Čekijos šaudmenų iniciatyva Ukrainai bus peržiūrėta sausio 7 d., sako premjeras Babišas
Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas mano, kad šaudmenų iniciatyva Ukrainai iš principo buvo gera idėja, o jos mechanizmus sausio 7 d. aptars Valstybės saugumo taryba. Apie tai pranešė „Novinky“, informuoja „Ukrinform“.
Šaudmenų iniciatyva Ukrainai iš esmės buvo gera idėja, tačiau kyla klausimas, ar viskas buvo atlikta skaidriai, pirmadienį po vyriausybės posėdžio pareiškė A. Babišas. Jis paskelbė, kad padėtis bus aptarta sausio 7 d. numatytame Valstybės saugumo tarybos posėdyje – pirmajame šios institucijos susitikime nuo tada, kai šalyje pasikeitė vyriausybė.
„Šaudmenų iniciatyva iš principo buvo geras dalykas, tačiau kyla klausimas, ar joje nebuvo korupcijos“, – tvirtino A. Babišas. Jis atsisakė komentuoti iniciatyvos ateitį.
Čekijos premjeras tuo pačiu pareiškė apgailestavimą, kad sąjungininkai nepakankamai įvertino Čekiją, jog Praha turėtų „tinkamą poziciją taikos derybose“.
Kaip jau skelbta, Čekijos gynybos ministras Jaromíras Zuna praėjusį penktadienį paskelbė, kad šaudmenų iniciatyva bus tęsiama. Tačiau šį teiginį vėliau paneigė kiti vyriausybės pareigūnai.
Vokietijos gynybos ministras: Putinas nepasiruošęs taikai
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas mano, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas nėra suinteresuotas nutraukti karo Ukrainoje, rašo „Evropeiskaja Pravda“.
Prieš Kalėdas – Zelenskio įspėjimas dėl galimo masinio Rusijos puolimo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo, kad Rusija gali surengti masinį puolimą prieš Ukrainą Kalėdų dieną, gruodžio 25-ąją, praneša UNIAN.
V. Zelenskis pažymėjo, kad amerikiečiai ir vokiečiai labai siekė, jog būtų paskelbtos Kalėdų paliaubos.
Zelenskis prakalbo apie derybų su JAV rezultatus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis papasakojo apie preliminarius Ukrainos delegacijos darbo Majamyje rezultatus. Ten su Jungtinių Amerikos Valstijų atstovais buvo suderinti keli dokumentų projektai dėl karo nutraukimo. Be kita ko, buvo kalbama apie būsimas teisiškai privalomas saugumo garantijas Ukrainai, rašo UNIAN.
„Mūsų pagrindinis tikslas – teisinga taika ir karo pabaiga. Kol kas karas tęsiasi, tačiau mes darome viską, kad diplomatinėmis priemonėmis pasiektume pergalę. Bent jau diplomatinėmis priemonėmis. Tai darome tam, kad išsaugotume kuo daugiau mūsų didvyriškų karių, mūsų gynėjų“, – pažymėjo V. Zelenskis.
Valstybės vadovas pridūrė, kad Ukrainos derybų delegacija šiuo metu grįžta iš Majamio į Ukrainą, o jau ryte jis turės daugiau informacijos.
„Mano nuomone, viskas, ką galėjome padaryti dėl pirmųjų projektų, jau yra padaryta. Yra 20 plano punktų. Galbūt ne viskas idealu, tačiau planas egzistuoja“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.
Jis taip pat pažymėjo, kad yra parengtos saugumo garantijos tarp Ukrainos, Europos šalių ir JAV. Kalbama apie pagrindinį dokumentą.
„Taip pat yra atskiras dokumentas tarp mūsų ir Jungtinių Amerikos Valstijų – dvišalės saugumo garantijos. Būtent jos, kaip matome, turi būti svarstomos JAV Kongrese, su tam tikromis uždaromis detalėmis ir priedais“, – sakė V. Zelenskis.
„Mačiau pirmuosius rezultatus. Jei atvirai, ten beveik 90 proc. yra būtent tų priedų, kurie mums svarbūs – ko gali tikėtis mūsų kariuomenė ir Ukraina po tokių garantijų pasirašymo, kokie stiprūs galime būti. Visa tai atrodo pakankamai solidžiai“, – teigė prezidentas.
Jis patikslino, kad kalbama apie bendrą Ukrainos ir JAV darbą.
„Tai rodo, kad esame labai arti realaus rezultato“, – pridūrė valstybės vadovas.
Jis taip pat pranešė, kad parengtas pirmasis sutarties dėl Ukrainos atkūrimo projektas.
„Iš esmės, mano nuomone, pagrindinis visų dokumentų paketas jau parengtas. Yra keletas dalykų, kuriems mes nesame pasirengę. Taip pat yra dalykų, dėl kurių, esu įsitikinęs, nėra pasirengę ir rusai. Amerikiečiai dabar liko derėtis su ta puse – su Rusijos atstovais. Jie kalbėsis, o tada mes iš jų gausime grįžtamąjį ryšį“, – pranešė V. Zelenskis.
Prezidentas pridūrė, kad JAV prašo kol kas viešai neatskleisti nesuderintų dokumentų formatų detalių.
