Svarbiausi įvykiai:
23:46 | Estija paskelbė apie naują pagalbos Ukrainai paketą
Estija paskelbė apie naują pagalbos Ukrainai paketą, į kurį bus įtrauktos oro gynybos raketos „Mistral“, pranešė šalies Gynybos ministerija, rašo NEXTA.
„Pagalbos paketą suformavome taip, kad jis būtų kuo naudingesnis Ukrainai ir kartu nekeltų pavojaus Estijos gynybos pajėgų koviniams pajėgumams“, – cituojamas pranešimas.
23:16 | Vokietijoje užpulta ir sunkiai sužalota ukrainietė
Pirmadienį Frankfurte, ant Maino upės kranto, per išpuolį peiliu buvo sunkiai sužeista 41-erių ukrainietė, rašo „Frankfurter Allgemeine“.
22:55 | Melagingai pranešta, kad po pasikėsinimo mirė rusų kolaborantas, buvęs Kupjansko meras
Melagingai pranešta, kad po pasikėsinimo mirė buvęs Kupjansko meras, kolaborantas Genadijus Macegora. Apie mirtį skelbė „Ukrainska Pravda“, remdamasi rusų žiniasklaida, bei kitos ukrainiečių žiniasklaidos priemonės. Vis dėlto vėliau pasirodė pranešimai, kad informacija yra melaginga.
Anot „Ukrainska Pravda“, apie mirtį tai patvirtino jo motina Liudmila. Buvo nurodyta, kad G. Macegora mirė pirmadienį, birželio 10 d. Maskvos ligoninėje.
„Mediazona“ vėliau pranešė, kad apie kolaboranto mirtį buvo pranešta iš netikros paskyros socialiniame tinkle „VKontakte“.
„Keletas leidinių pranešė apie Kupjansko (Ukrainos Charkivo sritis) mero Genadijaus Macegoros mirtį, remdamiesi įrašu „VKontakte“, parašytu neva jo motinos vardu. Tai netikras puslapis, kurio pavadinimas neseniai buvo pakeistas. Remiantis paskyros istorija, bent jau balandžio pabaigoje ji turėjo vardą Nik Bondar. Dabar ten yra tik viena moters nuotrauka ir vienas įrašas – apie Macegoros mirtį“, – teigia „Mediazona“.
22:09 | Vokietija paskelbė apie dar vieną pagalbos Ukrainai paketą: siųs „Patriot“ raketų
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas paskelbė apie naują karinės pagalbos Ukrainai paketą, į kurį įtrauktos raketos „Patriot“ sistemoms ir kiti ginklai, rašo „Ukrinform“.
„Šiandien galiu pranešti apie dar vieną pagalbos paketą, ne tokį didelį, bet ne mažiau svarbų“, – pranešė B. Pistoriusas.
Anot jo, paketą sudaro šimtas valdomų raketų „Patriot“ sistemoms. 32 raketos jau yra Ukrainoje, o likusios 68 bus pristatytos per artimiausias savaites.
Raketos buvo parūpintos Vokietijos, Danijos, Nyderlandų, Olandijos ir Norvegijos bendradarbiavimo dėka pagal Vokietijos iniciatyvą stiprinti Ukrainos oro gynybą.
Artimiausiu metu Ukrainai taip pat bus pristatyti prieštankiniai ginklai, artilerijos amunicijos komponentai, keli tūkstančiai dronų ir kovos su dronais įranga, taip pat įvairūs pėstininkų ginklai.
21:39 | Galingi sprogimai netoli Belbeko aerodromo
Antradienį okupuotame Kryme nugriaudėjo galingi sprogimai, rašo „Kanal 24“.
Sprogimai apie 20 val. buvo girdimi aplink Belbeko aerodromą.
Sprogimų priežastys kol kas nežinomos.
„Netoli Belbeko aerodromo girdėjosi galingi sprogimai“, – sakoma „Krymskij veter“ pranešime.
Okupantai apie sprogimus kol kas nekomentavo.
Sprogimai Kryme griaudėja nuolat. Dar pirmadienį serija sprogimų nugriaudėjo daugiau nei keturiuose Krymo miestuose – rusai suskubo uždaryti Kerčės tiltą.
21:22 | Prorusiškas Serbijos vicepremjeras Maskvoje pagerbė Stalino atminimą
Serbijos vicepremjeras Aleksandaras Vulinas, kuriam JAV taiko sankcijas už bendradarbiavimą su Rusija, per vizitą į Maskvą pagerbė Sovietų Sąjungos diktatoriaus Josifo Stalino atminimą.
