Kremlius vėl grasina „pasirengimu panaudoti“ branduolinį ginklą
Rusija vėl užsiminė apie Trečiąjį pasaulinį karą ir branduolinį ginklą kaip apie savo „Trumpo kortas“, rašo „RBC-Ukraine“, remdamasi Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo interviu žurnalui „Die Weltwoche“.
Ukraina su Nyderlandais pasirašė susitarimą dėl dronų
Volodymyras Zelenskis ir Nyderlandų ministras pirmininkas Robas Jettenas pasirašė bendradarbiavimo dronų srityje susitarimą, platformoje „Facebook“ antradienį pranešė Ukrainos prezidentas.
„Ministras pirmininkas ir aš pasirašėme susitarimą dėl visapusiško bendradarbiavimo dronų srityje, vadinamąjį „Dronų susitarimą“. Jis suteiks dar daugiau galimybių bendrai gamybai ir technologijų vystymui, o svarbiausia – užtikrins didesnį nuoseklumą keičiantis patirtimi ir eksportuojant ginklus. Esu dėkingas Nyderlandams už pagalbą, kuri padėjo apsaugoti ir išgelbėti tūkstančius mūsų žmonių gyvybių nuo Rusijos smūgių“, – rašė V. Zelenskis.
„Europai reikia savų priešraketinių pajėgumų, kad būtų galima visapusiškai apsaugoti europietišką gyvenimo būdą“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.
Kaip skelbta anksčiau, V. Zelenskis Ankaroje dalyvauja NATO lyderių viršūnių susitikime.
Kanada pažadėjo skirti daugiau nei 365 mln. JAV dolerių šaudmenims Ukrainai
Kyjivas iš Otavos gaus 365 mln. JAV dolerių vertės šaudmenų, taip pat 35 naujas šarvuotas transporto priemones, po Kanados ministro pirmininko susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Ankaroje pranešė Marko Carney biuras.
„Ministras pirmininkas Carney paskelbė apie karinę pagalbą Ukrainai, įskaitant 475 mln. (Kanados – ELTA) dolerių šaudmenų pirkimui ir beveik 400 mln. dolerių vertės 35 Kanadoje pagamintų šarvuotų transporto priemonių gamybai“, – teigiama pranešime.
Priduriama, kad dar 50 mln. Kanados dolerių bus skirta „svarbiausių technologijų ir inžinerinės įrangos tiekimui“.
Pasak naujienų agentūros „Ukrinform“, įskaitant šias papildomas lėšas, Kanada šiais metais Ukrainai skyrė iš viso daugiau nei 2,1 mlrd. JAV dolerių karinės pagalbos.
Primenama, kad Ukrainos prezidentas V. Zelenskis NATO viršūnių susitikimo Ankaroje metu susitiko su Kanados ministru pirmininku M. Carney, paskelbusiu apie naują gynybos pagalbos paketą Ukrainai, kurio vertė siekia apie 900 mln. JAV dolerių.
Europos sąjungininkės 2026–2027 m. planuoja suteikti Ukrainai papildomus 70 mlrd. eurų
Vokietijos iniciatyva Europos NATO sąjungininkės 2026 ir 2027 m. planuoja suteikti Ukrainai papildomą 70 mlrd. eurų vertės pagalbą.
Kaip praneša „Ukrinform“ korespondentas, tai kalbėdamas su žurnalistais prieš išvykdamas į NATO viršūnių susitikimą Ankaroje paskelbė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.
„Vokietijos iniciatyva bus pasiektas susitarimas dėl naujo, papildomo finansavimo skyrimo Ukrainai. 2026 ir 2027 m. Europos sąjungininkai suteiks dar 70 mlrd. eurų“, – sakė F. Merzas.
Pasak jo, Rusijos karas prieš Ukrainą bus viena iš pagrindinių NATO viršūnių susitikimo temų. Jis pareiškė viltį, kad susitikime bus pažadinta „Ankaros dvasia“ ir jis taps svarbiu žingsniu stiprinant sąjungininkų vienybę ir didinant spaudimą Rusijai.