ES pervedė Ukrainai dar 2,3 mlrd. eurų pagalbos
Ukraina gavo papildomą 2,3 mlrd. eurų vertės finansinę paramą iš Europos Sąjungos (ES), skirtą šalies finansams ir viešajam administravimui paremti, pirmadienį paskelbė Europos Komisija (EK).
Ukraina jau beveik ketverius metus ginasi nuo Rusijos visapusiškos invazijos. Nuo Rusijos puolimo pradžios 2022 m. vasario mėnesį ES ir jos valstybės narės pažadėjo skirti šimtų milijardų eurų vertės paramą, įskaitant karinę pagalbą, finansinę paramą ir pagalbą pabėgėliams ukrainiečiams.
Vienas iš pagrindinių ES finansavimo įrankių yra vadinamoji Ukrainos priemonė (angl. Ukraine Facility), kurios biudžetą sudaro iš viso 50 mlrd. eurų. Pasak Komisijos, ši priemonė skirta remti Ukrainos „atsigavimą, reformas ir kelią link narystės ES“.
Be to, ES skiria apie 18,1 mlrd. eurų pagal neeilinę pajamų spartinimo paskolų iniciatyvą (angl. Extraordinary Revenue Acceleration, ERA) – tai bendros Didžiojo septyneto (G7) šalių pastangos finansiškai remti Ukrainą.
Šios lėšos gaunamos iš palūkanų, uždirbtų iš įšaldyto ES laikomo Rusijos valstybės turto.
Ukraina gavo iš Lietuvos visą šiluminę elektrinę per ES civilinės saugos mechanizmą
Europos Komisija sėkmingai įvykdė vieną iš didžiausių istorijoje koordinuotų logistikos operacijų – iš Lietuvos į Ukrainą pristatė visą reikalingą įrangą šiluminei elektrinei. Apie tai pranešė Ukrainos energetikos ministerija.
„Sudėtinga operacija truko 11 mėnesių, per juos buvo pristatytos 149 įrangos siuntos, kurių bendras svoris siekė 2 399 tonas. 40 iš jų buvo didelių gabaritų kroviniai, įskaitant itin sunkius transformatorius ir statorius, kurių kiekvieno svoris siekė apie 172 tonas. Lenkijos vyriausybės strateginių atsargų agentūros parama buvo labai svarbi užtikrinant sudėtingą šių komponentų transportavimą“, – teigiama pranešime.
Norvegijos kariuomenės vadas: Putino tikslai Ukrainoje nepasikeitė
Rusija neatsisakė savo karinės agresijos prieš Ukrainą ambicijų ir toliau jas visapusiškai įgyvendins, naudodama įvairius metodus, interviu „Ukrinform“ pareiškė Norvegijos ginkluotųjų pajėgų vadas Eirikas Kristoffersenas.
„Nemanau, kad (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino tikslai pasikeitė nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 m. vasarį: jis nori, kad daugiau Ukrainos taptų Rusijos dalimi, turėti Rusijai palankų režimą Kyjive ir neleisti jokio Ukrainos suartėjimo su Vakarais saugumo srityje“, – sakė E. Kristoffersenas.
Tačiau generolas pabrėžė, kad Rusijai nepavyko pasiekti nė vieno iš savo agresyvių tikslų, o tai reiškia, kad Ukraina vis dar atremia Rusijos puolimą, prezidentas (Volodymyras) Zelenskis vis dar yra valdžioje, Ukraina remia savo prezidentą, o Suomija ir Švedija įstojo į NATO, tad NATO lyginant su 2022 m. vasariu išsiplėtė.
E. Kristoffersenas netiki, kad ir pastaruoju metu V. Putino tikslai būtų pasikeitę.
„Net ir susidurdamas su realybe mūšio lauke, jis toliau sieks savo tikslų. Ir tai darys įvairiais būdais. Taigi dabar, 2025 m. pabaigoje, svarbiausia, ką darome, yra Ukrainos rėmimas vykstančioje kovoje. Nes nematau jokių ženklų, kad Rusija būtų pakeitusi savo ambicijas“, – sakė generolas.
Jis tvirtino, kad taika „turi būti pasiekta Ukrainos sąlygomis, kitaip tai nebus ilgalaikė taika“.
E. Kristofferseno teigimu, svarbiausias Europos saugumo prioritetas yra nuolatinė parama Ukrainai kovoje su Rusijos agresija.
Rusija apie derybas su JAV: daroma „lėta pažanga“
Maskva pirmadienį pareiškė, kad derybose su Jungtinėmis Valstijomis dėl plano, kaip užbaigti karą Ukrainoje, daroma „lėta pažanga“.
„Stebima lėta pažanga“, – valstybinė žiniasklaida pranešė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas, po to, kai Rusija ir Ukraina išsiuntė derybininkus į Majamį atskiroms deryboms su JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniu Steve'u Witkoffu ir žentu Jaredu Kushneriu.
JAV senatoriai įvardijo vienintelį kelią į taiką
Rusija negali pasiekti lemiamos pergalės kare su Ukraina, o tolesni JAV bandymai primesti taiką per nuolaidas tik paskatins Rusijos vadovą Vladimirą Putiną toliau plėstis. Todėl vienintelis kelias į teisingą karo pabaigą yra Ukrainos pozicijų stiprinimas. Tokią nuomonę „The Washington Post“ išreiškė demokratė Jean Shaheen ir respublikonas Mitchas McConnellas – JAV Senato nariai.
