.
Rado laiko įspėti Zelenskį
Tačiau JAV prezidentas rado laiko įspėti V. Zelenskį, kad Ukraina neturi teisės smogti degalų saugykloms Rusijos teritorijoje.
„Zelenskis turi padaryti vieną dalyką. Jis turi nustoti naikinti dyzelinio kuro atsargas Rusijoje. Tegul jis puola kitus taikinius, bet ne dyzelinį kurą, nes tai sukelia jo trūkumą. Tai ne dėl Artimųjų Rytų. Tai dėl to, kas vyksta tarp Rusijos ir Ukrainos“, – pabrėžė JAV prezidentas.
Leidinio žurnalistai negailėjo kritikos D. Trumpui. Kaip rašo WSJ, pagal JAV prezidento logiką, Rusija gali apšaudyti bet ką Ukrainoje, tačiau pati Ukraina turi susilaikyti nuo atitinkamų smūgių Rusijos Federacijai.
„Trumpas akivaizdžiai susirūpinęs dyzelinio kuro kaina, tačiau kaltinti Ukrainą, kai Iranas ir husiai atakuoja naftos gavybą ir transportavimą Artimuosiuose Rytuose, yra didelio masto politinis išsisukinėjimas. Tai taip pat strategiškai klaidinga, nes Rusija ir Iranas padeda vienas kitam savo konfliktuose. Atrodo, kad Trumpas mano, jog gali suskirstyti šiuos karus į atskiras kategorijas. Kiekvieną kartą, kai jis tai daro, jo priešininkai Maskvoje ir Teherane šypsosi, džiaugdamiesi savo sėkme“, – analizuoja leidinys.
Zelenskis ragina Aukščiausiąją Radą nedelsiant pritarti generalinio prokuroro atleidimui
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Aukščiausiąją Radą nedelsiant pritarti Ruslano Kravčenkos atleidimui iš generalinio prokuroro pareigų.
„Šis generalinis prokuroras turi tik vieną pasirinkimą – būti atleistas iš pareigų. Būtent tai jam ir pasakiau“, – platformoje „Telegram“ pareiškė Ukrainos prezidentas, kurį cituoja „Ukrinform“.
Pasak jo, „Ukraina matė visas priežastis. Jei jis tai laiko politiniu spaudimu, tegul taip ir vadina. Prašau parlamentarų nedelsiant pritarti šiam atleidimui“.
Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, rugsėjo 4 d. Specializuota kovos su korupcija prokuratūra (SAPO) ir Ukrainos nacionalinis kovos su korupcija biuras (NABU) paskelbė, kad vykdant operaciją „Kartagena“ buvo išaiškinta nusikalstama organizacija, kuri, kaip įtariama, sistemingai gaudavo kyšius iš sukčiavimo skambučių centrų ir legalizuodavo gautas lėšas.
Tyrėjų duomenimis, 2025 m. viduryje šią grupuotę subūrė Generalinės prokuratūros pareigūnas, į ją įtraukęs dirbančius prokurorus ir artimus bendrininkus. NABU teigimu, grupuotės nariai rinko prievartinius mokesčius už tai, kad šešėliniai skambučių centrai galėtų netrukdomai veikti ir dideliu mastu apgaudinėti Ukrainos bei užsienio šalių piliečius.
Rugsėjo 6 d. Aukštasis kovos su korupcija teismas (VAKS) Tarptautinio bendradarbiavimo departamento vadovo pavaduotojui Serhijui Kropyvai, kaltinamam dangsčius šešėlinių skambučių centrų veiklą, skyrė kardomąją priemonę – suėmimą, numatant galimybę sumokėti 120 mln. grivinų (apie 2,3 mln. eurų) užstatą.
Tuo metu Generalinė prokuratūra pareiškė, kad būtina teisiškai įvertinti naktines NABU kratas prokuratūros vadovybės kabinetuose ir detektyvų prieigą prie kitų baudžiamųjų bylų medžiagos.