„Norėčiau, kad mums visiems pavyktų pažadinti Ankaros dvasią. Šiuo viršūnių susitikimu turėtų būti pasiųsta tokia žinia: kuriame labiau europietišką NATO, kad NATO galėtų išlikti transatlantine“, – tvirtino F. Merzas.
Kancleris taip pat pareiškė viltį, kad susitikimas Ankaroje taps „lūžio tašku šiame kare“.
„Kremlius turi palaipsniui suprasti, kad Rusija negali laimėti šio karo ir nepasieks savo karinių tikslų“, – nurodė Vokietijos lyderis.
F. Merzas taip pat pabrėžė būtinybę remtis vienybe, kurią sąjungininkai pademonstravo Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikime Eviane.
„Taip pat norime sustiprinti vienybę, kurią pasiekėme G7 viršūnių susitikime Eviane. Kaip jau žinote, kartu su (JAV) prezidentu (Donaldu) Trumpu ten labai aiškiai pasakėme, kad Maskva turi užbaigti šį karą. Tai priklauso nuo Maskvos. Toks yra mūsų bendras įsitikinimas“, – teigė jis.
Kancleris taip pat sakė, kad Rusija ir toliau kelia rimtą grėsmę Europos saugumui.
„Rusija išlieka rimta grėsme. Maskva kiekvieną dieną išbando mūsų ryžtą kibernetinėmis atakomis, sabotažu, bandymais šnipinėti ir tiksline dezinformacija“, – kalbėjo F. Merzas.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, Vokietijos 2027 m. federalinio biudžeto projekte jau numatyta 11,6 mlrd. eurų vertės pagalba Ukrainai.
Trumpas kalbėjosi su Zelenskiu ir Putinu: „Jie nori susitarti“
JAV lyderis Donaldas Trumpas antradienį pareiškė manantis, kad tiek Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, tiek Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis nori užbaigti karą.
Syrskis apie okupantų ir jų įrangos naikinimą: „Einame teisingu keliu“
Rusijos armija rodo išsekimo požymius, tačiau išlaiko reikšmingą puolimo potencialą, feisbuke paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Oleksandras Syrskis.
Zelenskis: Ukraina suteiktų NATO ypatingus gynybinius pajėgumus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį NATO viršūnių susitikime Ankaroje dar kartą išdėstė argumentus už Kyjivo stojimą į Aljansą ir pareiškė, kad mūšiuose užgrūdintos ukrainiečių pajėgos sustiprintų NATO gynybą.
Tuo pačiu jis paragino Ukrainos rėmėjus išplėsti pagalbą šalies oro gynybai, kuriai stinga itin svarbių perėmėjų Rusijos raketoms numušti.
„Ar tikrai manote, kad būtų teisinga, jog tokius gynybinius pajėgumus turinti šalis ir tauta gyventų už NATO ribų?“ – sakydamas kalbą viršūnių susitikimo paraštėse tvirtino V. Zelenskis.
„Ukraina NATO yra ypatingų gynybinių pajėgumų šaltinis“, – akcentavo jis.
V. Zelenskis dar kartą paragino priimti Ukrainą, nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas tvirtai užtrenkė Kyjivui duris į Vakarų karinį aljansą.
Siekdamas sustabdyti jau daugiau kaip ketverius metus vykstantį Rusijos pradėtą karą, JAV lyderis neigiamai atsiliepė apie ilgalaikius Ukrainos užmojus įstoti į NATO.
Ukraina pastaruoju metu, regis, pakeitė įvykių kryptį kare – ji stabilizavo fronto liniją ir surengė skaudžius smūgius Rusijos gilumoje.
Nors Kyjivas sugeba susidoroti su kasdieniais rusiškų dronų spiečiais, ukrainiečiams sunku numušti balistines raketas, nes senka jų turimi oro gynybos pajėgumai.
„Visa kita sugebame pasidaryti patys, tačiau kai kalbama apie oro gynybą, mums reikia mūsų partnerių ryžto“, – teigė jis.
„Tegul didesnis ryžtas ir daugiau sprendimų dėl oro gynybos tampa vienu iš pagrindinių šio NATO viršūnių susitikimo rezultatų“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Ukrainos lyderis pažymėjo, kad dabartinis amerikietiškų „Patriot“ raketų gamybos lygis nėra pakankamas, ir paragino sąjungininkus spausti Vašingtoną leisti Kyjivui jas gaminti pagal licenciją.
