JAV kreipėsi į Ukrainą: prašo pagalbos
Jungtinės Valstijos paprašė Ukrainos pagalbos atremiant Irano dronų atakas Artimuosiuose Rytuose, ketvirtadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir pridūrė, kad nurodė suteikti ekspertų pagalbą.
Zelenskis apstulbo: Ukraina niekada neturėjo tiek raketų, kiek per 3 dienas buvo panaudota Irane
Per pirmąsias tris konflikto Artimuosiuose Rytuose dienas Irano smūgiams atremti buvo panaudota daugiau nei 800 raketų, skirtų oro gynybos sistemai „MIM-104 Patriot“, tuo tarpu Ukraina tiek jų neturėjo per visą karą su Rusija, ketvirtadienį pasitarime sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Žiemos paralimpiada startuoja boikotu dėl Rusijos dalyvavimo
Penktadienį prasideda Milano ir Kortinos žiemos paralimpiada, tačiau atidarymo ceremonijos atmosferą prislėgė septynių šalių, įskaitant Ukrainą ir Lietuvą, boikotas dėl kelių Rusijos sportininkų dalyvavimo varžybose.
Ukrainos komanda praleis ceremoniją Veronoje protestuodama prieš Tarptautinio paralimpinio komiteto (TPK) sprendimą leisti šešiems Rusijos ir keturiems Baltarusijos sportininkams varžytis su savo nacionalinėmis vėliavomis, o ne kaip neutraliems sportininkams.
Rusijai ir Baltarusijai buvo uždrausta dalyvauti 2022 metų Pekino žiemos paralimpiadoje po Maskvos invazijos į Ukrainą, nors jų atstovams buvo leista varžytis kaip neutraliems sportininkams Paryžiaus vasaros paralimpiadoje po dvejų metų.
Valerijus Suškevyčius, Ukrainos paralimpinio komiteto prezidentas, teigė, kad nors yra įsiutęs dėl sprendimo, visos paralimpiados boikotavimas būtų neproduktyvus.
„Jei mes nedalyvausime, tai reikštų, kad (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas galėtų skelbti pergalę prieš Ukrainos paralimpiečius ir prieš Ukrainą, pašalindamas mus iš žaidynių. Taip neatsitiks!“ – praėjusį mėnesį naujienų agentūrai AFP sakė 71 metų V. Suškevyčius.
Žaidynių organizatoriai ketvirtadienį patvirtino, kad septynios šalys boikotuos atidarymo ceremoniją, protestuodamos prieš sprendimą leisti Rusijos sportininkams pirmą kartą nuo 2014 metų varžytis su savo šalies vėliava.
„Mačiau skaičius nuo septynių iki penkiolikos. Tad leiskite man aiškiai įvardyti nacionalinius paralimpinius komitetus, kurie neatvyksta dėl politinių priežasčių, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Kortinoje sakė TPK atstovas Craigas Spence'as. – Tai Čekija, Estija, Suomija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Ukraina.“
C. Spence'as pridūrė, kad TPK gerbia sprendimą boikotuoti ceremoniją.
TPK sprendimas dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų sulaukė kritikos ir iš Europos politikų, o ES pareiškė, kad jos atstovas taip pat boikotuos ceremoniją.
TPK prezidentas Andrew Parsonsas praėjusią savaitę sakė, kad jis ir organizacija yra labai nusivylę dėl boikoto.
49-erių brazilas teigė, kad ceremonija neturėtų būti „politizuojama“, ir pridūrė, kad yra „įvairių būdų ir erdvių laisvai siųsti žinutes ir reikšti nuomones“.
Savo sprendimą jis pagrindė prisimindamas praėjusių metų rugsėjo mėnesio Generalinės asamblėjos balsavimą, kuriame buvo balsuota už abiejų šalių grįžimą su savo vėliavomis.
Jis pridūrė, kad praėjusių metų gruodį Sporto arbitražo teismo (CAS) priimtas sprendimas atvėrė kelią Rusijos ir Baltarusijos sportininkams teisėtai kvalifikuotis į žaidynes.
Šie argumentai vargu ar nuramins nerimą ir ar užkirs kelią protestams per žaidynes, rengiamas kas ketverius metus.