Jie teigia, kad jei Ukraina būtų gavusi naikintuvus, oro gynybos sistemas ir tolimojo nuotolio ginkluotę tuo metu, kai pirmą kartą dėl to kreipėsi į buvusį JAV prezidentą Joe Bideną, ji tikriausiai jau būtų pasiekusi lemiamą pergalę ir ilgalaikę taiką.
Be to, dėl šių svyravimų užsitęsęs karas suteikė Kinijai, Iranui ir Šiaurės Korėjai naujų priežasčių abejoti JAV patikimumu ir galia.
„Laimei, prezidentas Donaldas Trumpas dar turi galimybę užbaigti šį konfliktą Ukrainai, Amerikai ir Vakarams naudingomis sąlygomis. Tačiau jis neturėtų pakartoti tos pačios klaidos, kurią 2022 m. padarė jo pirmtakas“, – rašoma straipsnyje.
Senatorių teigimu, JAV administracijos atstovai tvirtina, kad Pokrovsko „kritimas“ yra savotiškas Ukrainos ateities indikatorius, tačiau šis miestas iki šiol nėra užimtas. Per pusantrų metų bandymų užimti šį palyginti nedidelį miestą, pasak jų, Rusija patyrė milžiniškų materialinių ir žmogiškųjų nuostolių.
„Rusai moka nepaprastai didelę ekonominę kainą už Putino šlovės ir kraujo troškimą. Rusijos pajamos iš naftos ir dujų sumažėjo daugiau nei 30 procentų dėl smūgių energetikos infrastruktūrai. Kremlius parduoda auksą, siekdamas stabilizuoti finansus ir apsaugoti elitą nuo realios karo kainos. Apie ketvirtadalis Rusijos įmonių jau bankrutavo arba yra ties bankroto riba. Rusija negali sau leisti šio karo, tačiau gali jį vilkinti“, – rašoma „The Washington Post“.
JAV senatorių nuomone, V. Putinas vilkina karą ne todėl, kad tai apgalvota taktika, o todėl, kad jis nepajėgia pasiekti lemiamos pergalės. Jis tikisi, jog lėtas karas suskaldys Vakarus.
„Vietoj to Jungtinės Valstijos turi stovėti petys į petį su Europos sąjungininkais, kurie reikšmingai investuoja į savo gynybą ir jau viršija Amerikos paramą Ukrainai. Jei taika ir atneš ekonominių dividendų, jie bus susiję su bendradarbiavimu su novatoriška, proeuropietiška Ukraina ir atgimusia Europa, o ne su bankrutuojančia ir atsilikusia Rusija“, – teigia J. Shaheen ir M. McConnellas.
Jie kritikavo derybų procesą, kurį veda JAV specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas, pažymėdami, kad Rusija beveik nepasistūmėjo į priekį sausumos puolime prieš Ukrainą ir taip pat nepadarė jokios pažangos derybose.
Senatoriai pabrėžia, kad Kongresas turi visą eilę dvipartinių priemonių, kuriomis galima sustiprinti spaudimą Putinui. Tuo pat metu būtina ir toliau remti Ukrainą karine pagalba.
„Putinas tikisi, kad JAV įtikins save, jog Ukraina negali laimėti. Pastarieji ketveri metai įrodo priešingai. Ukraina pranoko visus lūkesčius, įskaitant ir mūsų pačių. Kyjivas nepralaimi, o Maskva nelaimi. Dabar atėjo eilė Vašingtonui atsakyti į Ukrainos ryžtą aiškumu ir ryžtingumu, kurių reikalauja ši akimirka“, – pabrėžė straipsnio autoriai.
ES pratęsė ekonomines sankcijas Rusijai dar šešiems mėnesiams
Pirmadienį, gruodžio 22 d. Europos Sąjungos Taryba pratęsė ekonomines ribojamąsias priemones Rusijai dėl jos karo prieš Ukrainą dar šešiems mėnesiams, iki 2026 m. liepos 31 d. Kaip informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“, apie tai pranešė ES Tarybos spaudos tarnyba.
„Atsižvelgdama į besitęsiančius Rusijos Federacijos veiksmus, destabilizuojančius padėtį Ukrainoje, Taryba šiandien atnaujino ES ribojamąsias priemones dar 6 mėnesiams, iki 2026 m. liepos 31 d.“, – rašoma paskelbtame pranešime.
Pažymima, kad šios ekonominės sankcijos pirmą kartą buvo įvestos 2014 m., o nuo 2022 m. vasario buvo gerokai išplėstos, reaguojant į nepagrįstą ir neteisėtą Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą.
Jas šiuo metu sudaro platus sektorinių priemonių spektras, įskaitant ribojimus tokiose srityse, kaip prekyba, finansai, energetika, technologijos, dvejopo naudojimo prekės, pramonė, transportas ir prabangos prekės.
Jos taip pat apima draudimą importuoti arba gabenti jūra žalią naftą ir tam tikrus naftos produktus iš Rusijos į ES, keleto Rusijos bankų pašalinimą iš SWIFT sistemos ir kelių Kremliaus remiamų dezinformaciją skleidžiančių žiniasklaidos priemonių transliacijų ir leidimų sustabdymą bloke. Be to, konkrečios priemonės leidžia ES kovoti su bandymais apeiti sankcijas.