Rugsėjo 6 d. R. Kravčenka pareiškė niekaip neprisidėjęs prie neteisėtų skambučių centrų dangstymo. Jis taip pat nurodė nušalinęs nuo pareigų NABU tyrime minimą Generalinės prokuratūros darbuotoją ir pavedęs parengti personalo sprendimą dėl jo atleidimo.
Jis taip pat nurodė atlikti Tarptautinio bendradarbiavimo departamento ir Kovos su kibernetiniais nusikaltimais padalinio veiklos auditą, peržiūrint priimtus sprendimus ir jų darbo rezultatus.
Be to, R. Kravčenka nurodė, kad visi struktūrinių padalinių darbuotojai, dalyvaujantys vykdant procesinę priežiūrą ir tiriant su neteisėtais skambučių centrais susijusias bylas, turėtų būti patikrinti poligrafu. Remiantis patikrinimų rezultatais esą bus priimti personalo ir administraciniai sprendimai, o prireikus – ir baudžiamojo proceso sprendimai.
Rugsėjo 7 d. vėlai vakare R. Kravčenka paskelbė pateikęs atsistatydinimo iš generalinio prokuroro pareigų prašymą.
Rugsėjo 14 d. ryte R. Kravčenka pareiškė pasirašęs pranešimą apie įtarimus NABU direktoriui Semenui Kryvonosui.
„Komandiruotė į Lietuvą“: skandalo įkarštyje Ukrainos generalinis prokuroras spruko į užsienį
Ukrainos generalinis prokuroras Ruslanas Kravčenko pirmadienio naktį išvyko į užsienį tarnybiniu automobiliu, praneša leidinys „Ukrajinska Pravda“ (UP), remdamasis šaltiniais Ukrainos teisėsaugos institucijose.
Anot šaltinių, R. Kravčenko išvyko į užsienį 2.30 val. nakties tarnybiniu automobiliu. Šaltinių teigimu, R. Kravčenko pasinaudojo komandiruote į Lietuvą kaip pretekstu kirsti sieną.
Remiantis Ukrainos Kovos su korupcija centro (CPK) duomenimis, R. Kravčenko pasirašė įtarimą Ukrainos nacionalinio kovos su korupcija biuro (NABU) direktoriui mainais už galimybę pabėgti į užsienį.
JAV senatorius prakalbo apie Putino planą: jis nori, kad žmonės šaltų ir badautų
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas šiuo metu nėra suinteresuotas mažinti karo veiksmų intensyvumą kare prieš Ukrainą ir greičiausiai mano, kad išlaukęs per žiemą sustiprins savo pozicijas.
Pasak „Ukrinform“, JAV senatorius, NATO stebėtojų grupės JAV Senate pirmininko pavaduotojas Thomas Tillisas tokią nuomonę išsakė interviu „Laisvės radijui“ per savo vizitą Ukrainoje.
Respublikonų senatorius iš Šiaurės Karolinos mano, kad V. Putinas tikisi išlaukti per žiemą ir po jos įgyti papildomų svertų. Tuo pat metu, pasak jo, Jungtinės Valstijos privalo toliau remti Ukrainą ir neleisti Rusijai panaudoti žiemos kaip spaudimo priemonės.
„Barbariško lyderio veiksmai“: Rusijos dronas galėjo taikytis į Europos pareigūnus vežusį traukinį
Rusijos dronas sekmadienį smogė keleiviniam, važiavusiam iš Kyjivo į Varšuvą, tačiau niekas nenukentėjo, pranešė Varšuva ir Kyjivas.