Jis taip pat paragino Europos šalis bendradarbiauti su Ukraina kuriant nuosavą, pigesnę šių technologijų versiją.
„Europai kuo greičiau reikia įperkamų masinės gamybos antibalistinių sistemų. Tiesą sakant, jau šiandien“, – pabrėžė jis.
Zelenskis kreipėsi į NATO: štai ko prašo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis NATO viršūnių susitikime Ankaroje (Turkija) paragino sąjungininkus priimti daugiau sprendimų dėl Ukrainos oro gynybos stiprinimo.
Pasak jo, susitarimai dėl oro gynybos sistemų turėtų tapti vienu svarbiausių šio susitikimo rezultatų, o NATO šalys privalo kartu su Ukraina kurti modernias priemones kovai su vis didėjančia dronų grėsme.
Oro gynybos susitarimai turi tapti vienu svarbiausių viršūnių susitikimo rezultatų, sakė Ukrainos prezidentas V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad Ukrainai būtinas partnerių ryžtas priimant sprendimus dėl oro gynybos sistemų, nurodo „Sky News“.
„Prašau, kad didesnis ryžtas ir daugiau sprendimų dėl oro gynybos taptų vienu svarbiausių šio NATO viršūnių susitikimo Ankaroje rezultatų“, – sakė jis.
„Raginu jus visus ir visus mūsų NATO partnerius glaudžiai bendradarbiauti su mumis, su Ukraina, kuriant modernius gynybos pajėgumus ir apsaugą nuo visų rūšių dronų keliamų grėsmių.“
Zelenskis NATO viršūnių susitikime Ankaroje taip pat akcentavo, kad Rusija nebeturi strateginio savo šalies gylio pranašumo ir Ukrainos pajėgos tai jau įrodė:
„Mes visiškai sunaikinome Rusijos strateginio užnugario idėją. Ir jūs žinote šią šalį. Ilgą laiką Rusija manė turinti teritorinį pranašumą. Niekas niekada nebuvo pasiekęs tokio teritorinio gylio, kad galėtų saugiai išlaikyti karinę gamybą, karinę įrangą ir viską, kas priklauso nuo karo – tai buvo pagrįsta įsitikinimu, kad niekas negali to pasiekti. Ir mes tai padarėme. Dar vakar Ukrainos dronai prasiskverbė pro Rusijos oro gynybą ir smogė Rusijos naftos perdirbimo gamykloms Sibire. Ir tai nėra išimtis. Tai nauja realybė. Nebėra nė vienos didelės naftos perdirbimo gamyklos, į kurią nebūtume smogę.“
Zelenskis rėžė NATO: jokia kita šalis to nesugeba
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis NATO viršūnių susitikime pareiškė, kad jokia kita pasaulio valstybė neturi tokių galimybių apsiginti nuo plataus masto dronų atakų kaip Ukraina. Pasak jo, šalis jau perima daugiau kaip 90 proc. Rusijos dronų, o karo realybė privertė sukurti unikalią gynybos sistemą.
Italijoje dėl įtarimų šnipinėjimu Rusijai sulaikyti du vyrai
Italijos policija antradienį pranešė sulaikiusi du vyrus, įskaitant „buvusį šalies žvalgybos bendruomenės narį“, kurie kaltinami šnipinėjimu Rusijai.
Policijos pareiškime nurodoma, kad vyrai įtariamam Rusijos žvalgybos pareigūnui atskleidė informaciją, gautą, be kita ko, iš „tarnybą atliekančių kariškių“.
Paieškos ir gelbėjimo operacijos po 19 žmonių Kyjive pražudžiusios Rusijos atakos baigtos
Kyjive abiejose vietose, nukentėjusiose per didelio masto Rusijos antskrydį liepos 6 d., Podilskio ir Darnyckio rajonuose baigtos žmonių paieškos ir gelbėjimo operacijos, feisbuke pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba (SES). Abiejose vietose tęsiami skubūs atstatymo darbai.
