Žuvusiųjų skaičius per Rusijos smūgius pietryčių Ukrainoje išaugo iki 24
Rusijos smūgių į švietimo įstaigą Zaporižios srityje, Komyšuvakoje, aukų skaičius išaugo iki 24.
Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos valstybinės gelbėjimo tarnybos (SES) pagrindinė direkcija Zaporožios srityje, praneša „Ukrinform“.
„Zaporožios sritis: Rusijos smūgių, nukreiptų į vienoje iš Zaporožios rajono gyvenviečių esančią švietimo įstaigą, aukų skaičius išaugo iki 24. Tarp žuvusiųjų yra du gelbėtojai ir keturi policijos pareigūnai. Dar penki žmonės buvo sužeisti, tarp jų – du gelbėtojai“, – teigė SES.
Tęsiamos gelbėjimo operacijos.
„Šiandien Zaporožios rajone įvyko baisi tragedija. Mes netekome dviejų savo kolegų, dar du buvo sužeisti ir šiuo metu gydomi ligoninėje“, – teigė SES vadovas Andrijus Danykas.
„Lapkričio 2 d. ryte Rusijos pajėgos smogė švietimo įstaigai vienoje iš Zaporožios rajono gyvenviečių. Kai gelbėtojai ir policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą, kilo pakartotinės atakos grėsmė. Avarinės tarnybos darbuotojai pasislėpė. Tačiau priešas surengė dar vieną smūgį ten pat, kur buvo smogta pirmąjį kartą. Buvo sunaikinta sporto salė ir pagalbinis pastatas, apgadintas švietimo įstaigos pastatas, taip pat sunaikintas gaisrinis ir gelbėjimo automobilis. Yra žuvusių ir sužeistų žmonių“, – teigė jis.
Kaip anksčiau rašė ELTA, smūgiai kaimui Ukrainos pietryčių Zaporižios srityje pirmadienį nusinešė mažiausiai 18 žmonių gyvybes. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis teigė, kad šie smūgiai sužlugdė viltį dėl pažangos siekiant taikos.
Kallas pareiškė susirūpinimą dėl kibernetinės atakos prieš Ukrainos perspėjimų apie pavojų programėlę
Rusijoje ir Ukrainoje naktį į pirmadienį kibernetinių atakų taikiniais tapo perspėjimų apie pavojų programėlės, per kurias buvo išplatinti melagingi pranešimai apie neva gresiančias branduolines atakas. Atsakomybę už išpuolį Ukrainoje prisiėmė prorusiška grupuotė, o kas surengė atakas Rusijoje, kol kas nežinoma.
Dar vėlų sekmadienio vakarą milijonai Ukrainos gyventojų per pagrindinę oro pavojaus perspėjimų programėlę gavo melagingus pranešimus apie „branduolinę ataką“, „cheminę grėsmę“ ar „gatvių mūšius“ sostinėje Kyjive. Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė apie „priešišką kišimąsi“ į programėlės veikimą ir perspėjo dėl melagingos informacijos.
Programėlės kūrėjai laikinai išjungė pranešimų siuntimą, o pirmadienį paskelbė atkūrę jos veikimą. Atsakomybę už įsilaužimą į perspėjimų sistemą prisiėmė prorusiška grupuotė „Hitcore“.
Ukrainoje plačiai naudojama oro pavojaus perspėjimų programėlė įspėja apie Rusijos raketų ir dronų atakas. Jos kūrėjos „Ajax Systems“ duomenimis, programėlė jau atsisiųsta daugiau kaip 46 mln. kartų, o kasdien ja naudojasi apie 6,7 mln. žmonių. Institucijų teigimu, kitos panašios perspėjimų programėlės kibernetinės atakos nebuvo paveiktos.
Praėjus kelioms valandoms po pranešimų iš Ukrainos, Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija taip pat paskelbė apie „masinę kibernetinę ataką“ prieš jos perspėjimų programėlę, per kurią buvo platinama melaginga informacija. Regionų institucijos perėmė melagingus perspėjimus ir išplatino juos savo interneto kanalais.