„Kol neteisėti Rusijos Federacijos veiksmai toliau pažeidžia pagrindines tarptautinės teisės taisykles, įskaitant, visų pirma, draudimą naudoti jėgą, tikslinga palikti galioti visas ES įvestas priemones ir, prireikus, imtis papildomų priemonių“, – teigiama pranešime.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, ES, reaguodama į veiksmus, kenkiančius arba keliančius grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, 2014 m. kovo 17 d., prasidėjus Rusijos Federacijos agresijai prieš Ukrainą, įvedė ribojamąsias priemones.
Nuo to laiko ES Taryba pratęsia šias sankcijas kas šešis mėnesius. Jos numato kelionių ribojimus, turto įšaldymą ir draudimą suteikti į sankcijų sąrašą įtrauktiems asmenims ir subjektams prieigą prie lėšų ar kitokių ekonominių išteklių.
Ribojamosios priemonės, kurias ES pritaikė reaguodama į krizę Ukrainoje, taip pat apima ekonomines sankcijas, nukreiptas prieš konkrečius Rusijos ekonomikos sektorius, bei ribojamąsias priemones, kuriomis reaguojama į neteisėtą Krymo ir Sevastopolio okupaciją.
Ukrainos parlamentas sudarys darbo grupę dėl galimybės rengti prezidento rinkimus karo padėties sąlygomis
Aukščiausiojoje Radoje sudaroma darbo grupė, skubiai nagrinėsianti galimybę karo padėties metu surengti prezidento rinkimus Ukrainoje, „Telegram“ platformoje pranešė partijos „Tautos tarnas“ parlamentinės frakcijos vadovas Davydas Arachamija.
Pasak jo, diskusijos vyks Aukščiausiosios Rados Valstybės valdžios organizavimo, savivaldos, regioninės plėtros ir miestų planavimo komitete, posėdžiuose dalyvaus visų parlamentinių frakcijų ir grupių, Centrinės rinkimų komisijos, piliečių organizacijų, dirbančių rinkimų klausimais, atstovai.
D. Arachamija pridūrė, kad komiteto posėdžio data ir laikas bus paskelbti vėliau, bei pažadėjo, kad bus pakviesti dalyvauti ir žiniasklaidos atstovai.
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad gavęs partnerių organizacinę paramą yra pasirengęs surengti rinkimus Ukrainoje karo padėties metu. Tačiau, pasak prezidento, rinkimai nebus rengiami Rusijos laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose.
Kremlius: JAV žvalgybos ataskaitos apie Putino tikslus yra neteisingos
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pasak Kremliaus atstovo, nenori užkariauti visos Ukrainos ir atsiimti Sovietų Sąjungai priklausiusių Europos dalių, praneša agentūra „Reuters“.
Jei „Reuters“ cituoti šaltiniai yra tikslūs, tai JAV žvalgybos išvados yra neteisingos, pirmadienį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Tai visiškai netiesa“, – pridūrė jis. Anot D. Peskovo, Maskva nežino, kiek patikimi yra „Reuters“ cituoti šaltiniai.
„Reuters“, remdamasi šešiais neįvardytais šaltiniais, anksčiau pranešė, jog JAV žvalgyba toliau įspėja, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neatsisako savo tikslų. Jis esą nori užkariauti visą Ukrainą ir susigrąžinti Sovietų Sąjungai priklausiusias Europos dalis. Tai apima ir NATO nares.
Po muitinės patikrinimo Švedija paleido sankcionuotą Rusijos laivą
Švedijos muitinė paleido sankcionuotą Rusijos laivą „Adler“, savaitgalį muitinės pareigūnams atlikus jo patikrą, pranešė „Reuters“.
„Prokuroras nusprendė nepradėti tyrimo dėl įtariamo sankcijų pažeidimo. Todėl laivui leista išplaukti“, – sakė muitinės tarnybos atstovas.
LSEG sekimo duomenys rodo, kad laivas vėl juda į šiaurę palei vakarinę Švedijos pakrantę. „Adler“ yra Europos Sąjungos (ES) sankcijų sąraše, jam ir jo savininkei „M Leasing LLC“ taip pat taikomos JAV sankcijos dėl įtariamo dalyvavimo ginklų kontrabandoje, rodo sankcionuotų įmonių ir asmenų duomenų bazė „OpenSanctions“.
Švedijos muitinės tarnyba atsisakė atskleisti, kokį krovinį vežė „Adler“, kai gruodžio 15 d. išplaukė iš Sankt Peterburgo į nežinomą vietą.
Švedijos muitinės pareigūnai sekmadienį pranešė, kad valdžios institucijos sulaikė Rusijos krovininį laivą „Adler“, penktadienį dėl variklio problemų išmetusį inkarą Švedijos vandenyse netoli šalies pietvakarinio Hioganeso miesto. Ankstesnę dieną Švedijos muitinės tarnybos ir pakrančių apsaugos atstovai atliko patikrinimą laive „Adler“.
