Zelenskis prabilo apie tai, kas iš tiesų vyksta fronte: karas tęsis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad kovos su Rusija tęsiasi nepaisant trijų dienų JAV tarpininkaujant sutartų paliaubų.
Gynybos ministras: Ukraina suinteresuota „Taurus“ raketomis, tačiau jau turi panašių savo ginklų
Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau turi savo gamybos raketų, kurios pagal savo charakteristiką panašios į vokiškas „Taurus“ raketas. Tai bendroje spaudos konferencijoje su kolega iš Vokietijos Borisu Pistoriumi pareiškė Ukrainos gynybos ministras Mychailas Federovas. Nepaisant to, Kyjivas esą suinteresuotas „Taurus“ raketomis ir tokių ginklų arsenalo plėtra.
„Jei kalbame apie „Taurus“ raketas, tai mes jau turime tokio pat ir didesnio nuotolio raketų. Tačiau tokių ginklų niekada nebūna gana“, – sakė M. Federovas.
Ukraina, anot jo, šioje srityje jau pasiekė tam tikrą nepriklausomybę.
„Visi matėme atakas prieš taikinius Rusijoje, esančius už 1,5 tūkst. km“, – pridūrė M. Federovas.
Po Rusijos dronų smūgių Chersone sužeisti penki žmonės
Chersone per Rusijos dronų atakas buvo sužeisti penki žmonės, pranešė srities karinė administracija.
„Apie 10.00 val. rusai dronais atakavo parduotuvę Chersono Korabelnyj rajone. Buvo sužeisti 49 metų moteris ir trys 51, 55 ir 56 metų amžiaus vyrai“, – teigiama pranešime. Visi sužeistieji dėl sprogimo traumų ir skeveldrinių sužalojimų nuvežti į ligoninę.
10.40 val. per kitą rusų ataką nukentėjo 14-metis. Jam nustatyti daugybiniai veido ir kaklo sužalojimai.
Ukraina smogė skaudžiai Rusijos vietai: ekspertas įvardijo, kodėl keičiasi frontas
Anksčiau Rusija jautėsi gana laisvai 50-150 kilometrų atstumu nuo fronto linijos, tačiau Ukrainai pradėjus naudoti naujus dronus, tai pasikeitė. Apie tai „Radio NV“ eteryje papasakojo karinis ekspertas Pavlo Narožnyj.
Prieš planuojamus mainus Ukraina perdavė Rusijai karo belaisvių sąrašus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Kyjivas perdavė Rusijai karo belaisvių sąrašus planuojamiems mainams ir tikisi, jog Jungtinės Valstijos padės užtikrinti susitarimo įgyvendinimą.
Apie tai rašo portalas „The Kyiv Independent“.
Šis pareiškimas pasirodė tvyrant nežinomybei dėl siūlomų mainų, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pareiškė, kad Kyjivas nepateikė jokių pasiūlymų dėl apsikeitimo.
„Sąrašai pateikti, ir mes tikimės, kad amerikiečiai aktyviai prisidės užtikrinant šio susitarimo įgyvendinimą“, – sakė V. Zelenskis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusią savaitę paskelbė apie netikėtą apsikeitimą belaisviais ir laikiną paliaubų paskelbimą Rusijos kare prieš Ukrainą gegužės 9–11 dienomis, sutampantį su Rusijos Pergalės dienos minėjimu.
Suomijos prezidentas: „Atėjo laikas pradėti kalbėtis su Rusija“
Atėjo laikas Europos vyriausybėms tiesiogiai užmegzti ryšį su Maskva, pirmadienį paskelbtame interviu Italijos laikraščiui „Corriere della Sera“ sakė Suomijos prezidentas Aleksandras Stubbas.
***Karas Ukrainoje.** Vilniuje viešintis Budanovas: jei Rusija pasirengusi pokalbiui, Kyjivas tam pasiruošęs
Per susitikimą su Suomijos užsienio reikalų ministre Elina Valtonen Briuselyje Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha patvirtino, kad Ukraina yra pasirengusi nusiųsti ekspertų grupę į Suomiją ir pasidalyti savo patirtimi, kaip stiprinti oro erdvės apsaugą.
Apie tai A. Sybiha pranešė įraše platformoje „X“, praneša „Ukrinform“.
„Aptarėme taikos procesą, naują Europos vaidmenį jame ir padėtį mūšio lauke. Dėl neseniai įvykusių incidentų su dronais patvirtinau, kad Ukraina yra pasirengusi nusiųsti ekspertų grupę į Suomiją – pasidalinti savo patirtimi ir padėti apsaugoti dangų“, – rašė ministras.
Jis pridūrė, kad per susitikimą taip pat pabrėžė būtinybę kuo greičiau atidaryti derybų klasterius Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą derybose.
