Zelenskis pateikė pasiūlymą sąjungininkams: „Esame pasirengę“
Ukraina yra pasirengusi pasirašyti susitarimą dėl dronų su visais patikimais partneriais, tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kalboje Jungtinės Karalystės parlamente. Ukrainos valstybės vadovas priminė, kad Ukraina partnerių, įskaitant JAV, prašymu buvo išsiuntusi ekspertus dėl „Shahed“ dronų į Artimuosius Rytus. Pasak V. Zelenskio, ši pagalba yra dalis dronų susitarimo, kurį Ukraina pasiūlė JAV ir kuris vis dar yra derybų stadijoje, rašo „RBC-Ukraina“.
Karalius Karolis Bekingemo rūmuose priėmė Zelenskį
Didžiosios Britanijos karalius Karolis Bakingemo rūmuose priėmė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kuris į Jungtinę Karalystę atvyko pasirašyti naują gynybos susitarimą.
Karolis V. Zelenskį priėmė antradienį po pietų, jiedu šiltai paspaudė vienas kitam rankas ir, stovėdami šalia vienas kito, pozavo fotografams.
Belaukdamas prezidento, kad galėtų pasirašyti naują Didžiosios Britanijos ir Ukrainos gynybos deklaraciją, ministras pirmininkas Keiras Starmeris pareiškė, kad sąjungininkai privalo „veikti išvien“, siekdami užtikrinti pasaulinį saugumą.
Dauning Stritas paskelbė, kad partnerystė su Kyjivu suteiks galimybę apjungti „Ukrainos patirtį ir Jungtinės Karalystės pramoninę bazę“ siekiant gaminti ir tiekti dronus bei kitokią įrangą.
Kaip nurodė Didžiosios Britanijos premjero kanceliarija, pagal šį susitarimą Jungtinė Karalystė skirs 500 tūkst. svarų sterlingų (667,5 tūkst. JAV dolerių) naujam „dirbtinio intelekto kompetencijos centrui“ Kyjive, kuriame dirbs ekspertai, tirsiantys, kaip šią technologiją geriausiai panaudoti siekiant įgyti „pranašumą mūšio lauke“.
Siekiant stiprinti tarptautinį saugumą, pagal šią partnerystę taip pat bus siekiama glaudesnio bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis gynybos pramonės srityje.
Šis susitikimas vyksta tuo metu, kai pasauliniam stabilumui grėsmę kelia tiek karas Ukrainoje, tiek konfliktas Artimuosiuose Rytuose, kurio metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė nepasitenkinimą Jungtine Karalyste ir kitomis šalimis, nesutinkančiomis jame dalyvauti.
„Turime veikti išvien su savo partneriais ir sąjungininkais, kad užtikrintume saugumą tiek savo šalyje, tiek užsienyje, ir ši nauja partnerystė su Ukraina kaip tik ir padės tai padaryti“, – sakė K. Starmeris. – Dronai, elektroninė karyba ir sparčios naujovės mūšio lauke dabar yra pagrindiniai nacionalinio ir ekonominio saugumo veiksniai, o šią tendenciją dar labiau sustiprino konfliktas Artimuosiuose Rytuose.“
„Gilindami mūsų partnerystę gynybos srityje, stipriname Ukrainos gebėjimą apsiginti nuo žiaurių ir tebesitęsiančių Rusijos išpuolių, tuo pačiu užtikrindami, kad Jungtinė Karalystė ir mūsų sąjungininkai būtų geriau pasirengę atremti ateities grėsmes.“
Naujoji deklaracija bus grindžiama Šimtmečio partnerystės susitarimu, kurį praėjusiais metais pasirašė abiejų šalių lyderiai ir kurio tikslas – nubrėžti tolesnio solidarumo su karo nuniokotu Kyjivu kelią, įskaitant jam teikiamą finansinę paramą.
JT: vasarį Ukrainoje žuvo mažiausiai 188 civiliai, šimtai buvo sužeista
Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, vasario mėnesį Ukrainoje žuvo mažiausiai 188 civiliai ir dar 757 buvo sužeisti. Tai Kyjive pranešė JT stebėjimo misija. Aukų skaičius, lyginant su pernai metų vasariu, išaugo 31 proc.
Anot duomenų, didžioji dauguma registruotų mirties ir sužalojimo atvejų (98 proc.) įvyko Ukrainos kontroliuojamose ir Rusijos puolamose teritorijoje. JT fiksavo civiles aukas 15 šalies regionų bei sostinėje Kyjive.