Per ataką liepos 6 d. žuvo 19 žmonių, įskaitant vieną vaiką. Dar 61 žmogus buvo sužeistas, tarp jų – septyni vaikai.
Reaguojant į smūgius dalyvavo iš viso 394 SES gelbėtojai, pasitelkę 95 įrangos vienetus. Gelbėjimo tarnybos išardė nestabilias konstrukcijas, pašalino daugiau nei 1500 tonų statybinių šiukšlių ir išvalė apgadintas pastato konstrukcijas, kurių bendras plotas siekia apie 305 kvadratinius metrus.
Per liepos 6 d. įvykdytą didžiulį Rusijos išpuolį Kyjive nukentėjo daugiau nei 20 vietų, labiausiai nuniokoti Podilskio ir Darnytskio rajonai.
Zelenskis atvyko į Ankarą: dalyvaus NATO viršūnių susitikime
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Turkijos sostinę Ankarą, kur dalyvaus antradienį prasidedančiame NATO viršūnių susitikime.
„Ankaroje mūsų laukia svarbus darbas. Manome, kad NATO viršūnių susitikimas bus ryžtingas ir produktyvus. Dabar reikia priimti sprendimus, kurie užtikrins didesnę mūsų žmonių apsaugą, daugiau gynybos pajėgumų ir dar tvirtesnį saugumo bendradarbiavimą tarp Ukrainos, Europos ir Jungtinių Valstijų“, – po atvykimo platformoje „Telegram“ rašė V. Zelenskis, kurį cituoja naujienų agentūra „Ukrinform“.
Ukrainos prezidentas atkreipė dėmesį, kad antradienį, vykstant NATO viršūnių susitikimo gynybos pramonės forumui, numatyta dešimtys jo dvišalių susitikimų su kitų šalių lyderiais, taip pat naujų susitarimų dėl dronų ir kitų susitarimų su partneriais pasirašymas.
„Toliau dirbsime stiprindami Ukrainos oro gynybą. Naujos sistemos, joms skirtos raketos ir gamybos licencijų klausimas – visa tai yra mūsų prioritetai. Esame dėkingi visiems, kurie konkrečiais veiksmais padeda Ukrainai“, – pridūrė jis.
Kaip skelbta, liepos 7–8 d. Ankaroje vyksta 36-asis NATO viršūnių susitikimas. Jame turėtų dalyvauti visų 32 Aljanso šalių vadovai, įskaitant JAV prezidentą. Pirmąją susitikimo dieną vyksta NATO viršūnių susitikimo gynybos pramonės forumas (NSDIF26).
Prieš viršūnių susitikimą NATO generalinis sekretorius Markas Rutte paragino sąjungininkes ir partnerius suteikti Ukrainai papildomų oro gynybos sistemų.
Taip pat planuojama, kad viršūnių susitikimo metu įvyks Ukrainos prezidento V. Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas, siekiant atnaujinti derybas dėl karo Ukrainoje pabaigos.
Zelenskis atskleidė, kas vyksta Kryme: rusai praranda ir laiką, ir pinigus
Ukrainos gynybos pajėgų operacijos Kryme rezultatas – sutrikdyta Rusijos logistika, perimta okupuoto pusiasalio kuro ir energetikos infrastruktūros kontrolė, duodamas interviu leidiniui „The Financial Times“ pasakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
JK pritaikė sankcijas Rusijos mokslininkams, siejamiems su cheminėmis atakomis
Jungtinė Karalystė (JK) pirmadienį paskelbė sankcijas septyniems Rusijos mokslininkams ir dviem tyrimų laboratorijoms, kurios, kaip teigiama, prisidėjo kuriant cheminius ginklus, panaudotus dviejų išpuolių metu.
Sankcijos nukreiptos prieš asmenis, dalyvavusius kuriant nervus paralyžiuojančią medžiagą „Novičiok“, kuri 2018 metais buvo panaudota per išpuolį prieš Anglijoje gyvenantį buvusį Rusijos šnipą, taip pat – cheminę medžiagą, kuria, manoma, 2024 metais Sibire nunuodytas Rusijos opozicijos aktyvistas Aleksejus Navalnas.