Pasienio Belgorodo srityje gyventojai per „Telegram“, pavyzdžiui, gavo pranešimą, kad į visą Rusiją esą paleisti „branduoliniai koviniai užtaisai“, ir raginimą „skubiai apsirūpinti maisto atsargomis trims savaitėms“.
Kitaip nei Ukraina, Rusija neturi visą šalį apimančios oro pavojaus perspėjimų sistemos. Nepaprastųjų situacijų ministerijos perspėjimų programėle naudojasi palyginti nedaug žmonių.
Atsakomybės už kibernetinę ataką Rusijoje kol kas niekas neprisiėmė. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas žurnalistams tik pareiškė, kad dėl dirbtinio intelekto tokių grėsmių daugėja ir Maskva imsis „atitinkamų priemonių“.
Europos Sąjungos (ES) vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Kaja Kallas išreiškė susirūpinimą dėl kibernetinės atakos prieš Ukrainos programėlę. Maskva mėgina trikdyti perspėjimų sistemas, kad „galėtų nužudyti kuo daugiau žmonių“, sakė K. Kallas per susitikimą su Jungtinės Karalystės gynybos ministru Wesu Streetingu Briuselyje.
Kremlius kol kas neplanuoja naujų humanitarinių paliaubų
Kremlius šiuo metu neplanuoja naujų humanitarinių paliaubų Oleškų pavyzdžiu. Tai pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kuriuo remiasi Rusijos naujienų agentūra TASS.
„Kalbant apie tokios praktikos tęsimą, kiekvienas atvejis yra unikalus. Šiuo metu nėra nei panašių planų, nei atitinkamų iniciatyvų“, – sakė D. Peskovas.
Kartu jis pareiškė, kad galimais panašiais atvejais ateityje svarbiausia būtų civilių gyventojų interesai ir saugumas bei humanitarinės pagalbos teikimas.
Agentūra „Reuters“ tuo tarpu praneša, kad, Maskvos teigimu, Ukrainos fronto mieste Oleškuose likę gyventojai ateityje kas mėnesį bus aprūpinami pagalbos prekėmis. Toks susitarimas buvo pasiektas tarpininkaujant JAV pirmajai poniai Melanijai Trump, sakė Rusijos žmogaus teisių įgaliotinė Jana Lantratova.
„Oleškuose vis dar yra žmonių, kuriems reikia pagalbos“, – sakė J. Lantratova.
Šešias dienas trukusios paliaubos Oleškuose sudarė sąlygas pristatyti humanitarinę pagalbą ir evakuoti gyventojus.
Praėjusį antradienį įsigaliojusios paliaubos baigėsi sekmadienį 22.59 val. vietos laiku. Tai buvo ilgiausios paliaubos nuo karo pradžios 2022 m. vasarį.
Per Rusijos ataką Zaporižios srityje žuvo žmogus, dar du sužeisti
Rusijos pajėgos pirmadienio rytą atakavo Komyšuvachos gyvenvietę Zaporižios srityje. Yra civilių aukų, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė srities karinės administracijos vadovas Mychailo Semikinas.
„Priešas atakavo Komyšuvachą. Deja, vienas žmogus žuvo, dar du buvo sužeisti“, – teigė M. Semikinas.
Sprogimai taip pat buvo girdimi Zaporižios mieste. Pirminiais duomenimis, dronas pataikė į automobilių stovėjimo aikštelę.
Per Rusijos ataką Iziume žuvo žmogus, dar mažiausiai 11 sužeista
Rusijos kariuomenė pirmadienio rytą valdomosiomis aviacinėmis bombomis atakavo Iziumo miestą Ukrainos Charkivo srityje, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas.
Per ataką žuvo vienas žmogus, dar mažiausiai 11 buvo sužeista.
Bombos pataikė į keturių ir penkių aukštų gyvenamuosius namus. Viename jų buvo sugriauti butai nuo pirmojo iki trečiojo aukšto.
Taip pat apgadinta 14 individualių gyvenamųjų namų, dvi parduotuvės ir šeši automobiliai.
Be to, kilo gaisras pašto skyriuje.
Apgadinus aukštos įtampos elektros linijas, visas miestas liko be elektros.
Pasibaigus paliauboms, Rusija atnaujino Chersono srities puolimą
Pasibaigus vietos paliauboms, Rusija pirmadienį atnaujino Ukrainos Chersono srities puolimą, pranešė Kyjivas.