Atleidus Jermaką iš Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pareigų jo patarėjai dirba toliau
Atleidus Andrijų Jermaką iš Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pareigų, buvo atleisti ir jo padėjėjai bei patarėjai, tačiau Serhijus Leščenka, Mychailo Podoliakas ir Oleksandras Bevzas buvo perkelti į kitas pareigas prezidento kanceliarijoje.
Apie tai pranešė prezidento kanceliarija. Ji patikslino, kad S. Leščenka, M. Podoliakas ir O. Bevzas „dalyvauja derybų procese ir buvo perkelti į kitas pareigas kanceliarijoje“. Vėliau per televiziją S. Leščenka sakė, kad jis ir M. Podoliakas dabar eina prezidento kanceliarijos patarėjų pareigas.
„Kai išėjo biuro vadovas, išėjo ir jo patarėjai. Dabar biuro vadovo nebėra. M. Podoliakas ir aš vėl buvome paskirti prezidento kanceliarijos patarėjais“, – sakė S. Leščenka ir pridūrė, kad prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojai ir žemesnio rango pareigūnai toliau dirba kaip anksčiau.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lapkričio 28 d. atleido prezidento kanceliarijos vadovą A. Jermaką, pateikusį atsistatydinimo pareiškimą po kovos su korupcija biuro NABU detektyvų atliktos kratos jo namuose. A. Jermakas buvo laikomas įtakingiausiu žmogumi Ukrainoje po prezidento A. Zelenskio. Tuo metu aukščiausi JAV pareigūnai sakė, kad korupcijos skandalas susilpnino Ukrainos pozicijas derybose su Rusija.
Vance’as pripažįsta: Ukrainos pareigūnai neatmeta Donecko praradimo
JAV viceprezidentas J. D. Vance’as pranešė apie pažangą taikos derybose dėl Ukrainos, tačiau pabrėžė, kad kol kas negali užtikrintai pasakyti, jog taikus susitarimas bus pasiektas. Interviu portalui UnHerd jis įvardijo pagrindines problemines derybų vietas ir nurodė, kuri pusė labiausiai trukdo pasiekti galutinį susitarimą.
Pasak J. D. Vance’o, jis gavo naujausią informaciją iš derybininkų ir pabrėžė, kad „esminis proveržis yra tai, jog dabar visi klausimai aptariami atvirai“.
„Yra šiek tiek užuominų ir nutylėjimų žaidimo, slėpimosi už dirbtinių klausimų, nenoro atskleisti savo kortų. Tai būdinga visoms sudėtingoms deryboms. Tačiau tai, ką pastarosiomis savaitėmis matome iš ukrainiečių ir rusų pusės, yra tikras supratimas, kas yra nediskutuotina, o kas – ne“, – sakė jis.
Tačiau, nors J. D. Vance’as pripažino, kad derybose matoma pažanga, į klausimą apie taikos pasiekimą jis atsakė dviprasmiškai:
„Šiandien sėdėdamas čia negaliu užtikrintai pasakyti, kad pasieksime taikų sprendimą. Manau, kad yra nemaža tikimybė, jog taip nutiks, bet taip pat yra nemaža tikimybė, kad ne.“
Vance’as pažymėjo, kad Rusija siekia teritorinės Donecko regiono kontrolės, o Ukraina tai vertina kaip rimtą nacionalinio saugumo problemą.
Tuo pat metu, anot jo, Ukrainos atstovai „privačiai pripažįsta, kad galutiniame rezultate Donecko regioną greičiausiai praras – tačiau kalbant apie galutinį rezultatą, tai gali įvykti po 12 mėnesių arba vėliau“.
Todėl teritorinių nuolaidų klausimas, J. D. Vance’o teigimu, išlieka viena reikšmingiausių kliūčių derybose.
J. D. Vance’as taip pat nurodė, kad tarp derybų temų išlieka Zaporižios atominės elektrinės kontrolė, okupuotose teritorijose gyvenančių ukrainiečių statusas bei Ukrainos atstatymo klausimas.
„Kas kontroliuos Zaporižios atominę elektrinę? Ar ji gali būti valdoma bendrai? Ar ją turėtų kontroliuoti viena ar kelios šalys? Kas galiausiai nutiks Ukrainoje likusiems etniniams rusams? Kas nutiks Rusijoje gyvenantiems etniniams ukrainiečiams? O ukrainiečiams, kurie šiuo metu yra [Rusijos okupuotose] teritorijose, bet nori gyventi Ukrainoje?“ – klausimus vardijo jis.
Mariupolyje griaudėjo sprogimai
Pranešama, kad dviejuose laikinai okupuoto Mariupolio rajonuose nugriaudėjo vitrinė sprogimų.
Apie tai platformoje „Telegram“ rašė Okupacijos tyrimų centro vadovas Petro Andriuščenko.
„Mariupolis. Virtinė sprogimų. Centrinis ir Primorsko rajonai. Danguje matome oro gynybos veikimo pėdsakus. Išsamesnius duomenis dar tikriname“, – įraše teigė jis.
Kaip skelbta anksčiau, okupantai iš Rusijos pietryčių Ukrainos uostamiestį Mariupolį ir aplinkinius kaimus pavertė kariniu-logistiniu centru.