„Šios naujos priemonės tiesiogiai paliečia du pirmaujančius mokslinių tyrimų centrus ir pagrindinius asmenis, dalyvaujančius kuriant bei gaminant toksiškas chemines medžiagas“, – teigiama JK užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Rusijos agentai kaltinami 2018 metų kovą pietiniame Solsberio mieste panaudoję sovietų sukurtą nervus paralyžiuojančią medžiagą „Novičiok“ apnuodijant buvusį Rusijos šnipą Sergejų Skripalį ir jo dukrą.
Solsberio ataka, tapusi pirmuoju cheminio ginklo panaudojimu Europoje po Antrojo pasaulinio karo, sukėlė tarptautinį pasipiktinimą ir paskatino Vakarų valstybes masiškai išsiųsti Rusijos diplomatus.
S. Skripalis ir jo dukra išgyveno, tačiau vėliau mirė JK pilietė, kurios partneris rado išmestą kvepalų buteliuką; manoma, kad jame buvo „Novičioko“.
Tuo metu A. Navalnas, subūręs šimtus tūkstančių žmonių į protestus prieš Rusijos vadovybę, daugelį metų buvo aršiausias prezidento Vladimiro Putino oponentas šalies viduje.
2020 metais A. Navalnas prastai pasijuto skrydžio Sibire metu, o Vakarų laboratorijos padarė išvadą, kad jis buvo apnuodytas „Novičioku“.
A. Navalnas mirė 2024 metų vasarį Arkties kalėjimo kolonijoje, kur atlikinėjo 19 metų laisvės atėmimo bausmę. Jis mirė apsinuodijęs epibatidinu – nuodingųjų varlių toksinu, skelbė JK ir kitos Europos sąjungininkės. Rusija neigė kaltinimus, kad tai ji atsakinga už šią mirtį.
„Pakartotinis Rusijos cheminio ginklo naudojimas yra pasibjaurėtinas tarptautinės teisės pažeidimas ir tiesioginė grėsmė pasauliniam saugumui“, – pareiškė JK užsienio reikalų sekretorė Yvette Cooper.
Sankcijos pritaikytos Rusijos valstybiniam mokslinių tyrimų institutui „SC Signal“ ir šalies Karinės medicinos mokslinių tyrimų ir bandymų institutui „GNIII VM“.
Pasak Užsienio reikalų ministerijos, tarp sankcionuotų asmenų yra šių dviejų tyrimų institutų direktoriai ir techniniai specialistai.
Šis pranešimas paskelbtas prieš šią savaitę Ankaroje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą, kuris prasideda antradienį ir kuriame pagrindinis dėmesys bus skiriamas karui Ukrainoje.
JK užsienio reikalų ministerija nurodė, kad, tęsiantis Maskvos karui Ukrainoje, JK jau pritaikė sankcijas daugiau nei 3,4 tūkst. asmenų ir organizacijų.
Milžiniškas Ukrainos smūgis Rusijai: liepsnoja net 8 tanklaiviai
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nepilotuojamų sistemų pajėgos naktį smogė 8 degalus gabenusiems tanklaiviams, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos. Pasak Ukrainos kariuomenės, tai buvo vadinamojo Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivai.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų nepilotuojamų sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdi.
„Šešėlinis laivynas palieka pokalbį. Per vieną naktį 414-osios brigados „Madjaro paukščiai“ padalinio „Kairos“ operatoriai aptiko ir išvedė iš rikiuotės aštuonis Rusijos šešėlinio laivyno tanklaivius. Kova dėl degalų tiekimo Krymui Azovo jūroje tęsiasi“, – teigė kariškis.
Anot jo, naktį vykęs oro ir jūrų mūšis pasiekė „pramoninį lygį“ – buvo smogta 8 degalus gabenusių tanklaivių grupei, krovininiam laivui ir keltui.
R. Brovdi tvirtino, kad laivai buvo smarkiai apgadinti, juose kilo gaisrai.
Jo teigimu, visi tanklaiviai yra identifikuoti, jiems taikomos tarptautinės sankcijos. Kiekvieno jų dedveitas siekia apie 7 tūkst. tonų, ilgis – apie 140 metrų.