Tai buvo ilgiausios paliaubos nuo 2022 metų Rusijos plataus masto invazijos pradžios.
Retos pertraukos tarp kovų iniciatorė buvo JAV pirmoji ponia Melania Trump. Šios antradienį prasidėjusios paliaubos baigėsi sekmadienį. Jos leido surengti humanitarinę misiją į Rusijos okupuotą Oleškų miestą ir išvykti šimtams įstrigusių piliečių.
Tai buvo ilgiausia kovų pertrauka tarp kaimynių jau penktus metus trunkančiame kare, nusinešusiame šimtus tūkstančių gyvybių ir privertusiame milijonus žmonių palikti savo namus.
„Šį rytą, apie 8 val. (vietos ir Lietuvos laiku), Rusijos okupantai Korabelno miesto rajone dronu atakavo automobilį“, – sakoma vietos pareigūnų pareiškime.
Priduriama, kad 62-ejų moteris ir 73-ejų vyras buvo sužeisti bei paguldyti į ligoninę.
Ukrainos pasiūlymą pratęsti paliaubas Rusija atmetė, sekmadienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas aukšto rango Ukrainos atstovas.
Chersono srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas buvo įspėjęs vietos gyventojus būti itin budriems pasibaigus paliauboms.
Ukrainos kariuomenė pareiškė, kad kovų pertrauka Rusija pasinaudojo savo pozicijoms įtvirtinti.
Per Rusijos atakas vienas žmogus taip pat žuvo Iziume, šalies šiaurės rytuose esančioje Charkivo srityje, pranešė vietos gubernatorius.
JAV tarpininkaujamos Rusijos ir Ukrainos derybos turėtų būti atnaujintos šį mėnesį.
Kremlius ne kartą atmetė raginimus skelbti platesnio masto paliaubas ir pareiškė ketinantis tęsti plataus masto puolimą, kad užimtų likusią rytų Ukrainos dalį.
Per Rusijos atakas Odesos ir Žytomyro srityse sužeisti aštuoni žmonės
Rusijos kariuomenė naktį į pirmadienį atakavo energetikos objektą Ukrainos Odesos srityje, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė energetikos bendrovė DTEK.
„Kai tik saugumo padėtis leis, prasidės remonto darbai“, – teigiama pranešime.
Pasak Odesos srities karinės administracijos vadovo Oleho Kiperio, per ataką buvo apgadinti sandėliai ir administraciniai pastatai, individualūs gyvenamieji namai bei energetikos objektai. Sunaikinta kepykla.
Per ataką sužeisti penki žmonės.
Žytomyro srityje per Rusijos atakas prieš civilinę, logistikos ir energetikos infrastruktūrą buvo sužeisti du suaugusieji ir vienas vaikas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Bunečka.
„Priešas ir toliau terorizuoja Žytomyro sritį. Per pastarąją parą ir naktį dronais buvo atakuotos Andrušivkos, Berdyčivo, Žytomyro, Zviahelio, Korostenio, Ružyno ir Černiachivkos bendruomenės“, – teigiama pranešime.
Rusijos pajėgos taikėsi į logistikos ir energetikos infrastruktūrą, civilinius administracinius pastatus bei individualius gyvenamuosius namus.
Melania Trump: iš Oleškų evakuota beveik 800 žmonių
JAV pirmoji ponia Melania Trump pareiškė viltį, kad paliaubos Ukrainos Oleškų mieste taps pagrindu ilgalaikei taikai tarp Ukrainos ir Rusijos pasiekti. Apie tai ji parašė socialiniame tinkle „X“.
Pasak M. Trump, humanitarinė misija laikinai okupuotame Chersono srities Oleškų mieste buvo sėkminga – į regioną pristatyta gyvybiškai svarbi pagalba ir evakuota beveik 800 žmonių.
„Amerikos vardu reiškiu padėką Rusijai ir Ukrainai už jų lyderystę ir bendradarbiavimą dėl paliaubų Oleškuose. Tikiuosi, kad Oleškai taps pagrindu ilgalaikei taikai tarp abiejų šalių“, – rašė ji.
