Zelenskis pasiūlė Putinui susitikti: sulaukė atsakymo
Rusijos pusė vėl renkasi karą. Apie tai vakariniame vaizdo kreipimesi pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas Rusijos vadovo Vladimiro Putino kalbą Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume, per kurią jis atsakė į atvirą laišką.
Putinas atkirto Vakarams: „Mes nesugriuvome“
Rusijos ekonomika nesubyrėjo, penktadienį pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas pagrindiniame šalies ekonomikos forume, atmesdamas Vakarų kritiką, kad jo šalies ekonomikos variklis užgeso.
Žiniasklaida: JK, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai susitiks su Zelenskiu aptarti taikos derybų
Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai planuoja šį savaitgalį susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir aptarti būdus, kaip įtraukti Rusiją į derybas siekiant užbaigti karą, pranešė „Bloomberg“, remdamasi anoniminiais šaltiniais.
Šaltinių teigimu, susitikimas, skirtas naujoms pastangoms užbaigti karą, numatytas sekmadienio vakarą Jungtinėje Karalystėje. Šaltiniai pridūrė, kad V. Zelenskio planai dar gali keistis ir susitikimas gali būti perkeltas.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, kad trijų šalių lyderiai artimiausiomis dienomis susitiks su V. Zelenskiu.
„Mes visada pasisakėme už tiesiogines Ukrainos ir Kremliaus derybas. Europiečiai gali padėti“, – sakė jis per Europos Sąjungos lyderių susitikimą Juodkalnijoje.
Šių naujų diplomatinių pastangų imamasi po V. Zelenskio ketvirtadienį paskelbto atviro laiško Rusijos diktatoriui, jame Ukrainos prezidentas siūlo akis į akį susitikti su V. Putinu.
Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija mano, kad yra galimybė pasodinti V. Putiną prie derybų stalo, nes Ukrainai vis labiau sekasi kare dronais smūgiuojant į taikinius toli Rusijoje. Be to, taikos derybos su Rusija tarpininkaujant JAV atsidūrė aklavietėje, nes prezidentas Donaldas Trumpas sutelkė dėmesį į konfliktą su Iranu.
„Kas nors ES turi imtis iniciatyvos; Trumpas tam neturi laiko. Jis per daug užsiėmęs Hormuzo sąsiauriu, o Europa turi prisiimti vaidmenį siekiant užbaigti karą“, – penktadienį leidiniui sakė į Juodkalniją atvykęs Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas.
Pastangos suteikti Europai vadovaujamą vaidmenį naujose taikos derybose sukėlė kai kurių šalių susirūpinimą. Pasak informuotų šaltinių, neseniai vykusiame ES ambasadorių susitikime Baltijos šalys pareiškė, kad blokas turi elgtis atsargiai. Kitos šalys pasisakė už tolesnes diskusijas šiuo klausimu prieš imantis kokių nors naujų pastangų.
Dar viena ES skaldanti problema yra ES pasiuntinio deryboms su V. Putinu paskyrimas. Tokios šalys kaip Austrija pareiškė susidomėjimą per neseniai vykusį bloko užsienio reikalų ministrų susitikimą. Tačiau kitos perspėjo, kad tokia pozicija gali būti naudinga Rusijai.
„Tai spąstai, į kuriuos Rusija nori mus įvilioti, kad diskutuotume, kas su ja kalbėsis. Ji jau sprendžia, kas tam tinka, o kas ne – nepakliūkime į šiuos spąstus“, – per susitikimą perspėjo ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas.
Ukraina: Rumunijoje sprogusį droną nuo kurso nukreipė Rusija
Ukraina penktadienį patvirtino, kad vienas iš jos jūrinių dronų sprogo Rumunijos pakrantėje, ir nurodė, jog jis nukrypo nuo kurso dėl Rusijos elektroninių trukdžių.
„Vykdant misijas Juodosios jūros operatyvinėje zonoje, vienas iš Ukrainos karinio jūrų laivyno antvandeninių dronų pateko į priešo elektroninės karybos sistemų poveikio zoną, prarado kontrolę ir atsidūrė netoli Rumunijos pakrantės“, – nurodė Ukrainos karinis jūrų laivynas.
Rumunijos Juodosios jūros Konstancos uoste penktadienio rytą sprogo jūrinis dronas, aukų išvengta, pranešė Gynybos ministerija.
Pareigūnai pranešė, kad teritorija buvo evakuota.
Nepaprastųjų situacijų departamento vadovas Raedas Arafatas per spaudos konferenciją sakė, kad buvo pasitelkti sraigtasparniai kitų dronų paieškai, o pareigūnai gyventojams išsiuntė įspėjamąsias trumpąsias žinutes.
Rusijos ambasada pranešime platformoje „Telegram“ nurodė, kad penktadienio rytą Rumunijos Juodosios jūros Konstancos uoste sprogęs jūrinis dronas yra ukrainietiškas, ir pridūrė, kad bandymai „tiesiogiai ar netiesiogiai“ susieti droną su Rusija yra „visiškai nepagrįsti“.
Tai naujausias incidentas po to, kai šalyje į daugiabutį praėjusią savaitę įsirėžus Rusijai priskiriamam dronui buvo sužeisti du žmonės.
Iždo sekretorius: JAV gali taikyti sankcijų išimtis dėl rusiškos naftos konkrečioms šalims
JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas (Skotas Besentas) ketvirtadienį pareiškė, kad Vašingtonas ateityje galėtų taikyti sankcijų išimtis, leidžiančias pirkti rusišką naftą, konkrečioms šalims.
„Esu tvirtai įsitikinęs, kad jei bus suteikta daugiau išimčių, jos bus taikomos konkrečioms šalims, o ne visoms“, – Atstovų Rūmų Biudžeto komiteto nariams sakė S. Bessentas.
JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija dėl karo Artimuosiuose Rytuose sukeltų energijos kainų jau dukart pratęsė sprendimą netaikyti sankcijų jau jūroje esančiai rusiškai naftai. Šios priemonės buvo skirtos spręsti naftos tiekimo trūkumo problemą.
„Dėl šių išimčių Rusijos Federacija gavo labai mažai papildomų pajamų. Jos nafta visada buvo eksportuojama į Kiniją, o dabar ji gali būti eksportuojama į mūsų sąjungininkų šalis“, – ketvirtadienį teigė S. Bessentas.