Be to, R. Brovdi nurodė, kad tą pačią naktį laikinai Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje nepilotuojamų sistemų pajėgos sėkmingai smogė dar 58 kariniams taikiniams.
Pasak jo, Kryme taip pat buvo pataikyta į energetikos mazgus, kurie „degė kartu su logistikos infrastruktūra“.
Budanovas kreipėsi į Krymo gyventojus: teks pakentėti, tai daroma dėl didelio tikslo
Ukrainos prezidento biuro vadovas Kyrylo Budanovas kreipėsi į Krymo gyventojus, ragindamas juos supratingai vertinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgių padarinius. Apie tai jis kalbėjo interviu portalui „RBC-Ukraina“.
Ukraina atskleidė, kas stabdo Lukašenką nuo puolimo: jis supranta, kuo viskas baigtųsi
Ukrainos prezidento biuro vadovas Kyrylo Budanovas pareiškė, kad šiuo metu nemato jokių grėsmės požymių iš Baltarusijos. Pasak jo, Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka supranta galimas įsitraukimo į karą prieš Ukrainą pasekmes, todėl toks scenarijus neatitinka jo interesų.
Ukrainos pajėgos neutralizavo 108 iš 123 Rusijos paleistų dronų
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 108 iš 123 Rusijos paleistų dronų, „Telegram“ tinkle pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.
Nuo pirmadienio 18 val. rusai puolė 123 „Shahed“ tipo koviniais dronais (įskaitant reaktyvinius), „Gerbera“, „Italmas“ ir imitaciniais dronais iš Kursko, Oriolo, Briansko, Primorsko-Achtarsko, Šatalovo ir Milerovo Rusijoje, laikinai užimto Donecko ir Čaudos laikinai okupuotame Kryme.
Ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų, elektroninės kovos ir bepiločių sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės.
Pirminiais duomenimis, iki antradienio 8.30 val. oro gynyba virš šalies šiaurės, pietų, vidurio ir rytų numušė arba nuslopino 108 dronus.
12 bepiločių orlaivių pataikė dešimtyje vietų, penkiose vietose nukrito nuolaužos. Ataka tęsėsi, oro erdvėje vis dar buvo keli priešo dronai.
Rusijoje – dar neregėti vaizdai: dėl benzino žmonės jau kimba vieni kitiems į atlapus
Rusijoje vis dažniau fiksuojami konfliktai degalinėse – dėl ilgų eilių ir degalų trūkumo vairuotojai jau kimba vieni kitiems į atlapus. Vietos žiniasklaida skelbia, kad kai kur kyla net muštynės, o į įsiplieskusius konfliktus tenka įsikišti policijai.
Rusijoje vis dažniau kyla muštynės net su ginklais – degalinėse daugėja konfliktų ir susirėmimų, skelbia „Telegram“ kanalas UNIAN.
Kaip skelbia Rusijos žiniasklaida, dėl sėkmingų Ukrainos tolimojo nuotolio smūgių Rusijos naftos sektoriui gyventojai priversti valandų valandas laukti eilėse prie degalinių, o neretai išvažiuoja taip ir nepasipildę degalų.
Kai kurie vairuotojai bando įsipilti degalų be eilės, todėl kartais kyla muštynės.
Padėtį dar labiau apsunkina tai, kad kai kuriose degalinėse gana laisvai interpretuojamas reikalavimas teikti pirmenybę pareigūnams. Tai kelia didelį kitų vairuotojų nepasitenkinimą.
Tuo metu ypač nepatenkintus gyventojus sulaiko policija.
Taip nutiko ir vienam vyrui Irkutske, kuris prieš kelias dienas bandė degalinėje pralįsti be eilės ir dar konfliktavo su vietos policijos pareigūnu.
Galiausiai jis buvo sulaikytas ir priverstas viešai atsiprašyti – tai užfiksuota vaizdo įraše.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1,2 tūkst. rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. liepos 7 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 412 250 karių, iš kurių 1,2 tūkst. buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 12 097 priešų tankus (+9), 24 899 šarvuotąsias kovos mašinas (+5), 45 508 artilerijos sistemas (+57), 1 917 raketų paleidimo sistemų, 1 478 oro gynybos sistemas (+5), 436 karo lėktuvus, 353 sraigtasparnius, 1 848 antžemines robotų sistemas (+15), 394 846 nepilotuojamuosius orlaivius (+2 129), 4 887 kruizines raketas (+37), 33 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 117 085 transporto priemones ir kuro cisternas (+399), 4 394 specialiosios įrangos vienetus (+5).
