Netikėtas Trumpo žingsnis: viešai suabejojo Putino teiginiais
JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo socialinio tinklo „Truth Social“ paskyroje netikėtai pasidalijo įrašu, kuriame publikuojama medžiaga, kaltinanti Kremliaus vadovą Vladimirą Putiną melu.
Rusija per metus paleido į Ukrainą daugiau nei 100 tūkst. dronų ir apie 2400 raketų
2025 m. Rusija paleido į Ukrainą daugiau nei 100 tūkst. dronų, 60 tūkst. valdomų aviacijos bombų ir apie 2400 įvairių tipų raketų.
Šiuos duomenis „Telegram“ kanale pateikė platforma UNITED24. Pranešime sakoma, kad oro pavojaus sirenos gaudė mažiausiai 19 033 kartus. Kiekvieną savaitę virš Ukrainos buvo pastebėta tūkstančiai oro taikinių.
„Kiekviena diena atnešdavo naują sunaikinimą ir nuostolius civiliams gyventojams. Nuolatinės atakos naikino civilinę ir energetikos infrastruktūrą, paversdamos žmonių gyvenimus kova už išlikimą“, – teigė UNITED24.
Paskutinę metų dieną Ukrainos oro gynyba sunaikino 101 iš 127 dronų, kuriais rusai nuo antradienio vakaro puolė Ukrainą.
Vokietijos prokurorai nutrauks tyrimą dėl Rusijos oligarcho šiam sutikus sumokėti 10 mln. eurų
Vokietijos prokurorai pranešė, kad nutrauks tyrimą dėl oligarcho Ališero Usmanovo, artimo Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininko, galimo sankcijų pažeidimo, kai jis sutiko sumokėti institucijoms 10 mln. eurų.
Uzbekistane gimusiam milijardieriui ir metalų pramonės magnatui, kuris pernai buvo perrinktas Tarptautinės fechtavimo federacijos prezidentu, taikomos Europos Sąjungos (ES) sankcijos, įvestos po 2022 metais Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Miuncheno prokuratūra antradienį pareiškė, kad tyrimas dėl A. Usmanovo, dėl kurio prieš trejus metus policija surengė reidus dešimtyse su juo susijusių nekilnojamojo turto objektų Vokietijoje, bus nutrauktas gavus mokėjimą.
Kai kurios su A. Usmanovu susijusios lėšos ir turtas buvo įšaldyti pagal ES sankcijas. Praėjusiais metais buvo nutrauktas tyrimas dėl įtarimų pinigų plovimu, sakoma jo spaudos tarnybos pareiškime.
Prokurorai teigė, kad A. Usmanovas buvo įtariamas per užsienyje įsikūrusias bendroves pervedęs apie 1,5 mln. eurų už dviejų nekilnojamojo turto objektų, esančių į pietus nuo Miuncheno esančiame Rotacho-ėgerno mieste, valdymą praėjus keliems mėnesiams po sankcijų įvedimo.
Jis taip pat buvo įtariamas institucijoms nedeklaravęs vertingų daiktų, įskaitant juvelyrinius dirbinius, paveikslus ir vynus.
A. Usmanovo teisinės gynybos komanda užginčijo kaltinimus dėl jo ryšių su bendrovėmis ir vertingais daiktais ir dėl ES teisės taikymo šioje byloje.
Prokurorai teigė, kad nutraukti tyrimą sumokėjus pinigus leido Vokietijos baudžiamoji teisė.
10 mln. eurų bus paskirstyti valstybės iždui, vienam Bavarijos paramos nukentėjusiesiems fondui ir kalinių gerovės ir probacijos tarnybų asociacijai, nurodė prokuratūra.
Umerovas atskleidė detales apie artėjančius susitikimus su JAV ir Europa
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos generalinis sekretorius Rustemas Umerovas pranešė, kad informavo prezidentą Volodymyrą Zelenskį apie telefono pokalbio su amerikiečių ir europiečių partneriais rezultatus.
Europos instruktoriai mokys ukrainiečius tiek, kiek reikės
Vokietijos instruktoriai kartu su kolegomis iš Europos iki šiol Vokietijoje apmokė maždaug 23 tūkst. Ukrainos karių iš maždaug 85 tūkst., apmokytų visoje Europos Sąjungoje (ES). Jie ir toliau tęs mokymus tiek, kiek reikės, sakė Vokietijos armijos vadovybės pulkininkas leitenantas Detlefas Schachelis.
Jo teigimu, per pastaruosius trejus metus, vykdant mokymo misiją „EUMAM Ukraine“, vien Vokietijoje apmokyta maždaug 23 tūkst. Ukrainos karių, o bendras apmokytų karių skaičius visoje ES viršija 85 tūkst. karių.
