Tačiau, kaip vienas D. Trumpo administracijos pareigūnas sakė leidiniui „Semafor“, ši idėja aktyviai svarstoma Baltuosiuose rūmuose. Tačiau dar nėra bendro sutarimo, ką daryti.
Anot „Semafor“ šaltinių, CŽA direktorius Johnas Ratcliffe'as yra pagrindinis šios idėjos oponentas.
Bangladeše sulaikyti du asmenys, įtariami verbavę žmones Rusijos karui prieš Ukrainą
Bangladešo pareigūnai sulaikė du asmenis, įtariamus viliojus vietos gyventojus ir siuntus juos į Rusijos karą prieš Ukrainą kaip „gyvą masalą“, trečiadienį pranešė policija.
Kai kurių šalių, ypač Afrikos valstybių, piliečiai pasakojo, kad nuo 2022 m., kai prasidėjo karas, iš pradžių būdavo suviliojami pažadais įdarbinti Rusijoje, o vėliau prievarta verčiami stoti į Rusijos kariuomenę kovoti Ukrainoje.
Bangladeše sulaikyti du asmenys – Mizanuras Rahmanas ir Abu Taheras – „išgabeno į Rusiją mažiausiai 30 žmonių“, žadėdami jiems gerai apmokamą darbą, žurnalistams sakė elitinio policijos Specialiojo reagavimo bataliono vadas Mohammadas Asaduzzamanas.
Pasak M. Asaduzzamano, 17 prekybos žmonėmis aukų, atvykusių į Rusiją gegužės pradžioje, žuvo jau pirmąją dieną po išsiuntimo į frontą, prieš tai praėję tik minimalius mokymus. Iš viso patvirtinta 20 Bangladešo piliečių žūtis.
„Bangladešo piliečiai buvo naudojami kaip masalas priešo pozicijoms nustatyti, – sakė jis. – Jiems tapus dronų atakų aukomis, Rusijos pajėgos spręsdavo, kokių veiksmų imtis toliau.“
Su Rusijos ambasada Dakoje iš karto susisiekti ir gauti komentaro nepavyko.
Nors dauguma į Rusiją išsiųstų asmenų žuvo, dviem pavyko pabėgti ir vėliau jie buvo grąžinti į Bangladešą. Dar du žmonės gydomi ligoninėje Maskvoje, o šeši tebėra mūšio lauke.
M. Asaduzzamanas sakė, kad pareigūnai ieško dar vieno Bangladešo piliečio, kuris, kaip įtariama, taip pat priklausė prekybos žmonėmis tinklui, taip pat vieno ruso ir moters iš Kirgizijos.
Praėjusį mėnesį žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ apkaltino Rusiją taikant „apgaulingus, prievartinius ir išnaudojimu grindžiamus metodus“ verbuojant užsieniečius kovoti Ukrainos fronte.
Pranešama, kad Rusijos pusėje kariavo ir žmonės iš Pietų Azijos valstybių, įskaitant Indiją, Nepalą ir Šri Lanką. Dažnai jie būdavo priviliojami pažadais suteikti darbą.
Buvo pažeista NATO šalies oro erdvė: skubiai kilo naikintuvai
Rumunija trečiadienio, spalio 14-osios, rytą pakėlė du naikintuvus F-16, kai buvo pastebėtas šalies oro erdvę pažeidęs oro taikinys. Apie tai savo internetinėje svetainėje pranešė Rumunijos nacionalinės gynybos ministerija, skelbia „Ukrinform“.
Ministerija nurodė, kad jos radarų stebėjimo sistema pastebėjo naują oro taikinį, judantį netoli Rumunijos sienos.
Nacionalinis karinio valdymo centras informavo Generalinę inspekciją, kad ši įgyvendintų gyventojų perspėjimo priemones rytinėje ir šiaurinėje Tulčos apskrities dalyse. 10.19 val. per sistemą „RO-Alert“ buvo išsiųstas pranešimas.
Iš Borčos 86-osios aviacijos bazės taip pat buvo pakelti du Rumunijos karinių oro pajėgų naikintuvai F-16.
Pareiškime teigiama, kad pastebėtas taikinys trumpam įskrido į Rumunijos oro erdvę į rytus nuo Sulinos miesto, virš Juodosios jūros, o paskui įskriejo į Ukrainos oro erdvę, kur jį neutralizavo Ukrainos oro gynybos sistema.
Ministerija pridūrė, kad oro pavojus Rumunijoje buvo atšauktas 11.22 val.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, spalio 3 d. duomenimis, Rumunija nuo metų pradžios buvo užfiksavusi 84 dronų atakas prieš taikinius Ukrainoje netoli sienos, taip pat 30 neteisėtų dronų įskridimo į Rumunijos oro erdvę arba jūrų teritoriją atvejų.
Peteris Magyaras penktadienį susitiks su Ukrainos vadovu
Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras trečiadienį pranešė, kad šią savaitę Briuselyje susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Šis žingsnis rodo atšylančius šalių santykius po daugelį metų tvyrojusios įtampos valdant jo pirmtakui Viktorui Orbanui.
„Penktadienio rytą surengsiu savo pirmąjį oficialų individualų susitikimą su Ukrainos prezidentu“, – socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė P. Magyaras.
Susitikimas planuojamas kelios dienos po to, kai Kyjivas priėmė teisės aktus, kuriais sprendžiamos ilgalaikės Budapešto išreikštos problemos dėl mažumų teisių.
„Mūsų pinigai – mūsų šaliai“: Saksonijos-Anhalto parlamentas pritarė siūlymui nutraukti ginklų tiekimą Ukrainai
Rytinės Vokietijos Saksonijos-Anhalto žemės parlamentas trečiadienį, kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) balsais, pritarė pasiūlymui panaikinti sankcijas Rusijai ir nutraukti ginklų tiekimą Ukrainai.
Pasiūlymui pritarta Magdeburge surengtame neeiliniame parlamento posėdyje, kurį inicijavo Rusijai palanki AfD ir nedidelė BSW partija. Abi politinės jėgos yra pažadėjusios bendradarbiauti klausimais, dėl kurių sutaria, pavyzdžiui, siekdamos nutraukti Vokietijos paramą Kyjivui.
„Mūsų pinigai – mūsų šaliai“, – pareiškė AfD atstovas Ulrichas Siegmundas, siekiantis tapti pirmuoju šios partijos atstovu Vokietijos federalinės žemės ministro pirmininko poste.
JK premjeras sako sieksiąs atkurti Donaldo Trumpo ir Volodymyro Zelenskio ryšius
Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Andy Burnhamas trečiadienį pareiškė, kad sieks atkurti ryšius tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio, tarp kurių tvyro įtampa.
Šiuos komentarus A. Burnhamas išsakė prieš priimdamas V. Zelenskį savo oficialioje rezidencijoje Dauningo gatvėje. Šis susitikimas vertinamas kaip paramos Ukrainos prezidentui ženklas po naujos D. Trumpo kritikos.
Pastarosiomis dienomis D. Trumpas paskelbė apie dyzelino tiekimo susitarimą su griežtų sankcijų varžoma Rusija ir netikėtai abiem beveik penkerius metus trunkančio konflikto pusėms pranešė apie „energetines paliaubas“.
Jis taip pat piktai užsipuolė V. Zelenskį dėl Ukrainos tolimojo nuotolio smūgių Rusijos energetikos infrastruktūrai, teigdamas, kad šį reikėtų pakeisti prezidento poste.
„Mano užduotis – pabandyti atkurti ryšius, kad parama sugrįžtų“, – JK parlamentui sakė A. Burnhamas.
„Todėl šiuo metu turėčiau elgtis atsargiai, ruošdamas dirvą žmonėms vėl suvienyti. Tokį vaidmenį ir ketinu atlikti“, – pridūrė jis.
V. Zelenskio vizitas Londone vyksta Ukrainai kaltinant JAV pagalba Rusijai.
Kyjivo teigimu, Vašingtonas neįspėjo apie artėjančius raketų smūgius ir sulėtino „Starlink“ palydovinio interneto sistemą, kuria kariuomenė remiasi palaikydama ryšį mūšio lauke bei valdydama fronto logistiką.