Teheranas yra užblokavęs strategiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį, kuriuo taikos metu yra gabenamas maždaug penktadalis pasaulio naftos ir dujų. Dėl to energijos kainos šoktelėjo į viršų, o energetikos srityje pažeidžiamos šalys atsidūrė sunkioje padėtyje.
Ketvirtadienį S. Bessentas atsakė į klausimus apie tokių švelninimo priemonių pagrįstumą, reaguodamas į susirūpinimą, kad jos gali būti naudingos Maskvai karo Ukrainoje metu.
Gegužę JAV iždo departamentas 30-čiai dienų pratęsė sankcijų rusiškai naftai, kuri yra jūroje, netaikymą. Kovo mėnesį Iždo departamentas taip pat laikinai panaikino sankcijas Irano naftai, kuri jau buvo pakrauta į laivus, siekdamas pažaboti pasaulinę tiekimo krizę.
Tuskas: jūrinio drono sprogimas Rumunijos uoste Lenkijai nebuvo staigmena
Jūrinio drono sprogimas Rumunijos uoste Lenkijai nebuvo staigmena, kalbėdamas su žurnalistais Europos Sąjungos (ES) ir Vakarų Balkanų viršūnių susitikime Juodkalnijoje pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Jis taip pat įspėjo apie tikėtiną tolesnę eskalaciją.
„Esame pasirengę. Prieš kelias savaites įspėjau mūsų partnerius Europoje, kad galima tikėtis įvairių incidentų – kartais tyčinių, kartais ne“, – sakė D. Tuskas.
„Apskritai situacija artėja prie eskalacijos ir didesnių įtampų. Turime būti tam pasirengę, o Lenkija deda pastangas, kad būti pasirengusi“, – pridūrė jis.
Tuo metu Lenkijos ambasada Rumunijoje paskelbė skubų įspėjimą dėl saugumo po evakuacijos Juodosios jūros pakrantėje Konstancoje, kur vietos valdžios institucijos įvedė „Raudonąjį intervencijos planą“.
Savo įraše platformoje „X“ ir oficialiame portale „Lenkai užsienyje“ Lenkijos ambasada paragino šioje teritorijoje esančius Lenkijos piliečius griežtai laikytis visų vietos teisėsaugos institucijų nurodymų ir gairių.
Naujienų agentūra „Reuters“ iš pradžių citavo Rumunijos gynybos ministerijos pranešimą, pasak kurio nežinomos kilmės bepilotis laivas sprogo dėl suaktyvinto savaiminio sunaikinimo mechanizmo.
Nors sprogimas nesukėlė aukų ar materialinės žalos, ministerija pažymėjo, kad dronas priklauso tipui, kuris dažnai naudojamas karo Ukrainoje metu.
Vėliau penktadienį Rumunijos naujienų svetainė g4media.ro citavo Konstancos apskrities prefektą Adrianą Teodorą Picoiu, teigusį, kad Kyvijas pranešė Rumunijai, jog uoste Konstancoje netoli naftos terminalo sprogęs jūrinis dronas priklausė Ukrainai. Šis dronas, pasak Ukrainos, buvo vienas iš jos penkių dronų grupės.
A. T. Picoiu pridūrė, kad vienas dronas sprogo Konstancoje, kitas – Ukrainoje, o likusių trijų paieška tebevyksta, rašoma svetainėje.
Šis incidentas įvyko po ankstesnės eskalacijos gegužės 29 d., kai Rusijos dronas rėžėsi į daugiabutį Rumunijos Galacio mieste, sukeldamas gaisrą ir sužeisdamas du žmones. Tai buvo pirmas kartas per Rusijos ir Ukrainos karą, kai dronas pataikė į tankiai apgyvendintą teritoriją NATO valstybėje.
Įvertino Zelenskio laišką Putinui: štai kam jis iš tikrųjų skirtas ir ko siekia
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio laiškas Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinui vargu ar turės didelį poveikį Rusijos visuomenei, tačiau galbūt privers Rusijos elitą susimąstyti, sako Ukrainos „Tautos tarno“ frakcijos narys Aleksandras Merežko, rašo UNIAN.
Rusija ir Ukraina apsikeitė karo belaisviais, namo grįžta po 185 žmones
Rusija ir Ukraina penktadienį apsikeitė karo belaisviais, o namo grįžta po 185 žmones, pranešė Rusijos gynybos ministerija.
Tai – viena iš nedaugelio kariaujančių šalių bendradarbiavimo sričių.
„Birželio 5 dieną iš Kyjivo režimo kontroliuojamos teritorijos buvo grąžinti 185 Rusijos kariai. Mainais buvo perduoti 185 Ukrainos karo belaisviai“, – ministerijos žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra RIA.
Žiniasklaida: prie Rumunijos naftos terminalo sprogęs jūrinis dronas priklausė Ukrainai
Rumunijos valdžios atstovai patvirtino, kad šalies uoste Konstancoje netoli naftos terminalo susprogdintas jūrinis dronas priklausė Ukrainai, rašo „TVP World“.
Naujienų svetainė g4media.ro citavo Konstancos apskrities prefektą Adrianą Teodorą Picoiu, teigusį, kad Ukraina apie tai pranešė Rumunijai. Penktadienį Juodosios jūros uoste Konstancoje sprogęs jūrinis dronas, pasak Ukrainos, buvo vienas iš penkių jos dronų grupės.
A. T. Picoiu pridūrė, kad vienas dronas sprogo Konstancoje, kitas – Ukrainoje, o likusių trijų paieška tebevyksta, rašoma svetainėje.
Rumunijos uostas buvo evakuotas, o pakrantės gyventojai buvo įspėti pasislėpti.
„Dabar žinome, kad yra savaiminio susiprogdinimo pavojus, todėl evakavome žmones tuo atveju, jei būtų daugiau dronų. Nepanikuojame, šios priemonės yra grynai prevencinės“, – sakė vidaus reikalų ministro pavaduotojas Raedas Arafatas, kurį cituoja „TVP World“.