Ukrainos geležinkelių operatorius teigia, kad specialusis reisas, vežęs diplomatus, tarp kurių buvo ir buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, galėjo būti numatytas Rusijos dronų smūgio į Varšuvą važiuojantį traukinį taikinys, rašo „TVP World“
Ukrainos oro gynybos pajėgos per naktį neutralizavo 85 Rusijos dronus
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 85 iš 108 dronų, kuriais Rusijos pajėgos puolė šalį nuo rugsėjo 13 d. vakaro, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Nuo rugsėjo 13 d. 18 val. Rusija atakavo Ukrainą 108 „Shahed“ tipo puolamaisiais dronais, įskaitant reaktyvinius dronus, taip pat „Gerbera“ bepiločius ir „Parody“ tipo imitacines skraidykles, paleistas iš Oriolo ir Kursko Rusijoje, laikinai okupuoto Donecko ir Hvardijskės laikinai okupuotame Kryme krypčių.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų lėktuvai, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės karybos daliniai, nepilotuojamų sistemų daliniai ir mobiliosios ugnies grupės. Preliminariais duomenimis, iki rugsėjo 14 d. 8 val. oro gynybos pajėgos numušė arba nuslopino 85 dronus.
Septyniose vietose fiksuoti smūgiai. Ataka tęsiasi, o Ukrainos oro erdvėje vis dar yra rusų dronų.
Kanada finansiškai rems Ukrainą: už sprendimo slypi ir savi interesai
Kanada ketina prisijungti prie Europos Sąjungos 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai, pranešė „Financial Times“ (FT) remdamasi gerai informuotais šaltiniais.
Anot šaltinių, Otava ir Briuselis ketina susitarti dėl Kanados įnašo dydžio iki spalio mėnesį Monrealyje vyksiančio ES viršūnių susitikimo pradžios. Taigi Kanada taps antrąja šalimi už Europos Sąjungos ribų, kuri dalyvaus paskolų programoje Kyjivui. Anksčiau prie jos prisijungė Jungtinė Karalystė.
Rusijos kariuomenė kare prieš Ukrainą neteko dar 1,7 tūkst. karių
Bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. rugsėjo 14 d. pasiekė apie 1 508 600 karių, įskaitant 1,7 tūkst. kariškių, kurie buvo likviduoti per praėjusią parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Rusija taip pat neteko 12 345 tankų (+1), 25 331 šarvuotosios kovos mašinos (+1), 49 752 artilerijos sistemų (+74), 2 127 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+7), 1 637 oro gynybos sistemų (+2), 442 lėktuvų, 356 sraigtasparnių, 2 615 antžeminių robotizuotų sistemų (+12), 516 441 drono (+2 124), 5 111 sparnuotųjų raketų, 35 laivų, 2 povandeninių laivų, 148 807 automobilių ir degalų cisternų (+548) bei 4 683 specialiosios technikos vienetų (+2).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
„Faktiškai apsupti“: po ilgo laiko – rimta rusų nesėkmė Donbase
Rusijos ginkluotosios pajėgos Ukrainoje, analitikų teigimu, atsitraukė iš daugiau kaip 200 kv. km teritorijos pagrindinėje puolimo kryptyje Donecko srityje bei prarado svarbų placdarmą netoli Limano, iš kurio planavo pulti Donbaso „tvirtovių miestų“ juostą.
Apie tai pranešė OSINT analitikas Klemanas Molenas, o vėliau tai patvirtino Lenkijos analitinis centras „Rochan Consulting“ ir JAV Karo studijų institutas (ISW).
Po keturis mėnesius trukusio kontrpuolimo ir kelių mechanizuotų šturmų Ukrainos ginkluotosios pajėgos paeiliui išlaisvino Novę (birželį), iki rugpjūčio vidurio pasiekė Kolodiazius, o vėliau surengė dar vieną šturmą tarp Katerynivkos ir Novoliubivkos, faktiškai atkirsdamos besiveržiančią Rusijos grupuotę.
Dėl to Rusijos armija prarado 240 kv. km ir žlugo operacija, kuria buvo bandoma apsupti Slavjansko-Kramatorsko aglomeraciją iš šiaurės, teigia „Rochan Consulting“ vadovas Konradas Muzyka.