Daugiau kaip trečdalis aukų žuvo per Rusijos raketų ir dronų atakas. Sklendžiančių bombų aukų vien tik vasarį buvo 47 proc. daugiau nei sausį.
Rusų atakos prieš energetikos infrastruktūrą, ypač šeši kombinuoti masiniai smūgiai, visoje šalyje sutrikdė elektros, šilumos ir vandens tiekimą.
Nuo karo pradžios Ukrainoje, JT duomenimis, žuvo daugiau kaip 15 tūkst. civilių, per 41 tūkst. buvo sužeista.
Indija sulaikė šešis ukrainiečius, įtariamus dalyvavus apmokant sukilėlius Mianmare
Indijoje sulaikyti šeši ukrainiečiai ir vienas JAV pilietis, kurie esą kaimyniniame Mianmare dalyvavo apmokant ginkluotas grupuotes. Radijo stotis AIR antradienį pranešė ir Užsienio reikalų ministerija Kyjive patvirtino, kad septyni vyrai pirmadienį buvo atvesdinti pas teisėją, kuris leido juos suimti 11 dienų.
Nuo tada, kai kariuomenė 2021 m. perėmė valdžią, Mianmaras skendi pilietiniame kare. Prodemokratiški sukilėliai ir etninės mažumos daugelyje šalies dalių kovoja prieš vyriausybinius dalinius. Naujasis Delis baiminasi, kad neramumai gali per sieną persimesti į Indiją.
Su Mianmaru besiribojančios Indijos Mizoramo valstijos institucijos nurodė, kad pernai „tūkstančiai“ samdinių kirto sieną į Mianmarą, kad čia kovotų. Dėl to Indija šiuo metu pasienyje stato tvorą.
Šoigu: nė vienas Rusijos regionas negali jaustis saugus
Rusijos nacionalinės saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu pripažįsta, kad Ukrainos atakos Rusijos gilumoje tampa vis didesne problema. Kovinių priemonių, pirmiausiai dronų, tobulėjimas ir jų panaudojimo metodai pasiekė tokį lygį, kad joks Rusijos regionas negali jaustis saugus, Jekaterinburge prie Uralo sakė buvęs gynybos ministras, kurį cituoja rusų naujienų agentūros. Dar neseniai Uralas esą buvo nepasiekiamas atakoms iš Ukrainos teritorijos, tačiau šiandien jis jau yra tiesioginės grėsmės zonoje.
Ukrainos atakų iš oro skaičius prieš infrastruktūros objektus Rusijoje 2025 m. išaugo beveik keturis kartus. S. Šoigu įspėjo, jog grėsmės lygio nuvertinimas arba delsimas šalinti esamas silpnąsias vietas gali turėti tragiškų pasekmių. Tai esą gali paveikti socialinį ir ekonominį stabilumą ir apsunkinti logistinį ginkluotųjų pajėgų aprūpinimą. S. Šoigu taip pat sakė, kad 2025 m. teroristinių išpuolių skaičius Rusijoje, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 40 proc.
Rusija prieš daugiau kaip ketverius metus pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Kyjivas vis dažniau rengia dronų atakas prieš naftos ir dujų pramonės objektus Rusijos gilumoje. Taip Ukraina nori sutrikdyti rusų pajėgų finansavimą, taip pat degalų tiekimą.
Londone – svarbus susitikimas: Starmeris Zelenskiui pabrėžė vieną dalyką
Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris antradienį Londone Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareiškė, kad dėmesys turi išlikti sutelktas į Ukrainą, nepaisant JAV ir Izraelio karo su Iranu.
„Gali ateiti tas momentas“: ES jau ruošiasi Trumpo pasitraukimui
JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali pasitraukti iš derybų dėl taikos Ukrainoje proceso. Tokiu atveju Europos Sąjunga turėtų tęsti Vašingtono pastangas siekiant taikos, interviu naujienų agentūrai EFE sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa, rašo ‚RBC-Ukraina“.
„Gali ateiti momentas, kai prezidentas Trumpas nuspręs nebetęsti ar nebeskatinti savo pastangų, arba, deja, jos gali žlugti. Tuomet turėsime būti pasirengę tęsti šias pastangas ir siekti teisingos bei ilgalaikės taikos Ukrainoje“, – pridūrė Europos Vadovų Tarybos vadovas.