D. Schachelis priminė, kad programa prasidėjo 2022 m. spalį, mokymai Vokietijoje vyksta maždaug 30-yje vietų. Kursuose štabe netoli Berlyno dalyvauja atstovai iš 13 skirtingų šalių. Mokymų trukmė svyruoja nuo vienos iki kelių savaičių, priklausomai nuo konkrečių mokomų įgūdžių. Apmokomi tiek karinę karjerą pradedantys kariai, tiek labai patyrę kovotojai, atvykstantys tiesiai iš karo zonos.
Pasak pulkininko, ir patys instruktoriai dažnai pastebi, jog mokosi ir įgyja vertingos patirties bei žinių. Po kiekvieno mokymo ciklo jie su ukrainiečiais kariais aptaria, ką galėtų patobulinti ir kas pasiteisino.
D. Schachelio teigimu, pagrindinės dėmesio sritys yra pėstininkai, oro pajėgos – ypač oro gynyba – ir jūrų pajėgos. Jis teigė, kad instruktoriai teikia Ukrainai reikalingus mokymus, moko įvairių įgūdžių, kad Ukrainos kariai būtų pasirengę sėkmingai vykdyti misijas fronto linijoje. Ukrainos kariai yra labai motyvuoti, greitai mokosi, aiškiai supranta mokymų tikslą. Pulkininkas pabrėžė, kad programa bus tęsiama tiek, kiek reikės.
„EUMAM Ukraine“ misija teikia koordinuotus aukštos kokybės mokymus su instruktoriais iš visos Europos, daugiausia dėmesio skiriama gyvybes mūšio lauke gelbstinčių įgūdžių ugdymui.
Zelenskis ukrainiečiams siunčia naujametinę žinutę
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino ukrainiečius su artėjančiais Naujaisiais metais.
„Praėjo dar vieneri metai, sunkiai iškovoti atsidavimu ir atkaklumu, principais ir kasdienėmis ukrainiečių pastangomis“, – feisbuke parašė V. Zelenskis.
Pasak jo, šiuos metus pavyko išgyventi Ukrainos gynėjų dėka – tų, kurie gynė ne tik Ukrainą, bet ir visus, vertinančius laisvę ir orumą.
„Kartu mes judame į priekį, skatinami patirties ir atminties, žodžių namai, viltis ir tikėjimas (...) Mes tikime taika, už ją kovojame ir jos siekiame. Laimingų Naujųjų metų, mieli ukrainiečiai!“ – parašė V. Zelenskis.
Rumunija prisijungia prie PURL iniciatyvos ir skiria 50 mln. eurų Ukrainos gynybai
Rumunijos vyriausybė prisijungė prie PURL iniciatyvos, siekdama pagreitinti svarbių amerikietiškų ginklų ir įrangos tiekimą Ukrainai. Apie tai tinkle „X“ pranešė Rumunijos užsienio reikalų ministrė Toiu Oana.
„Rumunijos vyriausybė nusprendė prisijungti prie šalių, prisidedančių prie Jungtinių Valstijų pasiūlymo dėl Ukrainos prioritetinių poreikių sąrašo programos (PURL), ir skiria 50 mln. eurų (...)“, – rašė ji.
Ministrė pridūrė, kad Rumunijos indėlis į PURL prisidės prie tvirtos taikos Ukrainoje, stiprinant jos pajėgumus.
„Rumunijos dalyvavimas Jungtinių Valstijų vadovaujamoje PURL programoje tiesiogiai prisideda prie regioninio saugumo stiprinimo ir visiškai atitinka Rumunijos įsipareigojimus NATO ir strateginei partnerystei su JAV“, – pažymėjo ministrė.
PURL yra bendra JAV ir NATO programa, kuri buvo inicijuota 2025 m., siekiant paspartinti labai svarbių amerikietiškų ginklų ir įrangos tiekimą Ukrainai. Šalys partnerės finansuoja pirkimus pagal Ukrainos prioritetų sąrašą ir koordinuoja savo įnašus per specialų NATO fondą. Tai leidžia greitai gauti reikalingas sistemas, pavyzdžiui, „Patriot“ ir HIMARS raketas tiesiai iš JAV sandėlių ir taip stiprinti Ukrainos gynybą.
Vokietijos žiniasklaida: Europa svarsto į Ukrainą siųsti iki 15 tūkst. karių
Europos šalys yra pasirengusios per pirmuosius šešis mėnesius po karo veiksmų nutraukimo į Ukrainą nusiųsti nuo 10 iki 15 tūkst. karių saugumo garantijų tikslais. Apie tai praneša leidinys vokiečių leidinys „Die Welt“.
Rusija planuoja Naujųjų metų išvakarėse išjungti mobilųjį internetą
Rusijos Valstybės Dūma atvirai paskelbė apie galimus mobiliojo interneto išjungimus Naujųjų metų išvakarėse, feisbuke pranešė Ukrainos Kovos su dezinformacija centras.
„Oficialus paaiškinimas yra klasikinis – susirūpinimas, kad piliečiai galėtų „ramiai švęsti“. Kitaip tariant, valdžia vėl bando pateikti pagrindinių laisvių apribojimus kaip gėrį“, – sakoma centro pranešime.
