REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
7
Ukrainos kariuomenė, karas (nuotr. SCANPIX)

Karas Ukrainoje. Ukraina talžo rusų kariuomenę: atremti puolimai Donecko regione

Ukraina smogė svarbiam objektui

Ukrainos kariuomenė trečiadienį pranešė ne tik sudavusi smūgį svarbiam objektui, tačiau taip pat skelbia apie tai, kad rusų okupantų bandymai prasiveržti skirtingomis kryptimis buvo sėkmingai atremti.

7

Ukrainos kariuomenė trečiadienį pranešė ne tik sudavusi smūgį svarbiam objektui, tačiau taip pat skelbia apie tai, kad rusų okupantų bandymai prasiveržti skirtingomis kryptimis buvo sėkmingai atremti.

REKLAMA

Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:

23:58 | V. Zelenskis: greičiausias būdas užbaigti karą – padarytikuo daugiau nuostolių okupantams 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienio vakarą sakė, kad šalies kariuomenė už rusų karinių pajėgų įvykdytą apšaudymą, kurio metu Merchaneco mieste žuvo mažiausiai 13 žmonių, dar 10, ruošia galingą atsaką.

Pasak V. Zelenskio, trečiadienį įvykdyta rusų ataka neliks užmiršta.

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos, mūsų karinė žvalgyba ir teisėsaugos institucijos nepaliks rusų kariuomenės įvykdytos atakos Dniepropetrovsko srityje be atsako“, – teigė V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas pridūrė, kad greičiausias būdas užbaigti Rusijos pradėtą karą Ukrainoje yra padaryti kuo daugiau žalos rusų okupantams.

REKLAMA
REKLAMA

„Klausimas dėl laiko iš tikrųjų priklauso nuo to, kiek praradimų Rusija patirs mūšio lauke. Kuo daugiau bus padaroma nuostolių okupantams, tuo greičiau mes galėsime išlaisvinti mūsų žemes ir garantuoti Ukrainos saugumą“, – kalbėjo V. Zelenskis.

REKLAMA

23:17 | Rusijos kariuomenė gali atsidurti dramatiškoje situacijoje

Rusijos kariuomenė Ukrainoje gali save pastatyti į „itin dramatišką situaciją iki šios vasaros pabaigos“, rašo UNIAN.

Rusijos gynybos ministerijos patarėjų tarybos narys Ruslanas Puchovas teigė, kad dabartinėje situacijoje, kai fronto linija yra itin didelė, Rusijos kariuomenė turi per mažai pėstininkų, taip pat nepakankamą kiekį dalinių, kuriuos galėtų išsiųsti į mūšio lauką.

„Turime prasiveržti pro Ukrainos fronto liniją su nedideliu skaičiumi karių, lengvai pažeidžiamais tankais ir kita šarvuota karine technika“, – skundėsi R. Puchovas.

REKLAMA
REKLAMA

Patarėjas taip pat pastebėjo, kad rusų kariuomenei trūksta naujos kartos lėktuvų, didelio taiklumo ginklų. 

„Šios vasaros pabaigoje situacija mums [rusų kariuomenei] gali būti itin dramatiška. Mes mobilizuojame per mažai karių, tačiau kariaume su kariuomene, kurioje jau buvo prasidėjusi ketvirtoji mobilizacijos banka. Jiems [Ukrainos kariuomenei] netrūksta karių“, – teigė jis. 

Britų žvalgyba teigė, kad Ukrainos kariuomenei pavyko nukauti mažiausiai 10 rusų generolų.

22:55 | A. Jermakas: gyvybiškai svarbu baigti aktyvią karo fazę

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas teigė, kad yra gyvybiškai svarbu baigti aktyvią karo fazę Ukrainos teritorijoje prieš prasidedant žiemai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, šalies kariuomenė dar viską, kad visos Ukrainos išlaisvinimas būtų pasiektas, o Rusija neužtęstų karo ilgiau.

A. Jermakas pridūrė, kad situacija taip pat priklausys nuo to, ar Vakarai perduos Ukrainai ir toliau reikalingus ginklus.

22:13 | Rusų kariuomenė paleido raketas į parduotuves, namus

Mažiausiai 7 žmonės trečiadienį buvo nužudyti po rusų kariuomenės apšaudymo Donecko regione, Bachmuto mieste, rašo CNN.

Ukrainos prokuratūra priduria, kad dar 6 žmonės buvo sužeisti po minų sprogimo arba patyrė sužeidimus nuo skeveldrų.

Visgi Maskvos karinis pasipriešinimas rytinėje Ukrainos dalyje vyksta itin lėtai.

Ukraina kaltina Rusijos kariuomenė „žemė-oras“ raketas „Uragan“ paleido į parduotuves, namus

REKLAMA

„Okupantų raketos pataikė į parduotuves, privačius namus, daugiaaukščius pastatus“, – teigė prokuratūros atstovai.

Šiuo metu informacija apie žuvusius ir sužeistus asmenis vis dar renkama.

21:38 | Ukraina tęsia puolimus skirtingų miestų teritorijose

Ukrainos kariuomenės atstovai sako, kad šalies gynėjams pavyko atremti rusų pajėgų bandymą prasiveržti link Donecko regiono miestų, tokių kaip Bachmutas, Avdijivka, taip pat netoli Charkivo, rašo CNN.

“[Rusija] bandė prasiveržti į Bachmuto, Kodymos, Sprinės, Soledaro gyvenvietes, tačiau puolimas nepavyko, [rusų karinės pajėgos] atsitraukė. <...> Priešas atliko puolimo veiksmus Avdijivkos ir Piskio gyvenviečių kryptimis, tačiau gavo sulaukė deramo atkirčio ir atsitraukė“, – trečiadienį sakė generalinio štabo atstovai.