Antradienį D. Trumpas tvirtino, kad Vašingtonas vis dar padeda Ukrainai, o vienas JAV pareigūnas trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė, jog šalies politika nepasikeitė.
ES taip pat nurodė, kad „nėra jokių požymių“, jog dalijimasis žvalgybos informacija būtų nutrauktas.
„Atidžiai išklausysiu prezidentą Zelenskį, tačiau šiandien iš JK jis neišvyks tuščiomis rankomis“, – parlamentarams teigė A. Burnhamas.
Premjeras V. Zelenskiui ketina pranešti, kad JK paspartins lengvųjų daugiafunkcių raketų, kurias Ukraina naudoja prieš Rusijos reaktyvinius dronus, tiekimą.
Taip pat tikimasi, kad jis pažadės dar daugiau sankcijų, nukreiptų prieš Rusiją.
Zelenskis atvyko į JK
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Jungtinę Karalystę (JK) su vizitu. Valstybės vadovas apie tai paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“, praneša „Ukrinform“.
„Jau esu JK kartu su savo komanda. Šiandien susitiksiu su Jo Didenybe karaliumi Karoliu III. Taip pat įvyks svarbus susitikimas su ministru pirmininku Andy Burnhamu. Aptarsime įvairius saugumo klausimus. Rengiame sprendimus, kurie mus sustiprins. Dėkoju karaliui, ministrui pirmininkui ir visai Britanijai už paramą!“ – sakė V. Zelenskis.
Kiek anksčiau prezidento atstovas Serhijus Nykyforovas patvirtino, kad prezidentas į JK išskrido iš Lenkijos Žešuvo miesto. Tai buvo pirmas toks išvykimas nuo birželio, kai Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis atėmė iš V. Zelenskio Baltojo Erelio ordiną dėl sprendimo pavadinti vieną karinį dalinį UPA didvyrių garbei.
Ankstesnis V. Zelenskio vizitas JK vyko liepos 27 d.
JK vyriausybė spalio 14 d. paskelbė, kad paspartins britų gamybos lengvųjų daugiafunkcių raketų (angl. Lightweight Multirole Missiles, LMM), kurios pasirodė esančios itin veiksmingos kovojant su reaktyviniais dronais, tiekimą Ukrainai.
Trumpas žaidžia „rusišką ruletę“: nauda Kremliui akivaizdi, o ką gauna JAV prezidentas?
JAV prezidentas Donaldas Trumpas žaidžia „rusišką ruletę“ likus trims savaitėms iki Kongreso rinkimų, statydamas viską ant Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino, kurio nemėgsta net paties JAV prezidento rinkėjai, rašo „Axios“.
Po penktadienio, spalio 9 d., pokalbio su V. Putinu D. Trumpas, panašu, pradėjo penkių dienų kampaniją, kurios metu darė diplomatines nuolaidas Maskvai ir viešai gynė Rusiją. Tai lėmė tiek demokratų, tiek respublikonų kritiką JAV prezidentui būtent tuo metu, kai respublikonai rizikuoja prarasti kontrolę Kongrese.
„Nauda Kremliui akivaizdi, o ką iš to gauna pats D. Trumpas – didelis klausimas“, – kelia klausimą „Axios“.
Daugiau skaitykite čia.
Per Rusijos ataką Ukrainos Lucko mieste žuvo trys žmonės, dar 10 sužeista
Per Rusijos drono ataką Ukrainos Lucko mieste žuvo trys žmonės, o dar 10 buvo sužeista, pranešė laikinasis Voluinės srities karinės administracijos vadovas Romanas Romaniukas.
„Deja, drono nuolaužoms pataikius į didmeninės prekybos parduotuvę „EuroHurt“, žuvo trys žmonės. Du žmonės buvo rasti negyvi įvykio vietoje. Dar vienas žmogus mirė ligoninėje“, – teigiama pranešime.
Sužalojimų patyrė 10 žmonių. Pasak R. Romaniuko, gaisras buvo lokalizuotas. Gelbėtojai toliau valo griuvėsius ir likviduoja padarinius.
Pareigūnas nurodė, kad du žmonės, įskaitant vieną vaiką, buvo sužeisti devynių aukštų daugiabutyje.
Kaip jau skelbta, Rusijos pajėgos reaktyviniu dronu atakavo civilinę infrastruktūrą Lucke, buvo sužeisti šeši žmonės.
Bulgarijoje tiriamas pranešimas apie padegtas „Starlink“ antenas
Bulgarijos institucijos tiria pranešimą, kad kelios antenos, naudojamos ryšiui su „Starlink“ palydovų tinklu, buvo tyčia padegtos, trečiadienį pranešė ministras pirmininkas Rumenas Radevas.
„Tyrimas itin intensyvus. Bendradarbiaujame su partnerių tarnybomis, kad sėkmingai įvykdytume šią operaciją“, – parlamente sakė R. Radevas. Visgi jis nei patvirtino, nei paneigė šio teiginio.
Ukraina ryšiams mūšio lauke naudoja „SpaceX“ savininko Elono Musko kontroliuojamą „Starlink“ palydovinę sistemą.
Vienas Bulgarijos opozicijos parlamento narys pirmadienį pareiškė, kad savaitgalį „slaptame objekte netoli Sofijos“ buvo padegta 11 telekomunikacijų antenų, susietų su „Starlink“ tinklu.
„Sudegusios antenos tarnauja kaip pagrindinis ryšys su Musko palydovais kosmose, kurie aktyviai naudojami kare Ukrainoje“, – socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė proeuropietiškas opozicijos parlamentaras Ivailo Mirčevas.
„Du kaukėti vyrai padegė 11 iš 17 „SpaceX“ antenų, naudojamų ryšiui su „Starlink“ palydovais palaikyti“, – sakė jis, nenurodydamas, iš kur gauta ši informacija.
Sofijos prokuratūros atstovas spaudai naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad tyrimas vyksta, tačiau pranešė, jog kaltinimai niekam nepateikti.
Bulgarijos vidaus reikalų ministras Ivanas Demerdžijevas teigė, kad aplink panašius objektus bus įvestos griežtesnės saugumo priemonės.
Praėjusį mėnesį gaisras kilo „Starlink“ palydovinio ryšio stotyje centrinėje Lenkijoje, o šalies skaitmeninių reikalų ministras šį gaisrą pavadino sabotažo aktu.
Vokietijos policija dėl gaisro Lenkijoje sulaikė tris vyrus ir moterį, o premjeras Donaldas Tuskas šį incidentą apibūdino kaip „hibridinio karo veiksmą“.
Naktį į trečiadienį buvo įvesti apribojimai kai kuriems „Starlink“ interneto terminalams, pareiškė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas technologijų klausimais, o tai paveikė Kyjivo gebėjimą gintis nuo Rusijos reaktyvinių dronų.
NATO vadovas pasiuntė griežtą perspėjimą Rusijai: „Pamatysite, kas nutiks“
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, kalbėdamas Estijos sostinėje Taline, pareiškė nematantis „tiesioginės grėsmės“ NATO teritorijai, rašo „Sky News“.
„Žinoma, ką tiksliai darysime, jei rusai bus tokie kvaili, kad ryšis pulti, pamatysite tada“, – sakė jis.
Negavusi įspėjimo apie raketų atakas Ukraina apkaltino JAV padedant Rusijai
Ukraina trečiadienį apkaltino Jungtines Valstijas padedant Rusijai, teigdama, kad Vašingtonas jos neįspėjo apie artėjančius raketų smūgius ir sulėtino „Starlink“ sistemos veikimą – nuo jos priklauso Ukrainos kariuomenės ryšiai mūšio lauke ir logistika fronte.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį tvirtino, kad Vašingtonas ir toliau padeda Ukrainai, o vienas JAV pareigūnas trečiadienį AFP sakė, kad šalies politika „nepasikeitė“. Europos Sąjunga taip pat pareiškė nematanti „jokių požymių“, kad dalijimasis žvalgybos informacija būtų nutrauktas.