Sprogimas įvyko praėjus savaitei po to, kai Rusijos dronas rėžėsi į daugiabutį Rumunijos Galacio mieste, netoli sienos su Ukraina, sužeisdamas du žmones. Tai buvo pirmas kartas per Rusijos ir Ukrainos karą, kai dronas pataikė į tankiai apgyvendintą teritoriją NATO valstybėje.
ES palankiai vertina Volodymyro Zelenskio raginimą pradėti tiesiogines derybas su Vladimiru Putinu
Europos Sąjunga (ES) penktadienį parėmė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio laišką Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui, kuriame raginama pradėti tiesiogines derybas.
„Sveikiname prezidento Zelenskio raginimą pradėti tiesiogines derybas, taip pat raginimą nutraukti ugnį. Savo ruožtu dar kartą peržvelgsime faktus, o jie rodo, kad Ukraina nori taikos, Europa nori taikos“, – sakė ES atstovė spaudai Anitta Hipper.
Azerbaidžanas: per dronų ataką prieš du krovininius laivus Azovo jūroje žuvo penki azerbaidžaniečiai
Per dronų ataką prieš du krovininius Laivus Azovo jūroje, Azerbaidžano vyriausybės duomenimis, žuvo penki azerbaidžaniečiai. Dar trys azerbaidžaniečiai buvo sužeisti, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija Baku, remdamasi pranešimu iš Rusijos.
Paklausta apie Taganrogo įlankoje atakuotus laivus, ministerija nurodė, kad tarp įgulų narių buvo iš viso 25 Azerbaidžano piliečiai, tačiau laivai esą nepriklauso Azerbaidžanui. Sužeistieji nugabenti į ligoninę Rusijos Eisko mieste prie Azovo jūros.
Pasak rusų valstybinės žiniasklaidos, Rusijos užsienio reikalų viceministras Michailas Galuzinas dėl incidento apkaltino Ukrainą.
„Mes labai tiksliai žinome, kas naudoja dronus – tiek oro, tiek jūrinius, kad atakuotų taikius civilinius laivus Juodosios jūros ir Viduržemio jūros vandenyse“, – sakė jis.
Ukrainos kariuomenės dronų dalinių vadas Robertas Brovdis tinkle „Telegram“ pranešė, kad naktį „smogta penkiems laivams, kurie neteisėtai buvo Mariupolio ir Berdiansko uostuose“ Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijos dalyje.
Tačiau jis nenurodė, ar tarp jų buvo laivai, kuriuose žuvo Azerbaidžano piliečiai. Nuo pernai metų daugėja Rusijos ir Ukrainos atakų prieš civilinius uostus ir laivus.
Azovo jūra yra Juodosios jūros, su kuria ją jungia Kerčės sąsiauris, dalis. Azovo jūros šalys yra Ukraina ir Rusija. Tačiau nuo Rusijos invazijos pradžios Ukraina nebeturi prieigos prie jos.
Emmanuelis Macronas Volodymyro Zelenskio laišką Vladimirui Putinui vadina gera iniciatyva
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį palankiai įvertino Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio raginimą pradėti tiesiogines derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir pareiškė, kad atėjo laikas atnaujinti dialogą su Maskva.
„Manau, kad dabar pati Ukraina ir Rusija turi susitarti tiek dėl ugnies nutraukimo, tiek dėl taikos plano. Europiečiai gali prie to prisidėti“, – Juodkalnijoje vykusiame ES ir Balkanų šalių vadovų susitikime sakė E. Macronas.
Per naktį – smūgiai 5 laivams: Ukraina „mandagiai aplankė“ rusus vandenyse
Naktį Ukrainos ginkluotųjų bepiločių sistemų pajėgos smogė penkiems nelegaliems Rusijos laivams laikinai okupuotuose Mariupolio ir Berdiansko uostuose, taip pat pakrantės vandenyse. Šie laivai, be kita ko, gabeno pavogtus Ukrainos grūdus.
Apie tai pranešė Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdis.
„Dronai naktį į birželio 5 d. Mariupolio, Berdiansko uostuose ir okupuotų teritorijų pakrantės vandenyse aptiko penkis neteisėtai plaukiojančius laivus“, – „Telegram“ rašo jis.
„Okupantų kontrabandinė logistika turi būti sustabdyta. 1-ojo Bepiločių sistemų pajėgų centro orlaiviai mandagiai aplankė sausakrūvius ir tanklaivį.
Gera optika, sunkūs šimto kilogramų argumentai“, – priduria R. Brovdis.
TATENA paskelbė, kad netoli Zaporižios AE esančiame fronto ruože įsigaliojo paliaubos
Tarptautinė atominės energijos agentūra (IAEA) pranešė, kad jai tarpininkaujant penktadienį fronto linijoje netoli Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės (ZAE) įsigaliojo „lokali paliaubos“, kurių tikslas – suteikti galimybę atlikti pagrindinės elektros linijos remontą.
Pietryčių Ukrainoje veikianti Zaporižios atominė elektrinė yra didžiausia atominė elektrinė Europoje. Rusijos pajėgos ją užėmė netrukus po to, kai 2022 m. vasarį prasidėjo plataus masto Maskvos įsiveržimas.
Per karą elektrinė buvo ne kartą apgadinta, todėl imta nuogąstauti dėl galimos branduolinės avarijos. Nors reaktoriai atsargumo sumetimais buvo sustabdyti, jiems aušinti vis tiek reikalinga elektros energija.
„Vykdant tarpvyriausybinių ekspertų prižiūrimus darbus, po to, kai ši teritorija bus nuodugniai išminuota, abiejų šalių technikai artimiausiomis dienomis pradės likviduoti karo padarinius 750 kilovoltų (kV) Dniprovskos elektros linijai“, – platformoje „X“ paskelbtame įraše pranešė TATENA.
„750 kV elektros linija buvo atjungta daugiau nei prieš du mėnesius, todėl didžiausia Europoje atominė elektrinė liko visiškai priklausoma nuo vienintelės 330 kV linijos, iš kurios gauna elektros energiją, reikalingą aušinti šešis sustabdytus reaktorius. Pastarosiomis savaitėmis ZAE keletą kartų neteko ryšio ir su šia linija, todėl buvo priversta kaip kraštutinę priemonę įjungti avarinius dyzelinius generatorius“, – pridūrė agentūra.