Tai pranešė portalas „eurointegration“, remdamasis Serbijos leidiniu „rtrs“.
Antradienį, birželio 11-ąją, A. Vulinas padėjo gėlių ant diktatoriaus kapo Raudonojoje aikštėje. Tą iliustruoja atitinkama nuotrauka.
Serbijos pareigūnas lankosi Maskvoje su oficialiu kelių dienų vizitu. Jis vadovauja valstybinei delegacijai.
Oficialusis Belgradas palaiko glaudžius santykius su Maskva. Serbija yra viena iš nedaugelio Europos šalių, kuri neįvedė sankcijų Rusijai po invazijos į Ukrainą.
Buvo pranešta, kad gegužės 9-ąją A. Vulinas su kitais Serbijos vyriausybės nariais dalyvavo „Nemirtingojo pulko“ eitynėse. Jų dalyviai, be kita ko, nešė Rusijos ir Baltarusijos vėliavas bei Rusijos agresijos prieš Ukrainą palaikymo simbolius.
Anksčiau V. Vulinas buvo šalies gynybos ir vidaus reikalų ministras. 2020 metais, eidamas gynybos ministro pareigas, jis oficialiai paskelbė „serbų pasaulio“ koncepciją, panašią į „rusų pasaulio“ – „ginsime visus serbus, kad ir kur jie gyventų“.
JAV įvedė sankcijas A. Vulinui 2023 metų liepą. Jis yra pirmasis pareigas einantis Serbijos valdininkas nuo Slobodano Miloševičiaus valdymo praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje laikų, kuriam taikomos sankcijos.
20:42 | Po pasikėsinimo mirė rusų kolaborantas, buvęs Kupjansko meras
Po pasikėsinimo mirė buvęs Kupjansko meras, kolaborantas Genadijus Macegora, rašo „Ukrainska Pravda“.
Anot leidinio, tai patvirtino jo motina Liudmila. Jos teigimu, G. Macegora mirė pirmadienį, birželio 10 d. Maskvos ligoninėje.
20:18 | Chmelnyckio srityje peiliu ginkluotas vyras užpuolė karinio komisariato darbuotoją
Chmelnyckio srityje peiliu ginkluotas vyras užpuolė teritorinio komplektavimo centro pareigūną ir jį sužeidė.
Tai antradienį „Facebook“ paskyroje pranešė Chmelnyckio srities teritorinio komplektavimo ir socialinės paramos centro ryšių su visuomene tarnyba.
„Šiandien Chmelnyckio rajono Knyžkivcų gyvenvietėje Chmelnyckio srities teritorinio komplektavimo centro informavimo grupė tikrino karo prievolininkų dokumentus ir teikė jiems informaciją. Tikrinant dokumentus 1984 metais gimęs pilietis išsitraukė peilį ir puolė kariškį, kurį sužeidė į kairįjį petį iš nugaros pusės“, – rašoma pranešime.
Pažymima, kad informavimo grupė ėmėsi priemonių pažeidėjui sulaikyti. Į įvykio vietą buvo iškviesta policija ir greitoji medicinos pagalba. Kariškis buvo nuvežtas į Chmelnyckio karo ligoninę, kur jam teikiama profesionali medicinos pagalba. Jo gyvybei pavojus negresia.
Tarp užpuoliko daiktų teisėsaugininkai aptiko draudžiamos medžiagos ir elektros šoko įtaisą.
Teritorinio komplektavimo centro atstovai pabrėžė, kad jo personalą, taip pat apsaugos kuopas, daugiausia sudaro kariškiai, kurie kare prarado sveikatą ir buvo pripažinti netinkamais tarnybai koviniuose daliniuose.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, dviem Bukovynos gyventojams, su kirviais užpuolusiems teritorinio komplektavimo centro pareigūnus, gresia iki septynerių metų kalėjimo.
19:44 | ES raginama priimti kvalifikuotus rusus, kad Putino režimas „nukraujuotų“
Užsienyje gyvenantys Kremliaus kritikai antradienį paragino Europos Sąjungos (ES) šalis padaryti daugiau priimant nuo Vladimiro Putino režimo bėgančius rusus. Jie tikina, kad kvalifikuotų darbuotojų trūkumas suduotų smūgį šalies karo meto ekonomikai.