Abi šalys taip pat pasikeitė nuomonėmis apie įvykius už Europos ribų, ypač Centrinėje Azijoje, Pietų Kaukaze ir Artimuosiuose Rytuose.
A. Sybiha pirmadienį, gegužės 11 d., yra Briuselyje, kur dalyvaus ES ir NATO renginiuose, taip pat Tarptautinės koalicijos dėl Ukrainos vaikų grąžinimo ministrų susitikime.
Anksčiau G. Sybiha pareiškė, kad Ukraina svarsto galimybę nusiųsti ekspertų grupes, kurios teiktų tiesioginę pagalbą stiprinant Baltijos valstybių oro erdvės saugumą.
Vilniuje viešintis Budanovas: jei Rusija pasirengusi pokalbiui, Kyjivas tam pasiruošęs
Lietuvoje viešintis Ukrainos prezidento administracijos vadovas, buvęs karinės žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas sako, jog Volodymyro Zelenskio skambutis su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu nėra įmanomas „iš giedro dangaus“, tačiau jam Kyjivas būtų pasiruošęs.
„Nemanau, kad toks skambutis būtų įmanomas be jokio įspėjimo. Kiek žinau, mūsų oficialūs tarpvalstybiniai ryšio kanalai buvo nutraukti, o tokie skambučiai mobiliuoju telefonu nevykdomi“, – žurnalistams pirmadienį sakė jis.
„Rimtai kalbant, jei Rusija yra pasirengusi, tikrai pasirengusi rimtai diskusijai, tuomet Ukraina taip pat būtų pasirengusi“, – tikino K. Budanovas.
Taip jis kalbėjo Slovakijos premjerui Robertui Fico pareiškus, kad V. Zelenskis turėtų skambinti V. Putinui, jei nori su juo susitikti.
Paklaustas apie situaciją fronte Ukrainos prezidento administracijos vadovas nedaugžodžiavo ir ją vadino stabilia.
Tuo metu Rusijos prezidentas šeštadienį pareiškė, kad karas Ukrainoje rimsta.
„Mes pasisakome už karo pabaigą ir už taiką, kuri po to įsivyraus. Tai yra oficiali Ukrainos pozicija, kurią remia Ukrainos prezidentas. Mes pasisakome už karo veiksmų nutraukimą. Norėčiau dar kartą pakartoti, kad taikos siekimas nėra silpnumas, o sveikas protas“, – pabrėžė K. Budanovas.
Nuo Rusijos invazijos 2022 metais karas Ukrainoje nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių ir tapo kruviniausiu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Vengrija persvarstys su Rusija siejamą Pėčo AE plėtros projektą
Naujoji Vengrijos vyriausybė teigia persvarstysianti su Rusija glaudžiai susijusio ir ilgai vilkinamo Pėčo atominės elektrinės plėtros projekto finansavimą bei įgyvendinimą, praneša „Reuters“.
Kandidatas į Ekonomikos ir energetikos ministrus Istvanas Kapitany pirmadienį parlamente pareiškė, kad šiam 12,5 mlrd. eurų vertės projektui reikalinga „skaidri branduolinė strategija“ ir išsami jo sąnaudų bei sutartinių sąlygų peržiūra.
Dėl veikiančios Pėčo AE plėtros iš pradžių buvo susitarta 2014 m. Tai padaryta be konkurso, o projektas buvo patikėtas Rusijos valstybinei branduolinei korporacijai „Rosatom“.
Pagal „Pėčas II“ vadinamą projektą turi būti pastatyti du suslėgto vandens reaktoriai (VVER), tačiau jis susiduria su nuolatiniais vėlavimais bei tikrinimais.
Vengrijos valdžios atstovų teigimu, pagrindinės projekto sutartys iki šiol tebėra įslaptintos, o tai riboja visuomenės galimybę susipažinti su jo finansine struktūra.
Pasak I. Kapitany, naujoji Vengrijos vyriausybė privalės peržiūrėti tiek įgyvendinimo sąlygas, tiek bendrą kainą. Būsimasis ministras visgi taip pat pabrėžė, kad branduolinė energetika ir toliau išliks vienu pagrindinių Vengrijos energijos šaltinių.
Šaliai vadovaujant Viktorui Orbanui, šis projektas ilgą laiką buvo laikomas energetinio ir politinio bendradarbiavimo tarp Budapešto ir Maskvos simboliu. Kritikams taip pat kilo abejonių dėl projekto skaidrumo ir galimo sąnaudų išpūtimo. „Rosatom“, savo ruožtu, projekto kainą atkakliai gynė.