Agentūros teigimu, tai yra jau šeštos laikinos paliaubos, dėl kurių susitarti padėjo agentūros vadovas Rafaelis Grossi.
„Šįkart remonto paruošiamuosius darbus atlikti buvo sunkiau dėl elektros linijos pažeidimo vietos: ant aukštų atramų, esančių už kontrolės linijos Dnipro upėje“, – paaiškino agentūra.
Agentūra taip pat pranešė, kad, R. Grossi teigimu, Maskva ir Kyjivas „keletą savaičių trukusių sudėtingų ir jautrių derybų metu konstruktyviai bendradarbiavo su TATENA ir abi šalys susitarė branduolinės saugos labui nutraukti ugnį“.
Ir Rusija, ir Ukraina ne kartą kaltino viena kitą apšaudžius elektrinę.
Zelenskis: Rusijos pajėgos gegužę neteko per 30 tūkst. karių
Praėjusį mėnesį Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje viršijo 30 tūkst. vyrų. Tai nurodoma prezidento Volodymyro Zelenskio atvirame laiške Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
„Vakar gavau ataskaitą apie jūsų kariuomenės nuostolius fronte Ukrainoje gegužės mėnesį. Vėl žuvo ir buvo sunkiai sužeista daugiau kaip 30 tūkst. rusų. Mes tiksliai fiksuojame šiuos skaičius kiekvieną mėnesį ir turime vaizdo įrašus, patvirtinančius kiekvieną nuostolį – tai nėra nepagrįsta“, – akcentavo V. Zelenskis.
Jis patikslino, kad 63 proc. rusų nuostolių fronte yra žuvę kariai ir 37 proc. sužeistieji.
„Žuvusiųjų skaičius toliau didės. Ne todėl, kad mes Ukrainoje jaudintumėmės dėl rusų – po viso to, ką jūsų karas atnešė Ukrainai. Bet nerimauju dėl ukrainiečių. Mes prarandame savo žmones, ir kiekviena netektis skausminga. Ir net jei Ukrainos nuostoliai sudaro tik vieną penktadalį ar vieną šeštadalį Rusijos nuostolių, tai vis tiek yra labai svarbu“, – teigė V. Zelenskis.
Kaip jau skelbta, Ukrainos prezidentas pasiūlė V. Putinui asmeniškai susitikti ir aptarti būdus karui užbaigti.
Rumunijos uoste sprogo jūrinis dronas
Rumunijos Juodosios jūros Konstancos uoste penktadienio rytą sprogo jūrinis dronas, aukų išvengta.
„Šį rytą, birželio 5 dieną, Konstancos civiliniame uoste aptiktas jūrinis dronas (...) susisprogdino apie 10 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku, nenukenčiant nė vienam žmogui“, – sakoma šalies Gynybos ministerijos pranešime.
Tai naujausias incidentas po to, kai šalyje į daugiabutį praėjusią savaitę įsirėžus Rusijai priskiriamam dronui buvo sužeisti du žmonės.
Putinas prakalbo apie kompromisus dėl Ukrainos, iškėlė sąlygą
Rusijos režimo lydreris Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis yra atvira kompromisui dėl Ukrainos, atitinkančiam susitarimus, pasiektus per jo susitikimą su JAV vadovu Donaldu Trumpu Ankoridže, Aliaskoje.
V. Putino teigimu, Ukraina turi juos priimti, kad būtų sudarytas susitarimas dėl jau penktus metus vykstančio karo užbaigimo.
V. Putinas sakė priėmęs D. Trumpo kompromisinius pasiūlymus iš Aliaskos susitikimo, pažymėdamas, kad jie galėtų „tapti susitarimų tarp Rusijos ir Ukrainos pagrindu ir užbaigti konfliktą“.
Per šį susitikimą Maskva paprašė Vašingtono daryti spaudimą Ukrainai pasitraukti iš Donbaso, apimančio tiek Luhansko, tiek Donecko sritis, ukrainiečių portalui „The Kyiv Independent“ balandį patvirtino vienas su diskusijomis susipažinęs asmuo.
Maskva siekia visapusiško susitarimo, o ne laikinų paliaubų, sakė Kremliaus vadovas.
„Nėra poreikio stabdyti karo veiksmų, kad prasidėtų derybos, – teigė jis. – Žinoma, Ukrainos pusė norėtų, kad mes sustabdytume Rusijos kariuomenės puolimą. Tačiau būtų geriau užbaigti karą sutariant dėl kompromisų, kurie buvo aptarti Ankoridže.“
Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viešu laišku, adresuotu tiesiogiai V. Putinui, pasiūlė surengti tiesiogines derybas.
Vašingtone D. Trumpas pareiškė, kad tiesioginis V. Putino ir V. Zelenskio susitikimas būtų „puikus dalykas“, tačiau paragino abi puses eiti į kompromisus.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 198 rusų dronus
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 198 Rusijos paleistus dronus, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo ketvirtadienio 18.00 val. okupantai paleido į Ukrainą 216 dronų, įskaitant „Shahed“ „Gerbera“, „Italmas“ bei kitų tipų bepiločius, taip pat dvi „Ch-59/69“ tipo raketas.
Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, šiauriniuose, pietiniuose ir rytiniuose Ukrainos regionuose numušti/neutralizuoti 198 priešo dronai.
13 vietų registruoti 16 dronų , dvylikoje – numuštų oro taikinių nuolaužos. Raketos savo tikslo nepasiekė.
Skaudus smūgis rusams: 400 mln. vertės laivą sunaikino pigus dronas
Maždaug 400 mln. dolerių vertės Rusijos karinio jūrų laivyno korvetė „Boikij“ buvo sunaikinta dronu, kurio kaina siekia apie 55 tūkst. dolerių, skelbia „Defense Express“.
Kaunas abejoja laiško Vladimirui Putinui efektu: Ukrainai reikia suteikti ginkluotę
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako abejojantis, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio laiškas Vladimirui Putinui duos efektą, ir ragina tarptautinę bendruomenę daugiau remti Kyjivą, suteikti reikiamą ginkluotę.
Atvirame laiške V. Zelenskis, be kita ko, Kremliaus vadovui nurodė, jog „Ukraina siūlo užbaigti karą tiesioginiu mūsų ir jūsų bendradarbiavimu“ bei pasiūlė surengti susitikimą.