Kai kuriais skaičiavimais, nuo 2022 m., kai V. Putinas įsakė įsiveržti į Ukrainą, iš Rusijos galėjo pabėgti iki milijono žmonių, tačiau kai kurie jau grįžta, atgrasyti laisvų darbo vietų trūkumo ir sunkumų gauti vizas bei ilgalaikius leidimus gyventi ne tik tokiose šalyse kaip Turkija, bet ir Europos Sąjungoje.
„Jei vienu inžinieriumi bus mažiau, viena raketa mažiau bus paleista į Ukrainą“, – Paryžiuje sakė Rusijos opozicijos politikas ir buvęs įstatymų leidėjas Dmitrijus Gudkovas. Prancūzijos tarptautinių santykių institute jis pristatė Rusijos diasporos tyrimą, atliktą keliose ES valstybėse narėse, įskaitant Prancūziją ir Vokietiją. Tai vienas pirmųjų bandymų ištirti karo Ukrainoje sukeltą emigraciją iš Rusijos.
Tyrimą šį pavasarį atliko su Nikosijos universitetu susiję mokslininkai D. Gudkovo ir ekonomisto Vladislavo Inozemcevo bendrai įsteigtos naujos ekspertų grupės užsakymu. Buvo apklausta daugiau nei 3200 Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir Kipre gyvenančių emigrantų.
Beveik 80 proc. apklaustųjų išvyko iš Rusijos po 2014 m., tais metais V. Putinas atplėšė nuo Ukrainos Krymą ir jį aneksavo. 44 proc. jų pabėgo prasidėjus plataus masto invazijai.
Tyrėjai rekomenduoja politikams parengti plačią „ekonominės migracijos“ iš Rusijos programą ir teigia, kad dauguma iš šalies pabėgusių rusų yra išsilavinę „rusai europiečiai“, palaikantys vakarietiškas vertybes.
Siekiant sugriauti V. Putino režimą, reikia „organizuoto „nukraujavimo“: skatinti kvalifikuotų specialistų ir pinigų, nesusijusių su karu, nutekėjimą iš Rusijos“, tikina jie.
Rusijos valdžia pripažįsta, kad darbo jėgos trūkumas tapo rimta problema, keliančia grėsmę ekonomikos augimui. V. Inozemcevas teigė, kad reikia nuveikti daugiau, nes neva priėmus kvalifikuotus rusus su jų finansiniais ištekliais būtų suduotas veiksmingesnis smūgis Kremliaus režimui nei daugybė Vakarų sankcijų, iki šiol nesustabdžiusių Rusijos karo mašinos. „Net mus nustebino išvykusiųjų kvalifikacija“, – tikino V. Inozemcevas.
Tyrimas remiasi 2022 m. duomenimis, rodančiais, kad vidutinis imigrantų iš Rusijos mėnesio atlyginimas Kipre siekė daugiau nei 5 480 eurų, o vietos gyventojų vidutinis mėnesio atlyginimas tebuvo 2 248 eurai. Atsižvelgdami į visoje Europoje stiprėjantį nusistatymą prieš imigrantus, tyrėjai tikina, jog pabėgę rusai neva gali palyginti lengvai integruotis į Europos visuomenę ir nebūti našta socialinės apsaugos sistemai.
Keli šimtai tūkstančių rusų taip pat neva galėtų suteikti „papildomą postūmį“ lėtai augančiai Europos šalių ekonomikai, sakoma tyrime.
Anksčiau pranešta, kad kai kurie į užsienį pabėgusių rusų atstovai vykdo aktyvią lobistinę veiklą Europoje, siekdami geresnių sąlygų atvykėliams iš Rusijos, kalba apie „geruosius rusus“, kai tuo metu visoje Europoje stebimos Rusijos dezinformacijos kampanijos ir su Rusija siejami sabotažo veiksmai, suaktyvėjusi Rusijos specialiųjų tarnybų veikla, verbuojami agentai.
19:07 | Rusija ir Baltarusija pradėjo antrą taktinių branduolinių ginklų naudojimo pratybų etapą
Rusija ir jos sąjungininkė Baltarusija antradienį pradėjo antrąjį pratybų, kuriomis siekia apmokyti savo karius naudotis taktiniais branduoliniais ginklais, etapą.
Tai dalis Kremliaus pastangų atgrasyti Vakarus nuo didesnės paramos Ukrainai, Kyjivui besiginant nuo rusų invazijos.
Praėjusį mėnesį paskelbdama apie branduolinius manevrus, Rusijos gynybos ministerija teigė, kad tai yra atsakas į „provokacinius kai kurių Vakarų pareigūnų pareiškimus ir grasinimus Rusijos Federacijos atžvilgiu“.
