Karas Ukrainoje. Kruvina rusų ataka: smogė keleiviniam traukiniui, traukiami žuvusieji

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pateikė daugiau detalių apie kruviną rusų smūgį keleiviniam traukiniui Charkivo srityje.

Ukraina tikisi pasirašyti 20 punktų taikos planą su sąlyga, kad jis bus suderintas. Tai bus dvišalis dokumentas – atskirai tarp JAV ir mūsų šalies, taip pat tarp JAV ir Rusijos. Tai pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, skelbia „Evropeiskaja Pravda“.

Ukrainos duomenimis, Charkivo srityje rusų dronai atakavo keleivinį traukinį, kuriame buvo apie 300 žmonių. Sužeisti du asmenys, tinkle „X“ pranešė Ukrainos regionų plėtros ministras Oleksijus Kuleba. Jis pridūrė: „Karinio taikinio nebuvo“.

Pasak ministro, trys dronai pataikė priešais lokomotyvą ir į vieną vagoną. 291 keleivis buvo evakuotas. Traukinys vyko Barvinkovės–Lvivo–Čopo maršrutu vakarų kryptimi.

Jau praeityje būta rusų atakų geležinkelių transporto sistemoje ir prieš geležinkelio stotis, per kurias žuvo žmonės ir buvo padaryta žalos.

Netoli Hrabovskės kaimo Sumų srityje Rusijos kariuomenė bepiločiais orlaiviais tyčia atakavo ir nužudė du žmones, bandžiusius evakuotis iš okupuotos teritorijos. 

Pasak „Ukrinform“, 14-asis kariuomenės korpusas apie tai pranešė „Telegram“ tinkle.

Du civiliai gyventojai – vyras ir moteris – mėgino savarankiškai palikti rusų užimtą teritoriją ir evakuotis į saugią vietą. Jų maršrutas buvo žinomas Ukrainos kariškiams, kurie koordinavo evakuaciją.

Rusų FPV operatoriai sąmoningai ir tikslingai atakavo neginkluotus civilius gyventojus. Pirmasis smūgis pataikė į moterį ir ji žuvo iš karto. Antrasis smūgis pataikė į sužeistą vyrą, kuris buvo šalia žuvusiosios kūno.

Šį incidentą užfiksavo Ukrainos gynybos pajėgų objektinės stebėsenos įranga. Iš vaizdo įrašo matyti, kad smūgio zonoje nėra jokių karinių objektų ar personalo, o aukos aiškiai buvo civiliai asmenys – be karinių uniformų, lėtai judantys, transportavimui naudotos rogės.

Šis atvejis nėra pavienis. Sistemingas FPV dronų ir kitų priemonių naudojimas prieš civilius gyventojus, bandančius palikti Rusijos okupuotas teritorijas, tapo Rusijos taktikos dalimi Sumų sektoriuje 2025-2026 m.

Kariuomenė paragino tarptautines organizacijas, visų pirma Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuratūrą, JT žmogaus teisių stebėjimo misiją Ukrainoje, Europos Žmogaus Teisių Teismą ir Ženevos konvencijų šalis nares užfiksuoti šį karo nusikaltimą, atlikti skubų tyrimą ir patraukti atsakingus asmenis atsakomybėn.

Ukraina ir toliau fiksuos kiekvieną tokį nusikaltimą ir sieks nubausti atsakingus asmenis – tiek tiesioginius kaltininkus, tiek tuos, kurie davė įsakymus ar sudarė sąlygas jiems įvykdyti.

Kaip pranešė „Ukrinform“, Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisaro Dmytro Lubineco teigimu, Rusijos kariškiai Donecko srities Pokrovsko mieste galbūt nužudė septynis civilius gyventojus, kurie slėpėsi gyvenamojo namo rūsyje.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija tikisi, kad taikos susitarimas tarp Rusijos ir Ukrainos bus sudarytas iki šių metų gegužės 15 d. antradienį pranešė laikraštis „The Moscow Times“, remdamasis Ukrainos parlamento nario iš „Europos solidarumo“ partijos Oleksijaus Gončarenko pranešimu „Telegram“ tinkle. 

Jei nepavyks susitarti, amerikiečiai esą pasitrauks iš derybų proceso, o „Ukrainos klausimas, nors ir neišnyks, bet atsidurs antrame plane“, savo įraše teigė Ukrainos deputatas.

Pasak jo, tokio termino nustatymo priežastis – lapkričio 3 d. numatyti kadencijos vidurio rinkimai į Kongresą. Jei D. Trumpas artės link jų neturėdamas konflikto sprendimo, tai taps priežastimi demokratams kritikuoti respublikonus, paaiškino O. Gončarenka.

O. Gončarenka buvo pirmasis, paskelbęs apie JAV taikos planą dėl Ukrainos, kuris susidėjo iš 28 punktų, o vėliau per Kyjivo ir Vašingtono konsultacijas buvo sutrumpintas. Galutinę versiją JAV delegacija pateikė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, po to sausio 23 ir 24 d. Abu Dabyje vyko pirmosios trišalės JAV, Rusijos ir Ukrainos derybos. Tačiau susitikimo metu šalims nepavyko susitarti dėl teritorinių klausimų.