Jis pažymėjo, kad šiuo metu pagrindinis Europos Sąjungos indėlis yra didinti ekonominį spaudimą Rusijai ir toliau visais įmanomais būdais remti Ukrainą.
„Tačiau, žinoma, gali ateiti momentas, kai turėsime pakeisti prezidento Trumpo pastangas ir imtis savų veiksmų, kad pasiektume teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainoje“, – sakė A. Costa.
Kovo 3 d. JAV prezidentas D. Trumpas patikino, kad Rusijos karo prieš Ukrainą užbaigimas vis dar yra „labai aukštai“ jo prioritetų sąraše.
Tačiau prieš kelias dienas „Financial Times“ pranešė, kad JAV tarpininkaujamas taikos procesas pateko į aklavietę.
Leidinys pažymėjo, kad karas su Iranu faktiškai sustabdė Vašingtono dalyvavimą derybose dėl Ukrainos.
Pasak „FT“, ES diplomatai situaciją apibūdina kaip „katastrofą“, nes Baltųjų rūmų dėmesio pasikeitimas jau paveikė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybinius pajėgumus – oro gynybos sistemų ir amunicijos tiekimas vėluoja dėl konkurencijos dėl šių išteklių su kitais klientais.
ES suteiks Ukrainai pagalbą remontuojant ginčo objektu tapusį naftotiekį „Družba“
Kijevas sutiko priimti Europos Sąjungos techninę ir finansinę pagalbą, skirtą suremontuoti naftotiekį, kuriuo į Vengriją ir Slovakiją tiekiama rusiška nafta, pranešė aukšti ES pareigūnai.
„Europos ekspertai gali pradėti darbą tuojau pat“, – rašoma antradienį paskelbtame bendrame Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko António Costos pareiškime.
Naftotiekiu „Družba“ Rusijos nafta per Ukrainą buvo tiekiama į Vidurio Europą, kol, kaip teigia Kyjivas, sausio mėnesį jis buvo apgadintas per Rusijos smūgį. Nutrūkus kuro tiekimui, dar labiau išaugo įtampa Budapešto ir Kyjivo santykiuose.
Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno vyriausybė, kurios balandį laukia lemtingi parlamento rinkimai, pareikalavo, kad Kyjivas skubiai sutaisytų dujotiekį ir atnaujintų tranzitą. Ukrainos teigimu, greitai suremontuoti dujotiekį kol kas nepavyko.
Nesutikdamas su Kyjivo teiginiais, Budapeštas vetavo naują sankcijų Rusijai paketą ir sustabdė ES paskolos išmokėjimą Ukrainai.
Bendrajame pareiškime ES vadovai pažymėjo, kad svarbiausia yra užtikrinti visų Europos piliečių energetinį saugumą.
A. Costa ir U. von der Leyen „toliau bendradarbiaus su suinteresuotomis šalimis, siekdami rasti alternatyvius maršrutus ne Rusijos kilmės žaliavinės naftos tranzitui į Vidurio ir Rytų Europos šalis“.
Zelenskis atmeta kaltinimus dėl tyčinės naftotiekio „Družba“ blokados
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis laiške Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Antonio Costai patvirtino, kad Ukraina ir toliau lieka patikima ES energetikos partnerė.
„Kaltinimai, kad Ukraina tyčia trukdo naftos tiekimui „Družba“ naftotiekiu, neturi pagrindo. Trikdžiai yra pastarųjų Rusijos teroristinių išpuolių prieš naftotiekį ir aplinkinę infrastruktūrą padarinys“, – teigiama laiške, kuri paskelbė ES Tarybos spaudos tarnyba.
V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina yra patikima ES energetikos partnerė ir visiškai įgyvendina savo įsipareigojimus ES.
„Nepaisant kasdieninės Rusijos raketų atakų grėsmės ir dronų smūgių, imamės visų pastangų, kad būtų pašalinta žala ir atnaujinta eksploatacija – kartu atsižvelgiame į poveikį pačiam naftotiekiui, jo infrastruktūrai ir aplinkai“, – rašo V. Zelenskis.
ES pasiūlė Ukrainai pagalbą ir finansinių lėšų, kad būtų paspartintas „Družba“ naftotiekio remontas, nes Vengrija pareiškė blokuosianti 90 mlrd. eurų finansinę pagalbą Ukrainai ir 20-ąjį ES sankcijų Rusijai paketą, kol nebus išspręstas naftos transportavimo naftotiekiu „Družba“ klausimas.