Kremlius išreiškė pasipiktinimą po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė neatmetantis galimybės dislokuoti karių Ukrainoje, o JAV ir kai kurios kitos NATO sąjungininkės leido Kyjivui naudoti jų tiekiamus ginklus smūgiams Rusijos teritorijoje.
Antradienį prasidėjusiame antrajame pratybų etape Rusijos ir Baltarusijos kariai kartu treniruosis naudoti kovai mūšio lauke skirtus nestrateginius branduolinius ginklus, pranešė Gynybos ministerija.
Ji pažymėjo, jog šiomis pratybomis siekiama palaikyti personalo ir technikos parengtį, kad būtų užtikrintas Rusijos ir Baltarusijos suverenitetas ir teritorinis vientisumas.
Gynybos ministerijos teigimu, pirmajame pratybų etape gegužę buvo numatytas pasirengimas branduolinėms misijoms ir dislokavimas paleidimui.
Pradiniu pratybų etapu Rusijos kariškiai treniravosi atskirai.
18:54 | Charkivo meras: JAV leidimas padėjo pakeisti situaciją
Ukrainos smūgiai raketų paleidimo pozicijoms Rusijos teritorijoje padėjo sumažinti rusų atakų prieš Charkivą skaičių, pareiškė miesto meras Igoris Terechovas, rašo „Reuters“.
JAV prezidentas Joe Bidenas dar kiek anksčiau davė leidimą Ukrainai Vakarų tiekiamais ginklais smogti taikiniams Rusijos teritorijoje.
Nors rusų raketų ir dronų smūgiai tęsiasi, meras pabrėžia, kad pokyčiai leido įvesti santykinę „ramybę“.
„Tai padėjo“, – sako I. Terechovas, paklaustas, ar galimybė smogti taikiniams Rusijos teritorijoje palengvino padėtį fronte.
„Galbūt todėl Charkive pastarąsias porą savaičių buvo šis ramybės laikotarpis, kad nebuvo didelių smūgių, kaip, pavyzdžiui, gegužės mėnesį“, – komentuoja jis.
Anot mero, vienas iš svarbiausių dalykų apsaugant miestą yra oro gynyba.
Ukrainai sunkiai sekasi atremti Rusijos dronus ir raketas, kadangi jai trūksta sistemų šiuos objektus numušti. Kyjivo sąjungininkai ieško jų daugiau, tačiau tiekimą stabdo politiniai ginčai Vašingtone ir tinkamų ginklų trūkumas.
„Labai svarbu ginklus gauti laiku. Labai svarbu turėti šiuos ginklus, ypač daugiafunkcinę oro gynybos sistemą“, – pabrėžia I. Terechovas.
18:22 | Zelenskis – ukrainiečiams užsienyje: mums reikia darbo rankų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pritartų ukrainiečių, kurie dėl karo buvo priversti palikti šalį, sprendimui grįžti į tėvynę.
Ukrainos valstybės vadovas tai pareiškė per bendrą su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu spaudos konferenciją Berlyne, praneša „Ukrinform“.
„Šiandien nieko negalime priversti (grįžti), bet pasakysiu atvirai, mes pritartume sprendimui, jei dabar, tokiu sunkiu metu, tie, kurie nori, galėtų atvykti į Ukrainą ir padėti atkurti valstybę. Yra krypčių, prie kurių reikia dirbti šiandien, yra žmonių, kurie liko be pastogės, jiems reikia pagalbos, reikia darbo rankų“, – sakė V. Zelenskis.
Prezidentas pridūrė, kad, jo nuomone, plataus masto atstatymo darbai prasidės pasibaigus karui.
„Esu įsitikinęs, kad pasibaigus karui visi sugrįš atstatyti mūsų valstybės, bus darbo vietų, bus saugumas, bus didelė motyvacija“, – teigė prezidentas.
Kaip jau buvo pranešta, Berlyne vyksta Ukrainos atstatymo konferencija, į kurią atvyko Ukrainos prezidentas V. Zelenskis.
Dviejų dienų renginyje dalyvauja daugiau kaip 2 tūkst. politikų, diplomatų, verslo, savivaldos, pilietinės visuomenės atstovų iš įvairių šalių.
17:43 | Ukrainos Zaporižios mieste nušautas vietos pareigūnas
Ukrainos Zaporižios mieste, esančiame netoli pietinės fronto linijos, antradienį užpuolikas nušovė vietos pareigūną, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė policija.