Rusijos balistinės raketos jau dvi naktis iš eilės smogė Ukrainos sostinei Kyjivui – dar prieš įsijungiant oro pavojaus sirenoms, kurios turėtų perspėti gyventojus slėptis rūsiuose, slėptuvėse ar metro stotyse.
Buvo atakuojami energetikos objektai, dėl to be elektros liko daugiau kaip 600 tūkst. žmonių, nors D. Trumpas netikėtai buvo paskelbęs apie „energetines paliaubas“ beveik penkerius metus trunkančiame kare.
„Rusija dar niekada nebuvo demonstravusi tokios akivaizdžios nepagarbos Jungtinėms Valstijoms“, – pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Rusija nelaiko Amerikos prezidento pareiškimų svariais.“
Antradienio vakarą V. Zelenskis pareiškė, kad tai, jog Vakarų partneriai iš anksto neįspėjo Ukrainos apie artėjančius Rusijos balistinių raketų paleidimus, yra „visiškai neteisinga“.
Reaktyviniai dronai
Per beveik penkerius metus trunkantį karą apie išankstinių perspėjimų nebuvimą pranešta tik retais atvejais. Ukrainos pareigūnai svarstė, kad taip galėjo nutikti dėl Rusijos kariuomenės naudojamų sunkiai aptinkamų raketų arba galimų techninių problemų.
Tačiau vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas apkaltino Vašingtoną po to, kai trečiadienį buvo pranešta apie sulėtėjusį kai kurių Ukrainos kariuomenės naudojamų „Starlink“ interneto terminalų veikimą.
„Akivaizdu, kad jie (Jungtinės Valstijos) dėl kažkokių priežasčių padeda Rusijai“, – AFP sakė pareigūnas. Anksčiau buvo pasirodę pranešimų, kad Vašingtonas grasino nutraukti dalijimąsi žvalgybos informacija, kuria Kyjivas remiasi siekdamas aptikti artėjančias atakas.
V. Zelenskio patarėjas Serhijus Beskrestnovas susiejo šias atakas su „Starlink“ veikimo apribojimais, pažymėdamas, kad šis tinklas yra „veiksmingiausia priemonė“ Ukrainai apsisaugoti nuo greitai skriejančių Rusijos kovinių dronų.
„Savo veiksmais mūsų partneriai atima iš mūsų vieną iš nedaugelio galimybių apginti šalį nuo reaktyvinių „Shahed“ dronų“, – socialiniame tinkle „Telegram“ rašė jis.
„Starlink“ savininkas Elonas Muskas praėjusį savaitgalį išreiškė paramą D. Trumpui, kuris supykdė Vakarų sąjungininkus paskelbęs apie susitarimą dėl dyzelino tiekimo su griežtų sankcijų sulaukusia Maskva, o netikėtu pranešimu apie „energetines paliaubas“ užklupo nepasirengusias abi konflikto puses.
D. Trumpas taip pat piktai kritikavo V. Zelenskį ir net pareiškė, kad šis turėtų būti pakeistas prezidento poste, dėl Ukrainos tolimojo nuotolio smūgių Rusijos energetikos infrastruktūrai. Jis paragino Ukrainos vadovą nutraukti šias atakas.
Rusija „atidžiai stebi“
Kremlius pareiškė stebintis, ar neatsiranda ženklų, kad Vašingtono parama Ukrainai galėjo pasikeisti. „Visa tai atidžiai stebime. Dar per anksti daryti kokias nors sistemingas išvadas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Trečiadienį Kyjive žuvo penki žmonės, o dar dešimtys buvo sužeisti, pranešė Ukrainos institucijos. Smarkiai apgadinti energetikos objektai ir įranga, todėl didelė dalis miesto liko be elektros.
Balistinėmis raketomis taip pat buvo atakuotos elektrinės rytinėje Charkivo srityje, apgadinta elektros ir šilumos tiekimo infrastruktūra, pranešė ministras pirmininkas Serhijus Koreckis.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte paragino Aljanso nares didinti paramą Ukrainos oro gynybai. „Artėjant žiemai ir nesiliaujant Rusijos agresijai, sąjungininkės turi padaryti daugiau, ypač remdamos oro gynybą“, – sakė M. Rutte.
V. Zelenskis, kuris trečiadienį turėtų atvykti į Londoną derybų su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Andy Burnhamu, pareiškė, kad Ukraina yra pasirengusi susilaikyti nuo smūgių Rusijos energetikos infrastruktūrai. Tačiau jis apkaltino Kremlių „iššvaisčius deeskalacijos galimybę“.
Rusija ir anksčiau atakavo Ukrainos elektrines bei šilumos tiekimo infrastruktūrą, sutrikdydama energijos tiekimą prieš žiemą, kai temperatūra gali nukristi net iki 20 laipsnių šalčio.
Vis dažniau atakuojant Kyjivą, Ukraina ragina sąjungininkus didinti karinę paramą, ypač tiekti pažangias oro gynybos sistemas, galinčias numušti raketas ir reaktyvinius dronus.
Apie Rusijos balistinių raketų atakas taip pat pranešta šiaurės vakaruose esančiame Žytomyre, smūgių sulaukė ir Sumai šiaurės rytuose, ir Černihivas šiaurėje.
Ukrainos institucijų duomenimis, centrinėje Dnipropetrovsko srityje žuvo du žmonės, o pietryčiuose esančioje Zaporižioje – dar vienas.
Rusijos pietvakarinės Saratovo srities gubernatorius, remdamasis preliminaria informacija, teigė, kad per Ukrainos drono smūgį Balakovo mieste žuvo vienas žmogus.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas pareiškė, kad per naktį oro gynybos pajėgos numušė beveik 500 dronų, skridusių Rusijos sostinės link.
Rusijos institucijos pranešė, kad dar apie 160 dronų buvo numušta virš Rostovo srities, o kiti taikėsi į Maskvą.
Meloni negailėjo kritikos Trumpui: perspėjo, kuo gali baigtis susitarimas su Putinu
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni rizikingu pavadino JAV prezidento Donaldo Trumpo susitarimą dėl rusiško dyzelino ir perspėjo, kad jis gali susilpninti sankcijas Rusijai ir suteikti jai papildomų lėšų karui finansuoti, pranešė „Rai News“.
Ukrainai pranešus apie JAV paramos trikdžius, sureagavo Kremlius
Kremlius trečiadienį pareiškė atidžiai stebintis bet kokius ženklus, kad Vašingtono parama Ukrainai galėjo pasikeisti.
Prieš tai Kyjivas teigė nesulaukęs Vakarų sąjungininkų perspėjimų apie Rusijos paleistas balistines raketas ir pranešė apie „Starlink“ interneto terminalų veikimo apribojimus.
Net Kremlius jau šaiposi iš Trumpo? Peskovas paaiškino, kodėl Rusija esą nepažeidžia paliaubų
Kremlius pateikė savotišką paaiškinimą dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo siūlytų energetinių paliaubų. Rusijos vadovo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad paliaubų sąlygos nebuvo aiškiai apibrėžtos, todėl esą negalima kaltinti Maskvos jų nesilaikymu, skelbia „Telegram“ kanalas „Nexta“.
JAV pareigūnas prabilo apie žvalgybos duomenų perdavimą Ukrainai: štai ką pareiškė
JAV nepakeitė savo dalijimosi žvalgybos duomenimis su Ukraina politikos, trečiadienį pareiškė vienas amerikiečių pareigūnas.
Šis pareiškimas nuskambėjo po to, kai Kyjivas apkaltino Vašingtoną neperspėjus jo apie artėjančius Rusijos smūgius.
Dronai smogė Rusijos technologijų pasididžiavimui: čia planavo įkurdinti galingiausią savo superkompiuterį
Dronai smogė galingiausiam Rusijos duomenų centrui, priklausančiam didžiausiam šalies bankui ir technologijų bendrovei „Sberbank“, pranešė naujienų agentūra „Reuters“ ir ukrainiečių portalas „Ukrainska pravda“.