Pranešime nurodoma, kad paliaubos prasidėjo 2026 m. spalio 27 d. ir, kaip planuota, baigėsi lapkričio 1 d.
Dronai atakavo naftos objektą Rusijos Samaros srityje
Dronai pirmadienio rytą atakavo Rusijos Samaros sritį. Taikinys buvo netoli Prosveto gyvenvietės esanti linijinė gamybos ir dispečerinė stotis, pranešė žiniasklaidos priemonė ASTRA.
Objekto teritorijoje kilo gaisras.
Šis objektas, kuriame yra 71 rezervuaras, o bendra naftos saugojimo talpa viršija 1,6 mln. kubinių metrų, yra vienas didžiausių naftos rezervuarų parkų Europoje ir svarbus Rusijos naftos tiekimo mazgas.
Paskelbtuose liudininkų užfiksuotuose vaizduose matyti virš miesto kylantys dūmai.
Ši teritorija jau buvo atakuota 2026 m. spalio 2, 7, 10 ir 11 dienomis. Per atakas kilo dideli gaisrai. Be kita ko, buvo patvirtinta, kad sunaikinti keturi naftos rezervuarai.
Ukraina: Rusijos pajėgos pasinaudojo paliaubomis Oleškuose savo pozicijoms stiprinti
Rusijos pajėgos pasinaudojo paliaubomis laikinai okupuotame Chersono srities Oleškų mieste, kad sustiprintų savo pozicijas. Tai tinkle „Facebook“ pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
„Ukrainos gynybos pajėgos užtikrino paliaubas Chersono srityje. Per paliaubas, paskelbtas siekiant įvykdyti humanitarinę operaciją Oleškuose, Ukrainos gynybos pajėgų daliniai užtikrino jų laikymąsi ir veikė griežtai pagal pasiektus susitarimus“, – pabrėžė Generalinis štabas.
Dėl to esą į okupuotą miestą buvo pristatyta humanitarinė pagalba, o Oleškus palikti panorę ukrainiečiai grįžo į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją.
„Priešas tuo tarpu pasinaudojo humanitarine pauze savo pozicijoms stiprinti. Per paliaubas buvo vykdoma Rusijos dalinių rotacija, įtvirtinamos pozicijos, plečiamos apsaugos nuo dronų priemonės ir stiprinamas logistinis aprūpinimas, įskaitant šaudmenų tiekimą“, – teigiama pranešime.
Zelenskis nurodė sąlygas, kuriomis Ukraina nutrauktų atakas prieš Rusijos naftos objektus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kokiomis sąlygomis Ukraina sutiktų nutraukti atakas prieš Rusijos naftos objektus, kaip to reikalauja JAV.
„Jei norite, kad mes daugiau neatakuotume Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, Rusija taip pat turi liautis atakavusi mūsų energetikos sistemą, – sakė jis JAV televizijai „Fox News“. – Kita galimybė būtų tokia: duokite mums „Patriot“ raketų.“
Ukrainos prezidentas taip JAV stočiai kalbėjo po to, kai, jo paties teigimu, šį klausimą per „kelis skirtingus“ pokalbius aptarė su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir jo komanda.
„Mes aiškiai pasakėme, kad negalime sėdėti sudėję rankų po to, kai Rusija atakavo mūsų energetikos infrastruktūrą, kai Rusija žudo mūsų žmones, atakuoja mūsų elektros ir dujų tiekimo infrastruktūrą bei naftos perdirbimo gamyklas – trumpai tariant, viską“, – interviu „Fox News“ sakė V. Zelenskis.
Kalbėdamas apie reikalavimą tiekti oro gynybos sistemų „Patriot“ raketas, jis pridūrė: „Mes užtikrinsime tam finansavimą, kalbama ne tik apie paramos lėšas.“
Konkrečiai V. Zelenskis pasiūlė JAV administracijai, kad Kyjivas mėnesiui sustabdytų atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, jei Vašingtonas šiam laikotarpiui suteiktų atitinkamas raketų sistemas.
Paklaustas, ar nesibaimina, kad tai gali būti suprasta kaip mėginimas daryti spaudimą D. Trumpui, V. Zelenskis atsakė neigiamai.