Moldova dėl naftos išsiliejimo upėje iškvietė Rusijos ambasadorių
Moldova antradienį iškvietė Rusijos ambasadorių pareikšti protestą dėl naftos išsiliejimo upėje, kurį, jos teigimu, sukėlė Rusijos smūgiai Ukrainoje.
Be to, per atskirą incidentą Moldovos teritorijoje nukrito dronas, pranešė valdžios institucijos.
Pirmadienį Dniestro upės baseine buvo paskelbta 15 dienų „ekologinio pavojaus padėtis“, o keliuose rajonuose nutrauktas vandens tiekimas.
Manoma, kad degalai išsiliejo dėl kovo 7 dieną įvykdyto Rusijos išpuolio prieš Dniestro hidroelektrinę Ukrainoje.
„Moldova griežtai smerkia šį išpuolį, dėl kurio į Dniestro upę išsiliejo nafta, sukeldama didelį pavojų aplinkai ir Moldovos vandens tiekimo saugumui“, – pranešime spaudai teigė Užsienio reikalų ministerija.
Rusijos ambasadoriui Olegui Ozerovui ministerijoje buvo parodytas butelis vandens iš Dniestro. Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtoje susitikimo nuotraukoje matyti stiklinis butelis su drumstu vandeniu.
Kadangi Dniestro upė aprūpina vandeniu apie 80 proc. iš 2,4 mln. Moldovos gyventojų, vandens tiekimas iš upės buvo sustabdytas keliose šiaurinėse vietovėse, įskaitant antrą pagal dydį Belcio miestą.
Belcio gyventojai pirmadienį rikiavosi eilėse prie vandens kolonėlių ir vyriausybės atsiųstų vandens cisternų.
Moldovos valdžios institucijos antradienį taip pat pranešė, kad pietryčiuose, Tudoros kaime, netoli sienos su Ukraina, rasta naujų nukritusio drono nuolaužų.
„Dronas yra aktyvus ir jame yra sprogstamasis užtaisas“, – socialiniame tinkle „Telegram“ rašė policija.
Netoliese esantys gyventojai buvo evakuoti, bus atliktas kontroliuojamas sprogdinimas, pridūrė policija, nenurodydama, kiek žmonių tai paveikė.
Remiantis šalies Gynybos ministerijos internete paskelbtais vaizdais, dronas nukrito lauke.
Po 2022 metais prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą Moldovos oro erdvė buvo dažnai pažeidžiama, o jos teritorijoje nukrito keli dronai.
Šoigu persigando Ukrainos dronų: „Nė vienas Rusijos regionas negali jaustis saugus“
Rusijos Saugumo Tarybos sekretorius ir buvęs gynybos ministras Sergejus Šoigu pakomentavo Ukrainos dronų pajėgas, rašo „Reuters“.
Vengrijos ir Ukrainos konflikte – Europos pažadas
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) padės atidaryti pažeistą naftotiekį, kuriuo rusiška nafta tiekiama Vengrijai.
Volodymyras Zelenskis vieši Londone
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Londoną susitikti su ministru pirmininku Keiru Starmeriu ir NATO vadovu Marku Rutte, antradienį pranešė jo atstovas spaudai.
V. Zelenskis taip pat turėtų susitikti su karaliumi Charlesu III (Karoliu III) Bakingamo rūmuose ir kreiptis į parlamento narius, žurnalistams sakė jo atstovas Serhijus Nykyforovas.
Dauningo gatvė anksčiau paskelbė, kad Britanija ir Ukraina ketina pasirašyti gynybos partnerystės sutartį, kuria siekiama spręsti pigių dronų keliamą grėsmę.
V. Zelenskio vizitas Londone, surengtas prieš trečiadienį numatytą kelionę į Ispaniją, vyksta Europos sąjungininkams pažadėjus toliau remti Kyjivą jam kovojant su Rusijos invazija.
Vašingtonas iš dalies panaikino sankcijas Maskvai, kad sumažintų naftos kainas, kurias sukėlė Artimųjų Rytų karas. Jis, regis, sužlugdė JAV vadovaujamas derybas dėl ketverius metus besitęsiančios Rusijos invazijos pabaigos.
Rutte antradienį susitiks su Starmeriu ir Zelenskiu
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte antradienį lankysis Londone, kur susitiks su Jungtinės Karalystės (JK) ministru pirmininku Keiru Starmeriu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Kaip informuoja „Ukrinform“, apie tai pranešė NATO spaudos tarnyba.