Vokietijos nacionalinio paralimpinio komiteto prezidentas Hansas-Joergas Michelsas praėjusią savaitę AFP sakė, kad jo organizacija nelieps sportininkams neprotestuoti.
„Kiekvienas sportininkas turėtų pats nuspręsti, ar ir kaip nori išreikšti savo nuomonę“, – sakė H.-J. Michelsas.
Dar neaišku, kokią formą įgaus tolesni protestai ceremonijoje, kurios tikslas paprastai yra skatinti vienybę ir harmoniją, taip pat nežinoma, kaip istorinėje Veronos arenoje žiūrovai priims Rusijos bei Baltarusijos sportininkus.
Daugiau nei 600 sportininkų
A. Parsonsas ir daugelis kitų – net ir tie, kurie simpatizuoja Ukrainai, – tikėsis, kad nepaprasti daugiau nei 600 sportininkų žygdarbiai ir istorijos nepasimes politiniame šurmulyje per 50-ąsias paralimpiados metines.
Sportininkai varžysis šešiose skirtingose sporto šakose trijose vietovėse. Šiaurės Italijoje kovo 6–15 dienomis vyksiantis renginys rengiamas iškart po Milano ir Kortinos žiemos olimpinių žaidynių.
Slidinėjimo kurortas Kortina d'Ampecas priims didžiąją dalį veiksmo: čia vyks vežimėlių akmenslydis, paralimpinis kalnų slidinėjimas ir paralimpinis snieglenčių sportas.
Milano arenoje „Santagiulia“ vyks paralimpinės ledo ritulio rungtynės, o paralimpinio biatlono ir paralimpinio slidinėjimo kroso varžybos vyks Val di Fieme.
Britų paralimpinis snieglentininkas Davy Zywas taps pirmuoju žmogumi, sergančiu motorinių neuronų liga, dalyvaujančiu žiemos paralimpiadoje.
Dukart vasaros paralimpiados aukso medalininkė Lauren Parker debiutuos žiemos žaidynėse, atstovaudama Australijai biatlono ir slidinėjimo kroso varžybose.
Salvadoro slidininkas Davidas Chavezas įeis į istoriją Val di Fieme, kai taps pirmuoju žmogumi iš Centrinės Amerikos šalies, dalyvaujančiu žiemos žaidynėse – tiek olimpinėse, tiek paralimpinėse.
Baltarusija paleido 15 politinių kalinių
Baltarusija ketvirtadienį paleido keliolika politinių kalinių, ir tai yra naujausias kalinių paleidimas, įvykdytas Jungtinėms Valstijoms spaudžiant dėl autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos oponentų.
Žmogaus teisių grupės teigia, kad daugiau nei 1,1 tūkst. A. Lukašenkos kritikų vis dar yra už grotų – daugelis jų buvo suimti per griežtą susidorojimą po ginčijamų 2020 metų rinkimų, kurie sukėlė beprecedenčius gatvės protestus dėl įtariamo balsų klastojimo.
A. Lukašenkos biuras pranešė, kad ketvirtadienį buvo paleista 18 žmonių, iš kurių 15 buvo nuteisti už „ekstremizmą“ – toks kaltinimas Baltarusijoje plačiai naudojamas prieš politinius oponentus.
Vienuolika iš paleistųjų yra moterys, įskaitant vieną nėščiąją, pridūrė prezidentūra.
Minskas pastaraisiais metais paleido šimtus žmonių, o Jungtinės Valstijos mainais pasiūlė ribotą sankcijų palengvinimą.
Žmogaus teisių grupės „Viasna“ duomenimis, šiuo metu Baltarusijoje yra 1,14 tūkst. politinių kalinių.
Šalies kalėjimų sistema garsėja slaptumu; daugelis kalinių ištisus mėnesius laikomi be ryšio su išoriniu pasauliu, o po paleidimo kenčia nuo rimtų sveikatos problemų.
Praėjusį mėnesį paleistas opozicijos politikas Mykola Statkevičius būdamas už grotų patyrė insultą, jam sunku kalbėti, sakė jo žmona.
Baltarusija yra artima Rusijos sąjungininkė, leidusi Maskvai naudoti savo teritoriją kaip trampliną 2022 metų plataus masto invazijai į Ukrainą.