REKLAMA

Pasak generalinio štabo, Rusijos karinės pajėgos ir toliau naudojo artileriją tam, kad galėtų atakuoti Ukrainos pajėgų fronto liniją, todėl buvo pasitelkiamos raketos, tankai.

Be to, Ukraina meta kaltinimus Maskvai dėl to, kad rusų kariuomenė taikosi į civilių pastatus.

Rusų kariuomenė naudojo dronus karinei žvalgybai, vykdė oro antskrydžius rytinėje fronto dalyje. Priduriama, kad žvalgyba buvo atliekama Charkivo kryptimi.

Ukrainos pajėgų atstovai taip pat pastebėjo, kad okupantai taip pat bandė pasiekti taktines pozicijas kai kuriose srityse aplink Charkivo regioną, tačiau to padaryti rusų kariuomenei nepavyko. 

Priduriama, kad priešas Charkivo srityje stengiasi pagerinti logistinį tiekimą rusų kariuomenei.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tuo metu pietrytinėje dalyje rusų karinės pajėgos stengėsi apginti savo pozicijas, todėl buvo vykdomi puolimai.

20:59 | Įsigaliojo ES draudimas importuoti rusiškas anglis

Europos Sąjungoje trečiadienio vidurnaktį įsigaliojo draudimas importuoti anglis iš Rusijos, įvestas kaip dalis sankcijų už Maskvos invaziją į Ukrainą, nors šis žingsnis dar labiau aštrina bloką apėmusią energijos krizę.

27 ES šalių lyderiai dėl anglių embargo susitarė balandį, imdamiesi pirmųjų priemonių prieš Rusijai labai svarbų energijos išteklių eksportą.

Draudimas turėjo įsigalioti praėjus 120 dienų nuo jos oficialaus paskelbimo, kad būtų galima išpildyti galiojančias sutartis.

REKLAMA

Pernai ES iš Rusijos importavo apie 45 proc. visų užsienyje įsigytų anglių už maždaug 4 mlrd. eurų.

Blokas šio taršaus iškastinio kuro vartojimą sumažino nuo 1,2 mlrd. tonų 1990 metais iki 427 mln. tonų 2020-aisiais, siekdamas įgyvendinti kovos su klimato kaita uždavinius.

Tačiau uždarius daugelį kasyklų Bendrijos šalyse padidėjo Europos priklausomybė nuo anglių importo.

Kai kurios šalys, įskaitant Vokietiją ir Lenkiją, kūrenančias anglimis savo elektrines, buvo ypač priklausomos nuo Maskvos.

Pastaraisiais mėnesiais Rusijai sumažinus dujų tiekimą, ES šalys, tokios kaip Vokietija, Austrija, Nyderlandai ir Italija, padidino anglių deginimą jėgainėse.

REKLAMA

Anksčiau šią savaitę taip pat įsigaliojo ES susitarimas sumažinti gamtinių dujų vartojimą 15 proc., energijos ištekliams smarkiai brangstant.

Per šių metų pirmuosius penkis mėnesius elektros energijos, pagaminamos deginant anglis, kiekis Vokietijoje išaugo 20 proc., rodo energijos sektoriaus analitinė kompanija „Rystad“.

Rusijai įvestas anglių embargas skatino ES didinti importą iš kitų šalių, pavyzdžiui, Jungtinių Valstijų, Australijos, Pietų Afrikos ir Indonezijos.

Tačiau atsisakyti rusiškų anglių tapo itin keblu tradiciškai daug jų iškasdavusiai Lenkijai, importuodavusiai iš Rusijos maždaug po 10 mln. tonų per metus.

Lenkijos vyriausybė rusiškas anglis importuoti visiškai uždraudė dar balandžio viduryje, bet dėl to susidarė didelis stygius ir išaugo kainos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lenkijoje tona anglių pabrango keturgubai, palyginus su padėtim praeitais metais. Dėl to šalyje, kurioje apie 3 mln. gyventojų tebenaudoja anglis namams šildyti, įsiplieskė protestų.

Vyriausybė reagavo nustatydama kainų lubas ir įvesdama pirkimo kvotas, tačiau nuogąstaujama, kas laukia šalies ateinančią žiemą.

Pažadus padidinti importą iš kitų šaltinių gali būti keblu įgyvendinti dėl nepakankamų geležinkelių ir uostų infrastruktūros pajėgumų.

20:28 | JAV pareigūnai: rusai treniruojasi, kaip valdyti Irane pagamintus karinius dronus

JAV pareigūnai teigia, kad Rusijos kariai pradėjo pratybas, kaip reikia tinkamai valdyti Irane pagamintus karinius dronus, rašo CNN.

REKLAMA

Dar liepos mėnesį Baltieji rūmai sakė, kad JAV žvalgyba turi informacijos, jog rusai aplankė oro uostą, esantį Irano centrinėje dalyje, bent du kartus, siekiant apžiūrėti Irane pagamintus karinius dronus, kuriuos ketino pradėti naudoti karo metu Ukrainoje.

Satelitinės nuotraukos parodė, kad rusų delegacijos nariai dronus Irane apžiūrėjo birželio 8 d. ir liepos 5 d.

Vienas iš JAV pareigūnų mano, kad pratybos, kaip reikia naudoti karinius dronus, jau prasidėjo.

19:55 | Podoliakas: taikos derybų su Rusija nėra, egzistuoja tik keliai lavonams apsikeisti

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio padėjėjas Mychailo Podoliakas teigė, kad derybos su Rusija galės būti užmegztos tik tada, kai Kremliaus nepareikš jokių ultimatumų ir nesistengs aneksuoti šiuo metu okupuotų Ukrainos teritorijų, o vietoje to bus matomas tam tikras atspirties taškas, kuris vers sėsti prie derybų stalo, rašo UNIAN.