Rinkimus balandį laimėjusio Peterio Magyaro būsima vyriausybė ne kartą signalizavo apie užsienio ir vidaus politikos prioritetų pokyčius, įskaitant pastangas gerinti santykius su Europos Sąjunga (ES) ir stiprinti viešųjų pirkimų priežiūrą bei kovos su korupcija priemones.
Per Rusijos atakas pastarąją parą Charkivo srityje buvo sužeisti penki žmonės
Per rusų atakas sekmadienį Charkivo mieste ir septyniose Charkivo srities gyvenvietėse buvo sužeisti penki žmonės, feisbuke pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas.
29 metų moteris buvo sužeista Zoločive, 67 metų vyras – Kivšarivkoje Kupjansko bendruomenėje. Slatynėje Derhačių bendruomenėje sužeistas 74 metų vyras. Be to, Vovčansko bendruomenės Jurčenkovės kaimo greitkelyje buvo sužeistas 22 metų vyras, o Velyki Burluko bendruomenės Chatnės kaime – 53 metų moteris.
Gydytojai taip pat teikė pagalbą 66 metų vyrui, gegužės 7 d. sužeistam Iziumo bendruomenės Jariomivkos kaime.
Pasak O. Syniehubovo, Rusijos pajėgos puolė Charkivą dronais. Rusijos kariuomenė taip pat atakavo Charkivo sritį šešiais dronais „Molnija“, septyniais per vaizdo akinius valdomais dronais (FPV) ir septyniais nenustatyto tipo nepilotuojamais orlaiviais.
Charkive buvo apgadintas privatus namas. Pranešta apie apgadintą automobilį Bohoduchive, taip pat keturis privačius namus, keturias parduotuves, keturias transporto priemones, ūkinius pastatus ir elektros linijas Zoločive.
Iziumo rajono Dovhenkės kaime buvo apgadintas privatus namas, sandėlis ir transporto priemonė, Slatynės kaime – automobilis ir vaistinė. Čuhujivo rajono Jurčenkovėje nukentėjo mopedas.
Per pastarąją parą laikinas evakuacijos centras Lozovoje priėmė 125 žmonės. Nuo jo veiklos pradžios jame buvo užregistruoti iš viso 33 387 žmonės, pridūrė regiono gubernatorius.
Taip pat pranešta, kad gegužės 9 d. per Rusijos smūgius Charkivo sričiai buvo sužeisti aštuoni žmonės, tarp jų du vaikai.
Švedijos žvalgyba įtaria du asmenis, eksportavusius pramonės gaminius į Rusiją
Švedijos žvalgybos tarnyba pirmadienį pranešė įtarusi du asmenis sankcijų apėjimu ir „pažangių produktų“ eksportu į Rusiją. Žiniasklaida pranešė, kad tai buvo pramonės produktai, skirti Maskvos karo pramonės kompleksui.
Švedijos saugumo tarnybos (SAPO) pareiškime sakoma, kad du įtariamieji praėjusią savaitę buvo suimti ir abu yra sulaikyti. Ji pridūrė, kad dėl šių suėmimų Pietų ir Vakarų Švedijoje buvo atliktos kelios kratos.
„Saugumo tarnyba atliko kelias operacijas ir kratas namuose, o šiuo metu vyksta išsamus tyrimas“, – teigė SAPO.
Remiantis teismo dokumentais, įtariami „sunkūs sankcijų pažeidimai“, manoma, buvo įvykdyti nuo 2025 m. birželio iki 2026 m. gegužės mėnesio.
Visuomeninis transliuotojas SVT pranešė, kad įtariami nusikaltimai susiję su „pramonės produktais“, o galutinis vartotojas, kaip manoma, buvo Rusijos karo pramonė.
„Šio tipo nusikaltimas dažnai apima kelis etapus ir kelis tarpininkus. Priežastis paprasta – dalyvaujantys asmenys bando nuslėpti savo dalyvavimą ir sumažinti atsekamumą“, – teigė Christofferis Wedelinas, SAPO operacijų vadovo pavaduotojas.
Prokuroras Carlas Mellbergas praėjusią savaitę atskirame pareiškime teigė, kad intensyviai vykdomas tyrimas, kaltinimai turi būti pateikti iki birželio 5 dienos.
Sankcijos buvo įvestos po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais. SAPO pabrėžė, kad Švedijos įstatymai buvo sugriežtinti, siekiant patraukti baudžiamojo atsakomybėn už mėginimus, bendrininkavimą ir kurstymą pažeisti sankcijas.
Baigiantis paliauboms Ukrainoje per Rusijos atakas žuvo 3 civiliai, 16 sužeista
Baigiantis paliauboms kare Ukrainoje, per Rusijos atakas šalyje žuvo trys civiliai ir dar 16 buvo sužeista, pirmadienį pranešė ukrainiečių pareigūnai.