Remiantis stebėjimais, 2025 m. Rusijos regionuose mobilusis internetas buvo išjungtas daugiau nei 11 tūkst. kartų. 80-yje Rusijos Federacijos regionų jis buvo išjungiamas kasdien.
Pasak Kovos su dezinformacija centro, išjungimai per Naujuosius metus yra logiškas skaitmeninės kontrolės politikos tęsinys, internetas Rusijoje tampa vis labiau kontroliuojamas. Veikia tik Kremliaus patvirtinti ištekliai ir iš tikrųjų taip yra iškreipiama tikrovė.
„Tačiau tokie sprendimai turi ir teigiamą pusę – jei Rusijos valdžia nuspręs išjungti mobilųjį internetą, Naujųjų metų išvakarėse pasaulis galės pailsėti nuo rusų internete“, – pabrėžė centras.
NYT: Trumpas derybų su Zelenskiu metu paskambino buvusiai „Mis Ukraina“ nugalėtojai
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, rugpjūtį Baltuosiuose rūmuose bendraudamas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, netikėtai suorganizavo Ukrainos lyderio pokalbį telefonu su buvusia „Mis Ukraina“ Oleksandra Nikolaenko, rašo „The New York Times“.
Ukraina smogė skaudžiai: atakuota svarbi Rusijos naftos bazė
Gruodžio 31 d. Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) Specialiųjų operacijų centro „Alfa“ tolimojo nuotolio dronai smogė naftos bazei „Temp“, esančiai Rybinsko mieste, Jaroslavlio srityje. Kaip pranešė UNIAN šaltiniai, ši bazė priklauso Rusijos rezervinės sistemos daliai ir yra skirta dideliems degalų kiekiams laikyti.
Vaizdo įrašuose matyti, kad po SBU dronų smūgių objekte kilo didelis gaisras.
Pasak šaltinio, Rybinskas yra svarbus tranzito ir logistikos mazgas, o pati naftos bazė „Temp“ – reikšminga naftos produktų saugojimo ir paskirstymo grandis šiaurės rytinėje Rusijos dalyje.
„SBU ir toliau nutraukia Rusijos naftos produktų tiekimo grandines – tiek užsienio rinkoms, tiek karinėms pajėgoms, kurios puola Ukrainą. Šis sistemingas darbas bus tęsiamas ir 2026 metais“, – UNIAN teigė informuotas šaltinis.
Ukrainos žvalgyba: karas Rusijai kainavo 550 mlrd. JAV dolerių
Nuo 2022 m. pradžios karas Ukrainoje Rusijos mokesčių mokėtojams kainavo apie 550 mlrd. JAV dolerių, o tai atitinka 24 metinius federalinius aukštojo mokslo biudžetus arba 22 sveikatos priežiūros biudžetus, teigia Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba.
Pasak jos pranešimo „Telegram“ platformoje, didelė šių išlaidų dalis yra nuslėpta – 59 proc. karinio biudžeto nėra atskleista. Per pirmuosius tris 2025 m. ketvirčius išlaidos pagal „atvirus“ biudžeto punktus sudarė 4,816 trln. rublių (maždaug 52 mlrd. eurų), o pagal „uždarus“– 7,038 trln. rublių (maždaug 76 mlrd. eurų). Įslaptinta išlaidų dalis metai iš metų padidėjo 39 procentais.
„Kremlius gyventojams perkelia karo finansavimo naštą, įvesdamas naujus mokesčius ir didindamas kainas. Esant tokioms sąlygoms, kai bet kokia antikarinė kritika baudžiama kaip „išdavystė“, visuomenės nepasitenkinimo erdvė iš esmės išnyko. Dėl to nuo 2022 iki 2025 m. kainos rusams nuolat kilo“, – sakoma žvalgybos tarnybos pranešime.
Pasak Ukrainos užsienio žvalgybos, „Gazprom“ kompensavo Europos rinkų praradimą vidaus vartotojų sąskaita – vidutinė komunalinių paslaugų kaina padidėjo 43 proc. ir jau paskelbta, kad kitais metais didės dar maždaug 14 procentų.
Degalų kainos padidėjo 29–35 proc. ir ši tendencija veikiausiai išliks ir 2026 metais. Nekilnojamojo turto kainos Rusijoje nuo 2022 iki 2025 m. išaugo 50 proc. ir numatomas dar 6–7 proc. padidėjimas, o Maskvoje kainos gali padidėti iki 20 procentų.
Labiausiai gyventojams atsiliepė maisto kainų didėjimas: pieno produktai pabrango 62 proc., mėsa – 41procentu. 2026 m. prognozėse numatomas tolesnis kainų kilimas dešimtimis procentų.
Šiomis aplinkybėmis net Naujųjų metų nuotaikos atrodo prastos: 54 proc. rusų erzina dovanos, susijusios su savęs tobulinimu ir sveiku gyvenimo būdu.