„Ar šis laiškas duos norimą efektą? Viltis yra, bet turbūt naivu tikėtis, kad Putinas taip paprastai paims ir atsitrauks. Čia turėtų dar labiau susitelkti visa tarptautinė bendruomenė, dar labiau remti Ukrainą, suteikti reikiamą ginkluotę, kad Ukrainos karinis pranašumas prieš Rusiją augtų“, – penktadienį žurnalistams sakė R. Kaunas.
Laiške taip pat teigiama, kad Kyjivas yra pasirengęs visiškoms paliauboms derybų laikotarpiui.
Pasak R. Kauno, Lietuva tikisi sąžiningos taikos, kuri reikštų pilną Rusijos karių atsitraukimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų, įskaitant ir Krymą.
„Kiekvienas žingsnis parodyti rusams, kad tai yra jų sukeltas karas ir kad visos pasekmės, Ukrainos žmonių žūtys yra tiktai dėl jų, manau – sveikintinas“, – kalbėjo ministras.
Rusija kaip išankstinės taikos derybų sąlygos yra pareikalavusi, kad Ukraina pasitrauktų iš rytinio Donbaso regiono, kurio didelę dalį vis dar kontroliuoja Kyjivo kariuomenė.
V. Zelenskio teigimu, Ukrainos žvalgybos duomenys rodo, kad Rusija svarsto planus pratęsti karą iki 2027 ir 2028 metų, vis labiau pasikliaudama balistinių raketų smūgiais, kad pasiektų tai, ko nepavyko padaryti jos sausumos kampanijai.
Putino pareiškimas apie Ukrainą ir ES: „Nesame prieš“
Rusija, pasak prezidento Vladimiro Putino, neprieštarauja Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo idėjai dėl Ukrainos asocijuotos narystės ES.
„Tai mūsų neliečia. Nesame prieš“, – sakė V. Putinas susitikime Sankt Peterburge su tarptautinių naujienų agentūrų atstovais. Maskva esą nėra prieš ekonominius ryšius ir integraciją Europos žemyne.
Lavrovas įgėlė Trumpui: karas Ukrainoje – jau nebe Bideno
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pasiskundė, kad JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio pareiškimai apie paramą Ukrainai iš esmės panaikina skirtumus tarp Vašingtono ir Europos šalių požiūrio į karo sprendimo paieškas. Jis taip pat įgėlė JAV prezidentui, pareikšdamas, kad karą Ukrainoje dabar derėtų vadinti ne jo pirmtako Joe Bideo, o paties Donaldo Trumpo karu.
Wadephulas ragina Putiną pradėti taikos derybas
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadphulas primygtinai ragina Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pradėti derybas dėl taikos Ukrainoje – dalyvaujant europiečiams.
„Dabar metas sėsti prie derybų stalo, – sakė jis Meksike susitikęs su kolega iš Meksikos Roberto Velasco. – Manau, jog visi mato, kad konfliktas pasiekė etapą, kai jį būtina skubiai užbaigti“.
Stringant JAV tarpininkavimo pastangoms, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš tai laišku kreipėsi į V. Putiną, siūlydamas tiesiogines taikos derybas.
J. Wadephulas pasisakė už Vokietijos ir ES įtraukimą į derybinį sprendimą. Kalbama apie Europos žemyną, galimas saugumo garantijas Ukrainai ir stojimo į ES procesą – šiuos klausimus galima aptarti ir dėl jų derėtis tik su europiečiais ir per juos, teigė ministras.
„Todėl europiečiai turės dalyvauti šiose derybose“, – pabrėžė jis.
J. Wadephulas pridūrė, kad tokio dalyvavimo forma ir laikas gali būti nuspręsti bet kuriuo metu.
Rusijos smūgiai Ukrainoje pražudė tris žmones
Per Rusijos smūgius keliuose Ukrainos regionuose žuvo trys žmonės, penktadienį pranešė regionų valdžios institucijos.
Pastaraisiais mėnesiais, kol JAV vadovaujamos diplomatinės pastangos užbaigti jau penktus metus besitęsianti karą vis dar yra aklavietėje, Maskva ir Kyjivas vienas kito atžvilgiu ėmė rengti vis intensyvesnius antskrydžius.
Pasak Chersono karinės administracijos vadovo Jaroslavo Šanko, ketvirtadienį vakare per Rusijos dronų smūgius šiame pietiniame Ukrainos mieste žuvo 75 metų vyras.
Pasak gelbėjimo tarnybų, Zaporižioje dronai pražudė moterį, dar 16 žmonių buvo sužeista.
Be to, per Rusijos dronų ir artilerijos atakas moteris žuvo ir Dnipropetrovsko srities Pavlogrado rajone, penktadienį platformoje „Telegram“ pranešė regiono gubernatorius Oleksandras Ganža.
Nuo 2022 m. Rusija nuolat atakuoja Ukrainą spiečiais dronų ir raketų bei yra okupavusi didelius šalies pietų ir rytų regionų plotus.
Šiaurės rytų Ukrainos Konotopo mieste per Rusijos smūgius buvo sužeisti trys vaikai, platformoje „Telegram“ rašė meras Artiomas Semenichinas.
Penktadienio rytą Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad praėjusią naktį įvairiuose regionuose buvo perimti ir sunaikinti 123 iš Ukrainos atskridę dronai.
Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė per naktį numušusios 198 rusiškus dronus.
JAV Atstovų Rūmai priėmė paramos Ukrainai įstatymą
JAV Atstovų Rūmai priėmė įstatymo projektą, kuriuo siekiama padėti Ukrainai ir sugriežtinti sankcijas Rusijai.
Kaip praneša „Ukrinform“ korespondentas, šiai priemonei pritarė 226 parlamentarai, 195 Atstovų Rūmų nariai balsavo „prieš“.
„Šiuo įstatymo projektu siekiama spręsti Rusijos ir Ukrainos konflikto klausimą, teikiant pagalbą Ukrainai ir tam tikroms Europos šalims bei nustatant sankcijas Rusijai ir tam tikriems (fiziniams ir juridiniams) užsienio asmenims“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Jei šis įstatymas bus priimtas, juo bus įsteigtas Ukrainos atstatymo fondas ir išplėsti JAV prezidento įgaliojimai teikti karinę pagalbą Ukrainai. Jame taip pat numatyta įvesti papildomų sankcijų Rusijai.