REKLAMA

Pasak jo, šiuo metu nėra jokių taikos derybų tarp Kyjivo ir Maskvos.

„Dabar egzistuoja tik keliai, leidžiantys apsikeisti lavonais ir į nelaisvę pakliuvusiais kariais“, – sakė M. Podoliakas.

Pasak V. Zelenskip padėjėjo, Rusijos Federacija nesilaiko karo taisyklių ar humaniško elgesio su civiliais okupuotose Ukrainos teritorijose. 

„Po šešių karo mėnesių mes negalime tikėti, kad Rusijos Federacija laikysis savo susitarimų“, – teigė jis.

M. Podoliakas svarstė, kad pagrindinis Ukrainos tikslas – susigrąžinti prarastas teritorijas, kurias turėjo dar 2014 m. kovo mėnesį, įskaitant ir aneksuotą Krymą.

„Kitu atveju ilgalaikės taikos nebus“, – pridūrė jis.

19:22 | Šveicarija pasiruošusi atstovauti Ukrainos interesams Maskvoje

Ukraina paprašė Šveicarijos tapti jos diplomatine atstove Rusijoje, trečiadienį patvirtino Bernas, bet pabrėžė, kad tokiam scenarijui turėtų pritarti Maskva.

REKLAMA
REKLAMA

Nuo Rusijos karinės invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną Šveicarija, žinoma dėl savo neutralumo politikos, sakė esanti pasiruošusi suteikti diplomatinę pagalbą ir tarpininkauti.

Užsienio reikalų ministerija trečiadienį nurodė, kad Ukraina paprašė Šveicarijos „prisiimti ginančiosios valstybės mandatą“ Kyjivo atžvilgiu Rusijoje, patvirtindama laikraščio „Luzerner Zeitung“ anksčiau paskelbtą pranešimą.

URM paaiškino, kad toks mandatas „leidžia valstybėms palaikyti žemo lygio ryšius ir teikti konsulinę apsaugą kitos valstybės piliečiams“.

„Atitinkamos derybos buvo užbaigtos“, – naujienų agentūrai AFP atsiųstame elektroniniame laiške parašė ministerijos atstovė.

Ji nepateikė daugiau detalių apie derybų trukmę ar turinį ir pabrėžė, kad „diskretiškumas yra itin svarbus elementas užtikrinant gerą pagalbą“.

Tačiau URM atstovė pažymėjo, jog norint, kad „įsigaliotų ginančiosios valstybės mandatas, Rusija vis tiek turi suteikti savo sutikimą“.

Tai gali būti keblu, nes Maskva yra supykusi dėl Berno sprendimo pasekti Europos Sąjungos pavyzdžiu ir taikyti sankcijas Rusijai. Maskva ne kartą  reiškė abejones, ar Šveicarija tebegali būti laikoma neutralia valstybe.

Šveicarijai ginančiosios valstybės vaidmuo – ne naujiena. Tokį mandatą ji pirmąsyk prisiėmė per 1870–1871 metų Prancūzijos ir Prūsijos karą.

REKLAMA

Ši turtinga Alpių šalis yra jau šimtus kartų prisiėmusi tokį mandatą ir šiuo metu atstovauja virtinės šalių, patekusių į panašią sudėtingą padėtį, diplomatiniams interesams.

Pavyzdžiui, Šveicarija atstovauja JAV interesams Irane ir Irano interesams Kanadoje.

Šveicarija taip pat atstovauja Rusijos interesams Sakartvele ir Tbilisio interesams Maskvoje.

18:38 | D. Kuleba: neišduokite vizų rusams

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį paragino Europos Sąjungą ir didžiąsias G-7 valstybes nebeišduoti vizų Rusijos piliečiams.

„Didžioji dalis rusų palaiko karinę invaziją Ukrainoje. Iš jų turėtų būti atimta teisė kirsti tarptautines valstybių sienas“, – teigė D. Kuleba. 

Šis įrašas socialiname tinkle tarsi dar kartą atkartojo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio raginimus vieneriems metams uždrausti keliauti rusams po kitas valstybes ar netgi gyventi Vakaruose tam, kad jie pradėtų gyventi savo pasaulyje iki to laiko, kol pakeis savo filosofiją dėl karinės invazijos Ukrainoje.

18:05 | Ukrainos generolas: kitą pavasarį tikimės pasiekti pergalę

Ukrainos generolas majoras Dmitrijus Marčenko teigė, kad pagrindinis kariuomenės tikslas yra iki šių metų pabaigos išlaisvinti Chersono regioną nuo okupantų apgulties, rašo CNN.

REKLAMA

„Deja, negaliu pasakyti nei laiko, nei datos. Tačiau Chersono gyventojams noriu perduoti, kad tai neužtruks ilgai, kaip visi šiuo metu tikisi. [Chersono išlaisvinimas] įvyks greitai. Netolimoje ateityje jie pamatys ir viską išgirs“, – teigė jis.

D. Marčenko pasiteiravus, ar vienas iš pagrindinių ukrainiečių tikslų buvo išlaisvinti Chersoną, generolas atsakė: „100 proc.“, paaiškindamas, kad siekis yra išvaryti okupantus iš Ukrainos teritorijos ir tokiu būdu užbaigti aktyvią karo fazę.

Be to, pašnekovas pastebėjo, kad jeigu Ukraina ir toliau gaus ginklus, kurie buvo pažadėti, kitą pavasarį galima tikėtis pergalės kare prieš Rusijos kariuomenę.