Maskvai sulaikius japonų žurnalistą, Tokijas ragina užtikrinti sąžiningą elgesį
Tokijas paragino Maskvą užtikrinti sąžiningą ir nešališką elgesį su Rusijoje dėl įtarimų šnipinėjimu sulaikytu japonų žurnalistu, trečiadienį pranešė Japonijos pareigūnai.
Pastaraisiais metais Rusija sulaikė kelis, jos teigimu, „nedraugiškų“ šalių piliečius, kaltindama juos darbu Vakarų žvalgybos tarnyboms.
Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį teigė, kad šis žurnalistas yra Yuki Imai (Jukis Imajus) iš laikraščio „Hokkaido Shimbun“, o atstovė spaudai pareiškė, jog jis kaltinamas „šnipinėjimu Rusijos teritorijoje“.
Rusijos saugumo tarnyba FSB pranešė, kad Tolimųjų Rytų Sachalino saloje buvo sulaikytas Japonijos pilietis, tačiau jo tapatybės neatskleidė.
Tarnybos teigimu, asmuo neva dirbo Japonijos žvalgybai ir rinko informaciją apie Rusijos gynybą.
Tokijas nurodė siekiantis gauti išsamesnės informacijos apie šį sulaikymą. Ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Minoru Kihara teigė, kad Japonijai nepavyko susisiekti su šiuo asmeniu ir apie jo sulaikymą nebuvo žinoma iki oficialaus pranešimo.
„Japonijos ambasada (...) Maskvoje ir generalinis konsulatas Južno Sachalinske kreipėsi į Rusijos institucijas, prašydami skubiai pateikti informaciją, taip pat atsižvelgti į humanitarinius aspektus ir užtikrinti sąžiningą bei nešališką elgesį“, – pareiškė užsienio reikalų ministras Toshimitsu Motegi (Tošimicu Motegis).
Vietos žiniasklaida pranešė, kad Japonijos užsienio reikalų ministerija ketina iškviesti Rusijos ambasadorių Nikolajų Nozdriovą ir pareikšti protestą.
Naujienų agentūrai AFP susisiekus su ministerija, ši pranešimų nepatvirtino.
Televizija „TV Asahi“ pranešė, kad ministerija sieks, jog žurnalistas būtų kuo greičiau paleistas, o naujienų agentūra „Kyodo News“ teigė, kad Tokijas taip pat ragins Maskvą suteikti informacijos apie bylą ir užtikrinti teisingą elgesį su žurnalistu.
„Hokkaido Shimbun“ pranešime teigė žinantis apie Rusijos pareigūnų pareiškimą, tačiau „vis dar tikslinantis detales“.
Valstybinės naujienų agentūros TASS ir „RIA Novosti“ pranešė, kad FSB „iškėlė baudžiamąją bylą Japonijos piliečiui“ – laikraščio „Hokkaido Shimbun“ korespondentui – ir kad jam buvo skirtas kardomasis kalinimas.
Rusijos žiniasklaida pranešė, kad jis bus laikomas areštinėje iki gruodžio 12 dienos.
„Apgailestaujame dėl Tokijo bandymų pasitelkti savo korespondentus Rusijoje (...) informacijai, kuria siekiama pakenkti mūsų valstybės saugumui, rinkti“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova ir pridūrė, kad tai „nėra pavienis atvejis“.
Kada įvyko sulaikymas ar teismo posėdis, nenurodoma. Už kaltinimus gresia iki 20 metų laisvės atėmimo bausmė.
2023-iaisiais dėl kaltinimų šnipinėjimu buvo sulaikytas JAV žurnalistas Evanas Gershkovichas (Evanas Gerškovičas), vėliau nuteistas 16 metų laisvės atėmimo bausme, o 2024 metais išlaisvintas per apsikeitimą kaliniais.
Maskva ir Tokijas dešimtmečius nesutaria dėl Ramiojo vandenyno salų virtinės, esančios prie šiaurės rytinių Japonijos krantų ir į pietvakarius nuo Rusijos Sachalino srities, statuso.
Kurilų salas, Japonijoje vadinamas „Šiaurės teritorijomis“, Rusija kontroliuoja nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kai jas užėmė Sovietų Sąjunga.
Per operaciją „Vivaldi“ Ukrainos pajėgos išlaisvino dar tris gyvenvietes Donecko srityje
Per ketvirtąjį operacijos „Vivaldi“ etapą Ukrainos gynybos pajėgos iš Rusijos pajėgų išlaisvino dar tris gyvenvietes Donecko srityje ir susigrąžino dar 101 kv. km teritorijos, remdamasi Trečiojo armijos korpuso įrašu socialiniame tinkle „Facebook“ praneša „Ukrinform“.
Pasak brigados generolo Andrijaus Bileckio, Trečiasis armijos korpusas ir jam priskirti daliniai išlaisvino dar tris gyvenvietes – Zeleną Dolyną, Lypovę ir Kolodiazius. Per ketvirtąjį operacijos „Vivaldi“ etapą Rusijos pajėgos neteko maždaug 3 tūkst. karių, o Ukraina susigrąžino 101 kv. km teritorijos.
Operacija, prasidėjusi įsiskverbusių Rusijos pajėgų likvidavimu, peraugo į spartų plataus masto puolimą. Pasimetusios Rusijos pajėgos ėmė prarasti savo dalinių kontrolę, todėl kilo didelis chaosas.
„Neleidome priešui apeiti Slovjansko ir Kramatorsko aglomeracijos ir jos apsupti, taip pat užtikrinome Charkivo–Slovjansko magistralės saugumą. Priešui nepavyko atkirsti pagrindinės mūsų pajėgų Donbase aprūpinimo arterijos. Sužlugdėme grupuotės „Zapad“ („Vakarai“) puolimą ir privertėme ją perdislokuoti dalį 1-osios tankų armijos dalinių, todėl sumažėjo spaudimas Kupjanskui-Vuzlovyjui“, – sakė A. Bileckis.
Pasak jo, „per visą operaciją visiškai susigrąžinome 16 gyvenviečių ir išlaisvinome 277 kv. km teritorijos. Priešo nuostoliai siekia 8 tūkst. karių“.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, trečiasis operacijos „Vivaldi“ etapas baigėsi rugsėjo pabaigoje, išlaisvinus Novės, Ridkodubo ir Katerynivkos gyvenvietes bei Ukrainai vėl perėmus Karpivkos ir Novomychailivkos kontrolę.
Ukraina skambina pavojaus varpais: Putinas metė iššūkį JAV
Po Ukrainos energetikos infrastruktūros apšaudymo Rusijos vadovas Vladimiras Putinas turi būti patrauktas atsakomybėn, o ne skatinamas tęsti karą.
Tai socialiniame tinkle „X“ pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
„Putinas pateikė dar vieną neigiamą „atsakymą“ į prezidento Trumpo pasiūlymą dėl paliaubų energetikos sektoriuje, kuriam pritarė ir prezidentas Zelenskis. Užuot sutikęs su taikos iniciatyvomis, jis pasiuntė 39 raketas ir daugiau kaip 120 bepiločių orlaivių. Ciniška, tačiau pagrindiniais šios atakos taikiniais tapo Ukrainos energetikos infrastruktūros objektai“, – pažymėjo Ukrainos diplomatijos vadovas.
A. Sybiha pabrėžė, kad V. Putinas ne tik puola Ukrainą – jis atvirai meta iššūkį Jungtinėms Valstijoms ir demonstruoja panieką bet kokiems bandymams sustabdyti šį karą.
Ministras perspėjo, kad už agresiją neturi būti atlyginama ekonominėmis nuolaidomis. Jis paragino nešvelninti sankcijų ir nedaryti jokių nuolaidų, kurios leistų Rusijai finansuoti naują teroro bangą.
„Kiekvienas doleris, patenkantis į Maskvos karinį biudžetą, tampa papildomu ištekliumi išpuoliams prieš taikius Ukrainos gyventojus ir kelia grėsmę transatlantiniam saugumui. Raginame savo partnerius atsakyti griežtesnėmis sankcijomis, sustiprinta jų laikymosi kontrole ir nedelsiant suteikti Ukrainai papildomą oro gynybos paramą“, – pabrėžė A. Sybiha.