Naujųjų metų išvakarėse Vladimiras Putinas pareiškė, kad tikisi laimėti karą Ukrainoje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį per televiziją, sakydamas tradicinį Naujųjų metų išvakarių sveikinimą, pareiškė, kad jo šalis tiki laimėsianti karą Ukrainoje, kurį Maskva pradėjo prieš beveik ketverius metus.
V. Putinas valstybinės televizijos transliuotuose komentaruose paragino rusus „palaikyti mūsų didvyrius“, kovojančius Ukrainoje, sakydamas: „Mes tikime jumis ir mūsų pergale.“
Taip jis kalbėjo po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Floridoje šį savaitgalį surengė derybas dėl karo pabaigos plano su Baltųjų rūmų šeimininku Donaldu Trumpu.
Ukraina teigia, kad per derybas su JAV susitarta dėl 90 proc. taikos plano, įskaitant saugumo garantijas ir karinį aspektą. Tačiau Rusija kol kas nesiryžta pritarti šiam susitarimui, kuriame, kaip teigiama, nėra minimi maksimalūs Maskvos keliami reikalavimai.
Tradicinė V. Putino kalba pirmą kartą nuskambėjo tolimųjų rytų Kamčiatkos pusiasalyje – pirmajame Rusijos regione, kuris įžengė į 2026 metus.
Jis palinkėjo laimingų Naujųjų metų kovotojams ir vadams Ukrainoje ir sakė, jog „milijonai žmonių visoje Rusijoje, patikėkite manimi, galvoja apie jus“.
Karas Ukrainoje pareikalavo milžiniškų aukų – manoma, kad abiejose pusėse žuvo dešimtys ar net šimtai tūkstančių karių.
Gruodžio 31 dieną taip pat sukanka 26-osios V. Putino atėjimo į valdžią metinės.
Jis tapo Rusijos prezidentu 1999-ųjų Naujųjų metų išvakarėse, kai atsistatydino Borisas Jelcinas.
Per televiziją transliuojama naujametinė kalba, kuri tęsia sovietų lyderio Leonido Brežnevo pradėtą tradiciją, Rusijoje yra svarbi švenčių dalis ir žiūrima milijonuose namų ūkių.
Ji transliuojama per valstybinę televiziją prieš pat vidurnaktį kiekvienoje iš 11 Rusijos laiko juostų.
Kallas: Rusija bando sužlugdyti taikos procesą
Teiginiai, kad Ukraina tariamai smogė į Rusijos vyriausybės objektus, yra dėmesio atitraukimo priemonė ir bandymas sabotuoti taikos procesą. Kaip praneša „Ukrinform“ korespondentas, tai trečiadienį pareiškė Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas.
„Rusijos teiginys, kad Ukraina neseniai taikėsi į pagrindinius vyriausybės objektus Rusijoje, yra sąmoningas dėmesio atitraukimas. Maskva siekia sužlugdyti realią Ukrainos ir jos Vakarų partnerių pažangą taikos link“, – tinkle „X“ parašė K. Kallas.
Ji pabrėžė, kad niekas neturėtų priimti „nepagrįstų agresoriaus, kuris nuo karo pradžios beatodairiškai taikosi į Ukrainos infrastruktūrą ir civilius gyventojus, teiginių“.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad informacija apie smūgius į Rusijos prezidento Vladimiro Putino rezidenciją Valdajuje yra melaginga, o ją išgalvojo rusai, siekdami sutrikdyti sėkmingas derybas dėl karo pabaigos. JAV nuolatinis atstovas NATO Matthew Whitakeris abejoja Maskvos teiginiais apie tariamą Ukrainos bepiločių orlaivių „ataką“ prieš V. Putino rezidenciją ir teigia, kad jis pasitiki tik JAV žvalgyba.
Zelenskį aukštinusį patarėją Trumpas išvadino idiotu ir privertė trauktis
JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Keithas Kelloggas aiškino D. Trumpui, kad Rusija nėra nenugalima ir užsitraukė prezidento rūstybę, skelbia „The New York Times“.
Rusai atsibudo: po 3 dienų skelbia vaizdo įrašą su tariamai į Putino namus skridusiu dronu
Rusijos gynybos ministerija trims dienoms nuo tariamos ukrainiečių dronų atakos prieš Vladimiro Putino rezidenciją praėjus paskelbė vaido įrašą, kuriame teigia nufilmavusi vieną iš dronų, neva skridusį link Rusijos režimo lyderio rezidencijos.
Rusų naujienų agentūra TASS trečiadienį prieš pietus pasidalijo Rusijos gynybos ministerijos vaizdo įrašu. Pranešime teigiama, kad įraše užfiksuotas vienas iš numuštų ukrainiečių dronų, neva skridusių link V. Putino rezidencijos Valdajuje.
Ukraina teigė, kad nėra įrodymų, jog ukrainiečiai įvykdė tokią ataką. Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad rusai galėjo meluoti dėl atakos dėl to, jog gautų pretekstą ateities atakoms prieš Kyjivą.
