Jo metu, kaip skelbia V. Zelenskis, buvo aptartas susitarimas dėl dronų bei sankcijos Rusijai.
Pagal amnestijos įstatymą į Ukrainos kariuomenę sugrįžo beveik 30 000 dezertyrų
Antradienį Ukrainos valdžios institucijos pranešė, kad į šalies ginkluotąsias pajėgas sugrįžo apie 29 000 dezertyrų, kuriems pagal naują įstatymą garantuojama amnestija, nes grįžta savo noru.
„Priėmus šį įstatymą, nuo 2024 m. lapkričio 29 d. iki 2025 m. rugpjūčio mėn. į tarnybą grįžo daugiau nei 29 000 kovotojų, savavališkai palikusių savo dalinį“, – naujienų agentūrai „Interfax-Ukraina“ sakė Valstybinio tyrimų biuro direktorius Oleksijus Suchačiovas.
Pasak O. Suchačiovo, įstatymo projektas, kuriuo pirmą kartą dezertyravusiems asmenims suteikiama amnestija, buvo parengtas bendradarbiaujant su kariuomene.
Tačiau oficialiais duomenimis, per tą patį laikotarpį užregistruota daugiau nei 122 000 naujų dezertyravimo atvejų.
Vykstant Rusijos invazijai, Ukrainoje kilo dezertyravimo banga.
Nuo karo su Rusija pradžios 2022 m. vasario mėn. prokurorai užregistravo apie 224 000 tokių atvejų, nors tikrasis jų skaičius greičiausiai yra daug didesnis.
Nagrinėjama tik nedidelė dalis dezertyravimo bylų.
Pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, į kariuomenę kas mėnesį paimama iki 30 000 naujų karių, o tai beveik prilygsta kiekvieną mėnesį žuvusių, sužeistų, į nelaisvę paimtų ir dezertyravusių karių skaičiui.
Gatvėse vykdomas priverstinis verbavimas dažnai sulaukia smurtinio pasipriešinimo, o su tokiu būdu į kariuomenę imamais vyrais solidarizuojasi praeiviai.
Sekmadienį pietiniame Mykolajivo regione vieno kaimo gyventojai kariuomenės pareigūnus sumušė lazdomis ir plieniniais vamzdžiais, pranešė policija.
Penktadienį minia žmonių bandė išlaisvinti dešimtis mobilizuotų vyrų, kurie buvo laikomi viename iš šalies vakaruose esančio Vinicios miesto futbolo stadionų – jiems sutrukdė tik atvykusios gausios policijos pajėgos.
Per Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo šeši žmonės
Per Rusijos smūgius Ukrainos rytuose žuvo šeši žmonės, įskaitant geležinkelio stoties mechaniką, o dar bent dešimt asmenų patyrė sužalojimų, antradienį pranešė pareigūnai.
„Teroristai rusai sudavė didžiulį smūgį Lozovos geležinkelių infrastruktūrai“, – tinkle „Telegram“ paskelbtame įraše teigė Ukrainos geležinkelių bendrovė.
Vykdydama savo invaziją, kuri prasidėjo 2022 m. vasario mėnesį, Rusijos kariuomenė intensyviai atakavo Ukrainos geležinkelius. Maskva suintensyvino atakas iš oro artėjant penktadienį pasibaigsiančiam JAV prezidento Donaldo Trumpo nustatytam terminui pasistūmėti arčiau taikos, antraip grės didžiulės sankcijos.
Per naktinius smūgius Lozovoje (rytinė Charkivo sritis) buvo apgadintas keleivinis traukinys ir stoties pastatas, o platformoje pažiro griuvėsiai. Čia žuvo du žmonės, „Telegram“ kanale teigė Charkivo gubernatorius Olegas Synegubovas. Pasak Ukrainos geležinkelių bendrovės, tarp jų yra „vieno iš padalinių budintis mechanikas“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Rusija į miestą paleido daugiau nei 25 iranietiškus bepiločius orlaivius „Shahed“, smogta į civilinę infrastruktūrą. „Apgadintas geležinkelis, įskaitant depą ir stotį“, – socialiniuose tinkluose sakė jis ir pridūrė, kad per ataką buvo sužeista 10 žmonių.