„Neturiu jokių nuogąstavimų, kai partneriams sakau tiesą“, – pareiškė jis.
Oro gynybos sistemų „Patriot“ raketos Ukrainai yra itin svarbios siekiant atremti Rusijos atakas. Kyjivui vis sunkiau perimti Rusijos raketas, Ukrainos vadovybė jau kelias savaites skundžiasi senkančiomis atsargomis.
Penktadienį JAV administracija patvirtino 500 „Patriot“ raketų perėmėjų pardavimą Ukrainai. Tačiau gali praeiti dar ne vieni metai, kol šie ginklai iš tikrųjų pasieks šalį.
V. Zelenskis palankiai įvertino šį sprendimą, tačiau dėl ilgo pristatymo termino paragino rasti laikiną sprendimą. Jis pasiūlė, kad JAV ir Europos sąjungininkės iš pradžių perduotų Ukrainai raketų iš savo atsargų, o vėliau jas pakeistų naujai užsakytais ginklais.
Pasibaigus paliauboms Rusiją ir Ukrainą supurtė kibernetinės atakos
Pasibaigus ilgiausioms Rusijos ir Ukrainos paliauboms ir priešininkėms apsikeitus smūgiais, Maskva pirmadienį pranešė, kad jos perspėjimo apie ekstremalias situacijas programėlė patyrė „masinę kibernetinę ataką“.
Apie programišių įsilaužimą Ukraina pranešė likus kelioms valandoms iki šio Rusijos pareiškimo.
Maskvos nepaprastųjų situacijų ministerija nurodė, kad programišiai programėlėje, skirtoje perspėti gyventojus apie artėjančias dronų atakas ir kitas grėsmes, paskelbė „klaidingą informaciją“.
Keliomis valandomis anksčiau Ukraina pareiškė įtarianti, kad buvo pažeista jos perspėjimo apie oro pavojų sistema, programėlėje pasirodžius nepagrįstiems pranešimams apie radiacijos grėsmę.
Kibernetinės atakos įvykdytos po to, kai sekmadienį baigėsi ilgiausios šio karo paliaubos, aprėpusios tik rytinę Ukrainos Chersono sritį. Kyjivo teigimu, Rusija atsisakė pasiūlymo jas pratęsti.
Maskva iš karto nenurodė, kas atsakingas už išpuolį prieš jos programėlę, o Ukrainos strateginės komunikacijos centras SPRAVDI dėl patirto įsilaužimo apkaltino Rusiją.
Ši reta kovos veiksmų pauzė, kuriai tarpininkavo JAV pirmoji ponia Melania Trump (Melanija Tramp) ir kuri prasidėjo antradienį ryte, leido surengti humanitarinę misiją į Rusijos okupuotą Oleškų miestą, karui tęsiantis jau penktus metus.
„Ugnies nutraukimas, galiojęs nuo spalio 27-os iki lapkričio 1-os, baigėsi“, – sakė Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas.
Laikinąsias paliaubas jis pavadino „svarbiu žingsniu mūsų bendrose humanitarinėse pastangose“ su Rusija.
Tikimasi, kad šį mėnesį bus atnaujintos JAV tarpininkaujamos Rusijos ir Ukrainos derybos, kurios buvo faktiškai įšaldytos po to, kai JAV ir Izraelis vasarį sudavė bendrus smūgius Iranui.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad jo šalis nustos smūgiuoti į Rusijos naftos perdirbimo gamyklas – kaip reikalauja JAV vadovas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), – jei Vašingtonas Kyjivui suteiks galingų „Patriot“ perėmimo raketų.
Įsilaužimas į oro pavojaus programėlę
Chersono srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas įspėjo vietos gyventojus būti ypač budriems pasibaigus ugnies nutraukimui ir „nedelsiant reaguoti į įspėjimus apie Rusijos atakas“.
„Programėlė „Oro pavojus“ („Air Alarm“), tikėtina, patyrė priešišką įsikišimą, – pranešime teigė Ukrainos karinės oro pajėgos. – Radiacijos grėsmės nėra.“
Karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad į programėlę buvo įsilaužta.