Odesoje sausio 28-oji paskelbta gedulo diena dėl žuvusiųjų per Rusijos ataką. Apie tai „Telegram“ tinkle pranešė Odesos miesto taryba.

„Dėl tragedijos, įvykusios 2026 m. sausio 27 d. naktį, kurią sukėlė masinė priešo kovinių bepiločių orlaivių ataka prieš Odesą, pareikalavusi žmonių gyvybių, 2026 m. sausio 28 d. skelbiama gedulo diena“, – rašoma pranešime.

Kaip pranešė „Ukrinform“, sausio 27-osios naktį Odesoje per bepiločių orlaivių ataką trys žmonės žuvo, buvo sužeisti 35 žmonės, 12 iš jų – paguldyti į ligoninę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį tinkle „Telegram“ pranešė, kad 926 pastatai sostinėje Kyjive vis dar neturi šildymo. Tai jis pareiškė po susitikimo, kuriame buvo aptariama padėtis regionuose ir bendruomenėse. 

„Mes atskirai analizavime padėtį Kyjive. Šiandienos ryto duomenimis, keliuose miesto rajonuose kairiajame krante 926 namams vis dar netiekiama šiluma. Energetikos ministerija ir Vidaus reikalų ministerija mobilizuoja papildomus generatorius. Sostinei padėti naudojami ištekliai iš visos Ukrainos“, – rašė V. Zelenskis.

Rusijos pajėgos per masinę ataką prieš sostinę naktį į sausio 24 d. panaudojo 12 raketų „Ch-22“, iš kurių devynios buvo numuštos. Dėl atakos beveik 6 tūkst. namų Kyjive liko be šildymo.

Rusijos pajėgos pradėjo trauktis iš pozicijų Šiaurės rytų Sirijoje, teritorijoje, kurią vis dar kontroliuoja kurdų vadovaujamos Sirijos demokratinių pajėgos (SDF) 

SDF per vyriausybės pajėgų puolimą prarado didžiąją dalį savo anksčiau kontroliuotos teritorijos.

Naujienų agentūros „The Associated Press“ žurnalistai antradienį apsilankė vienoje bazėje šalia Kamišli oro uosto, kurią saugojo SDF kovotojai, teigę, kad rusai pastarosiomis dienomis pradėjo išgabenti savo įrangą.

Viduje, kur anksčiau buvo gyvenamosios patalpos kariams, mėtėsi daiktai, įskaitant sporto įrangą, baltymų miltelius ir drabužius.

Šiame objekte dislokuotas SDF kovotojas Ahmedas Ali teigė, kad rusų pajėgos prieš penkias ar šešias dienas pradėjo evakuoti savo pozicijas aplink oro uostą, išgabendamos savo įrangą krovininiais lėktuvais.

„Nežinome, ar jie išvyko į Rusiją, ar Hmeimimo oro bazę, – sakė jis, turėdamas omenyje pagrindinę Rusijos bazę Sirijos pakrantėje. – Jie vis dar turi savo pajėgas Kamišli ir po truputį evakuojasi.“

Rusija kol kas nepateikė jokio oficialaus pareiškimo apie savo pajėgų išvedimą iš Kamišli. 

Rusija užmezgė ryšius su naująja Sirijos vyriausybe Damaske nuo 2024-ųjų gruodžio, kai per sukilėlių puolimą, vadovaujamą dabartinio laikinojo prezidento Ahmedo al Sharaa (Ahmedo Šaraa), buvo nuverstas Basharas al Assadas (Bašaras Asadas), nepaisant to, kad Maskva buvo artima šio ilgamečio šalies vadovo sąjungininkė.

Prieš dešimtmetį Maskvos vykdyta vadinamoji išdegintos žemės taktika, remiant al Assadų šeimos klaną, pakeitė Sirijos pilietinio karo eigą ir leido B. al Assadui išlikti valdžioje. Rusija nebandė atremti sukilėlių puolimo 2024 metų pabaigoje, bet suteikė prieglobstį iš šalies pabėgusiam B. al Assadui. 

Nors pilietinio karo metu Damasko naujieji vadovai buvo priešingose ​​​​kovos linijos pusėse, jie laikėsi pragmatiško požiūrio dėl santykių su Maskva. Rusija išlaikė savo oro ir jūrų bazes Sirijos pakrantėje.

A. al Sharaa trečiadienį turėtų apsilankyti Maskvoje ir susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. 

Šio mėnesio pradžioje tarp Sirijos vyriausybės pajėgų ir kurdų dominuojamų Sirijos gynybos pajėgų (SDF) kilo mirtini susirėmimai po to, kai abi pusės nesugebėjo iki metų pabaigos suderinti kurdų kovotojų prijungimo prie pagrindinės Damasko kariuomenės. Šiuo metu galiojančios paliaubos iš esmės laikosi.

Šeštadienį pasibaigus keturių dienų paliauboms, abi šalys paskelbė, kad ugnies nutraukimas pratęstas dar 15 dienų.