Ukrainos oro pajėgos informavo, kad Rusija iš viso paleido 46 puolamuosius bepiločius orlaivius ir vieną balistinę raketą. Lozovos meras Sergijus Zelenskis kalbėjo apie „masiškiausią ataką“ prieš šį miestą nuo karo pradžios.
Per atskirą Rusijos smūgį Ukrainos šiaurės rytinėje Sumų srityje „žemės ūkio įmonėje“ žuvo dar du žmonės, be to, buvo sužeisti trys darbuotojai, nurodė pareigūnai. Tuo tarpu pietrytinėje Zaporižios srityje taip pat žuvo du asmenys, kai „Rusijos kariuomenė FPV bepiločiu orlaiviu smogė į namą“, teigė gubernatorius Ivanas Fedorovas.
„Jam nebeliks kito pasirinkimo“: Trumpas įvardijo, kas sustabdytų Putiną
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas gali nutraukti ugnį Ukrainoje, jeigu naftos kaina nukris 10 dolerių už barelį.
Švedija, Danija ir Norvegija Ukrainai paaukos karinės įrangos ir amunicijos už 500 mln. JAV dolerių
Švedija, Norvegija ir Danija pagal naują schemą, skirtą pagreitinti tiekimą iš amerikiečių atsargų, Ukrainai paaukos karinės įrangos ir amunicijos už 500 mln. JAV dolerių (433 mln. eurų), antradienį pranešė Stokholmas.
Šis pažadas duotas po to, kai Nyderlandai paskelbė apie 500 mln. eurų paramą, skirtą padėti Kyjivui kovoti su Rusijos invazija, besitęsiančia nuo 2022-ųjų.
Kaip ir Nyderlandų parama, pirkimai bus vykdomi pagal JAV prezidento Donaldo Trumpo ir NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte praėjusį mėnesį pradėtą prioritetinių Ukrainos poreikių sąrašo mechanizmą PURL (Priority Ukraine Requirements List).
„Ukraina kovoja ne tik už savo, bet ir už mūsų saugumą“, – spaudos konferencijoje sakė Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas.
„Štai kodėl Švedija kartu su Danija ir Norvegija sutiko prisidėti prie Amerikos iniciatyvos parduoti gynybos įrangą, kad ši būtų paaukota Ukrainai“, – tęsė jis.
Švedijos vyriausybė pareiškime teigė, kad „parama apims oro gynybos sistemas, įskaitant „Patriot“ amuniciją, prieštankines sistemas, šaudmenis ir atsargines dalis“.
Ji pridūrė, kad Švedijos indėlis siekia 275 mln. dolerių (238 mln. eurų).
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte palankiai įvertino šį žingsnį.
„Nuo pat pirmųjų Rusijos plataus masto invazijos dienų Danija, Norvegija ir Švedija tvirtai remia Ukrainą. Giriu šias sąjungininkes už greitas pastangas pradėti šią iniciatyvą“, – pareiškime teigė M. Rutte.
Putinas perspėja JAV: Rusijos pozicija nesikeis net ir artėjant Trumpo ultimatumo terminui
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva tikisi tęsti taikos derybas su Ukraina, tačiau karo eiga šiuo metu yra palanki Rusijai. Jis taip pat signalizavo, kad nepaisant artėjančio Vašingtono nustatyto termino dėl sankcijų, Rusijos pozicija nesikeis, rašo „Reuters“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, jog įves naujas sankcijas Maskvai bei šalims, perkančioms rusišką energiją (didžiausios iš jų – Kinija ir Indija), jei Rusija iki rugpjūčio 8 d. nepabaigs 3,5 metų trunkančio karo.
D. Trumpas išreiškė didėjantį nusivylimą V. Putinu, pavadinęs pastaruosius Rusijos išpuolius Ukrainoje „pasibjaurėtinais“.