Baltarusijai buvo pritaikytos Vakarų sankcijos dėl susidorojimo su protestuotojais ir paramos Maskvos karui.
Rusai iš artilerijos apšaudė Chersoną, žuvo žmogus
Rusijai iš artilerijos apšaudžius Chersoną, žuvo 79 metų vyras, pranešė Chersono srities prokuratūra.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo nusikaltimo.
Be to, ketvirtadienį dronas Chersono mieste numetė sprogmenį ant civilinių automobilių – trys transporto priemonės sudegė, dar viena buvo apgadinta. Per ataką sužeista 70-metė moteris.
Rusija vis labiau terorizuoja žmones Chersone tikslinėmis dronų atakomis.
Rusija ir Ukraina keičiasi belaisviais – viena kitai sugrąžins po 500
Maskva ir Kyjivas ketvirtadienį bei penktadienį paleis iš viso po 500 karo belaisvių, pranešė vyriausiasis Rusijos derybininkas, o šalies Gynybos ministerija nurodė, kad pirmaisiais 200 asmenų iš abiejų pusių jau apsikeista.
„Įvyks apsikeitimas karo belaisviais su Ukraina. 500 už 500“, – tinkle „Telegram“ parašė Rusijos derybininkas Vladimiras Medinskis. Jis pridūrė, kad tai yra dalis susitarimų, pasiektų Ženevoje vykusiose trišalėse Rusijos, Ukrainos ir Jungtinių Valstijų derybose.
Rusijos gynybos ministerija teigė, kad Jungtiniai Arabų Emyratai ir Jungtinės Valstijos padėjo tarpininkauti ketvirtadienį iškeičiant 200 nelaisvėn paimtų rusų karių į 200 ukrainiečių belaisvių.
Priduriama, kad Rusijos kariai buvo Baltarusijoje – artimoje Rusijos sąjungininkėje, besiribojančioje su Ukraina.
Maskva ir Kyjivas viso karo metu surengė kelis apsikeitimo belaisviais etapus – tai viena iš nedaugelio kariaujančių šalių bendradarbiavimo sričių.
Mainai yra vieni iš nedaugelio apčiuopiamų rezultatų derybose, kurias skatina ir kurioms tarpininkauja Vašingtonas, spaudžiantis susitarti dėl karo nutraukimo.
Atrodo, kad derybos įstrigo dėl pažangos stokos ir prasidėjusio karo Artimuosiuose Rytuose.
Kyjivas teigė, kad buvo preliminarus planas šią savaitę surengti derybas Abu Dabyje – vienoje iš vietų, į kurią smogė Irano raketos ir dronai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pasiūlė kitą susitikimą vietoj to surengti Šveicarijoje arba Turkijoje. Abiejose šiose šalyse vyko ankstesni derybų etapai.
Rusija ir Ukraina grąžina viena kitai po 200 karo belaisvių
Rusija ir Ukraina grąžina viena kitai po 200 karo belaisvių. Tai pranešė Gynybos ministerija Maskvoje, kuria remiasi agentūra „Reuters“.
Nepaisant ketverius metus trunkančio karo ir stringančios pažangos taikos derybose, abi pusės vis apsikeičia karo belaisviais ir žuvusių karių palaikais.
Pastarąjį kartą apsikeitimas vyko praėjusią savaitę.
Ukrainiečiai „iškepė“ rusų karo laivą „Admiral Essen“: gaisrą gesino 18 valandų
Ukrainiečiai „iškepė“ rusų karo laivą „Admiral Essen“: gaisrą gesino 18 valandų
Rusijos fregata „Admiral Essen“ po atakos nebegali smogti Ukrainai raketomis „Kalibr“, praneša UNIAN šaltiniai.
Kovo 2-osios naktį vykdytos atakos prieš Novorosijsko uostą metu Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) kartu su Gynybos pajėgomis pataikė į Rusijos fregatą „Admiral Essen“, kuri apginkluota aštuoniomis sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“.
Smūgis kliuvo į laivo vidurinį antstatą. Pranešama, kad pavyko pralaužti tankią oro gynybos sistemą aplink Novorosijsko įlanką ir uostą. Gaisras denyje tęsėsi apie 18 valandų, o tai rodo rimtus vidinius pažeidimus.