„Antradienį, 2026 m. kovo 17 d., NATO generalinis sekretorius ponas Markas Rutte vyks į Jungtinę Karalystę. Generalinis sekretorius susitiks su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku seru Keiru Starmeriu ir Ukrainos prezidentu ponu Volodymyru Zelenskiu“, – sakoma paskelbtame pranešime.
Spaudos centras pridūrė, kad M. Rutte taip pat dalyvaus renginyje Parlamento rūmuose.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, JK ir Ukraina antradienį vyksiančiame lyderių susitikime ketina susitarti dėl naujos karinės partnerystės ir paskelbti apie dirbtinio intelekto kompetencijos centro įkūrimą Kyjive, siekiant sustiprinti pasaulinius gynybos pajėgumus.
Zelenskis kreipėsi į JAV: „Turime dar keletą idėjų, kaip galime užbaigti šį karą“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina turi dar keletą idėjų, kaip pabaigti karą Ukrainoje.
Apie tai jis kalbėjo interviu „New York Post“, kurio ištrauka pasidalijo savo „Telegram“ kanale.
„Manau, kad šioje Rusijos karo su Ukraina situacijoje yra taikos perspektyvų. Suprantu, kad būna įvairių momentų: susierzinimas, vidaus problemos, karai. Vis dėlto reikia suprasti: Ukraina nori taikos, prezidentas Trumpas nori taikos – vadinasi, šiuo klausimu esame sąjungininkai, ir net nereikia tuo abejoti. Reikia siekti šio tikslo.
Ukraina nori taikos daug labiau nei nori Putinas. Nors Putinas daro viską, kad parodytų, jog tai jis nori, o Ukraina – ne. Tie signalai, kuriuos jis siunčia Amerikai – tai melas ir manipuliacija. Labai noriu, kad Amerika mums tikėtų, nes mes esame jų partneriai“, – sako V. Zelenskis.
Jis pabrėžia, kad net karui Artimuosiuose Rytuose įsiplieskus Ukraina išliko ištikima partneriams.
„Net ir šioje situacijoje, kai reikėjo padėti Artimiesiems Rytams, mes iš karto sureagavome į prašymą. Tai ir yra sąjungininkystės išraiška.
Reikia kasdien ieškoti taikos susitarimo variantų. Mums reikia susitikti su amerikiečiais. Turime dar keletą idėjų, kaip galime užbaigti šį karą“, – sako jis.
Zelenskis prisiminė, kaip prašė Irano neteikti „Shahedų“ Rusijai
Rusijos karo prieš Ukrainą pradžioje, kai Iranas perdavė Rusijai pirmąją „Shahed“ partiją, Ukraina prašė Irano neteikti ginklų agresoriui, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Sikorskis pasisiūlė tarpininkauti Vengrijos ginče su Ukraina
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis pasiūlė tarpininkauti Ukrainos ir Vengrijos ginče dėl sutrikusio Rusijos naftos tiekimo per Ukrainos teritoriją, praneša naujienų portalas „TVP World“.
Įtampa tarp Kyjivo ir Budapešto išaugo dėl naftotiekio „Družba“ veiklos sustabdymo. Šiuo naftotiekiu rusiška nafta per Ukrainos teritoriją pasiekia Vengriją ir Slovakiją – vieninteles Europos Sąjungos (ES) šalis, kurios, nepaisydamos bloko sankcijų, ją vis dar importuoja.
Vengrijos dešiniųjų pažiūrų premjeras Viktoras Orbanas ir jo kolega Slovakijoje Robertas Fico kaltina Ukrainą tyčia vilkinant naftotiekio „Družba“ atidarymą, ir blokuoja ES paramą Ukrainai bei sankcijas Rusijai. Ukrainiečiai teigia, kad naftotiekis neveikia dėl to, kad sausio mėnesį nukentėjo per Rusijos bombardavimus, ir jiems reikia laiko jį suremontuoti.
Šio ginčo fone Lenkijos užsienio reikalų ministras R. Sikorskis pirmadienį pareiškė, kad Varšuva yra pasirengusi padėti tarpininkauti derybose tarp Kyjivo ir Budapešto.
Kalbėdamas su žurnalistais po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje, R. Sikorskis situaciją vadino neįprasta, atkreipdamas dėmesį, kad nors Ukraina kariauja su Rusija, ji tuo pačiu metu toliau leidžia rusiškai naftai tekėti per savo teritoriją į Vengriją.