Jis išreiškė įsitikinimą, kad V. Putinas turi būti patrauktas atsakomybėn už taikos atmetimą, o ne sulaukti paskatų tęsti karą.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad naktį į spalio 14-ąją Rusijos pajėgos prieš Kyjivo, Kyjivo srities ir Charkivo energetikos bei ypatingos svarbos infrastruktūrą panaudojo 39 balistines raketas ir daugiau kaip 120 smogiamųjų bepiločių orlaivių bei sklandančiųjų šaudmenų.
Šiuo metu be elektros energijos liko 600 tūkst. žmonių.
V. Zelenskio teigimu, Donaldo Trumpo administracija taip pat perspėjo, kad gali nutraukti dalijimąsi žvalgybos duomenimis su Ukraina, jei Kyjivas nesiliaus atakavęs Rusijos naftos perdirbimo gamyklų.
Londone susitinka Volodymyras Zelenskis ir JK premjeras Andy Burnhamas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį lankysis Londone, kur susitiks derybų su Jungtinės Karalystės (JK) ministru pirmininku Andy Burnhamu.
Kyjivas ir jo rėmėjai Europoje skuba stiprinti Ukrainos gynybinius pajėgumus, suintensyvėjus Rusijos vykdomiems bombardavimams bei kylant abejonių dėl Donaldo Trumpo administracijos įsipareigojimo toliau padėti Ukrainai atremti 2022 metų vasarį prasidėjusią Maskvos invaziją.
A. Burnhamo biuras nurodė, kad JK vyriausybė ateinančiomis savaitėmis suteiks Kyjivui „skubią paramą“ ir paspartins oro gynybos raketų tiekimą, kurių Ukrainai itin reikia iki prasidedant atšiauriai žiemai.
Jau ne pirmą kartą nuo karo pradžios Ukrainos ir Vakarų Europos lyderius sukrečia netikėti JAV prezidento D. Trumpo sprendimai.
D. Trumpas praėjusią savaitę pranešė susitaręs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl rusiško dyzelino importo. Šis stulbinantis sprendimas, priimtas tarptautinei bendruomenei siekiant taikyti sankcijas Rusijos ekonomikai bei izoliuoti V. Putiną, papildė vis ilgėjantį atvejų, kai respublikonas prezidentas palaiko Rusijos lyderį ir ignoruoja V. Zelenskį, sąrašą.
A. Burnhamas pasirinko priešingą kryptį.
„Mano žinia Ukrainos žmonėms yra visiškai aiški: mes būsime su jumis tiek, kiek reikės, ir teiksime dar didesnę bei spartesnę paramą, palaikydami jūsų drąsią kovą už taiką Europoje“, – prieš vizitą pareiškė jis.
Analitikų teigimu, D. Trumpo žingsnis paskatino Europą dar tvirčiau remti Kyjivą.
„Artėjant sunkiai žiemai Ukrainai, Donaldo Trumpo gręžimasis į Rusiją nieko gero nežada, – antradienį paskelbtame vertinime teigė Rym Momtaz iš analitinio centro „Carnegie Europe“. – Tačiau užuot panikavę, Kyjivo sąjungininkai Europoje sutelkia dėmesį į veiksmus.“
JK, kaip ir Europos Sąjunga, taip pat ketina įvesti papildomų sankcijų Rusijai.
Londonas taip pat paragino Maskvą laikytis D. Trumpo paskelbtų dalinių paliaubų ir nutraukti smūgius prieš Ukrainos energetikos objektus. V. Zelenskis teigia, kad Ukraina laikosi energetikos paliaubų.
Liepą tapęs premjeru, A. Burnhamas pirmojo užsienio vizito vyko į Kyjivą, kur pasiūlė pasidalyti tolimojo nuotolio raketų gamybos technologijomis. Reaguodama į tai, Rusija apkaltino JK dalyvavimu kare Kyjivo pusėje.
Po „Starlink“ ribojimų Ukrainoje – kandus Lenkijos kreipimasis į Muską: „Mes tave stebime“
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis kreipėsi į bendrovės „SpaceX“ įkūrėją Eloną Muską, pasirodžius pranešimams apie karinio „Starlink“ ryšio apribojimus Ukrainoje.
Buvęs Ukrainos prezidentas Juščenka kreipėsi į Trumpą atviru laišku: štai kas jame sakoma
Buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka atvirame laiške JAV prezidentui Donaldui Trumpui sukritikavo susitarimą su Rusija dėl dyzelinio kuro pirkimo ir Vašingtono daromą spaudimą Ukrainai.
Ukrainiečiai ištyrė Rusijos raketų nuolaužas: tai, ką aptiko, kelia rimtų klausimų
Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas pareiškė, kad Rusijos raketų nuolaužos rodo, jog kai kurie jų komponentai buvo pagaminti Europoje ir Jungtinėse Valstijose likus vos dviem ar trims savaitėms iki smūgių, remdamasi jo pasisakymais per televiziją praneša „Ukrinform“.
Ukrainos kariuomenė atskleidė, ar gavo Vakarų perspėjimus apie artėjančias atakas
Per pirmąją Rusijos atakos bangą partneriai neįspėjo Ukrainos apie balistinių raketų panaudojimą, tačiau per kitas tris atakos bangas tokie perspėjimai buvo gauti.
Jungtinė Karalystė paspartins raketų, skirtų kovai su dronais, tiekimą Ukrainai
Jungtinė Karalystė paspartins šalyje gaminamų lengvųjų daugiafunkcių raketų (LMM), kurios pasirodė esančios itin veiksmingos kovojant su reaktyviniais dronais, tiekimą Ukrainai, remdamasi Jungtinės Karalystės vyriausybės interneto svetaine praneša „Ukrinform“.
Jungtinė Karalystė jau įsipareigojo skirti 1,6 mlrd. svarų sterlingų, kad per ateinančius ketverius metus Ukrainai būtų pristatyta daugiau kaip 5 tūkst. LMM raketų.
Iš 45 mln. svarų sterlingų vertės raketų paketo Londonas sieks greičiau pristatyti ginkluotės už 10 mln. svarų sterlingų, kad, žiemai artėjant, patenkintų svarbiausius Ukrainos poreikius.
„Mūsų tvirta parama Ukrainai yra gyvybiškai svarbi siekiant užtikrinti mūsų pačių saugumą čia, Jungtinėje Karalystėje, ir aprūpinti fronto linijoje kovojančius žmones įranga, kurios jiems reikia Rusijai atremti. Mano žinia Ukrainos žmonėms negali būti aiškesnė: būsime su jumis tiek, kiek reikės, ir teiksime dar didesnę bei spartesnę paramą jūsų drąsiai kovai už taiką Europoje“, – sakė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnhamas.
Jis taip pat nurodė ministrams parengti papildomas sankcijas, karinės pagalbos paketus ir finansinę paramą, kad artimiausiomis savaitėmis Ukrainai būtų suteikta skubi pagalba.
„Tai ne tik teisingas, bet ir būtinas žingsnis. Negalime leisti, kad Rusijos agresija mūsų žemyne būtų sėkminga“, – pridūrė A. Burnhamas.
Tuo metu Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Johnas Healey per susitikimus Tarptautinio valiutos fondo renginių Bankoke kuluaruose paragins partnerius pasekti Jungtinės Karalystės pavyzdžiu ir visiškai įgyvendinti panašų rusiškų suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) draudimą.
Antradienį Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius partnerius šį žingsnį žengti paragino ir Varšuvos saugumo forume.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas atsargos generolas Benas Hodgesas Varšuvos saugumo forumo kuluaruose pareiškė, kad Ukraina turėtų ne tik tęsti, bet ir stiprinti smūgius Rusijos naftos ir dujų infrastruktūrai, nes šios atakos daro didelį poveikį priešininkui.