„Zaporižios mieste policija ieško vyro, nušovusio vietos pareigūną, – pranešė policija. – Sužeistas vyras mirė. Policija atlieka skubius tiriamuosius ir operatyvinius veiksmus.“
Užpuolikas į pareigūną šovė prie daugiabučio. Policija pradėjo tyrimą dėl žmogžudystės.
Zaporižia yra maždaug už 20 km nuo fronto linijos.
Okupuotose Ukrainos teritorijose buvo nužudyti keli Maskvos primesti pareigūnai. Dėl šių nužudymų Maskva kaltina Ukrainos saugumo tarnybas.
Panašūs išpuoliai Ukrainos kontroliuojamose teritorijose yra retesni, tačiau Kyjivas teigia užkirtęs kelią keliems pasikėsinimams į prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
17:25 | Berlyne viešintis Zelenskis: Ukraina negali būti padalyta
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį kreipdamasis į Vokietijos parlamentą pareiškė, kad Ukraina negali būti padalyta, pateikdamas palyginimą su Berlyno siena.
„Galite suprasti, kodėl taip atkakliai kovojame prieš Rusijos bandymus mus suskaldyti, padalyti Ukrainą. Kodėl darome absoliučiai viską, kad neatsirastų siena tarp mūsų šalies dalių“, – Vokietijos įstatymų leidėjams sakė V. Zelenskis.
Kraštutinių dešiniųjų ir kraštutinių kairiųjų partijos boikotuoja V. Zelenskio kalbą parlamente.
Kraštutinių kairiųjų Sahros Wagenknecht (Zaros Vagenknecht) aljansas (BSW) visiškai nedalyvauja, o kraštutinių dešiniųjų „Alternatyvos Vokietijai“ (AfD) lyderiai pareiškime nurodė: „Atsisakome klausytis kalbėtojo, dėvinčio maskuojamuosius drabužius.“
16:59 | Lenkų ministras perspėja: pavojus yra didesnis, nei kai kurie žmonės galvoja
Rusijos puolimas prieš ES ir NATO šalis yra labai tikėtinas scenarijus, pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, rašo UNIAN.
Apie tai jis antradienį kalbėjo Berlyne vykusiame forume „Ukrainos atkūrimo konferencija 2024“.
15:26 | Cameronas meta iššūkį Putinui: reikia savęs paklausti, ko jis bijo labiausiai ir tai daryti
„Mes sustabdėme rusų naftos srautą, tačiau atėjo laikas įsitikinti, kad mes visiškai „atjungėme“ ir rusiškas dujas Europoje. Mums reikia daryti daugiau“, – pareiškė jis Berlyne vykstančios Ukrainos atstatymo konferencijos metu.
D. Cameronas mano, kad Vakarai turėtų smogti sankcijomis į skaudžiausias Rusijos vietas.
„Mums reikia naudoti įšaldytus rusų aktyvus. Reikia paklausti savęs: ko labiausiai bijo Putinas? Jis bijo, kad mes atsisakysime gamtinių išteklių. Jis bijo, kad imsimės įšaldytų Rusijos aktyvų. Ir aš tikiuosi, kad G7 susitikime šią savaitę mes bent jau susitarsime panaudoti pelną nuo įšaldytų aktyvų tam, kad surinktume didelę paskolą Ukrainai. Ir pinigai bus skiriami dar likus daug laiko iki lapkritį vyksiančių rinkimų Amerikoje“, – aiškino jis.
D. Cameronas taip pat priminė apie šešėlinį rusų laivyną, kuris naudoja nedraustus laivus, kurie dar ir kelia pavojų ekologinei būklei.
„Aš noriu žinoti, kad kiekvieną sykį, kai jie patenka į neutralų uostą, juos tikrina, areštuoja ir jiems neleidžiama pervežti rusų naftos ir pardavinėti ją visame pasaulyje. Kaip jau sakiau, turime visas tam reikalui reikalingas kortas: stipriausią ekonomiką, geriausius aljansus, patirtį, žinias, ir mes turime tuo pasinaudoti. Britanija vaidina savo vaidmenį, mes užsiimame draudimu, ir tai yra nuostabu, kad „Lloyd’s Insurance“, kurie yra ir čia šiandien, padėjo su Juodosios jūros draudimu“, – aiškino D. Cameronas.