OSINT analitikų duomenimis, smūgis teko viduriniam laivo antstatui ir galėjo pažeisti svarbias valdymo sistemas.
Kas žinoma apie ataką Rusijos Novorosijsko uoste?
Ataka įvyko kovo 2-osios naktį, kai bepiločiai orlaiviai atakavo Rusijos karinę jūrų bazę Novorosijske. Būtent ten, po nuostolių Kryme, Rusija iš dalies perdislokavo Juodosios jūros laivyno laivus.
OSINT bendruomenės „CyberBoroshno“ analitikų duomenimis, vienas iš nukentėjusių laivų yra fregata „Admiral Essen“. Šį karinį laivą Rusija reguliariai naudojo „Kalibr“ raketų paleidimui į Ukrainos miestus.
Įdomu tai, kad „Admiral Essen“ jau anksčiau buvo tapęs atakų taikiniu karo metu. Konkrečiai, 2022 m. Ukrainos pajėgos jau buvo sudavusios smūgį šiam laivui, kai jis stovėjo Sevastopolyje.
Kokių pažeidimų patyrė fregata?
Remiantis palydovinių nuotraukų ir vaizdinės medžiagos analize, pagrindinis smūgis teko viduriniam laivo antstatui – vienai svarbiausių kovinės fregatos dalių, rašoma „24tv“. Būtent ten yra didžioji dalis radioelektroninės įrangos ir mūšio valdymo sistemų.
Tikėtina, kad po pataikymo detonavo pasyviųjų trukdžių leidimo įrenginiai PK-10, naudojami dipoliniams atšvaitams ir šiluminėms gaudyklėms paleisti. Tai galėjo sustiprinti laivo konstrukcijos pažeidimus.
„24 kanalo“ šaltiniai SBU patvirtino, kad smūgis teko viduriniam laivo antstatui. Dėl to:
- Sprogo šiluminių gaudyklių ir radiosignalo sklaidytuvų šaudymo įrenginiai;
- Sugadintas radioelektroninės kovos kompleksas TK-25, kuris aptinka radiolokacinę spinduliuotę ir sukuria trikdžius;
- Pažeisti taikinių apšvietimo radarai ZR-90 „Orech“, kurie yra laivo zenitinių raketų komplekso nutaikymo sistemos dalis;
- Tikėtina, apgadintas pagrindinis apžvalgos radaras „Fregat-M2M“, atsakingas už tolimą oro ir antvandeninių taikinių aptikimą.
Kallas perspėja apie Artimųjų Rytų karo poveikį Ukrainos gebėjimui apsiginti
Europos Sąjungos vyriausioji diplomatė Kaja Kallas perspėjo dėl karo Artimuosiuose Rytuose padarinių Ukrainos gebėjimui apsiginti nuo Rusijos.
„Yra aiškus poveikis karui Ukrainoje“, – sakė K. Kallas prieš ketvirtadienį įvyksiančią vaizdo konferenciją su ES užsienio reikalų ministrais ir jų kolegomis iš Persijos įlankos šalių.
Pasak jos, gynybos pajėgumai, įskaitant oro gynybą, perkeliami į Artimuosius Rytus, nors jų vis dar reikia Ukrainoje.
„Taip pat yra naftos kainos klausimas“, – sakė K. Kallas. Didesnė naftos kaina reiškia, kad Maskva uždirba daugiau pinigų iš degalų eksporto, kuriuos ji gali panaudoti savo karui Ukrainoje finansuoti.
ES užsienio reikalų vadovė paragino patvirtinti 20-ąjį bloko sankcijų paketą, į kurį įtrauktas draudimas teikti laivybos paslaugas, susijusias su Rusijos naftos eksportu.
Šis draudimas gali sumažinti Rusijos pajamas iš naftos, skiriamas karui finansuoti, sakė K. Kallas.
Tačiau ES užsienio reikalų ministrams iki šiol nepavyko vienbalsiai pritarti baudžiamosioms priemonėms dėl atkaklaus Vengrijos pasipriešinimo.