Ukrainos pareigūnas: JAV kare padeda Rusijai
JAV padeda Rusijai kare prieš Ukrainą, trečiadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė aukšto rango Ukrainos pareigūnas.
Jis apkaltino Vašingtoną neperspėjus Kyjivo apie rengiamus Rusijos smūgius ir sulėtinus „Starlink“ ryšį.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo keturias balistines raketas ir 115 dronų
Ukrainos oro gynyba neutralizavo keturias balistines raketas ir 115 dronų, kuriais Rusija nuo antradienio vakaro atakavo Ukrainą, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo antradienio 18.00 val. okupantai surengė kombinuotą ataką prieš Ukrainą, per kurią panaudojo puolamuosius dronus ir 39 įvairaus tipo raketas.
Pagrindiniai puolimo taikiniai buvo Kyjivo, Charkivo, Poltavos ir Dnipropetrovsko regionai.
Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Iš viso užregistruotos 167 puolimo priemonės. Paleistos 39 raketos – priešlaivinės, taip pat „Iskander-M“, „KN-23“, „S-400“, „Cirkon“ ir „Onyx“ bei 128 dronai, įskaitant „Shahed“ (77 jų buvo reaktyviniai), „Gerbera“, „Banderol“/„Dan-T“, „Italmas“ bei „Parodija“ tipo imitaciniai bepiločiai.
Preliminariais duomenimis, numušta/neutralizuota 119 oro taikinių: keturios balistinės raketos ir 115 dronų.
22 vietose registruoti dronų ir raketų smūgiai, aštuoniose – numuštų oro taikinių nuolaužos. Dalis priešo raketų savo taikinių nepasiekė.
Kyjive per kombinuotą ataką žuvo keturi žmonės.
Trumpo susitarimas su Putinu – išdavystė: JAV kilo šurmulys dėl „dovanos priešui“
Dvylika JAV senatorių iš abiejų partijų kreipėsi į prezidentą Donaldą Trumpą laišku, kuriame reikalauja atšaukti skandalingą susitarimą su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu.
Apie tai praneša „RBK-Ukraina“, remdamasi demokratų senatoriaus Richardo Blumenthalio interneto svetainėje paskelbtu pareiškimu.
Kreipimąsi į Baltųjų rūmų vadovą pasirašė šeši demokratai: Richardas Blumenthalis, Chrisas Coonsas, Dickas Durbinas, Jackas Reedas, Jeanne Shaheen ir Sheldonas Whitehouse'as.
Savo parašus taip pat padėjo šeši respublikonai: Alanas Armstrongas, Susan Collins, Johnas Cornynas, Mitchas McConnellas, Lisa Murkowski ir Thomas Tillisas.
Senatoriai atkreipė dėmesį, kad leidimas Rusijai nevaržomai pardavinėti dyzelinį kurą pasaulinėse rinkose ne tik kenkia JAV nacionalinio saugumo interesams, bet ir yra vieša Ukrainos bei visos jos tautos išdavystė.
„Šis susitarimas yra dovana mūsų priešui ir mūsų sąjungininkų išdavystė. Jis turi būti atšauktas“, – laiške D. Trumpui reikalauja senatoriai.
Be to, senatoriai paragino Baltųjų rūmų vadovą nedelsiant įvesti sankcijas, numatytas neseniai priimtame vadinamajame Lindsey Grahamo įstatyme.
„Šie įgaliojimai reikalauja, kad darytumėte ekonominį spaudimą Rusijai ir pagrindiniams jos karo rėmėjams, įskaitant Kiniją, taip sustiprindamas savo derybines pozicijas, kad būtų galima greitai užbaigti šį niokojantį konfliktą“, – pabrėžė kreipimosi autoriai.
Atsižvelgdami į pastaruosius įvykius, senatoriai priminė D. Trumpui, kad taika Ukrainoje turi būti pasiekta teisingomis sąlygomis, užtikrinant demokratinių vertybių, šalies suvereniteto ir saugumo apsaugą.
Laiško autoriai pabrėžė, kad JAV turi būti laisvės bastionas kovoje su tironija, o ne tirono V. Putino pagalbininkė.
„Pasitraukite iš šio susitarimo, atšaukite Bendrąją licenciją Nr. 135 ir pasinaudokite įgaliojimais, numatytais 2026 metų Lindsey O. Grahamo sankcijų Rusijai ir Iranui įstatyme“, – iš D. Trumpo reikalauja senatoriai.
Ukraina atrado naują Rusijos silpnąją vietą: pasekmės gali būti katastrofiškos
Ilgainiui smūgiai Rusijos duomenų centrams gali padaryti agresorės ekonomikai ne mažiau žalos nei atakos prieš naftos perdirbimo gamyklas, duodamas interviu Ukrainos radijui pareiškė kibernetinio saugumo ekspertas Kostiantynas Korsunas.
Zelenskis atskleidė, kokio grasinimo sulaukė iš JAV: viskas dėl smūgių Rusijai
JAV perspėjo Ukrainą apie galimą dalijimosi žvalgybos duomenimis nutraukimą dėl smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Apie tai kalbėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu metu JAV nacionaliniam visuomeniniam radijui NPR.
Vokietijoje teisiamas buvęs Ukrainos karininkas, kaltinamas dujotiekių „Nord Stream“ sabotažu
Vokietijoje trečiadienį prasideda buvusio Ukrainos kariuomenės karininko teismo procesas dėl prieš ketverius metus po vandeniu nugriaudėjusių sprogimų, apgadinusių Rusiją ir Vokietiją jungiančius dujotiekius „Nord Stream“ – šis incidentas laikomas vienu didžiausių sabotažo aktų Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.
Prokuratūros duomenimis, įtariamajam pateikti kaltinimai dėl sprogimo sukėlimo, turto sugadinimo, viešųjų paslaugų teikimo sutrikdymo ir bendrininkavimo vykdant karo nusikaltimus, susijusius su išpuoliu prieš civilinę infrastruktūrą.
Pagal Vokietijoje galiojančias asmens duomenų apsaugos taisykles teisme įtariamasis bus įvardijamas tik kaip Serhijus K., nors per ekstradicijos procesą Italijoje buvo viešai paskelbtas pilnas jo vardas – Serhijus Kuznecovas.
Nors tarptautiniai stebėtojai iš pradžių dėl sprogimų kaltino Maskvą, tyrėjai vis daugiau dėmesio skyrė prielaidoms, kad, nepaisant to, jog Vokietija yra viena artimiausių Ukrainos sąjungininkių, prie jų galėjo prisidėti Ukrainos valstybės saugumo tarnybos.
Įtariamo išpuolio organizatoriaus teismo procesas laikantis griežtų saugumo priemonių vyksta Hamburgo Hanzos aukštesniajame apygardos teisme.
Kaltinamajame akte teigiama, kad teisiamasis esą prisidėjo prie 2022 m. rugsėjo 26 d. įvykusių sprogimų, per kuriuos buvo apgadinti Baltijos jūros dugnu nutiesti dujotiekiai, skirti rusiškoms gamtinėms dujoms tiekti į Vokietiją.
Tuo metu po 2022 m. vasarį Kremliaus pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą Europos šalys siekė mažinti priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių.
Prokurorų teigimu, sąmokslu siekta visam laikui nutraukti dujų tiekimą ir neleisti Rusijai naudoti iš jo gaunamų pajamų savo karinėms operacijoms finansuoti.
Teisiamasis ir kiti asmenys esą pasinaudojo jachta, kuri išplaukė iš Vokietijos Rostoko uosto. Jachta per tarpininkus pateikus suklastotus asmens dokumentus buvo išnuomota iš Vokietijos bendrovės.
Per sprogimus buvo pramuštas dujotiekis „Nord Stream 1“, kuriuo iki 2022 m. rugpjūčio, kai Maskva nutraukė tiekimą, į Vokietiją buvo tiekiama didžioji dalis rusiškų gamtinių dujų. Taip pat buvo apgadintas dujotiekis „Nord Stream 2“, kuris taip ir nepradėjo veikti, nes Vokietija prieš pat Rusijos invaziją į Ukrainą sustabdė jo sertifikavimo procesą.