Praėjus kelioms valandoms, Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija nurodė, kad jos komandos stengiasi pašalinti „masinės kibernetinės atakos“ padarinius, leidžiančius „užpuolikams siųsti klaidingą informaciją visuomenei“.
„Blogiau nei anksčiau“
Rusijos plataus masto invazija, pradėta 2022-ųjų vasarį, nuniokojo rytinę ir pietinę Ukrainos dalis, nusinešė šimtus tūkstančių karių ir civilių gyvybių bei privertė milijonus žmonių palikti savo namus.
AFP kalbėjosi su keliais Chersono gyventojais, iš kurių vienas teigė, kad paliaubos buvo „tyro oro gūsis“.
„Turime išnaudoti šį laiką darbams atlikti“, – prieš pasibaigiant paliauboms kalbėjo 38-erių sodininkas Volodymyras Omelčenka.
„Genime rožių krūmus žiemai“, – pridūrė jis.
Popiežius Leonas XIV, raginęs Rusiją paskelbti paliaubas Oleškuose, teigė besitikintis, kad ši laikina pauzė „sustiprins dialogo troškimą ir paskatins naujas konkrečias taikos iniciatyvas“.
Ukrainos kariuomenės karininkas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, išreiškė susirūpinimą, kad atsinaujinusios kovos bus „blogesnės nei anksčiau“.
Anot pareigūno, Rusijos pajėgos kitoje Dnipro upės pusėje pasinaudojo pastarųjų dienų ramybe, kad sutelktų naujas pajėgas, pergabentų amunicijos atsargas ir žvalgybiniais dronais rinktų duomenis apie Ukrainos pozicijas.
Naftos objektų puolimas
Sekmadienį kitose vietovėse Rusija ir Ukraina taip pat apsikeitė smūgiais.
Rusija pranešė, kad naktį dronas smogė „pramonės įmonei“ į rytus nuo Maskvos, o Ukrainos žiniasklaida skelbė, jog Kyjivas atakavo Kstovo naftos perdirbimo gamyklą.
Kyjivas ne kartą atakavo Rusijos naftos ir dujų objektus, teigdamas, kad tai yra teisėtas atsakas į Rusijos smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai.
D. Trumpas spaudė Kyjivą nutraukti atakas, kaltindamas jas dėl dyzelino brangimo, kurį analitikai sieja su karu Irane.
V. Zelenskis sekmadienį per „Fox News“ teigė pasakęs D. Trumpui ir jo komandai: „Jei norite, kad neatakuotume Rusijos perdirbimo gamyklų, jie neturi pulti mūsų energetikos sistemos.“
„Kita alternatyva – duokite mums „Patriot“ raketų“, – sakė jis.
Ukrainos energetikos ministerija pranešė apie sekmadienį šalyje, įskaitant Kyjivą, vėl fiksuotus elektros energijos tiekimo sutrikimus po Rusijos smūgių energetikos infrastruktūrai.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 2 500 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. lapkričio 2 d. d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 592 tūkst. 770 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 2 500 priešo kareivių.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 452 (+1) priešo tankus, 25 629 (+7) šarvuotas kovos mašinas, 51 801 (+46) artilerijos sistemą, 2 251 (+2) daugkartinį raketų paleidimo įrenginį, 1 731 (+1) oro gynybos sistemą, 452 (+0) karo lėktuvus, 356 (+0) sraigtasparnius, 3 036 (+9) antžemines robotizuotas sistemas, 592 541 (+ 936) taktinę bepiločių orlaivių sistemą, 5 140 (+0) sparnuotųjų raketų, 35 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 169 110 (+371) automobilių ir degalų cisternų, 4 863 (+2) specialiosios įrangos vienetus.
Rusijos okupuotame Ukrainos Oleškų mieste baigėsi šešias dienas trukusios paliaubos
Rusijos okupuotame pietų Ukrainos Oleškų mieste baigėsi šešias dienas trukusios paliaubos.
„Spalio 27–lapkričio 1 d. galiojusios paliaubos baigėsi“, – sekmadienio vakarą pareiškė Ukrainos žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas.
Pasak jo, paliaubos buvo „svarbus žingsnis mūsų bendrose humanitarinėse pastangose“. D. Lubinecas teigė dabar kartu su Rusijos žmogaus teisių įgaliotine Jana Lantratova dirbantis prie tolesnių humanitarinių iniciatyvų.