Apie tai skelbia šalies portalas „The Kyiv Independent“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas apie paliaubas paskelbė penktadienį, teigdamas, kad abi pusės susitarė trims dienoms nuo šeštadienio nutraukti visus „kinetinius“ karo veiksmus, taip pat apsikeisti po 1 tūkst. belaisvių.
Netrukus po to Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsakė kariuomenei nepulti Maskvos Raudonosios aikštės per Antrojo pasaulinio karo pergalės dienos paradą gegužės 9-ąją.
Per paliaubas didelio masto oro smūgių nebuvo, nors Ukrainos oro pajėgos pranešė apie Rusijos paleistus dronus ir vienos balistinės raketos „Iskander-M“ paleidimą iš okupuoto Krymo.
„Džiugina tai, kad kol kas šiandien nebuvo jokių masinių atakų – jokių raketų smūgių ar oro atakų. Tačiau fronto zonose ir bendruomenėse netoli fronto nebuvo ramu“, – sekmadienį savo vakariniame kreipimesi sakė prezidentas V. Zelenskis.
Apie daugiausiai aukų pareikalavusias atakas prieš civilius pranešta Pietų Ukrainoje. Chersono srityje Rusija taikėsi į 12 gyvenviečių, įskaitant regiono centrą Chersoną, kur žuvo du žmonės ir dar du buvo sužeisti, pranešė vietos karinė administracija.
Per Rusijos smūgius Zaporižios srityje, Zaporižios rajone, žuvo vienas žmogus ir du buvo sužeisti, Rusijos pajėgoms surengus 785 atakas prieš 36 gyvenvietes, nurodė vietos karinė administracija.
Mykolajivo srityje dronai smogė dviem bendruomenėms ir sužeidė sutuoktinių porą – 68 metų vyrą ir 62 metų moterį – bei 19 metų vaikiną. Visi trys nukentėjusieji buvo paguldyti į ligoninę, jų būklė – vidutinio sunkumo.
Šiaurėje, Charkivo srityje, Rusijos pajėgos taikėsi į aštuonias gyvenvietes, įskaitant regiono centrą Charkivą. Per pastarąją parą buvo sužeisti mažiausiai penki žmonės, iš kurių jauniausias – 22 metų vyras, o vyriausias – 74 metų vyras, teigė gubernatorius Olehas Synjehubovas.
Rytuose esančioje Donecko srityje per Rusijos atakas dviejuose kaimuose bei Slovjansko mieste buvo sužeisti keturi žmonės, pranešė gubernatorius Vadymas Filaškinas.
Komisarė: pirmąsias lėšas iš 90 mlrd. eurų ES paskolos Ukraina gali gauti jau kitą savaitę
Pirmąsias ES 90 mlrd. eurų paskolos išmokas Ukraina gali gauti jau kitą savaitę, iki Briuselyje prasidedant ES Užsienio reikalų tarybos posėdžiui pasakė ES plėtros komisarė Marta Kos.
„Tai mano atsakomybė. Viskas, kas susiję su Ukraina, yra Europos Komisijos atsakomybė, todėl viskas vyksta sklandžiai, tikiuosi, kad kitą savaitę galėsime išmokėti pirmąsias išmokas“, – sakė M. Kos.
„Labai norėčiau galėti pasakyti, kad šie pinigai padės užbaigti karą. Deja, to pasakyti negaliu. Tačiau šie pinigai leis Ukrainai ginti ne tik savo šalį, bet ir Europą bei europines vertybes“, – paklausta, ar tiki, kad paskola padės užbaigti karą, atsakė ji.
Ji pažymėjo, kad lėšas išmokėti planuojama iki 2027 m. pabaigos, o diskusijos dėl Ukrainos finansavimo pagal kitą ES daugiametį biudžetą vis dar tęsiasi.
„Tačiau kol kas, pasinaudodami donorų pagalba, manau, kad galime skirti pakankamai lėšų – arba bent jau didžiąją jų dalį – ne tik kariniams tikslams, bet ir įprastiniam valstybės veikimui užtikrinti. Kaip žinote, dalis šių lėšų bus skirta valstybės biudžetui“, – sakė ji.
M. Kos pridūrė, kad tam Ukraina privalo įgyvendinti reformas, „ir ji jas įgyvendina“.
Primename, kad balandžio 23 d. ES Taryba patvirtino 90 mlrd. eurų finansinės pagalbos paketą Ukrainai 2026-2027 metams. Pakeitus ES ilgalaikę finansinę programą, buvo pašalinta paskutinė teisinė kliūtis paskolai suteikti. Tikimasi, kad šios lėšos taps pagrindine priemone makrofinansiniam stabilumui užtikrinti ir svarbiausios infrastruktūros funkcijoms užtikrinti.