Taip pat paskelbta tariama schema, kaip buvo sunaikinti neva link rezidencijos skridę dronai.
Rusijos oro gynybos skaičiavimo vadovas dar nurodė, kad pirmoji tariama Ukrainos pajėgų dronų ataka prieš Rusijos prezidento rezidenciją buvo įvykdyta iš pietų pusės.
Anksčiau šią savaitę Valdajaus vietiniai gyventojai neigė Sergejaus Lavrovo žodžius apie ataką ir sakė, kad nieko tą naktį negirdėjo.
Vis dėlto TASS trečiadienį paskelbė ir vaizdo įrašą su tariamu liudininku, kuris teigė girdėjęs sprogimus.
Ukraina tikina, kad nėra patikimų įrodymų, jog ji atakavo Putino rezidenciją
Ukraina antradienį pareiškė, kad nėra „patikimų įrodymų“, jog ji surengė bepiločių orlaivių ataką prieš vieną iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino rezidencijų, ir apkaltino Maskvą, kad ši skleidžia melagingus teiginius, jog galėtų manipuliuoti taikos procesu.
„Praėjo beveik diena, o Rusija vis dar nepateikė jokių patikimų įrodymų, pagrindžiančių jos kaltinimus dėl tariamos Ukrainos „atakos prieš V. Putino rezidenciją“. Ir nepateiks. Nes jų nėra. Tokios atakos nebuvo“, – tinkle „X“ paskelbtame įraše teigė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Kremlius savo ruožtu nurodė, kad Ukrainos ir Vakarų žiniasklaidos bandymai paneigti, jog šis incidentas įvyko, yra „beprotiški“ ir kad Rusija neturėtų pateikti įrodymų apie menamą ataką, nes visi bepiločiai orlaiviai buvo numušti.
Atitinkami Rusijos tvirtinimai nuskambėjo lemiamą jau beveik ketverius metus vykstančio karo akimirką.
Ukraina teigia, kad pritarė 90-čiai proc. JAV parengto taikos plano turinio, įskaitant klausimą dėl saugumo garantijų po karo, tačiau Rusija delsia sutikti su susitarimu, kuris nepatenkina jos maksimalistinių reikalavimų.
Kremlius antradienį pažymėjo, kad, reaguodamas į tariamą ataką, „sugriežtins“ savo derybinę poziciją.
„Kalbant apie karinius padarinius, mūsų kariuomenė žino, kaip, kuo ir kada sureaguoti“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Navalno Kovos su korupcija fondas aptiko Kryme pastatytus naujus „Putino rūmus“
Kovos su korupcija fondas (FBK), kurį įsteigė jau miręs Rusijos opozicijos politikas Aleksejus Navalnas, pranešė, kad aneksuoto Krymo pietuose rado „naujus rūmus“, pastatytus Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Apie šį FBK tyrimą antradienį pranešė portalas „Svoboda“.
„Šis slaptas nekilnojamojo turto objektas per stebuklą išvengė visuomenės dėmesio, bet mes jį radome, įrodėme, kad jis priklauso Putinui, o šiandien dar parodysime, kaip šis objektas atrodo iš vidaus“, – teigiama FBK medžiagoje.
Tyrime teigiama, kad „rūmai“ pastatyti toje vietoje, kur iš pradžių buvo statoma prabangi vasaros rezidencija Viktorui Janukovyčiui, buvusiam Ukrainos prezidentui, kuris 2014 m. buvo nušalintas nuo valdžios po masinių protestų Maidane ir pabėgo į Rusiją.
2015 m., jau po Krymo aneksijos, Rusijos teismas pripažino rezidencijos statybą neteisėta, o tuometinis Sevastopolio gubernatorius Sergejus Meniaila paskelbė, kad V. Janukovyčiaus vasarnamis bus perduotas valstybės nuosavybėn.
Po to, pasak FBK, Ajos kyšulyje „pradėjo vykti paslaptingi dalykai“. „Ėjo metai, bet kelionių į naująją sanatoriją pardavinėti niekas taip ir nepradėjo. O sužinoti, kas vyksta tose nuostabiose vietose, darėsi vis sunkiau ir sunkiau“, – teigiama tyrime. Pasak jo autorių, iš tikrųjų gražiausioje vietoje, prie uolos skardžio Ajos kyšulyje, esantis nekilnojamasis turtas, atiteko V. Putino draugams – oligarchams Kovalčiukams.
FBK taip pat pateikia išvadą, kad „rūmai“ Ajos kyšulyje yra įregistruoti įmonės „Bereg“ vardu, kurios savininkė yra įmonė „Golden Gate“, o šios savininkai – įslaptinti. Įmonės interesams mokesčių inspekcijoje atstovauja tie patys teisininkai, kurie pagal įgaliojimą valdė akcinę bendrovę „Binom“, o šiai priklauso bendrovė „Kompleks“, valdanti „Putino rūmus“ Gelendžike.