Įtariamasis esą organizavo ir įvykdė mažiausiai keturių sprogstamųjų užtaisų, kurių kiekvienas svėrė nuo 14 iki 27 kg, detonavimą 70–80 metrų gylyje netoli Danijai priklausančios Bornholmo salos.
Jis buvo sulaikytas 2025 m. viename Italijos kaime, pareigūnams surengus reidą vasarnamyje, kuriame ukrainietis buvo apsistojęs su šeima. Policijos teigimu, vyras pasidavė nesipriešindamas. Lapkritį jis buvo išduotas Vokietijai.
Antrasis įtariamasis rugpjūtį buvo sulaikytas pagal Europos arešto orderį šiaurės Kroatijos Pulos mieste. Siekdamas išvengti ekstradicijos į Vokietiją, jis paprašė prieglobsčio Kroatijoje.
JAV ir kai kurios jų sąjungininkės jau seniai kritikavo šiuos dujotiekius, perspėdamos, kad jie didina priklausomybę nuo rusiškų dujų.
Rusija teigė, kad prie sprogimų organizavimo prisidėjo JAV ir Jungtinės Karalystės žvalgybos tarnybos, taip pat kaltino NATO dalyvavimu išpuolyje. Tuo metu kelios Vakarų šalys iš pradžių dėl sprogimų kaltino Rusiją.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paneigė kaltinimus, kad jo šalis prisidėjo prie dujotiekių sprogdinimo.
Vokietijos vyriausybė kol kas susilaiko nuo komentarų apie teismo procesą, pabrėždama, kad nuosprendis dar nepaskelbtas, o bylą nagrinėja nepriklausomas teismas.
Iki gruodžio 17 d. numatyta surengti 16 teismo posėdžių. Papildomi posėdžiai taip pat planuojami 2027 m. sausį ir vasarį. Kol kas nežinoma, kada bus paskelbtas nuosprendis.
Ukrainos kariuomenei – nemaloni staigmena: be perspėjimo apribotas „Starlink“ veikimas
Ukrainos prezidento patarėjas technologijų klausimais trečiadienį pranešė, kad naktį, regis, buvo apribotas kai kurių „Starlink“ interneto terminalų veikimas.
Apie tai paskelbta po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino daryti atakų prieš energetikos infrastruktūrą pauzę.
Per Rusijos smūgį Kyjivui, naujais duomenimis, žuvo trys žmonės, dar 27 sužeisti
Per kombinuotą Rusijos ataką prieš Ukrainos sostinę Kyjivą , naujais duomenimis, žuvo trys žmonės, dar 27 buvo sužeisti, tarp jų aštuonmetis vaikas. Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Kyjivo policija.
Rusijos ataka prieš sostinę tęsėsi nuo antradienio vakaro iki trečiadienio ryto.
Vakare Rusijos pajėgos apšaudė daugiabutį Desnianskio rajone. Čia žuvo du žmonės, dar 19 buvo sužeisti, tarp jų aštuonmetė mergaitė.
Buvo paveikti ir Dniprovskio bei Holosijivo rajonų gyventojai. Teisėsaugos pareigūnai fiksuoja žalą, padarytą individualiems ir daugiabučiams gyvenamiesiems namams, automobiliams, biurų pastatui, kavinei, bibliotekai, stadionui ir mokyklai.
Šalinant atakos padarinius dalyvauja daugiau kaip 100 policijos pareigūnų. Jie įvykio vietose toliau dirba kartu su gelbėtojais, medikais ir kitų atsakingų tarnybų darbuotojais.
Dėl Rusijos atakos Kyjivo Darnyckio, Dniprovskio, Pečerskio, Solomianskio rajonuose ir dalyje Holosijivo buvo įvesti avariniai elektros energijos tiekimo atjungimai.
Po Rusijos smūgio – Zelenskio įspėjimas Trumpui: „Tokios nepagarbos dar nebuvo“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Rusija surengė plataus masto ataką prieš šalies energetikos infrastruktūrą, nepaisydama JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtų paliaubų energetikos sektoriuje. Pasak Ukrainos vadovo, be elektros liko mažiausiai 600 tūkst. žmonių, o Maskvos veiksmai rodo precedento neturinčią nepagarbą Jungtinėms Valstijoms.
Maskvą supurtė viena didžiausių atakų: į miestą skriejo šimtai dronų
Praėjusią naktį Ukrainos gynybos pajėgos į Maskvą ir Maskvos sritį nukreipė šimtus smogiamųjų bepiločių orlaivių.
Apie tai praneša „RBK-Ukraina“, remdamasi Rusijos sostinės mero Sergejaus Sobianino įrašu ir naujienų agentūra TASS.
Pasak S. Sobianino, Rusijos oro gynyba po 23 val. pradėjo numušinėti Maskvos link skridusius Ukrainos smogiamuosius dronus.
„Rusijos gynybos ministerijos oro gynybos sistemos sunaikino 20 Maskvos link skridusių bepiločių orlaivių. Nuolaužų kritimo vietose dirba skubiosios pagalbos tarnybų specialistai“, – 23.47 val. rašė jis.
Po kelių minučių paaiškėjo, kad Rusijos sostinės link artėja nauja Ukrainos bepiločių orlaivių banga. Iš viso per praėjusią naktį buvo užfiksuota apie 10 tokių dronų atakų bangų.
„Rusijos gynybos ministerijos oro gynybos pajėgos atrėmė 30 Maskvos link skridusių bepiločių orlaivių ataką. Nuolaužų kritimo vietose dirba skubiosios pagalbos tarnybų specialistai“, – 2.50 val. rašė S. Sobianinas.
Rusijos sostinės meras tvirtina, kad per naujausią oro ataką Ukrainos gynybos pajėgos panaudojo beveik 500 dronų.
„Nuo spalio 13 d. 20.30 val. iki spalio 14 d. 7 val. Maskvos regiono kryptimi skrido 493 bepiločiai orlaiviai. Daugumą jų oro gynybos pajėgos neutralizavo dar tolimose prieigose. Dar 180 bepiločių orlaivių buvo sunaikinta jiems artėjant prie Maskvos“, – spalio 14-osios rytą rašė S. Sobianinas.
Agentūros TASS skaičiavimais, praėjusią naktį Ukrainos ginkluotosios pajėgos surengė vieną didžiausių atakų prieš Maskvą ir jos regioną per pastaruosius dvejus metus.
Be to, žinoma, kad dėl bepiločių orlaivių atakos grėsmės buvo laikinai sustabdyta Maskvos Šeremetjevo, Domodedovo, Vnukovo ir Žukovskio oro uostų veikla. Vnukovo oro uostas neveikė ilgiau nei aštuonias valandas, o keleiviai buvo išlaipinti iš visų lėktuvų.
Anksčiau „RBK-Ukraina“ pranešė, kad spalio 13-osios naktį Ukrainos ginkluotosios pajėgos dešimtimis dronų atakavo Maskvą.
Taip pat buvo pranešta, kad dėl Ukrainos bepiločių orlaivių Rusijos vadovo Vladimiro Putino lėktuvas negalėjo nusileisti Rusijos sostinėje.
Per Rusijos smūgius Ukrainoje žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki 6
Per Rusijos smūgius Ukrainoje trečiadienio naktį žuvusių žmonių skaičius išaugo mažiausiai iki šešių, pranešė pareigūnai.
Maskva tęsia kelių Ukrainos regionų puolimą.
Remiantis regionų pareigūnų duomenimis, trys žmonės žuvo sostinėje Kyjive, du – centrinėje Dnipropetrovsko srityje, o dar vienas – pietrytinėje Zaporižios srityje.
Dėl galingų Rusijos smūgių Kyjivui didelėje miesto dalyje dingo elektra, trečiadienį pranešė meras ir komunalinių paslaugų įmonė.
„Kyjivo ir jo apylinkių energetikos objektai patyrė masinį balistinių raketų smūgį. Sostinėje sutriko elektros tiekimas“, – „Telegram“ tinkle rašė meras Vitalijus Klyčko.