Lenkijos užsienio reikalų ministras atmeta Rusijos ir NATO karą
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis nemano, kad kils Rusijos ir NATO karas ar kad JAV išves kariuomenę iš Europos. Sekmadienį interviu Čekijos savaitraščiui „Respekt“ Lenkijos aukščiausiasis diplomatas taip pat pakomentavo gruodžio pradžioje Baltųjų rūmų paskelbtą Amerikos nacionalinio saugumo strategiją (NSS), nustatančią JAV užsienio ir saugumo politiką valdant Donaldo Trumpo administracijai.
R. Sikorskis sakė sutinkantis su daugeliu NSS išdėstytų punktų, įskaitant tuos, kurie susiję su ištekliais ir saugumu. Jis pridūrė, kad 33 puslapių dokumente pateikiama daugeliu atžvilgių realistiška analizė, nors kai kurie ideologiniai elementai yra prieštaringi.
Pasak ministro, dokumente išdėstyta JAV pozicija neturėtų stebinti. Jis pabrėžė, kad Vašingtonas „turi daugiau spręstinų problemų“, o Europa privalo prisiimti didesnę finansinę atsakomybę už savo saugumą, bei atkreipė dėmesį į Lenkijos išlaidas gynybai, padidintas nuo 2 proc. iki beveik 5 proc. bendrojo vidaus produkto.
Kalbėdamas apie galimą Rusijos karinės agresijos išplitimą, R. Sikorskis teigė netikintis, kad prezidentas Vladimiras Putinas rizikuotų pradėti karą su NATO, nes pasibaigus karui Ukrainoje Maskvai reikės laiko persiginkluoti kitam konfliktui, tačiau Aljansas irgi turi laiko sustiprinti savo armijas.
R. Sikorskis taip pat abejojo, kad Vašingtonas išves savo karius iš Europos. Diplomatas teigė netikintis, kad taip įvyktų, bei pabrėžė, kad Europos Sąjunga (ES) nuo pirmosios D. Trumpo kadencijos padvigubino karines išlaidas.
Ministras atsisakė komentuoti platesnę nepublikuotą NSS versiją, kurią praėjus kelioms dienoms po oficialaus dokumento paskelbimo citavo specializuotas JAV leidinys „Defence One“. Dokumente neva minima Lenkija, Austrija, Italija ir Vengrija kaip šalys, su kuriomis Vašingtonas turėtų glaudžiau bendradarbiauti, kad atitolintų jas nuo ES. R. Sikorskis tokius pranešimus vadino spėlionėmis, į kurias jis negalįs atsakyti.
Rusija dar kartą smogė Odesos srities uosto ir energetikos infrastruktūrai
Naktį iš gruodžio 21-osios į 22-ąją Rusija dar kartą smogė Odesos srities uosto ir energetikos infrastruktūrai. Vienas iš taikinių buvo uostas „Pivdennyj“, kuriame užsidegė konteineriai su miltais ir augaliniu aliejumi.
Apie tai pranešė RBK-Ukraine, remdamasi Ukrainos vicepremjero, atsakingo už šalies atkūrimą, Oleksijaus Kulebos pranešimu „Telegram“ kanale.
„Priešas nenustoja smogti Odesos sričiai. Rusija siekia sunaikinti jūrų logistiką, sistemingai atakuodama uostų ir energetikos infrastruktūrą. Šiąnakt vėl atakuoti uostai ir energetikos objektai“, – teigė O. Kuleba.
Pasak jo, po priešo smūgio uoste „Pivdennyj“ kilo gaisras – užsiliepsnojo apie 30 konteinerių su miltais ir augaliniu aliejumi.
Šiuo metu uosto darbuotojai kartu su specialiosiomis tarnybomis dirba įvykio vietoje ir likviduoja apšaudymo padarinius.
Be to, dėl apgadintų energetikos infrastruktūros objektų daugiau nei 120 tūkst. Odesos srities vartotojų liko be elektros.
Avarinės tarnybos jau pradėjo atstatymo darbus. Kritinės infrastruktūros objektai prijungti prie alternatyvių elektros šaltinių, regione užtikrinamas šilumos ir vandens tiekimas.
Atstatymo darbai vyksta ir Žytomyro srityje, kur dėl apšaudymo buvo apgadinta geležinkelių infrastruktūra. Sužeisti du traukinių mašinistai, jiems suteikiama būtina medicinos pagalba.
Maskva skelbia „pergales“, tačiau Siverskas vis dar ginamas
Rusijos kariuomenė bando išplėsti savo placdarmą netoli Serebriankos ir Dronivkos gyvenviečių. Padėtis į šiaurės rytus nuo Siversko yra itin sudėtinga.
Apie tai praneša RBK-Ukraine, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Desantinių–šturmo pajėgų (DŠP) 7-uoju korpusu.
81-osios atskirosios aeromobiliosios brigados, priklausančios 7-ajam greitojo reagavimo korpusui, daliniai ir toliau išlaiko savo pozicijas bei naikina Rusijos pajėgas – tiek gyvąją jėgą, tiek techniką.
Pasak brigados, Rusijos kariai toliau mėgina perkelti personalą per Siverskio Doneco upę iš Serebriankos girininkijos rajono. Vien per pastarąsias dvi dienas 81-osios brigados bepiločių sistemų padaliniai sunaikino dvi valtis kartu su jose buvusiais priešo desantininkais.