17:47 | Slovakiją vėl pasiekia rusiška nafta

Slovakijos naftos perdirbimo įmonės „Slovnaft“ trečiadienį pranešė, kad jai buvo atnaujintas rusiškos naftos tiekimas vamzdynu, sustabdytas dėl sankcijų Maskvai.

„Nafta vėl teka į Slovakiją vamzdynu „Družba“, o tiekimas Vengrijai, kaip tikimasi, bus atkurtas rytoj“, – naujienų agentūrai AFP sakė įmonės atstovas Antonas Molnaras.

Antradienį Rusijos naftos įmonė „Transneft“ pranešė, kad rusiškos naftos tiekimas per Ukrainą trims Europos šalims – Vengrijai, Slovakijai ir Čekijai – buvo sustabdytas, nes dėl sankcijų nebeįmanoma vykdyti mokėjimų už tranzitą.

REKLAMA

Anot kompanijos, ukrainiečiai sustabdė naftos transportavimą pietine „Družba“ šaka, „nes negauna lėšų už šias paslaugas“.

Tačiau tiekimas Lenkijai ir Vokietijai per Baltarusiją tęsiamas „įprastai“, nurodė „Transneft“.

17:01 | Ukraina smogė dar vienam svarbiam objektui 

Ukrainos valdžia praneša, kad kariuomenė smogė dar vienam tiltui per Dniprą, šalia Kachovkos hidroelektrinės.

Skelbiama, kad naudojimui jis nebėra tinkamas. Tai trečiasis svarbus tiltas, jungiantis per Chersono sritį tekančią Dnipro upės krantus.

Rusijai netekus galimybės perkelti savo pajėgas iš Krymo į okupuotas teritorijas per Dnipro upę ukrainiečiams atsirištų rankos atsikovoti anksčiau prarastas žemes.

Smūgį Kachovkos HE tiltui patvirtino Ukrainos kariuomenė.

„<...> tiltas buvo sustiprintas iki tiek, kad tapo nebetinkamas naudojimui. Pataikymas tikslus, tačiau veiksmingai“, – kaip jau įprasta ironiškai pažymėjo ukrainiečių kariuomenės atstovai.

Anksčiau Ukrainos kariuomenė ne sykį smogė Antonivkos tiltui per Dniprą Chersone – tam, kaip buvo skelbiama Ukrainos žiniasklaidoje, buvo panaudotos iš JAV gautos raketų paleidimo sistemos HIMARS. Apšaudytas taip pat buvo ir netoliese esantis geležinkelio tiltas per Dniprą.

Rusijos kariuomenė tiltus naudoja gabenti karinę techniką ir amuniciją. Jeigu prasidėtų ukrainiečių kontrpuolimas, rusų pajėgos Chersono srityje atsidurtų sudėtingoje situacijoje dar ir dėl to, kad nesant tiltų būtų apribotos jų galimybės atsitraukti.

REKLAMA

16:47 | Vokietija perdavė Ukrainai 4 priešlėktuvines sistemas

Vokeitija perdavė Ukrainai dar 4 priešlėktuvines sistemas „Gepard“, rašo „The Kyiv Independent:.

Vokietijos vyriausybė tvirtina, kad Ukrainai jau pristatė 12 šio tipo karinės technikos, o netolimoje ateityje ruošiasi perduoti dar 18. 

Be kita ko, Vokietija perdavė 49 tūkst. šaudmenų, skirtų „Gepard“ sistemoms, taip pat 3 šarvuotas, gelbėjimui skirtas karines transporto priemones.

16:16 | Rusijos žurnalistė M. Ovsianikova sulaikyta už „kariuomenės diskreditavimą“

Rusijos tyrėjai trečiadienį pradėjo baudžiamąjį tyrimą prieš žurnalistę Mariną Ovsianikovą, tiesioginiame televizijos eteryje pasmerkusią įsiveržimą į Ukrainą, ir ją sulaikė, pranešė jos advokatas.

„Iškelta baudžiamoji byla“, – naujienų agentūrai AFP sakė teisininkas Dmitrijus Zachvatovas ir pridūrė laukiąs tyrėjų sprendimo dėl kardomosios priemonės dviejų vaikų motinai.

Pirmadienį Maskvos teismas nurodė M. Ovsianikovai sumokėti naują baudą už rusų „kariuomenės diskreditavimą“.

Kovą M. Ovsianikova išgarsėjo dėl valstybinės televizijos tiesioginiame eteryje surengtos protesto akcijos prieš karą.

Praėjusią savaitę kitas teismas nurodė 44 metų M. Ovsianikovai sumokėti 50 tūkst. rublių (apie 800 eurų) baudą už Rusijos kariuomenės diskreditavimą.

REKLAMA

Pirmadienį ši buvusi valstybinio kanalo „Pervyj kanal“ redaktorė pranešė, kad Maskvos Čeriomuškų rajono teismas liepė jai sumokėti 40 tūkst. rublių (apie 600 eurų).

Tąsyk D. Zachvatovas sakė, kad jo klientė buvo nubausta už „Facebook“ įrašą. Rusijoje už du nuteisimus per pusmetį gali būti keliama baudžiamoji byla.

Teisme M. Ovsianikova teigė traukusi per dantį teisėją, bet šis, panašu, jos ironiškų pastabų nesuprato.

„Amerika ir Europa kaltos dėl to, kad Rusijoje nebėra žodžio laisvės, teisingų teismų ir sąžiningų rinkimų. Žmonės sodinami į kalėjimą už raginimus siekti taikos“, – teisme sakė žurnalistė, remiantis jos pareiškimu platformoje „Telegram“.