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Po kruvinos Rusijos atakos – Trumpo pareiškimas apie Putiną
JAV prezidentas Donaldas Trumpas liepos 6 d. pareiškė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas nori užbaigti karą Ukrainoje, nepaisant to, jog praėjus vos dviem dienoms po jųdviejų telefoninio pokalbio Rusija surengė kruviną oro ataką prieš Kyjivą.
„Financial Times“ įspėja: Putinas gali imtis 4 pavojingų žingsnių
Ukrainos tolimojo nuotolio smūgių kampanija sukėlė ne tik rimtą degalų krizę Rusijoje, bet ir sustiprino įspūdį, kad karo eiga pasikeitė. Tačiau, kaip rašo „Financial Times“, Ukrainos sąjungininkai netiki, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas bus pasirengęs tiesiog susitaikyti su pralaimėjimu. Todėl tikimasi tolesnės eskalacijos.
Belgorode – chaosas po Ukrainos smūgio: dega oro uostas, dingo elektra
Ukrainos raketos smogė Belgorodo oro uostui ir magistralinių dujotiekių eksploatavimo objektui, o Belgorodo srityje naktį buvo užfiksuotas elektros tiekimo sutrikimas, skelbia „The Kyiv Independent“.
Zelenskis įvardijo scenarijų, kuris priverstų Putiną bėgti iš Maskvos
Rusijos karas prieš Ukrainą galėtų baigtis greičiau, jei smūgiai Maskvai priverstų Rusijos vadovą Vladimirą Putiną palikti sostinę, interviu leidiniui „Financial Times“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Šiurpus Rusijos smūgis Kyjivui: iš po griuvėsių traukiami žmonių kūnai, aukų skaičius auga
Kyjive žuvusiųjų per didelio masto Rusijos ataką skaičius išaugo iki 19 – gelbėtojai iš po pastato griuvėsių ištraukė dar dviejų žmonių palaikus.
Ukraina smogė iš peties: Maskvos link paleisti šimtai dronų
Prieš svarbų NATO viršūnių susitikimą Turkijoje Ukraina paleido daugiau nei 400 dronų Rusijos sostinės kryptimi, antradienį pranešė Maskvos meras.
„Nuo vakaro iki 6 val. (vietos ir Lietuvos laiku) daugiau nei 430 dronų skrido Maskvos srities kryptimi“, – socialiniame tinkle „MAX“ paskelbė meras Sergejus Sobianinas.
Jis pridūrė, kad dauguma jų buvo numušti „tolimose prieigose“, o 36 buvo „sunaikinti artėjant prie Maskvos“.
Rusijos Belgorodo srityje per Ukrainos smūgius žuvo vienas žmogus, antradienį pranešė pareigūnai.
Tai įvyko po to, kai Maskva surengė atakas, per kurias Ukrainoje žuvo dešimtys žmonių NATO viršūnių susitikimo išvakarėse.
Šie išpuoliai pabrėžė Ukrainos naudojamus tolimojo nuotolio dronus daugiau nei dvejus metus trunkančiame kare, Rusijos pasienio teritorijoms vis dažniau patiriant apšaudymus ir Maskvai susiduriant su augančiu dronų atakų skaičiumi.
Laikinai einantis Belgorodo srities gubernatoriaus pareigas Aleksandras Šuvajevas teigė, kad keli Ukrainos raketų smūgiai buvo nukreipti į Belgorodo miestą ir aplinkinį rajoną.
„Belovskojės kaime, Belgorodo rajone, per pirmąjį raketos smūgį, deja, žuvo civilis gyventojas“, – valstybės remiamoje platformoje MAX pranešė A. Šuvajevas.
Jis pridūrė, kad atakos sukėlė gaisrą infrastruktūros objekte Belgorodo mieste, o įvykio vietoje dirba skubios pagalbos tarnybos.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas platformoje MAX pranešė apie seriją perimtų dronų aplink Rusijos sostinę.