Vasarą Europa ruošia dar vieną smūgį Rusijai
Briuselyje svarstoma parengti dar vieną sankcijų Rusijai paketą, kuris bus veikiausiai nukreiptas į vadinamąjį šešėlinį laivyną, Maskvos naudojamą rusiškai naftai gabenti visame pasaulyje, leidiniui „Politico“ sakė Europos diplomatai ir pareigūnai.
Dar griežtesni apribojimai šiam padrikam ir neaiškių savininkų valdomų senų tanklaivių laivynui padės užgniaužti vieną svarbiausių Kremliaus pajamų šaltinių ir padidinti spaudimą Vladimirui Putinui atsisakyti maksimalių reikalavimų derybose dėl taikos su Ukraina, teigia ES pareigūnai.
21-uoju sankcijų paketu, kurio tikimasi birželio pabaigoje arba liepos pradžioje, taip pat greičiausiai bus taikomasi į Rusijos bankus, finansų institucijas ir karinės pramonės įmones, taip pat įmones, parduodančias vogtus ukrainietiškus grūdus. Tai „Politico“ su anonimiškumo sąlyga atskleidė septyni ES pareigūnai ir diplomatai, susipažinę su vykstančiomis diskusijomis.
Pareigūnai taip pat mato galimybę pratęsti sankcijas, kurias anksčiau blokavo buvusio Vengrijos premjero Viktoro Orbano vyriausybė. Tarp jų – priemonės, nukreiptos prieš aukšto rango Rusijos stačiatikių bažnyčios narius, ypač jos lyderį patriarchą Kirilą – artimą V. Putino sąjungininką, sveikinusį invaziją į Ukrainą.
Pasak vieno diplomato, Europos Komisija taip pat gali atgaivinti idėją uždrausti paslaugų teikimą Rusijos laivams, kurią iki šiol blokavo Malta ir Graikija.
Sankcijoms naują impulsą suteikė rinkimų Vengrijoje rezultatai
Po neseniai Liuksemburge įvykusio ministrų susitikimo ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas žurnalistams teigė, kad sankcijoms naują impulsą suteikė rinkimų Vengrijoje rezultatai.
„Turėtume peržiūrėti sankcijas, kurios buvo ant diskusijų stalo ir dėl kurių anksčiau nebuvo sutarimo, bet taip pat turėtume judėti pirmyn su naujuoju sankcijų paketu”, – teigė ji.
Tačiau diskusijos dėl 21-ojo sankcijų paketo dar tik prasideda, ir iš ministrų kol kas tikimasi tik pirminio svarstymo, pabrežia „Politico“.
Ukrainos sąjungininkai tvirtina, kad vasarą planuojamas naujas smūgis Rusijai turėtų suteikti Kyjivui pranašumo atsižvelgiant į tai, kad į valdžią atėjo naujas Vengrijos premjeras – Peteris Magyaras, Irane gali būti sudarytos ilgalaikės paliaubos, o derybų dėl taikos eiga gali sulaukti amerikiečių dėmesio per lapkritį JAV vyksiančius kadencijos vidurio rinkimus.
ES jau liepą gali atverti visus derybinius skyrius dėl Ukrainos stojimo
Visi Ukrainos derybiniai skyriai dėl stojimo į Europos Sąjungą (ES) galėtų būti atverti jau liepos mėnesį, o pirmas– dar birželio pabaigoje, pirmadienį sakė ES plėtros komisarė Marta Kos.
„Šiandien raginsiu visas valstybes nares kuo greičiau oficialiai atverti visus derybinius skyrius“, – prieš ES Užsienio reikalų tarybos susitikimą Briuselyje kalbėjo M. Kos, kurią cituoja „Ukrinform“.
Ji pridūrė, kad pirmasis derybinis skyrius „Pagrindai“ galėtų būti atvertas Kipro pirmininkavimo ES Tarybai metu – t. y. iki birželio pabaigos, – o likusieji, pasak jos, galėtų būti atverti liepos mėnesį.
M. Kos paaiškino, kad didžioji dalis parengiamojo darbo buvo atlikta dar prieš oficialų derybinių skyrių atvėrimą, „o dabar viskas yra paruošta oficialiam atvėrimui“.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, gegužės 9 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Antonio Costa aptarė žingsnius, kuriais bus siekiama Ukrainos integracijos į ES.
Gegužės 4 d. po susitikimo su A. Costa Ukrainos prezidentas teigė besitikintis greito visų derybinių skyrių atvėrimo.
Kęstutis Budrys: Kremlius tyčiojasi iš paliaubų ir bandymų siekti taikos Ukrainoje
Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, kad Kremlius tyčiojasi iš JAV lyderio Donaldo Trumpo paskelbtų trijų dienų paliaubų ir bandymų siekti taikos.