Šį įstatymo projektą dar turi patvirtinti Jungtinių Valstijų Senatas, tačiau šiuo atžvilgiu perspektyvos yra miglotos, nes šiuose rūmuose daugumą turi Respublikonų partija.
Kaip praneša CNN, Atstovų Rūmų pirmininkas Mike‘as Johnsonas paragino respublikonus nepritarti šiam įstatymo projektui, siekiant „suteikti Trumpui erdvės derėtis su Rusija“.
Vis dėlto už šį pasiūlymą balsavo ir 18 respublikonų įstatymų leidėjų, todėl jis tapo abiejų partijų iniciatyva.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, JAV prezidentas Donaldas Trumpas palankiai įvertino idėją surengti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą.
Visas laiško tekstas: štai ką Zelenskis parašė Putinui
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis parašė atvirą laišką Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinui.
Skelbiame pilną laiško tekstą, išverstą į lietuvių kalbą.
„Atviras laiškas
Rusijos Federacijos prezidentui
Nuo Ukrainos prezidento
Kai prieš daugiau nei 26 metus atėjote į valdžią Rusijoje, daugelis žmonių Ukrainoje žiūrėjo į jus palankiai. Taip buvo. Bet tai jau praeitis.
Dabar didžioji dauguma ukrainiečių teigiamai vertina tai, kad mūsų tolimųjų nuotolių dronai, įveikę daugiau nei 1 000 kilometrų atstumą, apsilankė jūsų forumo atidaryme Sankt Peterburge. Kaip jūs puikiai žinote, tas atstumas nėra mūsų galimybių riba.
Per 26 metus, kuriuos praleidote valdžioje, visiškai pasikeitė Ukrainos ir Rusijos santykių darbotvarkė. Nuo diskusijų apie prekybą ir kitus civilinius reikalus mūsų tautos perėjo prie beveik išskirtinio kalbėjimo apie smūgius ir nuostolius.
Beveik pusę savo 26 valdymo metų Rusijoje praleidote kariaudamas su Ukraina.
Kad ir ką sakytumėte apie NATO, geopolitiką ar rusų kalbą, šis karas yra jūsų asmeninis pasirinkimas – karas be tikros priežasties. Taip jį įsimins istorija.
Tie metai galėjo būti visai kitokie.
Dažnai girdime, kad jums šis karas yra priimtinas. Žinoma, ne tais atvejais, kai kalbama apie jūsų rezidencijos Valdajuje saugumą ar paradą Maskvoje. Jums brangi jūsų pačio gyvybė.
Tačiau dabar mes visi matome, kad rusai pagaliau vis mažiau taikosi su šia realybe – su tuo, kad karas Rusijai sukelia vis daugiau neigiamų pasekmių.
Jiems nepatinka mūsų dronai ir raketos.
Jiems nepatinka benzino trūkumas ir nuolat kylančios kainos.
Jiems nepatinka nuolatiniai apribojimai.
Jiems nepatinka jūsų ketinimas pradėti antrą mobilizacijos bangą, siekiant išplėsti karą į kitą Ukrainos pusę arba panaudoti jį prieš kitas Rusijai kaimynines šalis.
Jiems nepatinka tai, kad jūsų karo pabaigos nematyti.
Taip, jūs vis dar galite priversti rusus gyventi tokiomis sąlygomis. Bet jūsų ištekliai smarkiai mažėja.
Jums neužteks pinigų ar politinio kapitalo, kad ir toliau pirktumėte rusų lojalumą taip, kaip darėte pastaruosius 26 metus.
O mes padarysime viską, kas įmanoma, kad pasaulis padėtų priartinti tą akimirką.
Kaip jūs pats mėgstate sakyti, „reikia paskaičiuoti skaičius“.
Vakar gavau ataskaitą apie jūsų armijos nuostolius Ukrainos fronte gegužės mėnesį. Vėlgi skaičius viršijo 30 000 žuvusių ir sunkiai sužeistų Rusijos karių. Mes išlaikome tokį lygį mėnesį po mėnesio, ir turime vaizdo įrašų, patvirtinančių kiekvieną jūsų nuostolį – tai nėra tušti teiginiai.
Žinome, kad 63 procentai jūsų nuostolių mūšio lauke yra žuvusieji, o tik 37 procentai – sužeistieji. XXI amžiuje nė viena armija negali sau leisti tokio santykio. O žuvusiųjų dalis toliau augs.
Ne taip, kad mes Ukrainoje rūpintumėmės Rusijos karių likimu po visko, ką jūsų karas atnešė mūsų šaliai.
Bet man rūpi ukrainiečiai.
Mes prarandame savo žmones, ir kiekviena netektis mums yra skausminga. Net jei Ukrainos nuostolių ir Rusijos nuostolių santykis yra vienas prie penkių ar vienas prie šešių, tai vis tiek labai svarbu.
Taip pat svarbu, kad jūs reguliariai, kas kelis mėnesius, atidedate savo pačių nustatytus terminus mūsų regionų, ypač Donecko srities, užėmimui. Ir šiais metais jūs jos taip pat neužimsite.
Bet mes, Ukrainoje, nenorime nuolatinio karo. Mes labai gerai žinome, kad gyvenimas be karo yra begales kartų geresnis. Ir mes norime tai pasiekti.
Esu įsitikinęs, kad ir dauguma rusų į tai sureaguotų teigiamai – ir jūs tai žinote.
Daugelis netikėjo, kad Ukraina sugebės išsilaikyti taip ilgai. Jūs netikėjote. Ir tie, kurie jums patarė, taip pat netikėjo. Tai buvo klaida.
Jūs nesitikėjote visapusiško Ukrainos pasipriešinimo ir nenumatėte, kad viskas nueis taip toli. Tačiau štai mes visi esame čia – penktuosiuose šio visapusiško karo metuose.
Nebijokite pasukti keliu, vedančiu iš šio karo. Tai yra pagrindinis dalykas, kurio dabar iš jūsų reikalaujama.