Zelenskis: derybos su Rusija stabdomos
Naujas JAV tarpininkaujamų derybų tarp Rusijos ir Ukrainos ratas, planuotas šią savaitę, buvo atidėtas dėl karo Artimuosiuose Rytuose, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Tuo tarpu Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės Artimuosiuose Rytuose siekia pasinaudoti Kyjivo patirtimi kovojant su iranietiškais dronais „Shahed“. Pasak V. Zelenskio, Rusija per daugiau nei ketverius savo karo prieš Ukrainą metus į kaimynę paleido dešimtis tūkstančių dronų „Shahed“. Iranas tokiais dronais atsako į bendrus JAV ir Izraelio smūgius Irano taikiniams.
Irano karas, trunkantis jau šeštą dieną, nukreipė tarptautinį dėmesį nuo didžiausio konflikto Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Vakarų vyriausybės ir analitikai teigia, kad Rusijos karas prieš Ukrainą nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių, o ženklų, kad metus trunkančios JAV vadovaujamos taikos pastangos greitai sustabdys kovas, nėra.
„Šiuo metu dėl situacijos, susijusios su Iranu, dar nėra reikiamų signalų trišaliam susitikimui, – vėlai trečiadienį sakė V. Zelenskis. – Tačiau kai tik saugumo situacija ir bendras politinis kontekstas leis mums atnaujinti tą trišalį diplomatinį darbą, tai bus padaryta.“
V. Zelenskis nurodė, kad įvairios šalys, įskaitant JAV, kreipėsi į Ukrainą pagalbos ginantis nuo Irano dronų. Jis teigė pastarosiomis dienomis kalbėjęsis su Jungtinių Arabų Emyratų (JAE), Kataro, Bahreino, Jordanijos ir Kuveito lyderiais apie galimą bendradarbiavimą.
Ukrainos pagalba, pasak jo, bus teikiama tik tuo atveju, jei tai nesusilpnins pačios Ukrainos gynybos ir suteiks Kyjivui papildomų svertų dedant diplomatines pastangas dėl Rusijos invazijos sustabdymo.
„Mes padedame gintis nuo karo tiems, kurie padeda mums, Ukrainai, pasiekti teisingą karo užbaigimą“, – sakė V. Zelenskis.
Ukrainos kariuomenė pastaruoju metu kai kuriuose maždaug 1 250 kilometrų ilgio fronto linijos taškuose stūmė Rusijos pajėgas atgal, praneša Karo studijų institutas (ISW).
Šis Vašingtone įsikūręs analitinis centras šią savaitę pranešė, kad per lokalizuotas Ukrainos kontratakas buvo išlaisvinta daugiau teritorijos, nei Ukrainos pajėgos prarado per paskutines dvi vasario savaites. Vertinama, kad nuo sausio 1 dienos atkovoti maždaug 257 kv. km teritorijos.
AFP žurnalistai: Dohoje ir Menamoje girdimi sprogimai
Virš Kataro sostinės Dohos ir Menamos Bahreine ketvirtadienį nuaidėjo sprogimai, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Persijos įlankos šalys tapo pasikartojančių Irano dronų ir raketų atakų taikiniu, atsakant į masinę JAV ir Izraelio oro kampaniją prieš Iraną.
Ukraina: Rusija smogė civilių laivui Juodojoje jūroje
Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad trečiadienį vakare Rusijos bepilotis orlaivis smogė civiliniam krovininiam laivui Juodosios jūros Čornomorsko uoste ir sužeidė kelis įgulos narius.
Per ketverius metus trunkantį karą Kyjivas ne kartą kaltino Maskvą atakomis prieš krovininius laivus, gabenančius maisto produktus į jos uostus Juodojoje jūroje ir iš jų.
„Kovo 4-osios vakarą Juodosios jūros vandenyse buvo užfiksuotas bepiločio orlaivio smūgis civiliniam laivui, plaukiojančiam su Panamos vėliava, kai šis išplaukė iš Čornomorsko uosto“, – sakė Odesos srities karinis gubernatorius Olehas Kiperas.
„Laivas gabeno kukurūzus. Per ataką buvo sužeisti keli įgulos nariai“, – sakė jis, pridurdamas, kad įgula buvo evakuota.
Jis nenurodė laivo pavadinimo ir sužeistųjų skaičiaus.