Ukrainos operacijos rezultatas – Rusijos teritorinių laimėjimų nuo kovo pradžios panaikinimas, rašo ISW. Be šiaurinės krypties, Rusijos pajėgos bando apsupti tvirtovių miestų juostą iš pietų.
Ukrainos pajėgoms pavyko pramušti „labai seną gynybos liniją“ ir jos faktiškai įsiveržė į giliai Limane veikiančio Rusijos kariuomenės dalinio užnugarį, pažymi karinis ekspertas Valerijus Širiajevas.
Jo nuomone, šioje zonoje Rusijos pajėgos liko „faktiškai apsuptos“.
„Jie tankiai apsupti: daugelyje Šandryholovės apylinkių gyvenviečių vis dar laikosi Rusijos kariai, o aprūpinimas jiems teikiamas tik oru“, – pažymėjo analitikas.
„Galima konstatuoti Rusijos armijos atsitraukimą“, – pridūrė V. Širajevas.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimas vyko palaipsniui, viena gyvenvietė po kitos perėjo į „pilkąją zoną“ ten, kur anksčiau Rusijos pajėgos jautėsi užtikrintai. Ukrainos pajėgos sužlugdė Rusijos vadovybės planus apsupti miestus-tvirtoves, rašo ISW.
„Situacijos pablogėjimą“ pripažįsta ir „Z-kanalai“
„Taktinės situacijos pablogėjimą“ prie Limano pripažįsta „Z-kanalai“.
Vieni tai, kas vyksta, sieja su „sistemingu melu ataskaitose aukštesnei vadovybei“ ir, kaip pasekmė, „neteisingu situacijos įvertinimu“.
„Remiantis Kupjansko krypties patirtimi, kur panašios problemos buvo sprendžiamos nepasiruošusiais šturmais, tai lems naujus nuostolius. Rezervų atitraukimas iš kitų zonos ruožų, siekiant uždengti spragas prie Limano, sukurs gynybos spragas, kuriomis priešas neabejotinai pasinaudos“, – rašo „Telegram“ kanalas „Rybari“.
Analitikai: apie lūžį kalbėti per anksti
Tačiau kariniai analitikai vieningai sutaria, kad apie lūžį fronte kalbėti dar per anksti. Vis dėlto Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrataka leis atidėti „puolimą į šiaurinį Donbasą“, pažymi analitikai.
Tuo tarpu Kremliui artimi „Bloomberg“ šaltiniai tvirtina, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas tikisi, jog kariuomenė per artimiausius šešis mėnesius visiškai užims Donecko sritį. Anksčiau Kremlius buvo nustatęs galutinį terminą – metų pabaigą, o nuo karo pradžios Putinas „galutinius terminus“ dėl Donbaso nukėlė ne mažiau kaip 15 kartų, rašė ISW.
Po Rusijos atakos netoli Lenkijos – Tusko perspėjimas: „Turime būti pasirengę“
Lenkų ministras pirmininkas Donaldas Tuskas sekmadienį perspėjo, kad intensyvėjančios Rusijos atakos Ukrainoje ateinančiomis savaitėmis gali paveikti ir Lenkiją.
Trumpas paprašė Zelenskio nebesmūgiuoti Rusijos naftos perdirbimo gamykloms
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad degalų kainos auga tariamai dėl Ukrainos smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Jis teigia, kad paprašė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio nutraukti šiuos smūgius, rašo „RBC-Ukraine“.
Mindaugas Sinkevičius darbo vizitu lankysis Ukrainoje
Premjeras Mindaugas Sinkevičius darbo vizitu pirmadienį lankysis Ukrainoje.
Kaip Eltai teigė ministro pirmininko patarėjas Gedas Salyga, vizito metu M. Sinkevičius susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, premjeru Serhijumi Koreckiu, Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančuku.
„Pagrindinės susitikimų temos – tolesnė Lietuvos parama Ukrainai ir aktualiausi Ukrainos poreikiai rengiantis artėjančiam žiemos sezonui“, – teigiama Eltai premjero patarėjo atsiųstame komentare.