V. Putinas, tiesiogiai neminėdamas D. Trumpo nustatyto termino, teigė, kad trys taikos derybų su Ukraina sesijos davė tam tikrų teigiamų rezultatų, ir išreiškė viltį, kad jos bus tęsiamos.
ES vis dar pasiekiamos uždraustų Rusijos žiniasklaidos priemonių svetainės
Europos Sąjungoje (ES) „didžiąja dauguma“ atvejų vis dar galima lengvai pasiekti uždraustų Rusijos žiniasklaidos priemonių internetines svetaines, antradienį pareiškė ekspertai ir kartu sukritikavo tai, kad blokas „nesugebėjo“ paskelbti atnaujintų gairių.
Po to, kai Rusija 2022 m. vasario mėnesį įsiveržė į Ukrainą, ES valdžios institucijos, siekdamos kovoti su „dezinformacija“, uždraudė Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos transliacijas bloke, taip pat ir internete. Tačiau praėjus daugiau nei trejiems metams, „sankcionuotos žiniasklaidos priemonės dažniausiai vis dar yra aktyvios ir prieinamos“ šalių narių teritorijose, sakoma ataskaitoje, kurią paskelbė Londone įsikūrusi ekspertų grupė Strateginio dialogo institutas (angl. Institute for Strategic Dialogue, ISD).
„Rusijos valstybinė žiniasklaida ir toliau aktyviai veikia internete, nuolat keldama iššūkį Vakarų demokratijoms“, – tvirtinama ataskaitoje ir taip pat pažymima, kad blokavimai, kurių imasi interneto paslaugų teikėjai, „dažniausiai yra neveiksmingi“.
ES sankcijomis buvo uždraustos žiniasklaidos organizacijos RT, kuri anksčiau buvo žinoma kaip „Russia Today“, ir „Sputnik“, taip pat ir kiti valstybės kontroliuojami kanalai, naujienų agentūros ir laikraščiai, kaltinami „informacinio karo“ vykdymu. Kiekviena ES šalis narė yra atsakinga už tai, kad būtų užtikrinta, jog interneto paslaugų teikėjai taikytų blokavimus.
Tačiau ISD ataskaitoje buvo pažerta kritikos Europos Komisijai (EK), nes ji esą „nesugebėjo“ sudaryti „galutinio skirtingų domenų versijų sąrašo“. Ataskaitoje nurodoma, kad šalys ir interneto paslaugų teikėjai neturėjo „gairių, reikalingų veiksmingam ir tikslingam įgyvendinimui“. Teigiama, kad buvo nustatytos 26 žiniasklaidos priemonės, kurioms taikomos sankcijos, tačiau jos turi 58 skirtingus interneto domenus.
ISD paragino EK sudaryti „nuolat atnaujinamą ir viešai prieinamą sąrašą“, kuriame būtų pateikti visi atitinkami domenai ir sankcijų paketai, kad būtų paspartintas įgyvendinimas. Ataskaitoje kalbama apie Vokietiją, Prancūziją, Italiją, Lenkiją, Čekiją ir Slovakiją, kuriose buvo išbandomi trys populiariausi interneto paslaugų teikėjai.
Nustatyta, kad, „kalbant apie įgyvendinimą, prasčiausiai pasirodė“ Slovakija, kurios ministras pirmininkas Robertas Fico yra žinomas dėl savo prorusiškų pažiūrų ir kur per bandymus buvo prieinami visi sankcionuoti domenai. Po Slovakijos rikiuojasi Lenkija, kur buvo prieinama mažiausiai 50 domenų, o Prancūzijos ir Vokietijos interneto paslaugų teikėjai buvo efektyviausi.
Dauguma sankcionuotų domenų nesulaukė didelio dėmesio, tačiau penki domenai kiekvieną mėnesį turėjo po daugiau nei 50 000 lankytojų iš Vokietijos, nustatyta ataskaitoje.
Maskva teigia, kad nėra saistoma moratoriumu dėl vidutinio nuotolio branduolinių raketų dislokavimo
Rusija pirmadienį pareiškė, kad nebėra saistoma pačios nustatyto moratoriumo dėl vidutinio nuotolio branduolinių raketų dislokavimo.
Kadangi įtampa tarp Vašingtono ir Maskvos sparčiai auga dėl nesutarimų, susijusių su daugiau nei trejus metus trunkančios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą nutraukimu, šie pokyčiai gali sudaryti sąlygas naujoms ginklavimosi varžyboms.
Pirmadienį Rusijos gynybos ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad šis sprendimas siejamas su JAV ir jų sąjungininkių pastangomis kurti vidutinio nuotolio ginklus ir pasirengimu juos dislokuoti Europoje ir kitose pasaulio dalyse.
Pranešime taip pat minimas konkretus atvejis – JAV planas kitąmet Vokietijoje dislokuoti raketas „Typhoon“ ir „Dark Eagle“.
Ministerija pažymėjo, kad tokie Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių veiksmai kelia pavojų Rusijai ir gali turėti reikšmingų pasekmių regioniniam ir pasauliniam stabilumui.
Tačiau daugiau informacijos apie tai, kokių veiksmų gali imtis Rusija, nebuvo pateikta.
Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pareiškęs, kad Maskva šiemet planuoja dislokuoti savo hipergarsines raketas „Orešnik“ savo kaimynės ir artimiausios sąjungininkės Baltarusijos teritorijoje.
Paklaustas, kur ir kada Rusija galėtų dislokuoti vidutinio nuotolio ginklus, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad tokios informacijos iš anksto pateikti negali.
„Rusija nebeturi jokių apribojimų, Rusija nebelaiko savęs niekuo suvaržyta, – žurnalistams sakė D. Peskovas. – Todėl Rusija mano turinti teisę imtis atitinkamų veiksmų, jei to prireiktų.“
„Sprendimus dėl konkrečių atsako priemonių parametrų priims Rusijos Federacijos vadovybė, remdamasi tarpžinybine Amerikos ir kitų Vakarų sausumos vidutinio nuotolio raketų dislokavimo masto, taip pat bendros padėties tarptautinio saugumo ir strateginio stabilumo srityje raidos analize“, – nurodė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
Šis naujausias Maskvos pareiškimas paskelbtas po to, kai JAV vadovas Donaldas Trumpas penktadienį nurodė, kad po ginčo su buvusiu Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu regione dislokavo du branduolinius povandeninius laivus.
D. Trumpas šį sprendimą priėmė artėjant terminui, kurį nustatė Kremliaus šeimininkui V. Putinui – iki rugpjūčio 8-osios sudaryti taikos susitarimą.
D. Medvedevas, apkaltinęs D. Trumpą žaidžiant „ultimatumo žaidimą“ su Maskva, socialiniame tinkle „X“ parašė, kad JAV prezidentas „turėtų prisiminti“, jog Rusija yra didžiulė jėga.
„Kiekvienas naujas ultimatumas yra grėsmė ir žingsnis karo link. Ne tarp Rusijos ir Ukrainos, bet su jo paties šalimi“, – teigė rusų pareigūnas.
D. Medvedevas, šiuo metu einantis Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas, yra uolus prezidento V. Putino karo Ukrainoje ir apskritai priešiškų santykių su Vakarų šalimis šalininkas.
D. Medvedevas nuo 2008 metų vieną kadenciją ėjo prezidento pareigas, kol 2012-aisiais užleido vietą Kremliuje V. Putinui.
D. Medvedevas taip pat pakomentavo Užsienio reikalų ministerijos pareiškimą, pavadindamas Maskvos pasitraukimą iš moratoriumo „antirusiškos NATO šalių politikos rezultatu“.
„Tai nauja realybė, su kuria turės susitaikyti visi mūsų oponentai, – „X“ rašė jis. – Laukite tolesnių žingsnių.“
Vidutinio nuotolio raketos gali nuskrieti nuo 500 iki 5,5 tūkst. kilometrų.
Šios raketos buvo uždraustos pagal 1987 metų Šaltojo karo laikų Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartį.
Tiek Vašingtonas, tiek Maskva 2019 metais pasitraukė iš šios sutarties, apkaltinę vienas kitą, kad kita šalis jos nesilaiko.
Tokios vidutinio nuotolio raketos laikomos itin destabilizuojančiomis – palyginti su tarpžemyninėmis balistinėmis raketomis, joms reikia mažiau laiko pasiekti taikinius.
Rusijos raketinių pajėgų vadas pareiškė, kad „Orešnik“, galinčios nešti branduolinį užtaisą, gali pasiekti bet kurį Europos kraštą.
Lapkritį Maskva smogė Ukrainos Dnipro miestui ir tai, pasak V. Putino, buvo „Orešnik“ bandymas.
Kremliaus šeimininkas ne kartą gyrė „Orešnik“ galimybes, teigdamas, kad dideliu greičiu lekiančių kovinių galvučių neįmanoma perimti, o jų smūgis yra itin galingas ir pražūtingas.
V. Putinas perspėjo Vakarus, kad Maskva gali „Orešnik“ panaudoti prieš Ukrainos NATO sąjungininkes, kurios leido Kyjivui naudoti jų tiekiamas ilgojo nuotolio raketas smūgiams Rusijos teritorijoje.
Rusams – skaudus pralaimėjimas Sumų srityje: sunaikintos kuopos, žuvo šimtai karių
Įnirtingose kovose Sumų srityje Ukrainos karinės žvalgybos (GUR) kovotojai smogė okupantams – sunaikintos 8 rusų kuopos, žuvo šimtai priešų.
Ukrainos GUR specialiojo padalinio „Timuro specialioji grupė“ kovotojai sustabdė Rusijos kariuomenės pažangą Sumų kryptimi. Priešas neteko 334 karių, dar 550 buvo sužeista. Taip pat buvo sutrikdytas maisto ir ginkluotės tiekimas.
Sumų srityje Ukrainos kovotojai sunaikino 8 Rusijos okupantų kuopas. Nuožmiuose mūšiuose priešas patyrė didelių nuostolių: žuvo 334 kariai, 550 buvo sužeisti, rašo UNN, remdamasi Ukrainos gynybos ministerijos Generalinės žvalgybos valdybos informacija.
Pažymima, kad Rusijos pajėgų puolimas buvo sustabdytas, o jų aprūpinimas maistu ir ginkluote – sutrikdytas.
Ukrainos Kovos su dezinformacija centras informuoja, kad gynybos pajėgos demonstruoja sėkmę ir toliau aktyviai veikia prieš Rusijos kariuomenę Sumų srityje.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strateginės komunikacijos tarnyba pranešė, kad gynybos pajėgos išvadavo pasienio kaimą Kondratovką Sumų srityje, kuris anksčiau buvo okupuotas Rusijos pajėgų.
Rusijos kariuomenė teigia užėmusi dar vieną kaimą Dniepropetrovsko srityje
Rusija antradienį pranešė, kad jos kariuomenė užėmė naują kaimą Ukrainos centrinėje Dniepropetrovsko srityje, taip paskelbdama apie savo veržimosi į šį svarbų pramoninį regioną pažangą.
Rusijos kariuomenė „aktyviais ir ryžtingais veiksmais išvadavo Janvarskojės gyvenvietę“, „Telegrame“ pranešė Maskvos gynybos ministerija, pavartodama Ukrainos Sičnevės kaimo rusišką pavadinimą.
Praėjusią savaitę Kyjivas neigė bet kokį Rusijos buvimą Dniepropetrovsko srityje.
Rusija jau birželio pradžioje paskelbė, kad pirmą kartą per trejus metus trunkantį karą prasiveržė į Dniepropetrovsko sritį.
Dniepropetrovskas yra svarbus Ukrainos kalnakasybos ir pramonės centras, o Rusijos žengimas gilyn į šį regioną gali turėti rimtų padarinių besipriešinančiai Kyjivo kariuomenei ir šalies ekonomikai.
Maskva teigia aneksavusi penkis Ukrainos regionus, tačiau oficialių pretenzijų dėl Dniepropetrovsko nėra pareiškusi.
Ukrainos oro gynyba numušė 29 rusų dronus kamikadzes
Ukrainiečių gynybiniai daliniai numušė 29 Rusijos puolamuosius dronus, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo pirmadienio 19.00 val. rusai atakavo Ukrainą 46 „Shahed“ dronais ir įvairaus tipo imitaciniais bepiločiais.
Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Antradienio 8.30 val. duomenimis, patvirtinta, kad Ukrainos šiaurėje numušti 29 „Shahed“ koviniai dronai (taip pat kiti bepiločiai).
Nyderlandai taps pirmąja valstybe, kuri nupirks ginklų Ukrainai pagal naująją NATO schemą
Nyderlandai įsigis 500 mln. eurų vertės JAV ginklų Ukrainai ir taps pirmąja NATO nare, finansuojančia visą paketą pagal naują schemą, skirtą pagreitinti tiekimą iš JAV atsargų, pranešė Gynybos ministerija.
Pirkimas bus vykdomas pagal prioritetinių Ukrainos poreikių sąrašo mechanizmą PURL (Priority Ukraine Requirements List), apie kurį praėjusį mėnesį paskelbė JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
Pagal šią schemą valstybės mokės Vašingtonui už JAV sandėliuose laikomas gynybos sistemas ir amuniciją ir jų siuntimą į Ukrainą, kuri nuo 2022 metų vasario kovoja su plataus masto Rusijos invazija.
„Nyderlandai dabar pirmauja tiekiant karinę įrangą iš Amerikos atsargų“, – socialiniame tinkle „X“ sakė Nyderlandų gynybos ministras Rubenas Brekelmansas.
„Ryžtingai remdami Ukrainą, didiname spaudimą Rusijai derėtis“, – pažymėjo jis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per vakarinį pokalbį telefonu padėkojo Nyderlandų ministrui pirmininkui Dickui Schoofui.
„Šios ginkluotės labai reikia“, – platformoje „X“ parašė D. Schoofas, pabrėždamas, kad Rusija beveik kasdien dronais ir raketomis atakuoja Ukrainą.
Pasak olandų gynybos ministerijos, Nyderlandų paketas apima JAV „Patriot“ raketų dalis ir kitas sistemas, pritaikytas Ukrainos fronto poreikiams.
R. Brekelmansas Rusijos oro smūgius pavadino grynu teroru ir įspėjo, kad Maskvos įsiveržimas į Ukrainos teritoriją gali kelti didesnę grėsmę Europai.
„Kuo labiau Rusija dominuoja Ukrainoje, tuo didesnis pavojus Nyderlandams ir mūsų NATO sąjungininkams“, – tvirtino jis.
Nors kiti sąjungininkai taip pat pažadėjo prisijungti prie šios iniciatyvos, Nyderlandai yra pirmieji, kurie pervedė JAV lėšas.
Jie jau pažadėjo tankus, dronus, šaudmenis ir paramą F-16 naikintuvų pilotų apmokymams bei šių naikintuvų pristatymui į Ukrainą.
M. Rutte pasveikino šį žingsnį, pavadindamas jį gyvybiškai svarbiu pirmuoju žingsniu pagal naująją sistemą.
„Puiku matyti, kad Nyderlandai imasi iniciatyvos ir finansuoja pirmąjį JAV karinės įrangos paketą Ukrainai“, – platformoje „X“ rašė jis.
„Dėkoju sąjungininkams už tai, kad suteikė Ukrainai įrangą, kurios jai skubiai reikia, siekiant apsiginti nuo Rusijos agresijos“, – pridūrė jis.
Rusija ruošiasi „Orešnik“ smūgiui? Uždaryta oro erdvė virš poligono, Medvedevas žada naujienų
Rusijos gynybos ministerija uždarė oro erdvę virš raketų poligono „Kapustin Jar“ Astrachanės srityje, kaip nurodyta pranešime NOTAM (NOtice To Air Missions – „pranešimas skrydžių įgulai“). The Moscow Times“ rašoma, kad skrydžiai šioje teritorijoje bus ribojami nuo rugpjūčio 4 d. iki rugpjūčio 8 d.
Pranešimą apie oro erdvės uždarymą virš „Kapustin Jaro“ teritorijos savo ruožtu paskelbė JAV Federalinė civilinės aviacijos administracija. NOTAM, išsiųstame rugpjūčio 4 d. Rostovo skrydžių kontrolės centre, teigiama, kad oro erdvė bus uždaryta nuo rugpjūčio 5 d. 09:00 val. iki rugpjūčio 9 d. 19:00 val.
Pranešimas apie oro erdvės virš poligono, kuriame Rusija vykdo tarpžemyninių balistinių raketų paleidimus, uždarymą pasirodė po Užsienio reikalų ministerijos pareiškimo, kad Rusija nebesilaiko savanoriškų apribojimų dėl vidutinio ir mažo nuotolio raketų (RSM) dislokavimo antžeminėse bazėse dėl „kolektyvinio Vakarų“ veiksmų stiprinant „destabilizuojantį raketinį potencialą“ aplink Rusiją.
Pirmadienį paskelbtame pranešime taip pat teigiama, kad Kremlius priims sprendimus „dėl konkrečių atsakomųjų priemonių parametrų“ remdamasis duomenimis apie „padėties tarptautinio saugumo ir strateginio stabilumo srityje“ raidą.
Tokie Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimai yra reakcija į „NATO šalių antirusišką politiką“, anglų kalba parašė Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas, kuris keletą dienų buvo nusišalinęs nuo viešų diskusijų su Donaldu Trumpu, po šio įspėjimo. „Tai nauja realybė, su kuria turės susitaikyti visi mūsų oponentai. Laukite tolesnių žingsnių“, – parašė D. Medvedevas.
Specializuotas telegramo kanalas „Aviaincident“, remdamasis OSINT ištekliu „Defence Index“, pažymėjo, kad uždarytas dangus virš „Kapustin Jaro“ gali liudyti apie rengiamą raketos „Orešnik“ paleidimą į Ukrainą.
Per Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo penki žmonės
Per Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo mažiausiai penki žmonės, o dar keliolika buvo sužeisti, antradienį pranešė pareigūnai.
Naktį į antradienį rusams smogus Lozovos miestui Ukrainos rytuose, žuvo vienas ir buvo sužeisti keturi darbininkai, pranešė nacionalinė geležinkelių bendrovė.
„Rusijos teroristai smogė Lozovos geležinkelio infrastruktūrai“, – socialiniame tinkle „X“ pranešė Ukrainos geležinkeliai.
„Vieno iš padalinių budintis mechanikas žuvo, dar keturi geležinkelio darbininkai buvo sužeisti. Visi sužeistieji gauna reikiamą medicininę pagalbą“, – priduriama Ukrainos geležinkelių pranešime.
Keli traukiniai buvo nukreipti kitais maršrutais, priduriama jame.
Lozovos meras sakė, kad sužeisti keli žmonės, įskaitant du vaikus, ir apgadinti gyvenamieji namai.
„Lozova išgyveno didžiausią puolimą nuo karo pradžios“, – feisbuke parašė meras Serhijus Zelenskis.
Per atskirą Rusijos dronų ataką Zaporoižioje žuvo keturi ir sužeisti trys žmonės, pranešė srities karinė administracija.
Tuo metu Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad oro gynybos daliniai per naktį šalies šiaurėje ir rytuose numušė 29 Irano gamybos „Shahed“ dronus.
Tai vyksta artėjant JAV prezidento Donaldo Trumpo nustatytam terminui, iki kurio Rusija turi imtis veiksmų dėl karo Ukrainoje nutraukimo arba sulauks naujų sankcijų.
Per tris taikos derybų ratus Stambule nepavyko pažangos dėl galimų paliaubų, o abi pusės atrodo kaip niekad toli viena nuo kitos.
D. Trumpas patvirtino, kad jo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas šią savaitę apsilankys Rusijoje, kur turėtų susitikti su prezidentu Vladimiru Putinu.
Vizitas vyks po to, kai D. Trumpas pareiškė, kad JAV „regione“ dislokavo du branduolinius povandeninius laivus po ginčo su buvusiu Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu.
Stiprus Rusijos smūgis Lozovos transporto mazgui ir civiliams
Rusai naktį į rugpjūčio 5 d. surengė didžiausią ataką prieš Lozovos miestą Charkovo srityje nuo karo pradžios. Apie tai pranešė miesto meras Sergejus Zelenskis „Telegram“ tinkle.
„Šią naktį rusai surengė tikrą teroro aktą prieš taikiai miegojusius žmones“, – rašė jis.
Jis pažymėjo, kad mieste yra daug griuvėsių – sugadinta kritinė infrastruktūra, daugiaaukščiai pastatai, privatus sektorius.
„Deja, yra sužeistų, tarp jų du vaikai. Dirba gelbėtojai, medikai, skubios pagalbos tarnybos. Fiksuojame padarinius“, – pridūrė miesto meras.
Be to, dėl smūgio dalis miesto liko be vandens ir elektros. UNIAN skelbiama, kad rusai sudavė masinį smūgį Lozovos geležinkelio infrastruktūrai, yra žuvusių ir sužeistų geležinkelio darbuotojų.
Rostovo sritį atakavo dronai: kilo gaisras svarbiame transporto mazge
Naktį iš rugpjūčio 5 d. į 6 d. bepiločiai orlaiviai atakavo Tacinskajos gyvenvietę Rostovo srityje, pranešė vietiniai gyventojai. Po atakos vietos geležinkelio stoties rajone kilo gaisras.
„Astra“ nustatė liudininkų filmuotos medžiagos geografinę vietą – ji tikrai nufilmuota „Tacinskaja“ stotyje prie raudono vandens bokšto, už gaisro kadruose matomas vietinis elevatoriaus pastatas.
Pagal viešai prieinamus duomenis, per ją užtikrinama Tacinskajos naftos bazės logistika ir veikla. Taip pat ten kraunami grūdai iš vietinio elevatoriaus.
Kas tiksliai užsidegė ir ar yra nukentėjusių, kol kas nežinoma.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Nenuvilkite.
Zelenskis telefonu kalbėjosi su Trumpu: štai kas buvo aptarta
Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad telefonu kabėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, skelbia „Clash Report“.
Jo metu, kaip skelbia V. Zelenskis, buvo aptartas susitarimas dėl dronų bei sankcijos Rusijai.
„Kalbėjomės apie sankcijas Rusijai“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame įraše teigė V. Zelenskis.
„Produktyvus pokalbis su prezidentu D. Trumpu. Svarbiausias dalykas, žinoma, yra karo pabaiga. Esame dėkingi Jungtinių Valstijų prezidentui už visas pastangas siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos“, – po pokalbio sakė V. Zelenskis.
Aptarė susitarimą dėl dronų
„Taip pat aptarėme dvišalį gynybos bendradarbiavimą su Amerika. Ukrainos pusė jau parengė susitarimo dėl dronų projektą; esame pasirengę jį išsamiai aptarti ir sudaryti.
Tai galėtų būti vienas iš stipriausių susitarimų. Dėkojame kiekvienam amerikiečiui, kuris remia mūsų gynybą. Ačiū, Prezidente Trumpai“, – pridūrė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas taip pat pranešė, kad D. Trumpas yra visiškai informuotas apie Rusijos smūgius Kyjivui ir kitiems Ukrainos miestams.