14:47 | NATO privalo uždengti Ukrainos dangų – JAV atsargos generolas įspėjo, kas laukia Ukrainos kaimynių, jei Rusija laimės
Į atsargą išėjęs JAV brigados generolas, buvęs JAV gynybos atašė Rusijoje ir nepriklausomas ekspertas Kevinas Ryanas nurodė konkrečius veiksmus, kurių sąjungininkai turi imtis liepą Vašingtone vyksiančiame NATO viršūnių susitikime, kad Ukraina turėtų galimybę įveikti Rusiją. Apie tai jis kalbėjo per bendrą TSN ir „New Europe“ centro apklausą, kurią jie atliko tarp Europos diplomatų, ekspertų ir Amerikos karių.
K. Ryano nuomone, turėtų būti imtasi ir konkrečių veiksmų, kurie pagaliau atkurtų Ukrainos suverenitetą ir užtikrintų jos laisvę: „Juk jei Rusija gali atimti iš Ukrainos šias pagrindines teises, ji greičiausiai atims jas ir iš kitų kaimyninių šalių“.
„NATO narės taip pat turėtų paremti oro gynybos „skėčio“ virš didžiųjų Vakarų Ukrainos miestų sukūrimą. Šiandien tokie miestai kaip Kyjivas, Lvivas, Odesa ir Mykolajivas nuolat patiria Rusijos raketų atakas ir bepiločių orlaivių smūgius, per kuriuos žūsta šimtai civilių gyventojų ir sunaikinama svarbi infrastruktūra“, – sakė K. Ryanas.
Jo manymu, aplink šiuos miestus, toli nuo fronto linijos, dislokavus antžemines oro gynybos sistemas, būtų galima perimti Rusijos raketas, nerizikuojant, kad sąjungininkų pajėgos nužudys Rusijos karius.
14:07 | U. von der Leyen yra už ES stojimo derybas su Ukraina nuo birželio pabaigos
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė esanti už tai, kad ES stojimo derybos su Ukraina būtų pradėtos jau birželio pabaigoje. Ukraina įgyvendino visus sutartus reformų žingsnius, sakė ji antradienį Berlyne vykstančioje Ukrainos atstatymo konferencijoje.
„Todėl manome, kad Europos Sąjunga turėtų pradėti stojimo derybas su Ukraina – ir jau mėnesio gale“, – kalbėjo U. Von der Leyen.
13:44 | J. Stoltenbergas: NATO gins kiekvieną sąjungininkę
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas dar kartą pažadėjo paramą Rytų flango šalims užpuolimo atveju.
„NATO turi pajėgų, išteklių, pajėgumų ir politinės valios ginti kiekvieną sąjungininkę“, – sakė jis antradienį Rygoje po susitikimo su Latvijos prezidentu Edgaru Rinkevičiumi.
Čia J. Stoltenbergas dalyvavo vadinamojo Bukarešto devintuko (B9) konsultacijose. Šiai grupei priklauso Lenkija, Rumunija, Bulgarija, Vengrija, Čekija, Slovakija bei trys Baltijos šalys Latvija, Estija ir Lietuva.
13:21 | Lenkija griežtina tvarką pabėgėliams iš Ukrainos: naikina išmokas, galvoja, kaip panaikinti laikinus leidimus gyventi
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pasirašė įstatymo dėl pagalbos pabėgėliams iš Ukrainos pataisas, pranešė prezidento kanceliarijos spaudos tarnyba.
13:00 | V. Zelenskis: oro gynyba yra atsakymas siekiant sustabdyti Rusiją
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paragino sąjungininkus atsiųsti daugiau oro gynybos sistemų ir sakė, kad jos yra teisingas atsakymas siekiant sustabdyti Rusijos puolimą ir užsitikrinti ilgalaikę taiką.
„Didžiausias Rusijos strateginis pranašumas prieš Ukrainą yra pranašumas danguje. Tai raketų ir bombų teroras padeda rusų kariams eiti į priekį“, – sakė V. Zelenskis Berlyne vykstančioje Ukrainos atkūrimo konferencijoje.
„Atsakymas yra oro gynyba“, – pabrėžė jis.
12:22 | Naujas etapas Rusijos kariuomenėje: pradėjo verbuoti moteris kalines
„The New York Times“, remdamasis buvusiais Rusijos kaliniais, kurie palaiko ryšius su tebesančiais kalėjime, praneša, kad gegužės pabaigoje Rusija iš kalėjimo paleido grupę moterų, kurios turėjo keliauti į Ukrainą.