Ukraina išsaugojo savo nepriklausomybę. Ir ją išsaugos. Nepaisant visų priešingų prognozių.
Mes suvienijome daugelį žmonių visame pasaulyje, kad jie stotų Ukrainos pusėje ir prieš jus. Mes radome ginklų ir finansavimo, kurių mums reikėjo.
Mes gauname paramą. Jūs gaunate sankcijas. Ir tai tęsis tol, kol Ukrainai bus užtikrintas teisingumas – teisingumas, kurio siekiame, ir teisingumas, kurį galima pasiekti.
Neleisime, kad pasisektų tiems, kurie bando jus įtikinti, kad sankcijos Rusijai bus žymiai sušvelnintos, o parama Ukrainai – žymiai sumažinta, be jokių reikšmingų pokyčių jūsų pozicijoje Ukrainos atžvilgiu. Orbano pavyzdys rodo, kaip tie, kurie nusprendžia padėti Rusijai kovoje prieš mus, baigia gėdingai.
Ukraina ištvėrė atšiaurias žiemas, kol jūs bandėte sunaikinti mūsų energetikos sistemą. Mes laikėmės tvirtai – ir net tamsoje ukrainiečių atsparumas išliko nepakitęs.
Mes atnešėme karą į jūsų teritoriją, ir jūs nebūtumėte sugebėję su juo susidoroti be Šiaurės Korėjos pagalbos. Jūs esate pirmasis Rusijos valdovas, kreipęsis į Pchenjaną pagalbos.
O šiandien jūs esate visiškai priklausomi nuo Kinijos – taip pat pirmą kartą Rusijos istorijoje.
Jūs tikėjote, kad ukrainiečiai neturės jėgų apsiginti. Tačiau šiandien mūsų žmonės padeda mūsų partneriams Artimuosiuose Rytuose ir Persijos įlankoje kurti savo gynybos sistemas.
Jūs tikėjotės vidaus neramumų Ukrainoje. Vietoj to, būtent jūsų pačių kariniai daliniai surengė maištą prieš jus. Birželio 23 d. bus dar vienos to įvykio metinės, ir tyla neištrins šio fakto iš istorijos.
Ir dabar būtent į jus jūsų patys pareigūnai, verslininkai ir propagandistai žiūri su akivaizdžiu nuovargiu. Pasaulis tai mato.
Pasaulis nepavargsta nuo Ukrainos, kaip jūs ilgai tikėjotės. Bet nuovargis Rusijos atžvilgiu auga – net tarp tų pasaulio žmonių, kurie padeda jums apeiti sankcijas ir išlaikyti ekonomiką ant vandens.
Jūs negalite to nepastebėti. Po 26 metų valdžioje pradeda daryti savo. Ir su laiku nuovargis jūsų atžvilgiu tik didės.
Mes matėme žvalgybos ataskaitas, rodančias, kad dabar svarstote planus tęsti karą iki 2027 ir 2028 metų. Taip pat žinome, kad tikitės, jog balistinės raketos pasieks tai, ko nepavyko pasiekti visais kitais būdais. Jūs norite įtraukti Baltarusiją dar giliau į šį karą, ir dabar mes priversti ruoštis ir tam. Matome, kad bandote kažką suorganizuoti aplink Padniestrę. Jūsų propagandistai vienaip ar kitaip grasina kiekvienai Rusijai kaimyninei šaliai. Ar tikrai norite visa tai išgyventi?
Dabar pasirinkimas yra jūsų.
Pakanka karo.
Ukraina siūlo užbaigti šį karą.
Tai turi būti padaryta sąžiningai, oriai ir su garantijomis, kad karas nebus atnaujintas.
Matome, kad Jungtinės Valstijos yra visiškai sutelkusios dėmesį į Irano klausimą, ir būtų neteisinga tiesiog laukti, kol karas Europoje vėl taps jų dėmesio centru.
Ukraina siūlo užbaigti šį karą per tiesioginius mūsų ir jūsų derybinius santykius.
Siūlau susitikimą.
Visi girdėjo jūsų atstovus, šypsodamasi sakant, kad aš tariamai galėčiau atvykti į Maskvą. Tačiau po šių 26 metų Ukrainos lyderiui jūsų sostinėje nėra ką veikti – kaip ir Rusijos lyderiui Kyjive.
Yra šalių, kurios tradiciškai priima lyderius karo ir taikos klausimams spręsti. Šveicarija, Turkija, arabų pasaulio šalys – daugelis jų gali ir nori surengti tokį susitikimą.
Būtent lyderiai sprendžia pagrindinius klausimus. Taip buvo visada ir taip bus visada.
Siūlau nustatyti aiškią tokio susitikimo datą.
Girdėjome, kad Aliaskoje jums buvo pažadėta išspręsti tam tikrus klausimus, susijusius su Ukraina ir Europa. Bet jūs patys matote, kad Ukrainos ir Europos klausimai nėra sprendžiami Ankoridže.
Kiti sutarti dalyviai galėtų prisijungti prie dvišalio dialogo, kuris bus užmegztas tarp mūsų.
Kadangi karas vyksta Europoje ir kadangi Ukrainai reikalingos saugumo garantijos, o jūs taip pat siekiate saugumo garantijų sau, būtų logiška įtraukti tuos, kurie iš tiesų gali būti garantais.
Manome, kad Europa turėtų būti šio proceso dalis – tie, kurie iš tiesų turi galimybių daryti įtaką situacijai.
Taip pat manome, kad Jungtinės Valstijos turi būti šio proceso dalis. Būtent tai galėtų padėti suformuoti naują saugumo architektūrą mūsų pasaulio dalyje.
Mes jau turime patirties su daugybe susitarimų su Rusija, įskaitant Minsko susitarimus, kurie galiausiai žlugo. Todėl pirmiausia turime rasti tiesioginius atsakymus į likusius klausimus tarpusavyje, o ne slėptis nuo sudėtingų problemų už formulių, techninių darbo grupių ar begalinio laiko švaistymo diplomatinėse kelionėse.
Jūsų karas visam laikui atskyrė Ukrainą ir Rusiją.
Šiandien fronto linija yra ta linija, nuo kurios turi prasidėti diplomatija.