A. Navalno bendražygiai tvirtina, kad turi nuotraukas ir išsamius „Putino rūmų“ Kryme architektūrinius planus. Pagrindinio komplekso pastato „gyvenamajame“ aukšte jie rado milžinišką 233 kv. m ploto svetainę su marmuriniu židiniu, 20 vietų pietų stalu ir fortepijonu. Tame pačiame aukšte yra du miegamieji, kurių plotas yra 154 ir 138 kv. m, erdvesniame iš jų įrengtas „oro apšvitinimo-recirkuliacijos įrenginys“, kokie naudojami oro dezinfekavimui medicinos įstaigose. Tokie patys aparatai yra įrengti bent viename iš V. Putino darbo kabinetų ir jo bute Kremliuje, teigiama tyrimo tekste.
„Janukovyčiaus vasarnamis yra lūšna, palyginti su tuo, kas dabar pastatyta Ajos kyšulyje“, – teigia FBK. Tyrėjų duomenimis, daugiau nei 9 000 kv. m ploto pastate yra įrengta „namų klinika“ – „bendrosios praktikos gydytojo kabinetas“ su ultragarso aparatu, apžiūros ir masažo stalu, daugybe įrangos tyrimams atlikti, elektrokardiografu, fizioterapijos aparatu ir kt. Be to, „rūmuose“ yra operacinė, šalčio terapijos kambariai ir SPA. Taip pat komplekso teritorijoje pastatytas namas svečiams su keturiais miegamaisiais.
FBK turimi finansinės atskaitomybės dokumentai rodo, kad statybos kainavo apie 10 mlrd. rublių (apie 100 mln. eurų). Oficialių komentarų apie tyrimą nebuvo.
Zacharova vėl pratrūko ant Zelenskio: „Tas monstras“
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova vėl nepraleido progos pasisakyti apie Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
Vladimiras Putinas įsakė plėsti „buferinę zoną“ Ukrainoje
Rusijos generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas pranešė, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas įsakė 2026 m. išplėsti „buferinę zoną“, rašo „Reuters“.
Anot jo, V. Putinas įsakė 2026 m. išplėsti „buferinę zoną“ Ukrainos Sumų ir Charkivo regionuose prie Rusijos sienos.
V. Gerasimovas apžiūrėjo „Šiaurės“ kariuomenės grupuotę. Ši grupuotė, suformuota 2024 m. pradžioje, veikė šiaurės rytų Ukrainoje, siekdama sukurti „buferinę zoną“ palei sieną ir bandydama atstumti Ukrainos pajėgas, kad galėtų toliau žengti į priekį.
V. Gerasimovo pareiškimai pasirodė po to, kai Rusija pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų po tariamos dronų atakos prieš V. Putino rezidenciją Valdajuje. Rusija kaltina ataką įvykdžius Ukrainą, tačiau nepateikia jokių įrodymų. Ukraina sako, kad Rusija tik ieško preteksto naujoms atakoms prieš Kyjivą.
Buferine zona paprastai yra vadinama neutrali zona tarp dvejų valstybių.
V. Putinas ne kartą apibūdino buferinę zoną kaip būdą atstumti Ukrainos pajėgas ir ginklus toliau nuo Rusijos sienos, nurodydamas atakas tokiuose regionuose kaip Belgorodas ir Kurskas.
Kyjivas atmetė Maskvos buferinę zoną, vadindamas ją idėja, kurią Rusija naudoja, kad pateisintų gilesnius įsiveržimus į Ukrainos teritoriją.
JAV pasiuntinys prie NATO abejoja Kremliaus teiginiu, kad Ukraina atakavo Putino rezidenciją
JAV nuolatinis atstovas prie NATO Matthew Whitakeris skeptiškai įvertino Maskvos teiginius apie tariamą Ukrainos bepiločių orlaivių „ataką“ prieš Vladimiro Putino rezidenciją, sakydamas, kad pasitiki tik JAV žvalgybos duomenimis.
Tai jis sakė interviu verslo naujienų kanalui „Fox Business“, praneša „Ukrinform“.
„Buvo pranešimų iš Rusijos pusės, kad ši tariama ataka į vienus iš prezidento rūmų įvykdyta dronu ar dronais. Neaišku, ar tai iš tikrųjų įvyko“, – sakė M. Whitakeris.
Jis priminė, kad Ukraina nuolat patiria masines Rusijos atakas: „Ukraina kiekvieną naktį gauna dronų ir raketų į savo sostinę, ir viskas, ką jie gali padaryti, tai priešintis“.
Kalbėdamas apie taikos derybas M. Whitakeris sakė manąs, kad Kyjivo provokaciniai veiksmai mažai tikėtini.
„Man atrodo, kad būtų šiek tiek netaktiška, esant taip arti taikos susitarimo, Ukrainai iš tikrųjų norint sudaryti taikos susitarimą, daryti kažką, kas būtų vertinama kaip neapgalvota ar nenaudinga“, – sakė jis.
Diplomatas pabrėžė, kad galutinės išvados turėtų būti grindžiamos Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių žvalgybos duomenimis.