Šaltinių teigimu, kariuomenės verbuotojai iš kalėjimo netoli Sankt Peterburgo paėmė kelias moteris. Kol kas neaišku, ar jų išlaisvinimas yra pavienis atvejis, bandomoji programa, ar didesnės verbavimo bangos pradžia.
2022 m. pradžioje Rusijos kalėjimuose bausmę atliko apie 30 000 moterų. 2023 m. rudenį moterų kalėjimuose visoje Rusijos europinėje dalyje pradėjo lankytis verbuotojai. Tačiau iki šiol į kariuomenę įstojusios nuteistos moterys likdavo įkalintos be oficialaus paaiškinimo.
„Kalinių moterų verbavimas vyksta tuo metu, kai Rusijos vyriausybė, siekdama išvengti dar vieno nepopuliaraus šaukimo į kariuomenę, griebiasi vis neįprastesnių schemų, kad pritrauktų savanorių iš Rusijos visuomenės pakraščių. Šios verbavimo schemos nukreiptos ne tik į kalinius, bet ir į skolininkus, nusikaltimais kaltinamus asmenis ir užsieniečius“, – rašo NYT.
Kol kas nežinoma, kokias pareigas kalinės atliks fronte. Verbuotojai kalinėms siūlė sutartis, pagal kurias jos vienerius metus tarnautų snaiperėmis, slaugėmis ir fronto radijo operatorėmis. Iš 400 kolonijoje esančių kalinių sutiko tik apie 40.
Joms buvo pasiūlyta malonė ir atlyginimas, lygus maždaug 1 850 JAV dolerių per mėnesį, t. y. maždaug 10 kartų didesnis nei minimalus darbo užmokestis Rusijoje.
11:52 | Rusijos branduolinio ginklo pratybos: kodėl dabar, kam to reikia ir kaip į tai reaguojama
Rusijos valdžia jau atvirai gąsdina Vakarus savo taktinio branduolinio ginklo pratybomis. Pačios pratybos nėra naujas ar neįprastas reiškinys – tiesiog anksčiau jos buvo vykdomos be palydinčios informacinės atakos.
11:31 | O. Scholzas: V. Putinas Ukrainoje nelaimės
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, antradienį Berlyne vykstančioje rekonstrukcijos konferencijoje sveikindamas prezidentą Volodymyrą Zelenskį pažadėjo, kad Rusija savo karo Ukrainoje nelaimės.
„Nebus jokios karinės pergalės ar taikos primestomis sąlygomis“, – sakė O. Scholzas, paragindamas Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „nutraukti savo brutalią kampaniją ir išvesti karius“.
11:06 | JAV panaikino draudimą Azovo brigadai naudoti amerikietiškus ginklus
Prezidento Joe Bideno administracija leis tiekti amerikietišką ginkluotę Azovo brigadai, panaikindama prieš kelerius metus nerimaujant dėl šio karinio dalinio steigėjų įsitikinimų įvestą draudimą.
Apie tai remdamasis JAV Valstybės departamento suteikta informacija pranešė „The Washington Post“.
„Po išsamios peržiūros Ukrainos specialiųjų pajėgų 12-oji Azovo brigada praėjo JAV valstybės departamento pagal Leahio teisės aktus atliekamą patikrą“, – rašoma straipsnyje, kuriame cituojamas Valstybės departamento pranešimas.
10:40 | ISW: Rusija atnaujino degalų gabenimą Krymo geležinkelio tiltu
Rusijos invazinės pajėgos atnaujino degalų gabenimą į laikinai okupuotą Krymą geležinkelio tiltu per Kerčės sąsiaurį. Taip teigia analitinis centras Karo tyrimų institutas (ISW).
„Birželio 8 dieną filmuotoje medžiagoje matyti, kad Rusija pradėjo gabenti degalus per Kerčės sąsiaurį geležinkelio tiltu“, – sakoma pranešime.
Balandžio pabaigoje Ukrainos Pietų operatyvinės vadovybės atstovas spaudai Dmytro Pletenčukas sakė, kad rusai nuo šių metų kovo nevežė degalų Kerčės geležinkelio tiltu, baimindamiesi ukrainiečių smūgio tuo metu, kai per jį važiuos transportas su degalais, kuris gali užsidegti ir galbūt sunaikinti tiltą.