M. Ovsianikova anksčiau buvo trumpam sulaikyta liepą. Kelios dienos prieš tai ji viena surengė vieno asmens piketą, protestuodama prie Kremliaus politiką – laikė plakatą, kuriuo kritikavo karinę intervenciją Ukrainoje ir prezidentą Vladimirą Putiną.

Pasiuntusi karius į Ukrainą, Maskva priėmė įstatymus, numatančius iki 15 metų nelaisvės už informacijos apie kariuomenę, kurią valdžia laiko melaginga, skleidimą.

Rusijos teisėsauga nepaskelbė apie jokios bylos iškėlimą M. Ovsianikovos atžvilgiu.

Po kovą surengto protesto buvusi televizijos redaktorė tris mėnesius praleido užsienyje ir dar tris mėnesius dirbo Vokietijos laikraščiui „Die Welt“.

REKLAMA

Liepos pradžioje ji paskelbė grįžtanti į Rusiją, kad išspręstų ginčą dėl dviejų savo vaikų globos.

Žurnalistė, valstybinėje televizijoje dirbusi 19 metų, neseniai duodama interviu AFP sakė, kad turėjo parduoti savo automobilį, kad gautų papildomų pinigų. Nuolatinio darbo šiuo metu neturinti M. Ovsianikova pastaruoju metu dirbo laisvai samdoma reportere užsienio žiniasklaidai.

15:39 | „Amnesty International“ krečia skandalas po kritikuojamos ataskaitos apie Ukrainos karines pajėgas

Su centrinės būstinės pateiktu tyrimu nesutinkantis vienas iš švedų padalinio įkūrėjų Peras Wastbergas paskelbė pasitraukiantis iš pareigų.

Jo teigimu, toks sprendimas jam buvo itin sudėtingas, nes organizacijoje išdirbo beveik 60 metų. „Aš esu narys jau beveik 60 metų. Su sunkumu širdyje aš užbaigiu savo ilgą ir vaisingą bendradarbiavimą (su „Amnesty International“) dėl organizacijos pareiškimų apie karą Ukrainoje“, – UNIAN cituojamas jis.

15:17 | ES svarsto draudimą rusams atvykti į Europos šalis

Vokietijos vyriausybės atstovai žiniasklaidai patvirtino, kad ES yra aptariamas septintasis sankcijų Rusijai paketas, į kurį gali būti įtrauktas ir draudimas rusams išduoti Šengeno zonos vizas.

15:13 | Kyjivas: per sprogimus Rusijos aviacijos bazėje Kryme sunaikinti devyni lėktuvai

Ukrainos oro pajėgos trečiadienį pranešė, kad devyni Rusijos karo lėktuvai buvo sunaikinti per galingus sprogimus vienoje aviacijos bazėje aneksuotame Kryme, kurie, daugelio nuomone, yra ukrainiečių atakos rezultatas.

REKLAMA

Rusija savo ruožtu neigia, kad per antradienį nugriaudėjusius sprogimus buvo apgadinta kokių nors orlaivių arba kad prieš bazę buvo surengta ataka.

Ukrainos pareigūnai viešai neprisiėmė atsakomybės už šį incidentą, bet pašiepė Rusijos paaiškinimus, kad Sakų oro pajėgų bazėje užsiliepsnojo ir sprogo aviacijos sprogmenys.

14:18 | Ukrainiečius priėmusioms savivaldybėms skirta per pusę milijono eurų kompensacijų

Nuo karo pabėgusius ukrainiečius priėmusioms savivaldybėms Vyriausybė trečiadienį skyrė daugiau nei pusę milijono eurų kompensuoti patirtoms išlaidoms.

Savivaldybėms šiuo nutarimu kompensuojamos išlaidos, susijusios su registracijos centrų veikla, transportu, taip pat laikinai iš Ukrainos pasitraukusius žmones apgyvendinusioms savivaldybėms – maitinimo ir higienos, komunalinės išlaidos, BNS informavo Finansų ministerija.

Iš viso savivaldai paskirti beveik 537 tūkst. eurų.

13:47 | Pradėta informacinė kampanija dėl Krymo išlaisvinimo

Ukrainos „Geltono kaspino“ aktyvistų organizacija pradėjo informacinę kampaniją, kuria siekia informuoti gyventojus, kaip gyventojams saugotis Kryme kilus kariniams neramumams.

Kaip žinia, antradienį Rusijos užgrobtame Krymo pusiasalyje nugriaudėjo sprogimai – susprogdintas karinis Rusijos aerodromas.

Pasak Ukrainos aktyvistų, gaisrai Rusijos kariniuose objektuose laikinai okupuotame Kryme reiškia, kad pusiasalio išlaisvinimas jau arti. Tačiau Rusijos kariuomenė šalia civilių gyvenamųjų vietų įrengia amunicijos sandėlius, todėl Krymo gyventojai turėtų saugotis. 

Taip teigiama „Geltono kaspino“ judėjimo aktyvistų kreipimesi į Rusijos okupuoto Krymo gyventojus. Prie kreipimosi pateikiama nemažai patarimų, kaip gyventojams saugotis išpuolių, rašo Ukrainos leidinys „Obozrevatel“.

„Brangūs mūsų draugai, dėl Rusijos Federacijos kariuomenės aplaidumo vakar matėte sprogimus Novofedorivkoje, tokie sprogimai įvyko prie civilių objektų, kas gali reikšti, kad Rusijos kariškiams nerūpi žmonės, jiems Krymas yra karinė bazė, o žmogus yra niekas“, – rašoma pranešime.