„Man svarbiausia, ką Jungtinės Valstijos ir mūsų sąjungininkių žvalgybos agentūros pasakys apie tai – ar ši ataka iš tikrųjų įvyko, ar ne“, – sakė M. Whitakeris.
Komentuodamas karo užbaigimo perspektyvas, M. Whitakeris sakė, kad abi pusės to nori, tačiau svarbiausias klausimas tebėra sąlygos.
„Mes vis labiau suvokiame abiejų pusių skirtumus, – sakė jis, pridurdamas: „Mes girdime, kad derybos dėl taikos susitarimo įvyko 90-95 proc. Tai fantastiška.“
Pasak pasiuntinio, būtent prezidentas D. Trumpas yra pajėgus išspręsti šį klausimą.
„Vienintelis asmuo, galintis pasodinti abi puses prie derybų stalo ir, svarbiausia, išlaikyti abi puses prie to stalo, yra prezidentas D. Trumpas“, – sakė M. Whitakeris. Jis pabrėžė, kad JAV ir toliau dės pastangas, kad būtų pasiekti susitarimai.
„Mes ketiname tęsti ir žiūrėti, ar įmanoma sudaryti taikos susitarimą, – sakė jis. – Bet, kaip prezidentas sakė savaitgalį, tai arba bus padaryta per šį procesą, kurio pusiaukelėje dabar esame, arba užsitęs gerokai ilgiau.“
Kartu diplomatas išreiškė viltį, kad taikos susitarimas gali būti pasiektas naujaisiais metais. Jis taip pat nurodė pagrindinius ginčytinus derybų klausimus, įskaitant saugumo garantijas ir teritorijas.
M. Whitakeris sakė, kad saugumo garantijos – tiek iš Norinčiųjų koalicijos, tiek iš JAV – jau iš esmės parengtos, su konkrečiomis detalėmis.
Kartu jis pažymėjo, kad teritoriniai klausimai tebėra sudėtingiausi. „Yra teritorijos klausimai ir tai, kur reikia brėžti sąlyčio liniją, kiek abi pusės turi atsitraukti nuo tos linijos, kas stebi linijos pažeidimus. Štai čia viskas tampa labai sudėtinga, labai daug detalių“.
Pasiuntinys pabrėžė, kad Vašingtonas aktyviai dalyvauja šiame procese.
„Mes labai aktyviai dalyvaujame šioje diskusijoje ir stengiamės, kad tai būtų įgyvendinamas taikos susitarimas, nes galiausiai, jei taikos susitarimas truks tik kelias dienas, tai nebus joks taikos susitarimas“, – sakė M. Whitakeris.
Maskvoje neramu: atakavo dronai, 100 tūkst. žmonių liko be elektros, uždaryti oro uostai
Po gaisro pastotėje daugiau kaip 100 tūkst. žmonių teritorijose už Maskvos ribų liko be elektros. Ramenskojės miesto administracija antradienį pareiškė, kad tiekimas nutrūko dėl užsiliepsnojusio kabelio, tačiau tuo pat metu regione buvo pranešta apie didelio masto Ukrainos bepiločių orlaivių ataką.
Rusijoje griaudėjo sprogimai: svarbiame uostamiestyje kilo galingas gaisras
Naktį iš antradienio į trečiadienį Rusijos Tuapsės miestą Krasnodaro krašte atakavo dronai, skelbia „Kanal 24“.
Rusai smogė Odesai: tarp sužeistų – bent 3 maži vaikai
Per Rusijos bepiločio orlaivio ataką prieš Ukrainos Odesos uostamiestį praėjusią naktį buvo sužeisti keli vaikai, trečiadienio rytą pranešė Ukrainos valdžios institucijos.
Karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas teigė, kad per didelio masto dronų ataką nukentėjo du daugiaaukščiai gyvenamieji namai.
Pasak jo, buvo sužeisti mažiausiai keturi žmonės, įskaitant tris vaikus, kurių amžius – nuo 7 mėnesių iki 8 metų.
„Dar vienas įrodymas, kad Rusija taikosi į civilius gyventojus“, – po smūgio „Telegram“ tinkle parašė S. Lysakas.
Ukrainos karinės oro pajėgos perspėjo apie dronus, artėjančius link miesto, o iškilus grėsmei buvo paskelbtas oro pavojus.
Gubernatorius Olehas Kiperas „Telegram“ žinutėje ragino gyventojus išlikti ramius. Jis sakė, kad kilo gaisras logistikos bendrovės sandėlyje, o krintančios nuolaužos mieste sukėlė transporto priemonių gaisrus.
Šios informacijos nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.
Rusija jau kelias savaites intensyvina atakas prieš energetikos, pramonės ir uosto objektus Odesos mieste ir srityje, siekdama padaryti kuo didesnę ekonominę žalą ir užblokuoti Ukrainos prieigą prie Juodosios jūros.