Anot G. Salygos, M. Sinkevičiaus vizito Ukrainoje metu daug dėmesio bus skiriama Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimui gynybos pramonės srityje.
„Lietuvai itin vertinga Ukrainos sukaupta patirtis, žinios ir technologiniai sprendimai, padedantys pasirengti šiuolaikinio karo grėsmėms“, – tvirtino premjero patarėjas.
Sekmadienį prasidėjęs Vyriausybės vadovo vizitas Ukrainoje tęsis iki rugsėjo 15 d.
Pirmaisiais savo vizitais M. Sinkevičius jau aplankė Latviją ir Estiją.
Rusijos Sočyje – dronų ataka: pranešama apie sprogimus ir gaisrus
Pranešama, kad pirmadienio naktį Ukrainos pajėgos smogė Rusijos miestui Sočiui. Mieste ir jo apylinkėse kilo gaisrai bei sprogimai, rašo „Kyiv Independent“, remdamasis liudininkų liudijimais ir vaizdo įrašais.
Pasak Ukrainos stebėjimo kanalų „Exilenova+“ ir „Supernova+“, didelio masto Ukrainos dronų ataka buvo nukreipta į Juodosios jūros kurortinio miesto objektus, esančius maždaug 650–700 kilometrų atstumu nuo Ukrainos sienos Rusijos Krasnodaro krašte.
Sočio gyventojų nufilmuota medžiaga rodo naktinį dangų apšviečiančius sprogimus ir bent vieną didelį gaisrą mieste. Sočio meras Anatolijus Pakhomovas patvirtino, kad veikė Rusijos oro gynybos sistemos.
Šio straipsnio paskelbimo metu „Kyiv Independent“ negalėjo savarankiškai patikrinti naujausių pranešimų bei padarytos žalos masto. Ukrainos kariuomenė dar nekomentavo pranešimų apie šį smūgį.
Šie naktiniai smūgiai seka po kelių neseniai įvykusių Ukrainos atakų prieš Sočį. Rugsėjo 10 d. Ukrainos jūrinis dronas sugadino miesto paplūdimio promenadą. Rugsėjo 4 d. Ukrainos pajėgos taip pat smogė Rusijos kariniam laivui ir naftos sandėliui.
Siekdamas padidinti dronų smūgių skaičių visoje Rusijoje, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis rugsėjo 1 d. įspėjo oro linijas, draudimo bendroves ir užsienio vyriausybes, kad dėl Ukrainos dronų Rusijos oro erdvė „bus de facto uždaryta“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Zelenskis atsakė Trumpui: Ukraina pasirengusi susilaikyti nuo smūgių, bet yra sąlyga
Ukraina yra pasirengusi susilaikyti nuo smūgių į energetikos objektus Rusijoje, jei nebus puolami Ukrainos energetikos objektai, kritinė infrastruktūra ar maisto tiekimo grandinės, „Telegram“ kanale pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Jei mūsų partneriai pasirengę užtikrinti, kad Rusija iš tikrųjų susilaikys nuo smūgių į mūsų elektros tinklus, kitus energetikos objektus, kritinę infrastruktūrą ir maisto tiekimo grandines, tuomet mes, žinoma, esame pasirengę garantuoti, jog nesuduosime tokių smūgių. Tai turi būti patikimas, ilgalaikis susitarimas, turintis realų poveikį žmonių gyvenimui, o ne toks, kuris žlugtų rusams surengus savo „rinkimus“ ir laikinai stabilizavus benzino bei dyzelino kainas. Karas privalo baigtis. Deeskalacijos priemonė, susijusi su kritine infrastruktūra, galėtų tapti pirmuoju žingsniu taikos link. Tikimės konkrečių pasiūlymų iš savo partnerių“, – sakoma V. Zelenskio įraše.
Ukrainos prezidentas tai išdėstė po JAV lyderio Donaldo Trumpo pareiškimo, jog Ukraina ir Rusija sutiko nepulti viena kitos energetikos objektų.