Judėjimo aktyvistai Krymo gyventojams pataria evakuotis į saugias vietas Kyjive, Lvive, Odesoje ir kituose miestuose, o nesant galimybės evakuotis – laikytis atstumo nuo Rusijos Federacijos karinių objektų.

Taip pat rekomenduojama vengti žmonių susibūrimo vietų, o namuose turėti pasiruošus būtiniausių daiktų – vandens, maisto, dokumentų – krepšį.

„Viskas bus gerai! Tokie gaisrai simbolizuoja, kad kada nors Krymas bus išlaisvintas ir imperija žlugs!“ – drąsino judėjimo „Geltonas kaspinas“ aktyvistai.

13:25 | Rusai kiša nagus prie Zaporižios AE: bando atjungti nuo Ukrainos ir perjungti Rusijai

Ukrainos branduolinės energetikos agentūros „Enerhoatom“ prezidentas Petro Kotinas praneša, kad Rusija pradėjo įgyvendinti planą prijungti Zaporižios atominę elektrinę prie Rusijos energetikos sistemos ir atjungti ją nuo Ukrainos.

P. Kotino teigimu, rusai mėgins atjungti okupuotus pietų Ukrainos regionus nuo Zaporižios AE (ZAE), o tada nutiesti elektros tinklą iš Krymo.

„Rosatom“ darbuotojai perdavė stočiai specialią ZAE prijungimo prie Krymo programą. Prielaida šiai programai yra ZAE ryšio linijų su Ukrainos energetikos sistema pažeidimai. Norint ZAE perjungti į Krymą, reikia atjungti visus Ukrainos pietus – okupuotas Chersono ir Zaporižios sričių dalis. Tai parašyta programoje“, –  „Ukrainska Pravda“ cituoja P. Kotiną.

Po to Zaporižios AE nebebus galima prijungti prie Ukrainos energetikos sistemos, ji veiks rusišku dažniu.

„Tai yra jų planas, ir jie pradėjo jį įgyvendinti“, – reziumavo P. Kotinas.

Anot jo, šio plano įgyvendinimas susideda iš to, kad per tris dienas buvo pažeistos trys ZAE linijos, o dabar dirbama su vienos linijos išdavimu.

12:45 | JAV ketina skirti 89 mln. JAV dolerių (87 mln. eurų) paramą Ukrainai

JAV paskelbė apie ketinimą skirti 89 mln. JAV dolerių paramą Ukrainai, skelbia NEXTA. Nurodoma, kad šie pinigai būtų skirti padėti šaliai išminuoti jos teritorijas.

12:11 | Rusija toliau grasina Lietuvai dėl Kaliningrado – „atsakomosios priemonės jau paruoštos“

Rusijos Užsienio reikalų ministerijos vyriausiasis ambasadorius Aleksejus Isakovas pareiškė, kad situacija su prekių tranzitu į Kaliningradą per Lietuvą dar toli gražu „nėra normali“. Jo teigimu, yra „parengtos priemonės, kurių būtų galima imtis, jei situacija su tranzitu į Kaliningradą komplikuotųsi“.

„Galiu pasakyti tik tiek, kad atsakomosios priemonės yra parengtos tarpžinybiniu formatu ir, esant reikalui, bus priimtas sprendimas šių priemonių imtis. Tačiau dabar nenorėčiau į detales gilintis“, – TASS cituoja A. Isakovą.

Paklaustas, kokių atsakomųjų priemonių būtų galima imtis, ypač politiniu požiūriu, A. Isakovas ragino „nesigilinti į tai, ką konkrečiai galime padaryti“, pažymėdamas, kad „šiuo metu sklando daug įvairių idėjų, kaip tai padaryti“. 

Kartu A. Isakovas teigė, kad situacija su prekių tranzitu į Kaliningradą per Lietuvą dar toli gražu nėra normali. 

„Šiandien galime teigti, kad, nors ir pavyko išvengti blogiausio scenarijaus Kaliningrado krovinių tranzito raidai, <...> tačiau rasti sprendimai dėl krovinių vežimo geležinkeliais gali būti vertinami tik kaip tarpiniai, situacija dar toli nuo normalios“, – pridūrė diplomatas.

11:11 | „Bloomberg“: Rusija rado kelią nelegaliai atsigabenti ginklus: galimai juos slepia prekybiniuose kroviniuose

Ieškodama ginklų kruvinam karui Ukrainoje, Rusija gali juos nelegaliai importuoti prisidengdama komerciniais laivais iš Sirijos, mat karinių laivų Turkija nepraleidžia per Bosforo sąsiaurį, skelbia verslo naujienų agentūra „Bloomberg“.

„Bloomberg“ remiasi jūrų transporto sekimo duomenimis bei pašnekovais Europos žvalgyboje.

Liepos pabaigoje per Bosforo sąsiaurį iš Sirijos į Rusiją praplaukė JAV sankcionuotas prekybinis laivas. Europos žvalgybos pareigūnai, susekę „Sparta II“, teigia, kad jis gabeno karines transporto priemones.

JAV pareigūnas, susipažinęs su byla, sakė, kad JAV vyriausybė mano, kad Rusija naudojo prekybinius laivus karinėms reikmėms per Juodąją jūrą gabenti. Analogiškos nuomonės laikosi ir Europos žvalgyba, skelbia „Bloomberg“.

Remiantis žvalgybos ir palydovinių vaizdų duomenimis, liepos 17–25 dienomis „Sparta II“ greičiausiai atgabeno karines transporto priemones iš Sirijos Tartuso uosto, kurį naudoja Rusija.

Laivas buvo pastebėtas Sirijoje su transporto priemonėmis triume, kertant Bosforo sąsiaurį, o vėliau identifikuotas Novorosijske su mažiausiai 11 transporto priemonių, kurias jis greičiausiai iškraudavo.