Baltųjų rūmų duomenimis, paliauboms Chersono srityje esančiame Oleškų mieste tarpininkavo JAV pirmoji ponia Melania Trump. Jos įsigaliojo antradienį ir baigėsi sekmadienį 22.59 val. vietos laiku. Tai buvo ilgiausios paliaubos nuo karo pradžios 2022 m. vasarį.
Ukrainos duomenimis, Rusija atsisakė pratęsti paliaubas. Aukšto rango Ukrainos vyriausybės pareigūnas sekmadienio vakarą, likus kelioms valandoms iki paliaubų pabaigos, agentūrai AFP sakė, kad Ukrainos užsienio reikalų ministerija pasiūlė Maskvai jas pratęsti.
„Rusai nenori“, – sakė jis.
Paliaubomis siekta sudaryti sąlygas aprūpinti gyventojus, pristatyti pagalbą ir evakuoti civilius, nes mieste labai trūksta maisto, vandens ir vaistų.
Šeštadienį iš Oleškų evakuoti žmonės per Rusiją ir Baltarusiją atvyko į Ukrainos šiaurę, kur vėl susitiko su savo artimaisiais.
Oleškai yra prie Dnipro upės Chersono srityje, Rusijos okupuotoje pietų Ukrainos dalyje. Rusija jį užėmė dar 2022 m.
Prieš evakuaciją mieste, kuriame anksčiau gyveno apie 24 tūkst. žmonių, buvo likę maždaug 2 tūkst. gyventojų.
Per Rusijos ataką Vinycios srityje du žmonės žuvo, sužeisti trys vaikai
Rusijos pajėgos atakavo Ukrainos Vinycios srities Koziatyno bendruomenę, per ataką žuvo du žmonės.
Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Vinycios srities karinės administracijos vadovė Natalija Zabolotna, skelbia „Ukrinform“.
„Vyras žuvo įvykio vietoje. Moteris buvo gydoma intensyviosios terapijos skyriuje, tačiau, deja, mirė“, – sakoma pranešime.
Pasak „Unian“, per ataką Vinycioje žuvo 13-metė mergaitė, o 24 metų vyras buvo lengvai sužeistas ir paguldytas į ligoninę.
Ligoninėje taip pat gydomi trys vaikai – du penkiamečiai ir 16 metų berniukas. Visi jie patyrė vidutinio sunkumo sužalojimų ir jiems teikiama būtinoji medicininė pagalba.
Smūgis buvo suduotas teritorijai tarp bendrabučio ir švietimo įstaigos.
Įvykio vietoje dirba visos atitinkamos pagalbos tarnybos. Informacija apie atakos padarinius tikslinama.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
taip yra dėl blogos kokybės aviacinio kuro, nes Ukraina naikina NPZ
rusofašistų lėktuvų kritimai kils geometrine progresija
Rusijos smūgiai pietryčių Ukrainoje nusinešė 18 žmonių gyvybes
Rusijos smūgiai kaimui Ukrainos pietryčių Zaporižės srityje pirmadienį nusinešė mažiausiai 18 žmonių gyvybes, teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pavadinęs šį išpuolį „visiškai siaubingu“.
„Nuo pat ryto gyvenvietė keletą kartų buvo apšaudyta iš oro. Smūgiai buvo nukreipti į mokyklą, kurioje buvo teikiama humanitarinė pagalba – ten žmonės gaudavo humanitarinę pagalbą... Deja, jau pranešta, kad žuvo 18 žmonių“, – socialiniuose tinkluose rašė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas taip pat pridūrė, kad šie Rusijos smūgiai sužlugdė viltį dėl „pažangos siekiant taikos“ – ją praėjusią savaitę suteikė retas susitarimas dėl vietinių paliaubų.
„Po humanitarinės operacijos Oleškuose buvo laikas, kai tolesni veiksmai galėjo parodyti, kad pažanga taikos link yra įmanoma. Šiomis žudynėmis Rusija siunčia visiškai priešingą signalą: ji tikisi dar daugiau žudynių“, – socialiniuose tinkluose rašė V. Zelenskis.