„Ukraina kovoja už savo išlikimą, tačiau tuo pačiu metu leidžia Rusijos naftai tekėti per savo teritoriją į jai gana priešišką šalį“, – sakė R. Sikorskis.
Pasak Lenkijos užsienio reikalų ministro, Budapeštas privalo ieškoti alternatyvų rusiškos naftos importui.
Kaip anksčiau rašė ELTA, Kyjivo ir Budapešto santykiai, kuriuose ir taip tvyrojo įtampa dėl Vengrijos ministro pirmininko V. Orbano politinės paramos Rusijai, dar labiau pablogėjo, kai šis ilgametis šalies vadovas, artėjant balandį įvyksiantiems svarbiems parlamento rinkimams, sustiprino politines atakas prieš Ukrainą.
Atsakydami į tai, aukšti Ukrainos pareigūnai, tarp jų ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, sugriežtino savo retoriką paties V. Orbano atžvilgiu.
Praėjusią savaitę santykiuose buvo pasiektas naujas dugnas, kai Vengrija sulaikė septynis Ukrainos valstybinio banko darbuotojus ir konfiskavo 80 mln. JAV dolerių grynųjų pinigų bei devynis aukso luitus, kuriuos jie vežė iš Austrijos. Inkasatorių komandos nariai vėliau buvo paleisti, tačiau pinigus ir auksą Budapeštas pasiliko.
Purto skandalas: JAV generolas majoras Ukrainoje prisigėrė, susitrenkė galvą ir pametė slaptus žemėlapius
Kilo skandalas dėl JAV kariuomenės generolo majoro Antonio Aguto veiksmų, skelbia „The Hill“. Jis paliko slaptus žemėlapius traukinyje į Lenkiją ir patyrė smegenų sukrėtimą per vakarienę Ukrainoje padauginęs alkoholio.
Iš Rusijos vadų – kraupūs įsakymai kariams
Rusijos kariuomenės vadai nurodo savo pavaldiniams neevakuoti iš mūšio lauko žuvusių karių kūnų, o paimti tik jų galvas ir dokumentus, kad būtų galima nustatyti tapatybę.
Taip teigiama perimtame pokalbyje, kurį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos direkcija.
JK ir Ukraina ketina pasirašyti saugumo ir gynybos pramonės deklaraciją
Jungtinė Karalystė ir Ukraina ketina pasirašyti saugumo ir gynybos pramonės deklaraciją, kurios tikslas – pasinaudoti Ukrainos patirtimi kovojant su pigių bepiločių orlaivių keliama grėsme, pranešė Dauningo gatvė prieš antradienį įvyksiantį Ukrainos vadovo vizitą.
Nuo praėjusio mėnesio pabaigos, kai prasidėjo JAV ir Izraelio karas su Iranu, Teheranas atakuoja Izraelį daugiausia balistinėmis raketomis, tačiau į Persijos įlankos valstybes leidžia bepiločius orlaivius.
JK ir Ukrainos susitarimas „sustiprins pasaulinius gynybinius pajėgumus prieš pigios, aukštųjų technologijų karinės įrangos, įskaitant bepiločius orlaivius, platinimą“, sakoma JK ministro pirmininko Keiro Starmerio biuro pranešime.
Susitarime numatyta pasinaudoti Ukrainos patirtimi, sukaupta per ne vienus metus besitęsiantį karą su Rusija, siekiant apsisaugoti nuo bepiločių orlaivių, taip pat JK pramonės baze, „gaminant ir tiekiant bepiločius orlaivius bei naujoviškus pajėgumus“.
„Bepiločiai orlaiviai, elektroninė karyba ir greitos mūšio lauko inovacijos dabar yra svarbiausi nacionalinio ir ekonominio saugumo elementai, o konfliktas Artimuosiuose Rytuose visa tai tik dar labiau sustiprino“, – sakoma K. Starmerio pranešime.
„Stiprindami savo partnerystę gynybos srityje, mes stipriname Ukrainos gebėjimą apsiginti nuo žiaurių, nuolatinių Rusijos atakų ir kartu užtikriname, kad Jungtinė Karalystė bei mūsų sąjungininkai būtų geriau pasirengę atremti ateities grėsmes.“
Pagal susitarimą taip pat bus skirta 500 tūkst. svarų sterlingų (579 tūkst. eurų) finansuoti „dirbtinio intelekto kompetencijos centrui“, kuris bus integruotas į Ukrainos gynybos ministeriją.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį atvyksta į Londoną, prieš tai išreiškęs susirūpinimą, kad pasaulinis dėmesys karui Artimuosiuose Rytuose gali užgožti Ukrainos kovą prieš Rusiją.