Ukraina yra pasirengusi visiškam ugnies nutraukimui derybų metu. Tai yra įprasta praktika, o dabartiniai įvykiai Irano atžvilgiu tik sustiprina šį argumentą. Bandymas užtikrinti tikrą tylą yra geriausias būdas pradėti kalbėtis vieniems su kitais. Manome, kad tai nebūtų tik bandymas, o tikras ugnies nutraukimas – jei to norite.
Jūs žinote, kad Jungtinės Valstijos turi pajėgumų stebėti ugnies nutraukimą palei liniją, kur baigiasi karo veiksmai.
Ukraina yra pasirengusi visų karo belaisvių mainams, ir tai galėtų tapti geru prologu karo pabaigai.
Reikia imtis rimtų veiksmų, kad būtų grąžinti karo metu pagrobti civiliai ir vaikai.
Turime nuspręsti, kokia ateitis laukia po mūsų ateinančių ukrainiečių ir rusų kartų.
Jei jūs asmeniškai nepadarysite išvados, kad atėjo laikas užbaigti šį karą, Ukraina toliau kovos už savo egzistenciją. Turėsime tų, kurie mus remia.
Bet ir jūs turėsite kovoti daug sunkiau už savo pačių egzistenciją – ne Rusijos, o savo pačių. Ir tai nėra grasinimas iš mano ar Ukrainos pusės. Tai Rusijos istorijos faktas, kurį jūs gerai žinote: kai Rusija pavargsta, ateina permainos.
Mes galime prisidėti prie to nuovargio.
Jūs galite sustabdyti savo karą.
Amžina atmintis visiems tiems, kurių gyvybes atėmė šis karas.
Šlovė Ukrainai!“ – rašoma laiške.
Po Zelenskio laiško Putinui – iškalbinga reakcija Rusijoje: propagandistai širsta
Po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio sprendimo parašyti atvirą laišką Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinui, Kremliuje – bandymai jį sumenkinti.
Chersone per Rusijos drono smūgį žuvo vyras
Ukrainos Chersono mieste per Rusijos dronų smūgius žuvo vyras ir dar bent trys žmonės buvo sužeisti, penktadienį pranešė regiono pareigūnai.
Maskva ir Kyjivas pastaraisiais mėnesiais intensyvina oro smūgius vienas prieš kitą, o JAV vadovaujamoms diplomatinėms pastangoms užbaigti jau penktus metus vykstantį karą vis dar nepavyksta pasiekti proveržio.
„Korabelno rajone per priešo drono ataką žuvo 75 metų vyras“, – sakė Chersono miesto karinės administracijos vadovas Jaroslavas Šanko.
Miesto pareigūnai pranešė, kad per smūgius įvairiuose rajonuose buvo sužeisti trys žmonės, iš kurių du paguldyti į ligoninę.
Ukrainos šiaurės rytuose esančiame Konotopo mieste per Rusijos smūgius buvo sužeisti trys vaikai, socialiniame tinkle „Telegram“ parašė meras Artemas Semenichinas.
Tuo tarpu Maskvos meras Sergejus Sobianinas anksti penktadienį pranešė, kad Rusijos oro gynyba sunaikino sostinės link skridusį droną.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1 550 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. birželio 5 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 370 890 karių, iš kurių 1 550 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 980 priešų tankų (+2), 24 684 šarvuotąsias kovos mašinas (+8), 43 315 artilerijos sistemų (+68), 1 832 raketų paleidimo sistemas (+2), 1 404 oro gynybos sistemas (+1), 436 karo lėktuvus, 353 sraigtasparnius, 1 576 antžemines robotų sistemas (+14), 329 772 nepilotuojamuosius orlaivius (+2 046), 4 733 kruizines raketas, 33 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 103 300 transporto priemonių ir kuro cisternų (+329), 4 250 specialiosios įrangos vienetų (+2).
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Putinas pasisakė apie Ukrainos smūgius: pripažino bėdas?
Po rekordinės smūgių serijos Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija turi „unikalią patirtį“ oro gynybos srityje, rašo „Moscow Times“.
Po Zelenskio laiško Putinui – Peskovo reakcija: pakvietė į Maskvą
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį vakare sureagavo į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio laišką Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinui.
Trumpas sureagavo į Zelenskio siūlymą Putinui: „Džiaugiuosi“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas Vašingtone kalbėdamas su žurnalistais palankiai įvertino idėją surengti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą.
„Džiaugiuosi, kad jie galbūt kalba apie susitikimą“, – paklaustas apie V. Zelenskio pasiūlymą surengti asmeninį susitikimą su V. Putinu atsakė D. Trumpas.
Pasak D. Trumpo, Jungtinės Valstijos daug padarė, kad toks susitikimas taptų įmanomas.
„Būtų labai gerai, jei jie susitiktų. Jie turėtų tai padaryti!“, – pabrėžė JAV lyderis.
Pirmiau užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad Ukraina diplomatiniais kanalais perduos V. Zelensko laišką V. Putinui.
Primename, kad birželio 4 d. V. Zelenskis paskelbė atvirą laišką, kuriame pasiūlė asmeniškai susitikti su V. Putinu, kad aptartų būdus karui užbaigti.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Kongresas šiuo balsavimu taip pat ignoravo Trampą.
fansly/sun_shine13
instagram/evasun_shine13
telegram/eva_sunrose
ir laikinam!
Putinas sureagavo į Zelenskio laišką
Vladimiras Putinas pakomentavo Volodymyro Zelenskio atvirą laišką. Paklaustas, kaip į jį reaguoja, Rusijos vadovas sakė, kad laiškas jam buvo parodytas vakar, tačiau jis „neturėjo galimybės jo išsamiai peržiūrėti“.
Jis teigė šį rytą „permetęs jį akimis“ ir atkreipęs dėmesį į kelis dalykus: pirmiausia į tai, kad V. Zelenskis paminėjo jo amžių.
V. Putinas sakė, kad amžius yra svarbus, tačiau svarbiausia, kad jis tinkamai atlieka savo darbą.
Ukrainos prezidentas vakar atvirame laiške pašiepiamai kreipėsi į V. Putiną, sakydamas, kad Rusijos vadovas patiria savo žmonių spaudimą užbaigti karą.
V. Zelenskis taip pat pasiūlė abiejų lyderių susitikimą akis į akį.