„Rusija tyčiojasi iš bet kokių pasiūlymų pasiekti paliaubas ir taiką. Karo spektaklis Raudonojoje aikštėje buvo vienintelis prezidento Putino interesas, susijęs su paliaubomis. Tai yra apgaulė“, – pirmadienį Briuselyje prieš ES Užsienio reikalų tarybą kalbėjo ministras.
Pasak jo, privalu toliau išlaikyti politinį spaudimą Rusijai, o tam pasitarnautų stiprus 21-asis Bendrijos sankcijų paketas Maskvai.
D. Trumpas apie paliaubas paskelbė penktadienį, teigdamas, kad abi pusės susitarė trims dienoms nuo šeštadienio nutraukti visus kinetinius karo veiksmus, taip pat apsikeisti po 1 tūkst. belaisvių.
Ukrainos oro pajėgų duomenys parodė, kad tolimojo nuotolio Rusijos dronų smūgių, palyginti su laikotarpiu prieš paliaubas, sumažėjo, tačiau pareigūnai vis tiek pranešė apie nukentėjusiuosius.
Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad Rusija toliau vykdo puolamąsias operacijas.
Putinas įspėjo artimą sąjungininkę: gali laukti Ukrainos scenarijus
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pareiškė, kad Armėnija turėtų surengti referendumą dėl savo ateities santykių su Europos Sąjunga ir Rusija, pagrasindamas, kad, jei pernelyg suartės su ES, Armėnijos gali laukti Ukrainos scenarijus, rašo „United24 Media“.
Zelenskis: pagaliau Putinas pasirengęs susitikimams
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagaliau sako esąs pasirengęs realiems susitikimams, vakaro vaizdo kreipimesi pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Dabar pats Putinas sako, kad pagaliau yra pasirengęs realiems susitikimams. Mes jį šiek tiek pastūmėjome to link, o patys jau seniai esame pasiruošę tokiems susitikimams – dabar reikia rasti formatą“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad karas turi būti baigtas ir kad turi būti suteiktos patikimos saugumo garantijos.
„Taip pat vyksta atskiros diskusijos su amerikiečiais, skirtos būtent saugumo problemoms. Ir mes tikrai dirbame, kad užtikrintume, jog mūsų diplomatija turėtų visas reikalingas tvirtas pozicijas santykiuose su kiekviena partnere, galinčia sustiprinti Ukrainą“, – pridūrė prezidentas.
Anksčiau Rusijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas teigė, kad tęsti trišales JAV, Ukrainos ir Rusijos derybas beprasmiška, jei Kyjivas neišves kariuomenės iš Ukrainos kontroliuojamos Donbaso teritorijos.
Lietuvoje lankosi Ukrainos prezidento administracijos vadovas Kyryla Budanovas
Lietuvoje pirmadienį lankosi Ukrainos prezidento administracijos vadovas, buvęs karinės žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas, praneša portalas „15min“.
Portalo šaltinių duomenimis, V. Zelenskio bendražygis turėtų lankytis Prezidentūroje, kitose valdžios institucijose, susitiks su gynybos ir saugumo ekspertais.
Kaip rašė BNS, Ukrainos prezidentas K. Budanovą administracijos vadovu paskyrė šių metų pradžioje, jis pareigoje pakeitė lapkritį dėl korupcijos skandalo atleistą ankstesnį prezidento patarėją Andrijų Jermaką.
K. Budanovas nuo 2020 metų vadovavo Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiajai žvalgybos valdybai, jam priskiriami kai kurie iš žymiausių Kyjivo išpuolių Rusijoje ir okupuotose Ukrainos teritorijose, įskaitant sprogimą ant Rusijos pastatyto Krymo tilto 2022 metais.
Dronų operatoriai sunaikino Kostiantynivkoje įtaisytą Rusijos vėliavą
Ukrainos Luhansko pulko atskirosios puolimo brigados „Liut“ dronų operatoriai pašalino Rusijos vėliavą, kurią rusai buvo įtaisę Kostiantynivkoje, Donecko srityje, pasitelkę droną, feisbuke pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerija, paskelbusi ir vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip Kostiantynivkoje numušama Rusijos vėliava.
„Rusai vėl mėgina sukurti filmuotą medžiagą savo propagandai. Šį kartą jie dronu pritvirtino trispalvę vėliavą, kad parodytų, jog ji plevėsuoja virš Kostiantynivkos“, – sakoma aprašyme po vaizdo įrašu.
Pasak ministerijos, vaidinimas truko tik kelias sekundes – ukrainiečiai greitai pastebėjo taikinį ir pašalino priešo simbolį. „Kostiantynivka buvo, yra ir liks Ukraina“, – pabrėžė Vidaus reikalų ministerija.