Jo informaciją patvirtino energetikos bendrovė DTEK.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1650 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. spalio 14 d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 557 tūkst. 350 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 650 priešo kareivių.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 414 (+2) priešo tankų, 25 535 (+1) šarvuotas kovos mašinas, 51 195 (+54) artilerijos sistemas, 2 212 (+1) daugkartinių raketų paleidimo įrenginių, 1 704 (+0) oro gynybos sistemas, 443 (+0) karo lėktuvus, 356 (+0) sraigtasparnius, 2 951 (+9) antžeminę robotizuotą sistemą, 563 589 (+ 1 827) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 5 126 (+0) sparnuotąsias raketas, 35 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 162 789 (+371) automobilius ir degalų cisternas, 4 828 (+5) specialiosios įrangos vienetus.
Trumpo paliaubos Rusijos nesustabdė: 5 Kyjivo rajonuose – avarinė padėtis
Dėl Rusijos atakos prieš energetikos infrastruktūrą penkiuose Kyjivo rajonuose įvesti avariniai elektros tiekimo nutraukimai. Planuotų elektros tiekimo ribojimų grafikai šiuose rajonuose laikinai negalioja.
Ukrainai – ilgai lauktos žinios iš ES
Europos Sąjunga (ES) antradienį atvėrė naujus derybų skyrius su Ukraina ir Moldova – tai svarbus žingsnis ilgame abiejų šalių kelyje į Bendriją.
Per Rusijos balistinių raketų ataką Kyjive du žmonės žuvo, 21 sužeistas
Rusijos pajėgos naktį balistinėmis raketomis atakavo Kyjivą, per antpuolį du žmonės žuvo, dar 21 buvo sužeistas, tarp jų – aštuonerių metų vaikas, pranešė miesto meras Vitalijus Klyčko.
Šešiolika sužeistųjų buvo paguldyti į ligoninę, keturių iš jų būklė sunki.
Rusijos raketa pataikė į devynių aukštų gyvenamąjį namą Kyjivo Desnianskio rajone, sukeldama gaisrus butuose nuo pirmojo iki aštuntojo aukšto. Tęsiantis paieškos ir gelbėjimo darbams, iš viršutinių aukštų buvo evakuojami gyventojai.
Tame pačiame rajone taip pat užsidegė sandėlio pastatas, o Darnycios rajone dėl nukritusių raketos nuolaužų stadione užsiliepsnojo žolė.
Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė apie Kyjivo link paleistas balistines raketas, todėl sostinėje ir keliuose šalies regionuose buvo paskelbtas oro pavojus.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, nuo spalio 12 d. vakaro Rusijos pajėgos į Ukrainą paleido penkias balistines raketas „Iskander-M“ / S-400, devynis klajojančius dronus su kovine amunicija „Banderol“ / „Dan-T“ ir 108 „Shahed“ tipo atakos dronus. Ukrainos oro gynyba neutralizavo 88 dronus.
Rusiją drebina nauji smūgiai: dingo elektra, liepsnoja svarbūs objektai
Spalio 14 d. Rusijos pramoniniame Balakovo mieste kilo gaisras, pasirodžius pranešimams apie Ukrainos dronų atakas, skelbia situaciją stebintys „Telegram“ kanalai.
Kaip praneša „Telegram“ kanalas „Exilenova+“, paviešintuose vaizdo įrašuose matyti sprogimas ir po jo kilęs gaisras netoli didelės metalurgijos gamyklos Balakove, Saratovo srityje.
Kanalo duomenimis, dėl atakos regione užfiksuoti didelio masto elektros tiekimo sutrikimai.
Balakovas, įsikūręs rytiniame Volgos upės krante, yra miestas, kuriame veikia didelė plieno gamykla. Remiantis Balakovo metalurgijos gamyklos interneto svetaine, jos metiniai gamybos pajėgumai viršija 1 mln. tonų.
Kol kas neaišku, ar per ataką gamykla buvo apgadinta. Saratovo srities gubernatorius „Telegram“ paskelbtame pranešime teigė, kad per dronų ataką buvo apgadinti keli pastatai ir žuvo vienas žmogus.
Tuo metu kitame Rusijos mieste – Rostove prie Dono – naftos produktų krovos terminale kilęs gaisras po spalio 10 d. surengtos dronų atakos, kaip pranešama, liepsnoja jau ketvirtą dieną.
Pranešama, kad savaitgalį dronas smogė naftos terminalui, esančiam miesto pramoniniame Železnodorožno rajone. Terminale kraunami eksportui skirti naftos produktai, įskaitant produkciją iš Novošachtinsko naftos perdirbimo gamyklos.
Rostovo srities gubernatorius Jurijus Sliušaras „Telegram“ paskelbtame pranešime tvirtino, kad tą naktį buvo numušta daugiau kaip 100 dronų.
„Exilenova+“ paviešintuose vaizdo įrašuose matyti kylančios liepsnos ir tiršti dūmų debesys. Kanalo duomenimis, tris dienas degęs gaisras jau buvo aprimęs ir likę tik smilkstantys židiniai, tačiau vėliau liepsnos vėl įsiplieskė.
Nepriklausomo Rusijos leidinio „Astra“ atliktos atvirųjų šaltinių žvalgybos (OSINT) analizės duomenimis, spalio 13 d. mažiausiai aštuonios iš 12 Novošachtinsko terminalo talpyklų buvo nebeeksploatuojamos.
Skaičiuojama, kad šis objektas per metus gali priimti ir pakrauti nuo 2,5 iki 3,5 mln. tonų naftos produktų. Leidinio teigimu, terminalas naudojamas ne tik eksportui, bet ir Rusijos ginkluotosioms pajėgoms aprūpinti.
„The Kyiv Independent“ negalėjo nepriklausomai patvirtinti šių pranešimų. Kol kas taip pat nėra informacijos apie tikslų per abi atakas padarytos žalos mastą.
Nors Ukrainos pareigūnai kol kas nekomentavo pranešimų apie smūgį terminalui, pastaraisiais mėnesiais Ukrainos pajėgos ne kartą atakavo Rusijos energetikos infrastruktūros objektus.
Praėjusią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie paliaubas energetikos sektoriuje ir pareikalavo, kad Ukraina nutrauktų atakas prieš Rusijos naftos infrastruktūrą.
Jis tvirtino, kad šios atakos prisidėjo prie naftos kainų augimo, nors smarkiai išaugusios kainos plačiai siejamos su JAV karu Irane.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė esantis pasirengęs sutikti su paliaubomis energetikos sektoriuje, jei Rusijos pajėgos nutrauks atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
„Trumpas yra įsiutęs“: Ukraina gali netekti itin svarbios JAV pagalbos
JAV prezidentas Donaldas Trumpas neigia, kad JAV gali nutraukti dalijimąsi žvalgybos informacija su Ukraina. Vakar žurnalistams jis sakė, kad JAV vis dar dalijasi žvalgybos informacija ir „jiems padeda“, kartu pabrėždamas, jog jo tikslas yra užbaigti Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą.
Tačiau, kaip vienas D. Trumpo administracijos pareigūnas sakė leidiniui „Semafor“, ši idėja aktyviai svarstoma Baltuosiuose rūmuose. Tačiau dar nėra bendro sutarimo, ką daryti.
Anot „Semafor“ šaltinių, CŽA direktorius Johnas Ratcliffe'as yra pagrindinis šios idėjos oponentas.
„Trumpas yra įsiutęs. Jis galėtų duoti tokį įsakymą“, – sakė administracijos pareigūnas, užsimindamas, kad D. Trumpas turėtų nutraukti žvalgybos informacijos dalijimąsi būtent dėl tikslų Rusijos teritorijoje.
Praėjusiais metais D. Trumpas trumpam sustabdė žvalgybos informacijos dalijimąsi su Ukraina po įtemptų derybų Ovaliajame kabinete su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Būtent V. Zelenskis paskutines dvi naktis pranešė, kad Kyjivas iš partnerių negavo jokios žvalgybos informacijos apie Rusijos raketų ataką prieš sostinę.