10:05 | Rusija ir Baltarusija pradėjo antrąjį branduolinio ginklo pratybų etapą
Rusija ir Baltarusija pradėjo antrąjį taktinio branduolinio ginklo pratybų etapą. Rusijoje vykstančiomis pratybomis siekiama užtikrinti, kad ginkluotosios pajėgos ir įranga būtų pasirengę ginti abiejų šalių suverenumą ir teritorinį integralumą, pranešė Gynybos ministerija Maskvoje, kuria remiasi agentūra „Reuters“.
Pratybos esą yra ir bendri abiejų valstybių dalinių mokymai, kad būtų pasiruošta nestrateginių branduolinių ginklų koviniam panaudojimui.
09:39 | Rusijos pajėgos veržiasi tolyn: užėmė naują Ukrainos gyvenvietę
Pirmadienį Rusijos kariai užėmė Ivanivskės kaimą Donecko srityje, netoli Časiv Jaro, skelbia analitinis projektas „DeepState“.
„Priešas pasistūmėjo į priekį netoli Novopokrovkos, Staromajorskės ir užėmė Ivanivskę. Buvo patikslinta susidūrimo linija Kliščijivkoje“, – skelbia ukrainiečiai.
08:52 | „Rheinmetall“ Ukrainoje atidarė bendras šarvuotųjų transporto priemonių remonto dirbtuves
Vokietijos ginklų gamintoja „Rheinmetall“ Ukrainoje atidarė bendras šarvuotųjų transporto priemonių remonto dirbtuves ir gamyklą, pirmadienį pranešė Ukrainos strateginių pramonės šakų ministerija.
Bendras „Rheinmetall“ ir partnerio iš Ukrainos atidarytas aptarnavimo centras padės operatyviai remontuoti Ukrainoje esančią vokišką įrangą bei atlikti jos techninę priežiūrą, nurodė ministerija.
„Kartu su „Rheinmetall“ įsteigta bendra gamykla ne tik žingsniu priartina Ukrainos pergalę – tai ir reikšmingas įvykis kuriant laisvojo pasaulio arsenalą“, – pranešime spaudai teigė ministras Oleksandras Kamyšinas.
08:14 | Rusijoje sudužo naikintuvas-bombonešis Su-34, abu pilotai žuvo
Rusijos karinių oro pajėgų naikintuvas-bombonešis Su-34 antradienio naktį sudužo kalnuotoje vietovėje Šiaurės Osetijoje, įgula žuvo. Apie tai praneša Rusijos naujienų agentūra TASS.
07:45 | Ukrainiečiai numušė rusų karinį lėktuvą Su-25, sunaikino tanką ir šarvuotį
Ukrainos ginkluotosios pajėgos Pokrovsko sektoriuje pirmadienį numušė rusų šturmo lėktuvą Su-25, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
07:13 | V. Zelenskis atvyko į Vokietiją susitikti su O. Scholzu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienio naktį pranešė atvykęs į Vokietiją derybų su kancleriu Olafu Scholzu ir kad dalyvautų Ukrainos atkūrimo konferencijoje.
„Kancleris Scholzas ir aš aptarsime tolesnę pagalbą gynybos srityje, Ukrainos oro gynybos sistemos plėtrą ir bendrą ginklų gamybą“ prieš šį savaitgalį Šveicarijoje vyksiantį svarbų taikos viršūnių susitikimą, rašė V. Zelenskis socialiniame tinkle „X“.
„Atsižvelgiant į Rusijos oro terorą, skubūs sprendimai Ukrainos energetikos sektoriui bus mūsų prioritetas“, – sakė V. Zelenskis.
„Taip pat susitiksiu su federaliniu prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu ir Bundestago pirmininke Barbel Bas, taip pat aplankysiu karinę bazę, kurioje treniruojasi mūsų kariai“, – pridūrė jis.
07:00 | I. Šimonytė dalyvaus Ukrainos atkūrimo konferencijoje Berlyne
Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį dalyvaus Ukrainos atkūrimo konferencijoje Berlyne.
Kaip pranešė Vyriausybės komunikacijos departamentas, ministrė pirmininkė pasisakys valstybių ir vyriausybių vadovų apskritojo stalo diskusijoje Ukrainos atkūrimo tema bei šalies europinei integracijai skirtoje konferencijos sesijoje, taip pat skaitys nacionalinį pareiškimą, kuriame pristatys Lietuvos paramą Ukrainai.
Ukrainos atkūrimo konferencija – tarptautinis formatas, iki Rusijos karo Ukrainoje veikęs kaip Ukrainos reformų konferencija, 2021-aisiais vykusi ir Lietuvoje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