Putinas prakalbo apie artėjančią karo „pabaigą“: analitikai įspėja neapsigauti
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas užsiminė, kad karas Ukrainoje gali netrukus baigtis, tačiau kol kas nėra jokių požymių, kad Rusija ketintų užbaigti konfliktą, rašo JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
ISW pažymi, kad gegužės 9 d. spaudos konferencijoje V. Putinas atsakė į klausimą apie galimą Vakarų dalyvavimą neseniai įvykdytuose tolimojo nuotolio Ukrainos smūgiuose į Rusiją, pareikšdamas, kad „šis klausimas artėja prie pabaigos“, prieš tai pakartodamas melagingus Kremliaus pasiteisinimus dėl vykdomo karo Ukrainoje.
Tuo tarpu Rusijos valstybinė žiniasklaida pateikė šį pareiškimą taip, tarsi jis būtų pasakęs, kad karas Ukrainoje „artėja prie pabaigos“, nepaisant to, kad V. Putinas nedavė jokių užuominų, jog ketina nutraukti karą, pažymi analitikai.
ISW atkreipia dėmesį, kad V. Putinas taip pat paaiškino karinės technikos nebuvimą parade tuo, kad Rusijos kariai turi „susikoncentruoti į galutinį Ukrainos sutriuškinimą“, o tai signalizuoja, kad Rusija, kaip ir anksčiau, yra ištikima savo maksimalistiniams tikslams – priversti Ukrainos vyriausybę pasiduoti.
Rusijos diktatorius taip pat pakartojo savo ankstesnį reikalavimą, kad bet koks dvišalis susitikimas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu vyktų Maskvoje.
Anot analitikų, visi šie pareiškimai skirti rusams, siekiant nuraminti jų nepasitenkinimą.
„Tikėtina, kad Kremlius žaidžia savo vidaus auditorijos jausmais, kuri vis labiau jaučia daugiau nei ketverius metus trunkančio karo pasekmes ir Rusijos nesugebėjimą atremti Ukrainos smūgių iš didelių atstumų“, – pabrėžia ISW.
Tuo tarpu „The New York Times“ praneša, kad nepaisant Kremliaus pareiškimų apie „neišvengiamą pergalę“ kare su Ukraina, Rusijos armija faktiškai įstrigo fronte. Rusijos kariai iki šiol negali išspręsti pagrindinės šiuolaikinio karo problemos: kaip atlikti didelio masto proveržius sąlygomis, kai mūšio lauke visiškai dominuoja dronai.
Savo ruožtu „Kyiv Independent“ pažymi, kad jei fronto linija išliks stabili, o Rusijos nuostoliai neduos rezultatų, tai gali reikšti naujos karo fazės pradžią.
V. Putinas turės rinktis: arba sustiprinti mobilizaciją, neturėdamas aiškaus kelio į priekį mūšio lauke. Arba jis galėtų sumažinti savo karinius tikslus ir atšaukti reikalavimus Kyjivui perduoti naujas teritorijas ir sutikti su ugnies nutraukimu.
Ukrainoje parą sunaikinta dar 920 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. gegužės 11 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 342 030 karių, iš kurių 920 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 924 priešų tankus (+4), 24 551 šarvuotąją kovos mašiną (+7), 41 863 artilerijos sistemas (+76), 1 783 raketų paleidimo sistemas (+1), 1 373 oro gynybos sistemas, 435 karo lėktuvus, 352 sraigtasparnius, 284 254 nepilotuojamuosius orlaivius (+1 557), 4 585 kruizines raketas, 33 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 95 710 transporto priemonių ir kuro cisternų (+231), 4 178 specialiosios įrangos vienetus (+2).
Borisas Pistorius atvyko į Kyjivą iš anksto nepaskelbto vizito
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius atvyko į Kyjivą derybų dėl gynybos pramonės bendradarbiavimo su Ukraina plėtros.
Apie vizitą nebuvo pranešta iš anksto dėl saugumo priežasčių.
Kelionės pradžioje B. Pistorius naujienų agentūrai dpa sakė, kad nauji projektai bus sutelkti į bendrą visų diapazonų pažangių nepilotuojamų sistemų kūrimą.
Putinas bijo Ukrainos smūgių? Ką rodo neįprastai kuklus gegužės 9-osios paradas
Kasmet gegužės 9 d. vykstantis Pergalės paradas demonstruoja Rusijos karinę galią, tačiau šiais metais Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas Maskvoje surengė itin santūrų paradą, kuriame buvo daug mažiau raketų ir kitos ginkluotės.