Priešas ypač suaktyvėjo Siverskio Doneco ruože – upę jis bando kirsti nedidelėmis grupėmis.
Pagrindinis Rusijos pajėgų tikslas išlieka visiška Serebriankos ir Dronivkos gyvenviečių kontrolė. Jų užėmimas leistų šias vietoves naudoti kaip placdarmus karių ir technikos telkimui bei tolesniam puolimui, siekiant užimti aukštumas prie Zakytno ir Platonivkos.
Taip pat paviešintas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota 81-osios brigados kovinė veikla Serebriankos rajone ir Dronivkos–Zakytno ruože. Kadruose matyti, kaip sunaikinami Rusijos kariai, bandę išlaipinti desantą iš šarvuotos kovos mašinos.
Gruodžio 11 d. Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas dar kartą pareiškė apie tariamus Rusijos kariuomenės „laimėjimus“, viešai paskelbdamas apie neva „užimtą“ Siverską Donecko srityje. Tačiau šie pareiškimai neatitinka realios padėties fronte.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1 120 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. gruodžio 22 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 197 860 karių, iš kurių 1 120 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 438 rusų tankus (+3), 23 772 šarvuotąsias kovos mašinas (+2), 35 308 artilerijos sistemas (+10), 1 575 raketų paleidimo sistemas, 1 263 oro gynybos sistemas, 432 karo lėktuvus, 347 sraigtasparnius, 92 713 nepilotuojamųjų orlaivių (+109), 4 073 kruizines raketas, 28 karo laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 70 853 transporto priemones ir kuro cisternas (+64), 4 029 specialiosios įrangos vienetus (+1).
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Zelenskis teigia esantis patenkintas pokalbiais Majamyje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė esąs patenkintas pokalbiais Jungtinėse Valstijose dėl taikos Ukrainoje.
„Darbas su dokumentais dėl karo užbaigimo, dėl saugumo garantijų ir atstatymo tęsiasi – išsamiai aptariamas kiekvienas punktas“, – sakė jis savo vakariniame vaizdo kreipimesi. Bendradarbiavimas su JAV atstovais esą yra konstruktyvus.
„Tai svarbu“, – akcentavo V. Zelenskis.
Derybose Majamyje JAV Floridos valstijoje kalbama ir apie tvarkaraštį.
„Apie galimą tam tikrų sprendimų priėmimo laikotarpį“, – teigė V. Zelenskis.
Turėdamas omenyje intensyvėjančias rusų atakas prieš Pietų Ukrainos Odesos sritį ir tenykščius uostus, prezidentas kaltino Rusiją nerodant pasirengimo nutraukti karą.
„Kiekvienas turi matyti, kad Rusija be spaudimo nėra pasirengusi iš tikrųjų nutraukti savo agresiją. Būtina didinti spaudimą“, – akcentavo V. Zelenskis.
Per suintensyvėjusias rusų atakas prieš Odesą koviniais dronais ir balistinėmis raketomis praėjusiomis dienomis žuvo daug žmonių, uostams padaryta didelė žala. Akivaizdu, kad Maskva bando užblokuoti Ukrainos prieigą prie jūros logistikos.
Kremliaus žinutė Vakarams: iš Putino patarėjo – grėsmingas signalas
Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas pagrasino, kad JAV taikos plano pataisos gali lemti karo Ukrainoje tęsimąsi, praneša „The Guardian“.
Sekmadienį žurnalistams kalbėjęs J. Ušakovas teigė esąs įsitikinęs, kad europiečių ir ukrainiečių siūlomos ar mėginamos siūlyti pataisos „tikrai nepagerina dokumento ir nedidina galimybių pasiekti ilgalaikę taiką“.
Kartu V. Putino patarėjas pridūrė, kad jis nėra matęs jokių konkrečių pasiūlymų, o jo kritika „nėra prognozė“.
Witkoffas: „Rusija ir toliau yra visiškai įsipareigojusi siekti taikos Ukrainoje“
). Steve‘as Witkoffas pareiškė, kad „Rusija ir toliau yra visiškai įsipareigojusi siekti taikos Ukrainoje“ ir labai vertina JAV pastangas išspręsti konfliktą.
Tokį pareiškimą specialusis JAV prezidento pasiuntinys paskelbė platformoje „X“.
„Per pastarąsias dvi dienas Floridoje Rusijos specialusis pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas surengė produktyvius ir konstruktyvius susitikimus su Amerikos delegacija, siekdamas pažangos įgyvendinant prezidento Trumpo taikos planą Ukrainoje“, – teigiama pranešime.
Amerikos delegacijoje buvo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas, Jaredas Kushneris ir Baltųjų rūmų darbuotojas Joshas Gruenbaumas.
Apibendrindamas susitikimų rezultatus, S. Witkoffas pareiškė, kad „Rusija ir toliau yra visiškai įsipareigojusi siekti taikos Ukrainoje“.
Be to, pasak S. Witkoffo, Rusija „labai vertina Jungtinių Valstijų pastangas ir paramą sprendžiant Ukrainos konfliktą ir atkuriant pasaulinį saugumą“.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, susitikimo metu JAV ir Ukraina parengė 20 punktų planą ir suderino savo pozicijas daugiašalio pagrindų susitarimo dėl saugumo garantijų atžvilgiu.