Jūrų transporto stebėjimo duomenys rodo, kad laivas, priklausantis bendrovei „Oboronlogistics LLC“, kuriai gegužę sankcijas skyrė JAV ir kurią kontroliuoja Rusijos Gynybos ministerija, išvyko tomis dienomis, matyt, be NATO narės Turkijos įsikišimo, teigia „Bloomberg“.

Turkijos pareigūnas, žinantis šią problemą, „Bloomberg“ sakė, kad prekybinis laivas bus tikrinamas tik tada, kai bus gauta pranešimų ar kils įtarimų dėl pažeidimų.

10:33 | Rusų pajėgų nuostoliai

Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 42 800 Rusijos karių.

Taip pat Ukrainos kariai tvirtina sunaikinę 232 lėktuvus, 193 sraigtasparnius, 1832 tankus, 4086 šarvuočius, 971 artilerijos pabūklą, 261 raketų sistemą, 15 laivų, 3005 mašinas, 766 bepiločius orlaivius, 133 priešraketinės gynybos sistemas, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas, 89 specialiosios įrangos vienetus bei 185 sparnuotąsias raketas.

09:55 | Atakos Dnipre aukų skaičius išaugo

Dnipro srities karinės administracijos vadas Valentinas Rezničenka praneša, kad du sužeisti asmenys mirė ligoninėje nuo sužeidimų, kuriuos patyrė, kai Rusijos pajėgos šiąnakt atakavo Dniprą raketomis.

Aukų skaičius nuo 11 išaugo iki 13.

09:31 | JK: Rusai bando stiprinti savo pajėgas

Naujausioje Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos žvalgybos ataskaitoje skelbiama, kad Rusijos kariuomenė, patyrusi didelių nuostolių nuo plataus masto agresijos Ukrainoje pradžios, bando atkurti savo puolimo pajėgumus.

Remiantis ataskaita, Rusija beveik neabejotinai įkūrė naują svarbią sausumos pajėgų karinį vienetą – trečiąjį armijos korpusą (3 AK) – įsikūrusį Žemutinio Naugardo regione į rytus nuo Maskvos.

„Tikėtina, kad Rusija planuoja aprūpinti didžiąją dalį 3 AK iš naujai suformuotų „savanorių“ batalionų, kurie renkami visoje šalyje ir kurie buria naujokus iš tų pačių vietovių“, – rašoma žvalgybos ataskaitoje.

Papildyti naują karinį vienetą leidžiama vyrams iki 50 metų, turintiems tik vidurinį išsilavinimą.

Vis dėlto britų Gynybos ministerija abejoja, ar 3 AK poveikis bus reikšmingas kare Ukrainoje.

08:41 | Ukrainos oficialiosios atsargos šiemet sunyko 28 proc.

Ukrainos oficialiosios tarptautinės atsargos per septynis šių metų mėnesius sunyko 8,546 mlrd. JAV dolerių, arba 28 proc., iki 22,385 mlrd. dolerių, pranešė šalies centrinis bankas.

Liepą jos sumažėjo 1,6 procento.

Vien tik praėjusį mėnesį centrinis bankas nacionalinės valiutos kursui palaikyti išleido 1,195 mlrd. dolerių – tarpbankinėje rinkoje pardavė tvirtos valiutos už 2,117 mlrd. JAV dolerių, o jos supirko už 922 mln. dolerių.

Įplaukos tvirta valiuta į vyriausybės sąskaitą centriniame banke liepą siekė 1,563 mlrd. dolerių, iš jų 1,049 mlrd. dolerių sudarė Vokietijos finansinė parama, 514 mln. dolerių – tvirta valiuta išreikštų valstybės obligacijų pardavimo pajamos. Valstybės skolos tvirta valiuta aptarnavimui išleista 677 mln. dolerių.

2021-aisiais Ukrainos oficialiosios tarptautinės atsargos augo 6 procentais.

08:13 | Rusija apšaudė Dnipro sritį: 11 žmonių žuvo, 13 sužeista

Rusai paleido 80 raketų į Nikopolio rajono gyvenamuosius rajonus, praneša „Freedom“. Pranešama, kad žuvo 11 žmonių, dar 13 sužeista. 

07:41 | Latvija siekia prisijungti prie Ukrainos bylos prieš Rusiją EŽTT

Latvija oficialiai paprašė prisijungti prie Ukrainos bylos prieš Rusiją Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) dėl Maskvos invazijos, antradienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Birželį EŽTT pranešė, kad užregistravo oficialią Ukrainos paraišką prieš Rusiją. Tai reta procedūra, kuria siekiama nustatyti žmogaus teisių pažeidimus, Maskvos įvykdytus po to, kai vasario 24 dieną pasiuntė karius į kaimyninę šalį.

Kyjivo paraišką susijusi su „Ukrainos vyriausybės įtarimais dėl masinių ir šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų, kuriuos nuo 2022 metų vasario 24 dienos per savo karines operacijas Ukrainos teritorijoje įvykdė Rusijos Federacija“, tuo metu teigė teismas.

Jei teismas priims pirmadienį pateiktą Rygos prašymą, Latvijai bus suteiktas trečiosios šalies statusas.

„Tai pirmas kartas, kai Latvija pasinaudojo Žmogaus teisių konvencijos 36 straipsnio 2 dalyje numatyta teise įstoti į vykstančią tarptautinę teisminę bylą kaip trečioji šalis“, – sakoma Latvijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Ministerija teigė, kad ši priemonė taikoma tik „labai retais atvejais“.

Tai „paprastai būna situacijos, kai kyla rimtas susirūpinimas dėl sistemingų ir nuolatinių žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant masinius žiaurumus ir žmogaus teisių pažeidimus ginkluotų konfliktų metu“.