Ukrainos sąjungininkės Europoje pažadėjo toliau remti Kyjivą po to, kai Vašingtonas iš dalies atšaukė sankcijas Maskvai, siekdamas sumažinti naftos kainas, kurias sukėlė karas Artimuosiuose Rytuose.
Triukšminga naktis Rusijoje – puolė šimtai dronų: vardija, kam galėjo suduoti smūgius
Naktis iš pirmadienio į antradienį daliai rusų buvo nerami, skelbia „Kanal 24“. Rusijos priešlėktuvinė gynyba kovojo su dronais 11 sričių ir laikinai okupuotame Kryme, tačiau užfiksuota keletas smūgių.
Minėtas leidinys apžvelgė socialinėse medijose, „Telegram“ kanaluose „Astra“ ir „Exilenova+“ prieinamą informaciją apie ataką prieš Rusiją. Informacija nėra oficialiai patvirtinta Rusijos.
Rusija oficialiai antradienio rytą paskelbė tiek, kad jų oro gynybos pajėgos tariamai sunaikino 206 dronus. Maskvos meras naktį skelbė pranešimus apie dronus, skrendančius link Maskvos.
„Telegram“ pranešama, kad dronai galėjo pataikyti į aviacijos remonto gamyklą „123 ARZ“ Staroje Rusijoje. Skelbiama, kad ši įmonė yra viena didžiausių regione. Ji specializuojasi Rusijos oro ir kosminių pajėgų karinės transportinės aviacijos remonte, modernizavime ir techninėje priežiūroje.
Tikėtina, kad atakos metu ten buvo du lėktuvai A-50.
Taip pat neramu buvo prie Pskovo. Palydovai užfiksavo stiprų gaisrą netoli Rusijos 76-osios divizijos karinės bazės.
Tuo pačiu metu Slovianske prie Kubanės griaudėjo sprogimai naftos perdirbimo gamyklos rajone. Nurodoma, kad nuolaužos nukrito ant viešbučio ir sunkvežimio, nukentėjo vairuotojas.
Sprogimai griaudėjo Leningrado ir Smolensko srityse, taip pat Krasnodaro krašte, Briansko srityje.
Ukraina per naktį numušė 154 iš 178 Rusijos bepiločių orlaivių
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 154 iš 178 bepiločių orlaivių, kuriuos Rusijos pajėgos paleido nuo pirmadienio vakaro, smūgiai fiksuoti 12-oje vietų, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Kovo 16–17 d. naktį (nuo kovo 16 d. 18 val.) Rusijos pajėgos puolė Ukrainą pasitelkdamos 178 smogiamuosius bepiločius orlaivius, įskaitant „Shahed“ tipo bepiločius, taip pat „Gerbera“, „Italmas“ ir kitokias skraidykles. Apie 110 iš jų buvo „Shahed“ bepiločiai orlaiviai.
Bepiločiai buvo paleisti iš keleto krypčių, įskaitant Brianską, Oriolą, Kurską, Milerovą, Primorsko Achtarską Rusijoje, taip pat Hvardijskę ir Čaudą laikinai okupuotame Kryme.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų daliniai, elektroninės karybos sistemos, bepiločių orlaivių daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Iki antradienio 8 val. buvo numušti arba nuslopinti 154 rusų bepiločiai orlaiviai. Tuo pat metu 22 smogiamieji bepiločiai pataikė į taikinius 12-oje vietų, o dviejose vietose krito perimtų skraidyklių nuolaužos.
Ataka tęsiasi, nes Ukrainos oro erdvėje vis dar aptinkami keli priešiški bepiločiai orlaiviai.
Rusija per pastarąją parą kare su Ukraina neteko 930 karių
Per pastarąją parą Rusija kare prieš Ukrainą neteko dar 930 savo karių, o iš viso nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 m. jų žuvo arba buvo sužeista apie 1 280 860.
Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Iki šių metų kovo 17 d. Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 11 783 (+2 per pastarąją parą) Rusijos tankus, 24 218 (+3) šarvuotų kovos mašinų, 38 477 (+20) artilerijos sistemas, 1 688 (+1) daugkartinio paleidimo raketų sistemas ir 1 333 (+0) oro gynybos sistemas.