Ukrainos dronai smogė Krasnodaro kraštui: kilo gaisras naftotiekyje
Per Ukrainos drono smūgį numušto bepiločio orlaivio nuolaužos apgadino naftotiekį Rusijos Krasnodaro krašte, gruodžio 21-osios vakarą pranešė regiono nepaprastųjų situacijų štabas, rašo „The Kyiv Independent“.
Pasak valdžios institucijų, drono nuolaužos pataikė į naftotiekį terminale Volnos kaime, Temriuko rajone. Dėl smūgio kilo gaisras.
Volna yra netoli Krymo tilto, jungiančio okupuotą pusiasalį su žemynine Rusijos dalimi. Po neteisėtos Krymo aneksijos 2014 metais pastatytas tiltas yra itin svarbi tiekimo ir transporto arterija Rusijos pajėgoms okupuotose Ukrainos teritorijose.
Nepaprastųjų situacijų štabo teigimu, gaisras apėmė apie 100 kvadratinių metrų plotą. Apie nukentėjusius nepranešama.
Witkoffas: derybos su Ukraina buvo „produktyvios ir konstruktyvios“
JAV ir Ukraina per tris derybų dienas Floridoje surengė susitikimus su Europos atstovais ir be jų, siekdamos rasti būdų, kaip užbaigti karą Ukrainoje.
Ukrainos ir JAV derybininkų diskusijose buvo aptartos daugiašalės saugumo garantijos bei JAV saugumo garantijos, sekmadienį platformoje „X“ paskelbtuose identiškuose įrašuose rašė JAV specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas ir vyriausiasis Ukrainos derybininkas Rustemas Umerovas.
Jų teigimu, derybose taip pat buvo aptarti tolesni nuo rusų invazijos besiginančios Ukrainos ekonomikos atkūrimo planai.
„Per pastarąsias tris dienas Floridoje Ukrainos delegacija surengė seriją produktyvių ir konstruktyvių susitikimų su Amerikos ir Europos partneriais“, – teigiama pranešimuose.
„Ukraina ir toliau yra visiškai įsipareigojusi siekti teisingos ir tvarios taikos“, – rašoma juose.
Ukrainos, Rusijos ir Europos delegacijos savaitgalį atvyko į Majamį, kad tęstų derybas, kaip užbaigti karą, kurį Rusija pradėjo prieš ketverius metus, tačiau tiesioginių derybų tarp Ukrainos ir Rusijos pareigūnų nevyko.
Ukrainos, JAV ir Europos atstovai praėjusį sekmadienį ir pirmadienį Berlyne surengė derybas, siekdami rasti konflikto sprendimą, o JAV derybininkai pareiškė, kad Berlyno derybų rezultatus perduos Rusijos atstovams Majamyje.
Rusijos derybininkas ir prezidento Vladimiro Putino patarėjas Kirilas Dmitrijevas po pirmojo derybų raundo šeštadienį Majamyje derybas apibūdino kaip „konstruktyvias“, praneša Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.
„Per pastarąsias dvi dienas Floridoje Rusijos specialusis pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas dalyvavo produktyviuose ir konstruktyviuose susitikimuose su Amerikos delegacija, siekdamas pažangos įgyvendinant prezidento Trumpo taikos planą Ukrainoje“, – platformoje „X“ rašė S. Witkoffas.
Nė viena iš susitikimų šalių neatskleidė, ar buvo pasiekta kokia nors reali pažanga.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
1-Mariah Carey-All I want for Christmas is you 2-Wham-last Christmas 3-Egirls-Mr Snowman 4-Kelly Clarkson-Underneath the tree 5-Driving home for Christmas
Ukraina susiduria su problema: Zelenskis įvardijo, ko šalies pajėgoms labiausiai trūksta
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymėjo, kad gamintojai nespėja pagaminti tiek dronų perėmėjų, kiek jų reikia oro gynybos pajėgoms numušti „Shahed“ tipo dronus, rašo UNIAN.
„Manau, kad tai labai geras ginklas. Jis rodo gerus rezultatus. Kelios kompanijos juos gamina. Atvirai pasakysiu – ne visi pasiekia 100 proc. efektyvumą: rezultatai svyruoja nuo 60 iki 90 proc. Tai priklauso nuo kompanijos. Tačiau bet kuriuo atveju mes plėtojame šią sritį, o charakteristikos gerėja. Yra keletas pažangių kompanijų, tačiau perėmėjų vis dar nepakanka“, – teigė V. Zelenskis
Ukrainos prezidentas pridūrė, kad problema susijusi ne vien su pinigais.
„Pinigų visada trūksta. Tačiau dabar, kalbant apie perėmėjus, klausimas yra ne tik finansai. Egzistuoja ir techniniai iššūkiai – gamintojai nespėja pagaminti tiek, kiek mums šiuo metu reikia“, – sakė V. Zelenskis.
Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje planuojama pradėti masinę Ukrainos dronų perėmėjų „Octopus“ gamybą. Ji galėtų siekti kelis tūkstančius vienetų per mėnesį.
Be to, Ukraina pradėjo bendrą dronų perėmėjų gamybą su JAV. Pasak Ukrainos prezidento V. Zelenskio, kalbama apie amerikiečių ir ukrainiečių bendradarbiavimą šioje srityje.