Todėl vietos gyventojai labiau nei daugelyje kitų Ukrainos regionų kenčia dėl ilgalaikių elektros tiekimo sutrikimų, kuriuos sukelia oro antskrydžiai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Gruodžio 31 d. 12 val. Kiribati, 13 val. N Zelandija 15 val. Australija 17val. Japonija, Kinija 18val. Tailandas 19val. Dubajus 22val. Turkija 23val.
Sausio 1d. 01val. Berlynas 02 val. Londonas 07val. Niu Jorkas 10val. Las Vegas 12. Havajai
Lavrovas ir Dmitrijevas negalėjo „pasidalyti“ kėdės: NYT atskleidė JAV ir Rusijos susitikimų užkulisius
JAV ir Rusijos derybos dėl Ukrainos prasidėjo ne nuo diplomatinių frazių, o nuo įtampos – Maskvos atstovai Rijade nesutarė net dėl kėdės. „The New York Times“ atskleidžia užkulisius, kurie parodė vidinius Kremliaus konfliktus ir Donaldo Trumpo iliuzijas.
2025 m. pradžioje JAV ir Rusijos delegacijos surengė keletą susitikimų dėl Ukrainos. D. Trumpas tuomet tikėjo, kad jam pavyks pasiekti ugnies nutraukimą darant spaudimą Kyjivui.
Pirmasis derybų tarp rusų ir amerikiečių raundas prasidėjo vasarį Rijade. JAV delegacijos vadovas, valstybės sekretorius Marco Rubio, ieškojo būdų kaip atšildyti santykius su Vladimiro Putino pasiuntiniais, rašo „The New York Times“.
Sėdėdamas priešais užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą ir artimą V. Putino padėjėją Jurijų Ušakovą, M. Rubio pasiūlė savo versiją scenos iš filmo „Krikštatėvis“, kurioje Vitas Korleonė pamoko sūnų apie konkuruojančių nusikalstamų šeimų grėsmes ir sako: „Visą gyvenimą stengiuosi nebūti neatsargus. Moterys ir vaikai gali būti neatsargūs, bet vyrai – ne.“
Branduolinės valstybės, aiškino M. Rubio, turi bendrauti tarpusavyje. Kaip nurodo leidinys, net paprastai niūrus S. Lavrovas tuomet nusišypsojo.
Nuo pat pradžių D. Trumpo patarėjai manė, kad V. Putinas turi du pasirinkimus: arba tęsti karą, patiriant didžiulius nuostolius, arba sudaryti susitarimą ir gauti naudą – sankcijų sušvelninimą bei sugrįžimą į pagrindinių pramoninių valstybių klubą.
Pats D. Trumpas taip pat tikėjo asmeniniu ryšiu su Rusijos vadovu. Šį įsitikinimą sustiprino specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas, kuris, grįžęs iš Maskvos, pasakojo prezidentui, kaip V. Putinas jį gerbia.
Be to, pirmą kartą per daugelį metų JAV prezidentas ir daugelis jo pagrindinių patarėjų rodė palankumą rusams, klausėsi jų su užuojauta. Amerikiečiai tikėjosi, kad Kremliaus vadovas tai įvertins.
Tačiau, kaip rašo „The New York Times“, viskas nebuvo taip paprasta. S. Witkoffas galėjo palaikyti užkulisinį ryšį su V. Putino specialiuoju pasiuntiniu Kirilu Dmitrijevu, tačiau oficialias derybas turėjo vesti visai kiti rusai – patyrę diplomatai, mąstantys tradicinėmis geopolitinėmis kategorijomis ir susitelkę į senas nuoskaudas bei konkurenciją.
Pirmasis – užsienio reikalų ministras S. Lavrovas, ryžtingai pasisakantis prieš bet kokias nuolaidas. Jis grėsmingai kalbėjo apie „galutinį Ukrainos klausimo sprendimą“.
Antrasis – V. Putino padėjėjas J. Ušakovas, dažnai kartojęs teiginį apie „pagrindines karo priežastis“.
Įtampa tarp „oficialiųjų“ ir „neoficialiųjų“ JAV ir Rusijos ryšių kanalų išryškėjo epizode su kėdėmis.
Vasario mėnesį vykusiose derybose Rijade M. Rubio, tuometinis nacionalinio saugumo patarėjas Michaelas Waltzas ir S. Witkoffas užėmė vietas priešais S. Lavrovą ir J. Ušakovą. Trečioji kėdė – K. Dmitrijevui – liko tuščia.
„Lauksime jo?“ – nustebęs paklausė M. Rubio.
„Ne“, – atsakė S. Lavrovas, ir kėdė buvo nustumta į kambario galą.
Prasidėjus antrajai sesijai rusų pusėje jau stovėjo trys kėdės, o K. Dmitrijevas buvo salėje.
Pasak dviejų susitikime dalyvavusių JAV pareigūnų, S. Lavrovas vėl atitraukė kėdę, tačiau K. Dmitrijevas ją grąžino, atsisėdo ir vėliau gyrė galimo taikos susitarimo ekonominius privalumus.