07:00 | ISW: Kryme kartojasi „Moskva“ istorija

Naujausioje JAV Karo studijų instituto analizėje apžvelgiami trečiadienį Rusijos aneksuotame Kryme nugriaudėję sprogimai. Sprogimai driokstelėjo Rusijos karinių oro pajėgų bazėje Novofedorivkoje. Rusijos gynybos ministerija vėliau pranešė, kad per incidentą „detonavo keletas aviacijos sprogmenų“, bet teigė, kad žmonės nenukentėjo ir kad tai nebuvo ataka. Vis dėlto vėliau paaiškėjo, kad per incidentą žuvo mažiausiai vienas žmogus ir dar keli buvo sužeisti.

Kaip savo naujausioje analizėje rašo JAV Karo studijų institutas (ISW), Kremlius tvirtina, kad incidentas Kyjive nebuvo ukrainiečių ataka, nes nenori pripažinti savo oro gynybos sistemų neefektyvumo. Analogiškai Maskva elgėsi ir tuomet, kai pavasarį Ukrainos pajėgos Juodojoje jūroje numušė rusų pasididžiavimą – kreiserį „Moskva“.

„Sprogimų dviejose skirtingose vietose vienalaikiškumas tikriausiai atmeta oficialią rusišką atsitiktinio gaisro versiją, bet neatmeta nei sabotažo, nei tolimojo nuotolio raketų atakos“, – rašo JAV analitikai.

Kartu jie mano, kad Ukraina galėjo modifikuoti savo „Neptun“ raketas antžeminiam naudojimui (kaip rusai padarė su priešlaivinėmis ir priešlėktuvinėmis raketomis), tačiau šiuo metu nėra įrodymų, patvirtinančių šią hipotezę.

„The New York Times“, remdamasis aukšto rango Ukrainos karininku, rašė, kad už sprogimų okupuoto Krymo aerodrome tariamai buvo Ukrainos pajėgos.

06:36 | Zelenskis: karas turi baigtis ten, kur prasidėjo – Kryme

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Rusijos pradėta karinė invazija turėtų baigtis ten, kur ir prasidėjo – Kryme. Pasak V. Zelenskio, pagrindinis siekis taip pat yra išlaisvinti pusiasalį nuo okupantų.

„Šis Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą ir visą laisvąją Europą prasidėjo Kryme, todėl ir turėtų būti užbaigtas Kryme jį išvaduojant.

<...> Šiandien nėra įmanoma pasakyti, kada visa tai galiausiai įvyks. Tačiau mes nuolat dedame reikalingus komponentus į mūsų formulę, siekiant išlaisvinti Krymą. <...> Krymas yra Ukrainos ir jo niekada neatiduosime“, – kalbėjo V. Zelenskis.

V. Zelenskis taip pat pažymėjo, kad Rusijos okupacija Kryme kelia „grėsmę“ „visam žemynui ir pasauliniam stabilumui“, mat tol, kol Rusija galės naudoti šį pusiasalį kaip savo karinę bazę, Viduržemio jūros pakrančių valstybės nejus stabilumo, o taip pat ir saugumo.

Be to, Ukrainos prezidentas pastebėjo, kad Krymas yra istoriškai svarbus ukrainiečiams.

„Kai kovojame dėl pusiasalio išlaisvinimo, mes siekiama atgauti mūsų teritorinį šalies vientisumą“, – sakė jis.

06:10 | Naktį Mykolajive griaudėjo sprogimai

Pietų Ukrainos uostamiesčio Mykolajivo meras Oleksandras Senkevičius pranešė apie naktį nuaidėjusius sprogimus mieste.

„Mykolajive pasigirdo sprogimai! Jei nesate slėptuvėje, laikykitės dviejų sienų taisyklės“, – „Telegram“ rašė meras.

O. Senkevičiaus teigimu, oro pavojaus sirenos mieste buvo aidėjo apie 1.40 val.

Nuo vasario 24 d. dėl Rusijos išpuolių Mykolajive srityje žuvo 408 žmonės, daugiau nei tūkstantis buvo sužeisti.

Svarbiausi antradienio įvykiai

► JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pasirašė Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO paraiškų ratifikavimo dokumentus, dar vienu žingsniu priartindamas Vakarų karinio aljanso plėtrą, reaguojant į Rusijos karą Ukrainoje.

► Mažiausiai vienas žmogus žuvo ir dar keli buvo sužeisti per galingus sprogimus, antradienį driokstelėjusius vienoje Rusijos karinių oro pajėgų bazėje aneksuotame Krymo pusiasalyje, pranešė pareigūnai.

► Pentagonas pirmadienį paskelbė apie naują 1 mlrd. dolerių (0,98 mlrd. eurų) vertės karinę pagalbą Ukrainai, įskaitant papildomas tikslaus nutaikymo raketas sistemai HIMARS, padedančiai Kyjivo pajėgoms atakuoti Rusijos pajėgas toli už fronto linijų.

► Rusijos paleista raketa su Irano palydovu antradienį startavo iš Kazachstano, pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“.

► Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pirmadienį pranešė, kad suėmė Rusijos agentus, kurie planavo nužudyti gynybos ministrą ir karinės žvalgybos vadovą.

► Vienas aukšto rango Pentagono pareigūnas pirmadienį pranešė, kad nuo karo pradžios vasario pabaigoje Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista iki 80 000 rusų.

► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjo apie branduolinės katastrofos grėsmę po praėjusią savaitę įvykdytų smūgių didžiausioje Europos atominėje elektrinėje ir paragino Rusijai taikyti griežtesnes sankcijas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų