Putino sąlygos keičiasi? Daug su juo bendraujantis Trumpas atskleidė, ką pastebėjo
JAV prezidentas Donaldas Trumpas prakalbo apie Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino keliamų sąlygų karui Ukrainoje užbaigti pokyčius. Anot jo, šios sąlygos ėmė švelnėti.
Apie tai D. Trumpas paskelbė per susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu NATO viršūnių susitikime Ankaroje.
Į klausimą, ar D. Trumpas pasirengęs daryti spaudimą V. Putinui, jei šis atsisakytų užbaigti karą, Baltųjų rūmų vadovas atsakė, kad jau daro spaudimą.
„Mes darome didelį spaudimą V. Putinui. Nemanau, kad tai, kas vyksta, jam patinka. Putinui daromas didelis spaudimas, kad jis nutrauktų karą. Visi daro jam spaudimą, to siekdami“, – teigė JAV lyderis.
Taip pat D. Trumpas vėl pakartojo, kad, jo nuomone, Kremliaus vadovas nori užbaigti karą, ir kuo greičiau.
„Jis nori greitai užbaigti karą. Aš jo klausiau, ir mes kalbėjomės – aš daug su juo bendrauju“, – sakė JAV prezidentas.
Jis taip pat pridūrė, kad su V. Zelenskiu bendrauja palyginti nedaug, bet santykiai yra labai geri. Tuo tarpu su Rusijos prezidentu jis bendrauja žymiai daugiau:
„Aš daug bendrauju su Putinu ir jis nori užbaigti karą. Daugelis žmonių tuo netiki“, – sakė D. Trumpas.
Putino sąlygos karui užbaigti keičiasi
Anot JAV lyderio, šiuo metu tapo akivaizdu, kad V. Putinas šiek tiek sušvelnino sąlygas, kurias kėlė karui užbaigti.
„Buvo tam tikros sąlygos. Jos buvo šiek tiek kitokios. Jos keičiasi. Jos, tikriausiai, kai kuriais atžvilgiais tampa šiek tiek palankesnės, kaip jūs norėtumėte [pirštu parodo į Zelenskį]. Rusija atsidūrė sudėtingesnėje padėtyje. Padėtis tapo sudėtingesnė, nei turėjo būti“, – sakė D. Trumpas ir pridūrė, kad karo pabaigos nori tiek V. Putinas, tiek V. Zelenskis.
Panašus klausimas apie sąlygas, kuriomis V. Putinas yra pasirengęs užbaigti karą, buvo užduotas ir V. Zelenskiui. Kaip pažymėjo Ukrainos prezidentas, jis nežino, kokias sąlygas taikai šiuo metu kelia V. Putinas.
„Jos vis tiek keičiasi, nes pačioje visapusiško karo pradžioje jis buvo stipresnis, o dabar praranda iniciatyvą mūšio lauke“, – sakė V. Zelenskis.
Jo teigimu, tai susiję su technologijų plėtra, o ne su karių skaičiumi. Jis pažymėjo, kad Ukraina turi geresnius ir spartesnius technologinius sprendimus nei Rusija, todėl iniciatyva, nors ir ne visiškai, perėjo į Ukrainos pusę.
„Mes stengiamės perkelti karą iš mūšio lauko į dangų, todėl pradėjome kontroliuoti mūšio lauką. Tai labai svarbu. Sunku, kai turime mažiau žmonių, priversti juos [rusus] trauktis atgal. Bet mes radome kitą būdą tai padaryti – nutraukti jų kariuomenės logistiką“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Trumpas: JAV domina ukrainietiškų dronų įsigijimas
JAV domina kovinių dronų įsigijimas iš Ukrainos.
Apie tai NATO viršūnių susitikimo metu Ankaroje trečiadienį paskelbė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
„Mes įsigytume ukrainietiškų dronų“, – pareiškė D. Trumpas, atsakydamas į klausimą apie JAV ir Ukrainos dronų susitarimo padėtį.
Jis pabrėžė, kad Ukraina sugeba pagaminti didelį kiekį bepiločių orlaivių.
Anot JAV prezidento, įspūdinga, kad Ukraina tai gali padaryti karo sąlygomis, o dronai gaminami net rūsiuose.
ELTA primena, kad D. Trumpas per NATO viršūnių susitikimą Ankaroje taip pat pareiškė, jog JAV svarsto suteikti Ukrainai licenciją gaminti oro gynybos raketas „Patriot“.
Ukraina nuo pilno masto Rusijos invazijos ginasi nuo 2022 m. vasario.
„Ukraina turi milžinišką potencialą“: Trumpas prabilo apie Zelenskį ir šalies ateitį
Ukraina turi „milžinišką potencialą“, o prezidentas Volodymyras Zelenskis sugebės valstybę atstatyti po karo. Tai pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas bendros spaudos konferencijos su Ukrainos vadovu NATO viršūnių susitikimo Ankaroje metu.
„Aš tikrai jaučiu, kad prezidentas Zelenskis norėtų grįžti prie šios šalies atstatymo, o ne, žinote, prie visų tų mirčių ir griuvėsių. Ukraina turi milžinišką potencialą. Jis tai supranta. Mes apie tai kalbame. Jis apie tai kalba dažniau nei apie karą. Manau, jis sugebės atstatyti nuostabią Ukrainą“, – pareiškė Baltųjų rūmų vadovas.
Be to, jis priminė, kad tarp Ukrainos ir JAV yra susitarimas dėl bendros retųjų žemių metalų gavybos, kuria domisi amerikiečių pusė.
„Šiuo metu mes domimės šia valstybe, nes ten turime žemės ir naudingųjų iškasenų. Tai viena iš turtingiausių šalių, viena iš geriausių pasaulyje pagal retųjų žemių metalų atsargas“, – sakė D. Trumpas.
„Ukrainiečiai nori namo“
JAV prezidentas taip pat išreiškė įsitikinimą, kad po karo daug ukrainiečių grįš namo – visų pirma iš kaimyninės Lenkijos.
„Jie tikrai nori grįžti namo. Daugelis sugrįš vos tik karui pasibaigus. Manau, kad jie sugrįš“, – pridūrė JAV lyderis.
Pakomentavo Kyjivo smūgius Rusijai
Nepaisant pastarosiomis dienomis Maskvos vykdomų intensyvių Kyjivo bombardavimų, Ukraina, panašu, keičia karo eigą. Šalis stabilizavo fronto liniją ir rengia smūgius giliai Rusijos teritorijoje.
D. Trumpas pareiškė, kad šie smūgiai gali padėti užbaigti karą.
„Tai yra eskalacija, tačiau tai taip pat eskalacija, kuri gali padėti pasiekti pabaigą“, – sakė D. Trumpas.
JAV prezidentas pakartojo savo įsitikinimą, kad tiek V. Zelenskis, tiek Rusijos lyderis Vladimiras Putinas nori sudaryti susitarimą kovoms sustabdyti.
„Prezidentas nori tai užbaigti, ir aš tikiu, kad prezidentas V. Putinas nori tai užbaigti, tad tai turėtų būti geras derinys“, – kalbėjo jis.
Trumpas paklausė Zelenskio, ar šis vyktų į Maskvą – jo atsakymas prajuokino žurnalistus
Bendros spaudos konferencijos metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sarkastiškai atsakė į JAV prezidento Donaldo Trumpo klausimą, ar vyktų į Maskvą taikos deryboms.
Trumpas: JAV leis Ukrainai gaminti „Patriot“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Vašingtonas suteiks Kyjivui teisę gaminti „Patriot“ oro gynybos sistemas.
Apie tai jis pranešė susitikęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu NATO viršūnių susitikime.
„Vienas iš dalykų, apie kuriuos kalbėsime, yra tai, kad suteiksime jums licenciją gaminti „Patriot“. Tai gana šaunu, tiesa? Tokiu būdu negalėsite skųstis, kad mes jų duodame nepakankamai“, – D. Trumpas sakė V. Zelenskiui.
Zelenskio ir Trumpo susitikimas prasidėjo Ankaroje
Ukrainos ir JAV prezidentai susitiko NATO viršūnių susitikime. Remiantis pranešimais, derybos turėtų trukti apie valandą.
V. Zelenskis teigė, kad pagrindinė jo pokalbio su Trumpu tema bus Ukrainos oro gynybos stiprinimas, konkrečiai – „Patriot“ raketomis.
NATO deklaracija: 70 mlrd. Ukrainai ir „Rusija – ilgalaikė grėsmė“
Galutinėje NATO viršūnių susitikimo Ankaroje deklaracijoje teigiama, kad sąjungininkai išlaiko „nepajudinamą paramą“ Ukrainai ir pripažįsta jos indėlį į Aljanso saugumą.
Dokumente taip pat teigiama, kad Rusija „kelia ilgalaikę grėsmę“ NATO šalių bendruomenei.
Lėšos bus skirtos karinei pagalbai, ginkluotei ir karių mokymams. Be to, NATO šalys įsipareigojo išlaikyti bent jau panašų karinės pagalbos lygį ir 2027 metais.
Zalužnas viešai paprieštaravo Zelenskiui: paskelbė niūrią prognozę dėl karo pabaigos
Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas viešai nesutiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu dėl karo Ukrainoje pabaigos artumo ir Rusijos pralaimėjimo.
Ukraina numušė Rusijos lėktuvą
Ukrainos oro pajėgos pranešė sunaikinusios Rusijos karinį lėktuvą, tačiau kol kas neatskleidžia, koks orlaivis buvo numuštas, rašo UNIAN.
Po Ukrainos smūgių – Kremliaus panika: kreipėsi pagalbos
Rusija pareiškė besitikinti, kad Turkija pasinaudos savo įtaka ir paragins Ukrainą nutraukti atakas prieš, Maskvos teigimu, „kritinę“ Rusijos energetikos infrastruktūrą, rašo „Sky News“.
Latvija perspėja dėl Rusijos: ji mėgsta, kai mes bijome
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius paragino toliau remti Ukrainą ir nepasiduoti Rusijos bauginimui. Apie tai jis kalbėjo prieš NATO viršūnių susitikimą Ankaroje, skelbia „Evropeiskaja pravda“.
Virtinė smūgių Rusijai: taikiniais tapo aerodromas, sandėliai ir logistikos centras
Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) specialiojo padalinio „Alfa“ pajėgos smogė Rusijos kariniams objektams laikinai okupuotose teritorijose. Taikiniais tapo karinis aerodromas, sandėliai ir Rusijos logistikos centras.
SBU specialiojo padalinio „Alfa“ kariai, veikę vidutinio nuotolio smūgių zonoje, surengė atakas prieš prioritetinius Rusijos karinius objektus laikinai okupuotose teritorijose.
Smūgiai buvo įvykdyti pagal Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio nurodymus, vykdant sistemingą Rusijos karinių pajėgumų silpninimo kampaniją.
SBU bepiločiai orlaiviai smogė karinei infrastruktūrai laikinai okupuotame Kryme.
Buvo pataikyta į šiuos objektus: Džankojaus karinį aerodromą, kuriame buvo Rusijos smogiamųjų ir žvalgybinių bepiločių „Orion“ ryšio retransliavimo stotys, taip pat ginklų ir karinės technikos sandėliai, Kerčės uosto infrastruktūrą Kryme ir šaudmenų bei degalų ir tepalų sandėlius Novohryhorivkoje ir Červonėje.
SBU taip pat sunaikino logistikos centrą netoli Pokrovsko Donecko srityje, kuriame buvo laikomi bepiločiai orlaiviai, antžeminės robotizuotos sistemos ir šaudmenys.
Šis objektas aprūpino Rusijos pajėgas šiame fronto ruože.
Ukrainos dronai talžė Rusijos „šešėlinį laivyną“: per 72 valandas smogta 21 laivui
Liepos 8-ąją Ukrainos nepilotuojamųjų sistemų pajėgos smogė daugiau nei 9 Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaiviams ir sukėlė dalinį elektros tiekimo sutrikimą okupuotame Kryme. Tačiau tai buvo dar ne viskas, pranešė Ukrainos nepilotuojamųjų sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdi.
„Liepos 8-osios naktį nepilotuojamųjų sistemų pajėgos Azovo jūroje smogė daugiau nei devyniems Rusijos šešėlinio laivyno tanklaiviams“, – patvirtino R. Brovdi.
Jis taip pat patikslino, kad per pastarąsias 72 valandas Ukrainos operatoriai atakavo 21 laivą: 19 Rusijos šešėlinio laivyno tanklaivių, 1 krovininį laivą ir 1 keltą Kerčėje.
Be to, praėjusią naktį Ukrainos bepiločiai smogė 53 kariniams taikiniams Kryme ir laikinai okupuotose Pietų Ukrainos teritorijose, esančiose giliai už priešo fronto linijų.
Per Rusijos smūgį į daugiaaukštį pastatą Charkive vienas žmogus žuvo, dešimt buvo sužeisti
Trečiadienio rytą Rusijos kariuomenė smogė į daugiabutį Charkive, per „Telegram“ pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas.
„Remiantis pirmine informacija, Rusijos armija smogė penkių aukštų gyvenamajam namui Nemyšliansko rajone“, – sakoma jo pranešime. Netrukus O. Syniehubovas pridūrė, kad per smūgį žuvo vienas žmogus.
„Šiuo metu žinomos devynios priešo smūgio aukos. Visiems teikiama medicinos pagalba. Taip pat yra pirminės informacijos apie vieną žuvusįjį“, – sakė pareigūnas.
Meras Ihoris Terechovas pranešė, kad sužeistųjų jau yra daugiau nei dešimt.
„Šiuo metu žinoma, kad vienas žmogus žuvo per raketų smūgį į gyvenamąjį namą. Taip pat šįryt visose pataikytose vietose yra daugiau nei dešimt sužeistųjų ir šis skaičius didėja“, – sakė meras.
Pasak jo, prieš raketos smūgį į pastatą rusai taip pat dronu puolė degalinę Kyjivo rajone, ten kilo gaisras, ir surengė dronų ataką Nemyšliansko rajone.
Per Rusijos naktinį smūgį antradienį Charkive buvo sužeisti devyni žmonės.
Per naujus Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo 7 žmonės
Per naktinius Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo mažiausiai septyni žmonės, o ukrainiečių kariuomenė pranešė atakavusi kelis Rusijos tanklaivius.
Šie nauji išpuoliai įvykdyti likus vos kelioms valandoms iki JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio susitikimo NATO viršūnių susitikime.
Pirmasis stiprus sprogimas Kyjive pasigirdo netrukus po vidurnakčio, dar prieš įsijungiant oro pavojaus sirenoms – tai retas atvejis, išgąsdinęs sostinės gyventojus.
Po to sekė dar kelių sprogimų banga, pranešė mieste esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Kyjive žuvo vienas žmogus, pranešė meras Vitalijus Klyčko, informavęs apie po raketų smūgio užsidegusius sandėlius.
Per pastarąją savaitę Rusija surengė kelis didelius mirtinus išpuolius prieš Ukrainos sostinę – šį liepą per balistinių raketų ir dronų smūgius jau žuvo daugiau nei 50 žmonių.
NATO viršūnių susitikime Ankaroje V. Zelenskis ragino sąjungininkus pristatyti amunicijos JAV gamybos „Patriot“ oro gynybos sistemoms. Tai vienintelė priemonė, galinti sustabdyti itin greitas ir sunkiai perimamas Rusijos balistines raketas.
Kitur Ukrainoje, pietiniame Mykolajivo regione, Rusijos pajėgoms atakavus valdomomis aviacinėmis bombomis, žuvo motina ir dukra, pranešė regiono karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas.
Pareigūnai teigė, kad dar du žmonės žuvo šiaurės rytiniame Charkivo regione ir du – fronto linijoje esančiame Chersono regione šalies pietuose.
Ukraina taip pat surengė savo smūgius giliai Rusijos teritorijoje – Kyjivas šias atakas vadina teisingu atpildu už kasnakt apšaudomus jo miestus.
Rusijos centrinio Saratovo regiono gubernatorius pranešė, kad per Ukrainos drono ataką žuvo vienas žmogus.
Ukraina taip pat suintensyvino atakas prieš Rusijos vadinamąjį šešėlinį laivyną – senstančius tanklaivius, kuriais eksportuojami naftos produktai, nešantys pajamas stringančiai Rusijos ekonomikai.
Kyjivo dronų pajėgų vadas nurodė, kad per pastarąsias 72 valandas Juodojoje ir Azovo jūrose buvo smogta 21 Rusijos laivui.
Iš NATO – griežta žinutė Putinui: „Nežaiskite su mumis“
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, kalbėdamas Aljanso viršūnių susitikime Ankaroje, tiesiogiai kreipėsi į Rusijos vadovą Vladimirą Putiną ir perspėjo Kremlių neprovokuoti NATO.
„Nežaiskite su mumis. Neprovokuokite mūsų. Mes niekada nieko nepulsime. Ginsime tik savo gyvenimo būdą, demokratiją ir savo teritoriją“, – sakė M. Rutte, kreipdamasis į V. Putiną.
Jis taip pat pabrėžė, kad masiniai Rusijos raketų smūgiai Ukrainos miestams rodo Kremliaus vadovo neviltį dėl nesėkmių mūšio lauke.
„Manau, kad žinia dar kartą buvo tokia – Putinas yra labai desperatiškas, nes ukrainiečiams mūšio lauke sekasi gerai“, – teigė NATO vadovas.
Pasak M. Rutte, Ukraina pasiekė išties įspūdingų rezultatų, tarp jų: sudavė reikšmingų smūgių Rusijos ekonomikai, atakavo Rusijos energetikos infrastruktūrą, sunaikino Rusijos gynybos pramonės pajėgumus giliai už fronto linijos.
M. Rutte pridūrė, kad Rusijos kariuomenė nebepajėgi vykdyti tokių proveržių fronte, kokius galėjo surengti prieš kelis mėnesius.
„Šiuo metu susidarė tam tikra aklavietė. Todėl tai, kas įvyko praėjusią naktį, buvo beatodairiškas smūgis civiliams, infrastruktūrai ir Ukrainos miestams. Žmonės žūsta, tačiau tokiu būdu Rusija šio karo niekada nelaimės“, – pridūrė jis.
Kaip anksčiau skelbė „RBC-Ukraine“, Kyjivas jau paragino NATO pirmą kartą oficialiai pripažinti naują Ukrainos vaidmenį Aljanse.
M. Rutte taip pat neseniai pasidalijo savo vertinimu apie galimas taikos derybas su V. Putinu, atsižvelgdamas į naujausius Ukrainos karinius laimėjimus tiek fronte, tiek už jo ribų.
Be to, buvo paskelbta, kokio dydžio finansinę paramą NATO yra pasirengusi skirti Ukrainai net ir tuo atveju, jei prie jos neprisidėtų Jungtinės Valstijos.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1 260 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. liepos 8 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 413 510 karių, iš kurių 1 260 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 12 100 priešų tankų (+3), 24 903 šarvuotąsias kovos mašinas (+4), 45 569 artilerijos sistemas (+61), 1 918 raketų paleidimo sistemų (+1), 1 478 oro gynybos sistemas, 436 karo lėktuvus, 353 sraigtasparnius, 1 853 antžemines robotų sistemas (+5), 396 920 nepilotuojamųjų orlaivių (+2 074), 4 887 kruizines raketas, 33 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 117 547 transporto priemones ir kuro cisternas (+462), 4 398 specialiosios įrangos vienetus (+4).
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Per naujus Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo 2 žmonės
Per naktinius Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo mažiausiai du žmonės ir dar keli buvo sužeisti, trečiadienį pranešė pareigūnai.
Maskva tęsia atakas prieš JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio susitikimą NATO viršūnių susitikime Ankaroje.
Pirmasis galingas sprogimas Kyjive pasigirdo dar prieš įsijungiant oro pavojaus sirenoms, o po jo sekė dar keturių sprogimų serija, pranešė mieste esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko teigė, kad dėl raketų smūgio viename rajone užsidegė sandėliai, o kitame liepsnojo „negyvenamosios paskirties pastatas“.
Valstybinė pagalbos tarnyba vėliau pranešė, kad per smūgius sostinėje buvo sužeisti du žmonės.
Pietiniame Mykolajivo regione, Rusijos pajėgoms surengus valdomų aviacinių bombų ataką, žuvo motina ir dukra, o dar du asmenys buvo sužeisti, nurodė regiono karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas.
Dnipropetrovsko srityje sužeisti keturi žmonės, teigė šio rytinio regiono karinės administracijos vadovas.
Dar du asmenys buvo sužeisti per Rusijos smūgį Zaporižioje, pranešė tenykštė valdžia.
Ukrainos šiaurės rytuose esančio Charkivo meras informavo, kad per dar vieną smūgį buvo sužeisti du žmonės.
Tuo tarpu Rusijos Saratovo srities gubernatorius pranešė, kad per Ukrainos dronų ataką žuvo vienas žmogus.
Rusijos puolimas surengtas po to, kai pirmadienį per smūgius Ukrainoje, įskaitant raketų atakas Kyjive, žuvo 30 žmonių.
D. Trumpas ir V. Zelenskis trečiadienį turėtų susitikti NATO viršūnių susitikimo kuluaruose Ankaroje, Turkijoje.
V. Zelenskis paragino Ukrainos rėmėjus stiprinti pagalbą šalies oro gynybai, jai susiduriant su kritiniu raketų perėmėjų, skirtų numušti Rusijos raketas, trūkumu.
Nors Ukraina pajėgi susidoroti su šalį puolančių Rusijos dronų spiečiais, jai darosi vis sunkiau atremti naują Kremliaus strategiją – Kyjivą apšaudyti balistinėmis raketomis, kai jo oro gynybos atsargos senka.
Ukrainos dronai smogė rusų naftos chemijos gamykloms Saratove ir Tatarstane
Liepos 8-osios naktį Ukrainos dronai smogė Rusijos Saratovo naftos perdirbimo gamyklai ir naftos chemijos gamyklai Tatarstane, remdamasis stebėjimo kanalų duomenimis pranešė naujienų portalas „The Kyiv Independent“.
Kaip pranešė platformos „Telegram“ naujienų kanalas „Exilenova Plus“, Saratovo naftos perdirbimo gamykloje po ukrainiečių dronų smūgių kilo gaisras.
Rusijos gynybos ministerija paskelbė įspėjimą apie dronų atakos grėsmę šiame regione, tą naktį pranešė Saratovo srities gubernatorius Romanas Busarginas.
Saratovas yra už maždaug 460 kilometrų į rytus nuo Ukrainos sienos su Rusija, netoli Luhansko srities rytinėje Ukrainos dalyje.
Tuo tarpu, pasak to paties kanalo „Exilenova Plus“, Tatarstano Nižnekamsko mieste Ukrainos pajėgos smogė naftos chemijos gamyklai.
Ukraina reguliariai atakuoja giliai Rusijoje ir okupuotose teritorijose esančią karinę infrastruktūrą, siekdama sumažinti Maskvos galimybes tęsti karą.
Kaip pranešė vietos valdžios institucijos ir šaltiniai socialiniuose tinkluose, Ukrainos raketos smogė Belgorodo oro uostui ir gamtinių dujų vamzdyno objektui, o liepos 7-osios naktį Belgorodo srityje dingo elektra.
„Praėjusią naktį Belgorodas ir Belgorodo rajonas patyrė didelio masto Ukrainos ginkluotųjų pajėgų raketų ataką“, – sakė gubernatorius Aleksandras Šuvajevas, patvirtindamas, kad regionui smogė Ukrainos raketos, tačiau konkrečių infrastruktūros objektų, kaip pranešama tapusių šio antpuolio taikiniu, neminėdamas.
Pastaraisiais mėnesiais Kyjivas ėmė intensyviau rengti atakas, sutelkdamas dėmesį į Rusijos logistikos ir energetikos infrastruktūrą.
Liepos 7 d. Ukrainos dronų karo operacijų vadas Robertas Brovdis, geriau žinomas savo šaukiniu „Madyar“, pranešė, kad Ukrainos ilgojo nuotolio dronai Azovo jūroje smogė aštuoniems Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaiviams.
FIFA svarstys Rusijos rinktinių sugrąžinimą į tarptautines varžybas
Tarptautiniam olimpiniam komitetui (TOK) paraginus visas sporto šakų federacijas nutraukti su karu Ukrainoje susijusias sankcijas Rusijai, FIFA ketina oficialiai svarstyti draudimo visoms rusų komandoms panaikinimą, skelbia „Sky News“.
Rusijos komandos tarptautinėse varžybose nedalyvauja nuo 2022 metų, kai po plataus masto invazijos į Ukrainą FIFA ir UEFA uždraudė joms varžytis.
Tačiau TOK panaikino Rusijos olimpinio komiteto suspendavimą ir apie tai informavo tarptautines sporto federacijas. Taip atveriamas kelias Rusijos rinktinei dalyvauti 2028-ųjų Los Andželo olimpinėse žaidynėse.
Visgi TOK kol kas paliko galioti draudimą groti Rusijos valstybinį himną ir demonstruoti vėliavą bei nurodė, kad grįžtantys Rusijos sportininkai, prieš gaudami leidimą dalyvauti, turės išlaikyti „daugybinius“ dopingo testus.
Antradienį Ukraina TOK sprendimą pavadino „priešlaikiniu ir nepagrįstu“, Maskvos invazijai tęsiantis jau penktus metus.
FIFA prezidentas Gianni Infantino vasarį yra sakęs, kad būtina apsvarstyti Rusijos komandų sugrįžimą į tarptautinius turnyrus.
„Šis draudimas nieko nepasiekė, jis tik sukėlė daugiau nusivylimo ir neapykantos“, – teigė jis.
FIFA jau leido Rusijos vaikinų iki 15 metų rinktinei dalyvauti jaunimo pasaulio čempionate, kuris spalį vyks Azerbaidžane.
Ukraina pasirašė susitarimus dėl dronų su dar trimis šalimis
Ukraina antradienį paskelbė pasirašiusi susitarimus dėl dronų su dar trimis Europos šalimis – taip šalis toliau išnaudoja patirtį, sukauptą kare nuo Rusijos invazijos pradžios.
Šie susitarimai yra pritaikyti kiekvienai šaliai individualiai, tačiau paprastai numatoma, kad Kyjivas pateikia dronų technologijų brėžinius mainais į autorinį atlyginimą, investicijas ir kitą karinę įrangą.
Atskiruose pranešimuose socialiniame tinkle „Facebook“ Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad susitarimus su Estija, Nyderlandais ir Danija pasirašė NATO viršūnių susitikime Turkijos sostinėje Ankaroje.
Susitarimai dėl dronų sukuria „naujas galimybes bendrai gamybai, inovatyvių gynybos technologijų kūrimui, sistemingam keitimuisi patirtimi ir Ukrainos mūšio lauke patikrintų sprendimų eksportui“, teigė V. Zelenskis.
Ukraina jau anksčiau buvo pasirašiusi panašius susitarimus su šešiomis kitomis šalimis, įskaitant Katarą, Jungtinius Arabų Emyratus bei Europos Sąjungos (ES) nares Lietuvą ir Latviją.
V. Zelenskis paskelbė apie planus pasirašyti tolesnius susitarimus su Vokietija, Norvegija, Suomija ir Kanada.
Kyjivas paprastai neviešina susitarimų sąlygų.
Nuo karo pradžios Ukraina daug investavo į savo dronų pramonę, kurdama tiek puolamuosius, tiek perėmimo dronus, kurie, šalies teigimu, yra geriausi pasaulyje.
Tiek Maskva, tiek Kyjivas mūšio lauke plačiai naudoja dronus, paleisdami tūkstančius jų vieni į kitus nuo tada, kai Maskva 2022-aisiais įsiveržė į kaimyninę šalį.
Rusija nesustoja: Kyjive vienas po kito nugriaudėjo sprogimai
Rusijai tęsiant atakas prieš Ukrainos sostinę, kol Turkijoje vyksta NATO viršūnių susitikimas, trečiadienio paryčiais Kyjivą sudrebino virtinė sprogimų, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Pirmasis stiprus sprogimas pasigirdo dar prieš įsijungiant mieste oro pavojaus sirenoms, o po jo sekė dar keturi, teigė mieste esantys AFP žurnalistai.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad dėl raketų smūgio viename rajone užsidegė sandėliai, o kitame liepsnojo „negyvenamasis pastatas“.
„Priešas puola sostinę balistinėmis raketomis. Likite slėptuvėse!“ – socialiniuose tinkluose rašė V. Klyčko.
Ukrainos šiaurės rytuose esančio Charkivo meras pranešė, kad per kitą Rusijos ataką buvo sužeisti du žmonės.
Ihoris Terechovas platformoje „Telegram“ nurodė, kad po smūgio, apgadinusio daugiau nei 20 namų, jie patyrė „ūmią stresinę reakciją“.
Šis naujausias puolimas surengtas po to, kai pirmadienį per Rusijos smūgius, įskaitant kelias raketų atakas Kyjive, Ukrainoje žuvo 30 žmonių.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, dalyvaujantis NATO viršūnių susitikime Ankaroje, paragino šalies rėmėjus didinti pagalbą Ukrainos oro gynybai, jai susiduriant su kritiniu raketų perėmėjų trūkumu.
Nors Ukrainai pavyksta susidoroti su šalį puolančių Rusijos dronų spiečiais, jai darosi vis sunkiau atremti naują Kremliaus strategiją – Kyjivo apšaudymą balistinėmis raketomis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
youtube I've never seen Putin this bad
Rusai atakavo Odesą: pranešama apie 4 žuvusiuosius
Trečiadienio vakarą Rusijos okupantų pajėgos atakavo Ukrainos uostamiestį Odesą. Atakos metu žuvo 4 žmonės, dar 6 buvo sužeisti, rašo „Reuters“.
Miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas „Telegram“ paskyroje pranešė, kad per ataką buvo apgadinta uosto, kuris yra vienas iš pagrindinių Ukrainos eksporto centrų, infrastruktūra.