Be to, Rusija neteko 435 (+0) orlaivių, 349 (+0) sraigtasparnių, 183 144 (+1 991) operatyvinių-taktinių bepiločių orlaivių ir 4 468 (+0) kruizinių raketų.
Ukrainos pajėgos taip pat sunaikino 33 (+0) laivus / katerius, 2 (+0) povandeninius laivus, 83 744 (+120) transporto priemones bei degalų cisternas ir 4 091 (+0) specialiosios įrangos vienetą.
Duomenys nuolat atnaujinami.
Anksčiau buvo pranešta, kad kovo 16 d. fronte užfiksuoti 152 koviniai susirėmimai, o intensyviausios kovos vyko Kostiantynivkos ir Pokrovsko sektoriuose.
Trumpas nusistebėjo ukrainiečiais: „Nežinau, kaip jiems tai pavyksta“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas išreiškė nuostabą, kad nepaisant karo žmonės toliau gyvena Ukrainoje, rašo „Ukrinform“.
Zelenskis prabilo apie susitikimą su Netanyahu: „Jis turi tai, ko man reikia, o aš turiu tai, ko jam reikia“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo galimą susitikimą su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu. Apie tai skelbia „The Jerusalem Post“, kuriems V. Zelenskis pirmadienį davė interviu.
Zelenskis atkirto į Irano grasinimus: „Nieko naujo“
Ukraina nebijo Irano grasinimų, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apie tai jis kalbėjo interviu „i24news“, skelbia UNIAN.
V. Zelenskis pareiškė, kad per pastaruosius ketverius metus, nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, jis girdėjo daug tokių pareiškimų.
Aliarmas Rusijoje: skelbiama, kad dronai puolė Maskvą
Pirmadienio naktį Rusija pranešė apie ataką prieš Maskvą. Maskvos meras Sergejus Sobianinas kiek po vidurnakčio pranešė, kad link Maskvos esą skrido dronai.
Jis naktį paskelbė keletą pranešimų, kuriuose pranešė apie po kelis numuštus pavienius dronus.
S. Sobianinas taip pat nurodė, kad dronų nuolaužų kritimo vietose dirba tarnybos.
Rusų agentūra „RIA Novosti“ skelbia, kad Rusija per naktį sunaikino 38 dronus, skridusius į Maskvą.
„Avarinių tarnybų specialistai dirba nuolaužų kritimo vietoje“, – rašė jis.
TASS skelbia, kad per naktį rusų oro gynybos pajėgos numušė 206 dronus virš Rusijos regionų. Rusija dėl atakos kaltina Ukrainą, tačiau tai įrodančių faktų kol kas nėra.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
youtube
А куда это ты побежал, а, министр?! ТВОЮ ХРАБРОСТЬ КАК ВЕТРОМ СДУЛО
Ukraina smogia vis giliau: Rusija pripažįsta augantį pavojų
Rusijos nacionalinės saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu pripažįsta, kad Ukrainos atakos Rusijos gilumoje tampa vis didesne problema. Kovinių priemonių, pirmiausiai dronų, tobulėjimas ir jų panaudojimo metodai pasiekė tokį lygį, kad joks Rusijos regionas negali jaustis saugus, Jekaterinburge prie Uralo sakė buvęs gynybos ministras, kurį cituoja rusų naujienų agentūros. Dar neseniai Uralas esą buvo nepasiekiamas atakoms iš Ukrainos teritorijos, tačiau šiandien jis jau yra tiesioginės grėsmės zonoje.
Ukrainos atakų iš oro skaičius prieš infrastruktūros objektus Rusijoje 2025 m. išaugo beveik keturis kartus. S. Šoigu įspėjo, jog grėsmės lygio nuvertinimas arba delsimas šalinti esamas silpnąsias vietas gali turėti tragiškų pasekmių. Tai esą gali paveikti socialinį ir ekonominį stabilumą ir apsunkinti logistinį ginkluotųjų pajėgų aprūpinimą. S. Šoigu taip pat sakė, kad 2025 m. teroristinių išpuolių skaičius Rusijoje, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 40 proc.
Rusija prieš daugiau kaip ketverius metus pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Kyjivas vis dažniau rengia dronų atakas prieš naftos ir dujų pramonės objektus Rusijos gilumoje. Taip Ukraina nori sutrikdyti rusų pajėgų finansavimą, taip pat degalų tiekimą.