Kaip rašo „The Wall Street Journal“, jei V. Putinas iš tiesų bijojo Ukrainos tolimųjų nuotolio dronų atakų, tai dar vienas ženklas, kad penktaisiais karo metais situacija gali pasikeisti ne Rusijos naudai.
Anksčiau JAV Karo studijų institutas (ISW) pranešė, kad 2026 m. pavasarį Rusijos kariai mūšio lauke pasiekia prastesnius rezultatus nei 2025 m. Analitikai pabrėžė, kad Ukraina iš Rusijos okupantų atkovojo balandžio mėnesį atkovojo daugiau teritorijos, nei prarado.
Taip pat Ukraina vis dažniau smogia giliai Rusijos teritorijoje esantiems svarbiems taikiniams naudodama dronus ir raketas – naftos gavybos objektams, ginklų sandėliams ir kitiems kariniams objektams.
„Tai paaiškina Putino nenorą demonstruoti Rusijos karines pajėgas Raudonojoje aikštėje“, – pabrėžia WSJ.
Ir nors V. Putinas pareiškė, kad karas „artėja prie pabaigos“, tačiau tuo bus galima patikėti tik tada, kai jis nutrauks Ukrainos miestų bombardavimą ir nustos reikalauti Ukrainos atiduoti teritorijų, kurios Rusija nesugebėjo užimti jėga.
„Tik didelių nuostolių ir galimo pralaimėjimo perspektyva privers V. Putiną atsisakyti savo imperinių ambicijų Ukrainoje ir Vakarų Europoje. Tai geriausias būdas užbaigti karą Ukrainai priimtinomis sąlygomis“, – teigiama straipsnyje.
Trumpas paskelbė, kad Baltarusija ir Rusija paleido kalinių iš Lenkijos ir Moldavijos
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį paskelbė, kad iš Baltarusijos ir Rusijos įkalinimo vietų buvo paleisti penki kaliniai iš Lenkijos ir Moldovos.
„Mes ką tik pasiekėme, kad iš Baltarusijos ir Rusijos sulaikymo įstaigų būtų paleisti trys lenkai ir du moldavai“, – savo platformoje „Truth Social“ rašė D. Trumpas, padėkodamas savo pasiuntiniui Johnui Coale‘ui už pagalbą tariantis dėl jų paleidimo.
D. Trumpas taip pat padėkojo Baltarusijos lyderiui Aleksandrui Lukašenkai už „bendradarbiavimą ir draugystę“.
Vienas iš paleistųjų – žinomas lenkų kalba rašantis žurnalistas 53-ejų Andrzejus Poczobutas, apie kurio paleidimą iš kalėjimo Baltarusijoje įgyvendinant kalinių mainus balandžio pabaigoje paskelbė Lenkijos pareigūnai.
„Mano draugas, Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis, praėjusį rugsėjį susitiko su manimi ir paprašė manęs padėti išvaduoti Andrzejų Poczobutą iš Baltarusijos kalėjimo“, – teigė D. Trumpas.
„Mūsų pastangomis, Poczobutas šiandien yra laisvėje. Jungtinės Valstijos laikosi įsipareigojimų savo sąjungininkams ir draugams“, – pridūrė JAV prezidentas.
A. Poczobutas yra Baltarusijos lenkų mažumos narys ir ilgą laiką dirbo autoritarinės valdžios valdomoje šalyje leidžiamam Lenkijos dienraščiui „Gazeta Wyborcza“. Jis buvo suimtas 2021 m. ir iki 2023 m. liepos buvo laikomas areštinėje, kol teismo procese, kuris plačiai vertinamas kaip politiškai motyvuotas, jam skirta aštuonerių metų kalėjimo bausmė.
Šių metų pradžioje A. Lukašenka po derybų su J. Coale‘o vadovaujama JAV delegacija paleido 250 politinių kalinių. Mainais Jungtinės Valstijos panaikino sankcijas keletui Baltarusijos įmonių ir institucijų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Ryškėja pokytis kare: štai kokioje padėtyje atsidūrė Putinas
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pirmadienį pareiškė, kad karo Ukrainoje dinamika keičiasi Kyjivo naudai.
Tai vyksta Rusijai patiriant rekordinius nuostolius mūšio lauke ir sulaukiant smūgių pagrindiniams naftos objektams.
„Rekordiniai Maskvos nuostoliai mūšio lauke, gilūs Ukrainos smūgiai Rusijoje ir mažėjantis Maskvos karinis paradas – visi šie dalykai rodo, kad karo dinamika keičiasi. Ukraina yra daug geresnėje padėtyje nei prieš metus“, – sakė K. Kallas.
„Manau, kad bendras supratimas yra toks, jog (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas yra silpnesnėje padėtyje nei bet kada anksčiau“, – kalbėjo ji.