Maskva, neigianti, kad atakuoja civilius gyventojus, įspėjo, kad bet koks laivas, plaukiantis į Ukrainos uostus, gali būti laikomas gabenančiu karinį krovinį.
Rusijos invazija sutrikdė Ukrainos, stambios žemės ūkio produkcijos gamintojos, eksportą.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 136 iš 155 Rusijos bepiločių orlaivių
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 136 iš 155 bepiločių orlaivių, kuriuos Rusijos pajėgos paleido per naktinę ataką, prasidėjusią kovo 4-osios vakarą, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.
Kovo 4–5 d. naktį (nuo kovo 4 d. 18.30 val.) rusai puolė Ukrainą 155 smogiamaisiais bepiločiais orlaiviais, įskaitant „Shahed“, „Gerbera“, „Italmas“ ir kitokio tipo bepiločius. Skraidyklės buvo paleistos iš Briansko, Kursko, Milerovo ir Primorsko Achtarsko Rusijoje bei Hvardijskės ir Čaudos laikinai okupuotoje Krymo Autonominėje Respublikoje. Apie 100 iš jų buvo „Shahed“ bepiločiai orlaiviai.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacijos daliniai, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės karybos ir nepilotuojamų sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės. Preliminariais duomenimis, iki 8 val. oro gynybos daliniai numušė arba nuslopino 136 rusų bepiločius orlaivius.
Aštuoniose vietose fiksuoti 18-os smogiamųjų bepiločių orlaivių smūgiai, o trijose vietose krito numuštų bepiločių nuolaužos. Ataka tęsiasi, nes Ukrainos oro erdvėje vis dar yra keli rusų bepiločiai orlaiviai.
Zelenskis: Ukraina pasirengusi trišaliam susitikimui, kai tik tai leis saugumo padėtis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aptarė kontaktus su Amerikos puse su Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriumi Rustemu Umerovu ir akcentavo Ukrainos pasirengimą trišaliam diplomatiniam darbui, kai tik tai leis saugumo sąlygos.
Jis tai pareiškė vaizdo kreipimesi, trečiadienio vakarą pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Šiandien taip pat kalbėjausi su Rustemu Umerovu dėl jo kontaktų su Amerikos puse. Mes ir toliau praktiškai kasdien bendraujame su Jungtinėmis Valstijomis“, – sakė V. Zelenskis.
Pasak jo, dėl padėties, susijusios su Iranu, šiuo metu nėra būtinų signalų trišaliam susitikimui surengti.
„Tačiau kai tik saugumo padėtis ir platesnis politinis kontekstas leis mums atnaujinti trišalį diplomatinį darbą, tai bus padaryta. Ukraina tam pasirengusi“, – pabrėžė jis.
Jis taip pat padėkojo žvalgybai, prezidento kanceliarijai ir kitoms tarnyboms už „veiksmus, kurių imtasi siekiant sudaryti sąlygas tolesniems belaisvių mainams“.
„Stengiamės grąžinti visus mūsų žmones namo iš Rusijos nelaisvės. Tikimės gerų naujienų“, – nurodė V. Zelenskis.
Kaip jau skelbta, vasario 28 d. prezidentas pareiškė, kad Ukraina toliau rengiasi susitikimui trišaliu formatu ir kad buvo nustatytos derybininkų komandai skirtos atnaujintos gairės.
Putinas žada užsukti dujas Europai: „O kam laukti?“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija gali „jau dabar“ nutraukti dujų tiekimą Europos Sąjungai (ES) ir vietoj to pasitraukti į „patikimų partnerių“ rinkas. Jis ketina pavesti šalies vyriausybei išnagrinėti šį klausimą.
V. Putinas dujų kainų augimą Europos rinkoje aiškino „bendrąja situacija pasaulio rinkose, įskaitant naftos ir, šiuo atveju, dujų rinkas“.
„Todėl, kad atsirado klientų, kurie pasirengę pirkti tas pačias gamtines dujas aukštesnėmis kainomis, šiuo atveju dėl įvykių Artimuosiuose Rytuose, dėl Ormuzo sąsiaurio blokavimo ir taip toliau“, – sakė jis.