Pateiktais duomenimis, buvo numušta apie 14 dronų, artėjusių prie miesto.
S. Sobianinas nurodė, kad į vietas, kur nukrito dronų nuolaužos, buvo išsiųsti skubios pagalbos tarnybų darbuotojai.
Apie aukas ar didelę žalą iškart nebuvo pranešta.
Rusija ir Ukraina pastaraisiais mėnesiais suintensyvino tolimojo nuotolio smūgius, abi pusės reguliariai praneša apie dronų atakas ir raketų paleidimus į teritorijas, esančias toli nuo fronto linijos.
Pirmadienį Rusijos smūgiai Ukrainoje nusinešė 30 gyvybių svarbaus NATO viršūnių susitikimo išvakarėse.
Ataka, kurios metu naudotos raketos ir dronai, buvo nukreipta į Kyjivą bei jo apylinkes, Sumus ir Zaporižią.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Kremliaus galvos skausmas nemažėja: veiklą sustabdė didžiausia Rusijos naftos perdirbimo gamykla
Po Ukrainos dronų atakos Omsko naftos perdirbimo gamykla, kuri yra didžiausia Rusijoje, sustabdė veiklą, skelbia „Reuters“, remdamasi šaltiniais.
Pirmadienio smūgis giliai Sibire esančiai naftos perdirbimo gamyklai buvo vienas iš toliausiai pasiekusių Ukrainos išpuolių viso rusų pradėto karo metu, kuris jau tęsiasi penktus metus.
Veiklos stabdymas šiame objekte, kuris yra didžiausias benzino gamintojas Rusijoje, greičiausiai dar labiau pablogins ir taip krizę išduodantį degalų trūkumą visoje šalyje.
„Omsko naftos perdirbimo gamyklos įrenginiai buvo apgadinti dėl (pirmadienio) atakos. Nė vienas gamyklos darbuotojas nenukentėjo“, – antradienį pareiškė diktatoriaus Vladimiro Putino atstovas Sibire Anatolijus Seriševas.
„Šiuo metu vertiname žalos mastą, o kompetentingos tarnybos organizuoja atstatymo darbus“, – pridūrė A. Seriševas, tačiau nepatikslino, kaip tai paveikė naftos perdirbimo gamyklos veiklą.
Gamyklai priklausanti bendrovė „Gazprom Neft“ į prašymą pateikti komentarą „Reuters“ iš karto neatsakė.
Šaltinių teigimu, per išpuolį užsidegė ir buvo apgadintas žalios naftos distiliavimo blokas CDU-10, kurio pajėgumas siekia 24 580 metrinių tonų per dieną ir kuris sudaro apie 38 proc. gamyklos gamybos pajėgumų.
Remiantis Sankt Peterburgo tarptautinės prekių biržos duomenimis, Omsko naftos perdirbimo gamykla nuo antradienio nutraukė benzino ir dyzelino pardavimą šioje biržoje.
Šaltiniai teigė, kad taip pat buvo sustabdytas dar vienas pirminio perdirbimo blokas – CDU-11. Jis sudaro 37 proc. gamyklos pajėgumų ir per dieną gali perdirbti 24 tūkst. tonų naftos.
Šaltiniai teigė, kad nors pats blokas nebuvo nukentėjęs, buvo sugadinti kai kurie jo veikimui būtini tinklo ryšiai. Jie nurodė, kad CDU-11, kuris pradėjo veikti 2023 m., netrukus turėtų atnaujinti darbą.
Omsko naftos perdirbimo gamykla turi du laikinai sustabdytus pirminio perdirbimo blokus – CDU-7 ir CDU-8, kurių kiekvieno gamybos pajėgumas siekia 10 tūkst. tonų. Teoriškai gamykla galėtų juos vėl paleisti.
Remiantis „Reuters“ šaltinių pateikta informacija, 2024 m. Omsko naftos perdirbimo gamykla perdirbo 22 mln. tonų naftos, arba apie 440 tūkst. barelių per dieną, pagamindama 5 mln. tonų benzino ir 8 mln. tonų dyzelino.