Kremliaus vadovas užsiminė, kad Rusijai naudingiau jau dabar pasitraukti iš Europos dujų rinkos, nelaukiant, kol ES pati visiškai atsisakys rusiškos žaliavos:
„Vis tiek jie, kaip dabar sakė, planuoja po mėnesio, 24-oji yra paskutinė diena, nuo 25-osios įvesti apribojimus rusiškų dujų pirkimui, įskaitant suskystintas, o po metų, 2027-aisiais, dar tolesnius apribojimus iki pat visiško draudimo. O dabar atsidaro kitos rinkos, ir galbūt mums naudingiau tiesiog dabar nutraukti tiekimą Europos rinkai. Pasitraukti į tas rinkas, kurios atsidaro, ir ten įsitvirtinti“, – svarstė V. Putinas.
Jis tikino, kad tame nėra „jokio politinio fono“:
„Na, jei mums vis tiek po mėnesio ar dviejų uždarys, tai ar ne geriau patiems dabar nutraukti ir išeiti ten, į tas šalis, kurios yra patikimos partnerės, ir ten įsitvirtinti? Bet tai nėra sprendimas. Tai šiuo atveju, kaip sakoma, mintys garsiai. Aš būtinai pavesiu vyriausybei, kad ji kartu su mūsų įmonėmis išnagrinėtų šį klausimą“, – pridūrė politikas.
ES planas visiškai atsisakyti rusiškų dujų
Primename, kad anksčiau Europos Sąjungos šalys suderino planą visiškai atsisakyti rusiškų dujų. Kaip praneša „Reuters“, atitinkamą sprendimą ES valstybių ministrai priėmė sausio 26 d.
Pagal susitarimą, rusiškų suskystintų gamtinių dujų (SGD) importas turi būti nutrauktas iki 2027 m. sausio 1 d. Tiekimą vamzdynais planuojama sustabdyti iki 2027 m. rugsėjo 30 d. Kartu dokumentas numato galimą draudimo tiekti dujas vamzdynais atidėjimą, tačiau ne ilgiau kaip iki 2027 m. lapkričio 1 d.
Planas buvo parengtas taip, kad jį būtų galima priimti be vienbalsio visų Europos Sąjungos šalių pritarimo. Prieš iniciatyvą pasisakė Vengrijos ir Slovakijos atstovai. Budapeštas jau pareiškė ketinantis šį sprendimą apskųsti Europos Teisingumo Teisme.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Trumpas apkaltino Zelenskį: jis trukdo susitarimui su Rusija
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį pavadino kliūtimi susitarimui su Rusija, kurios lyderis Vladimiras Putinas, anot jo, yra linkęs bendradarbiauti.
„Zelenskis turi susiimti ir sudaryti susitarimą“, – sakė D. Trumpas interviu leidiniui „Politico“.
D. Trumpas, grįždamas prie kalbos, kurią vartojo įtempto Baltųjų rūmų susitikimo metu prieš metus, kai jis ir viceprezidentas J. D. Vance'as viešai priekaištavo V. Zelenskiui, užsiminė, kad Ukrainos lyderis yra silpnoje pozicijoje ir turi eiti į kompromisus.
„Neįtikėtina, kad jis yra kliūtis“, – cituojamas D. Trumpas.
„Jūs neturite kortų. Dabar jis turi dar mažiau kortų“, – teigė jis.
„Manau, kad Putinas yra pasirengęs sudaryti sandorį“, – sakė D. Trumpas.
JAV prezidentas jau seniai teigia, kad Vašingtono parama Ukrainai yra nenaudinga Jungtinėms Valstijoms, ir praeityje žavėjosi V. Putinu, kurį rugpjūtį pakvietė susitikti Aliaskoje.
Naujausi D. Trumpo komentarai apie Ukrainą pasirodė po to, kai šeštadienį jis pradėjo karą su Izraeliu prieš Iraną, kuris, kaip manoma, JAV jau kainavo milijardus dolerių.
D. Trumpas pažadėjo nutraukti karą Ukrainoje pirmąją savo kadencijos dieną 2025 metų sausį, tačiau pripažino, kad šis tikslas jam pasirodė sunkus, Rusijai tęsiant atakas prieš Ukrainą.
JAV atsisakė imtis agresyvesnių veiksmų prieš V. Putiną, teigdamas, kad jis yra vienintelis lyderis, galintis derėtis su abiem pusėmis.