Sirijos gynybos ministerija pranešime teigė, kad „paliaubos pratęsiamos remiant amerikiečių operaciją, skirtą perkelti „Islamo valstybės“ kalinius iš SDF kalėjimų į Iraką“.

Praėjus kelioms valandoms po to, kai praėjusią savaitę Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) baigėsi pirmasis Rusijos ir Ukrainos derybininkų taikos derybų raundas, Rusijos pajėgos apšaudė Ukrainą šimtais dronų ir raketų.

Rusijos pajėgos per atakas prieš Ukrainos energetikos objektus nužudė šešis žmones ir sužeidė dar dešimtis, įskaitant du vaikus ir nėščią moterį, antradienį pranešė Kyjivas.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad naujausias bombardavimas pakenkė taikos pastangoms, ir paragino sąjungininkus didinti spaudimą Maskvai, kad būtų nutrauktas karas, vykstantis jau beveik ketverius metus. 

„Kiekvienas toks Rusijos smūgis griauna vis dar tebesitęsiančią diplomatiją ir kenkia partnerių, padedančių užbaigti šį karą, pastangoms“, – rašė jis socialinėje žiniasklaidoje.

Per Rusijos bepiločio orlaivio smūgį žuvo du žmonės, kurių kūnai buvo ištraukti iš griuvėsių, ir buvo sužeista beveik trys dešimtys žmonių pietiniame Odesos mieste, pranešė regiono pareigūnai.

Miestą prie Juodosios jūros, svarbų Ukrainos eksportui, Rusijos pajėgos nuolat apšaudo viso karo metu.

Ukrainos privati energetikos įmonė DTEK sakė, kad Rusijos pajėgos padarė „milžinišką“ žalą vienai iš jos gamyklų Odesos srityje, ir jai atitaisyti prireiks laiko.

Gubernatorius Olehas Kiperas sakė, kad Rusija į regioną paleido daugiau kaip 50 atakos dronų, kurie apgadino dešimtis gyvenamųjų pastatų, bažnyčią ir mokyklas.

Įvykio vietoje buvęs AFP žurnalistas matė, kaip gelbėtojai gyvenamojo namo griuvėsiuose ieškojo išgyvenusiųjų.

Pasak jo, per ataką buvo sužeisti mažiausiai 32 žmonės, įskaitant dvi mergaites ir 39 savaites besilaukiančią moterį.

Rytinėje Donecko srityse esančiame Slovjanske, kuris yra svarbus Kremliaus, sutelkusio ten savo ugnies pajėgas, tikslas, žuvo 45 ir 48 metų sutuoktinių pora. Jų 20-metis sūnus liko gyvas, sakė vietos prokurorai.

Per atskirą dronų ataką pietinėje Zaporižios srityje savo namuose žuvo 58 metų vyras. Per Rusijos bombardavimą pietinėje Chersono srityje savo namuose taip pat žuvo 72 metų moteris.

Dėl Rusijos dronų ir raketų atakų pastaruoju metu milijonai ukrainiečių visoje šalyje liko be elektros, šviesos ir šildymo.

Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad Rusija praėjusią naktį paleido 165 atakos dronus, o Ukrainos pareigūnai teigė, kad buvo smogta vienam infrastruktūros objektui vakarinėje Lvivo srityje.

Valstybinė dujų bendrovė „Naftogaz“ pranešė, kad dėl atakos užsidegė vienas iš jos objektų vakarų Ukrainoje, ir teigė, kad tai penkta tokio pobūdžio ataka šį mėnesį.

Tuo tarpu Rusijos pajėgos toliau stumiasi į priekį. Rusijos gynybos ministerija antradienį paskelbė, kad užėmė dar du kaimus Ukrainos rytinėse Zaporižios bei Charkivo srityse.

Ukrainos kariai išstūmė Rusijos okupacines pajėgas iš teritorijų, esančių į šiaurę nuo Kupjansko Charkivo srityje.

Apie tai pranešė karo žurnalistas Vladislavas Selezniovas tiesioginėje laidoje „Kyiv 24“.

Jo teigimu, vyksta tam tikrų rusų pozicijų likvidavimas.

„Jei raktas yra mūsų kišenėje, tai priešo planai ir ketinimai ateityje užimti šias teritorijas tampa beprasmiai. Mes gana rimtai atrėmėme priešą teritorijose, esančiose į šiaurę nuo Kupjansko“, – paaiškino žurnalistas.

PerRusijos dronų ataką naktį į antradienį Odesoje buvo sužeisti 35 žmonės, 12 iš jų paguldyti į ligoninę, žurnalistams pranešė Odesos miesto tarybos sveikatos departamento direktorė Olena Kolodenko.

„Šiuo metu žinome apie 35 sužeistus žmones, 12 iš jų paguldyti į ligoninę. Tarp jų yra du vaikai ir viena nėščia moteris. Kitiems ligoninės neprireikė. Daugeliu atvejų tai buvo ūmios reakcijos į stresą“, – sakė O. Kolodenko ir pridūrė, kad vienas asmuo jau išleistas iš ligoninės. 

Vieno sužeistojo, patyrusio nudegimų, būklė yra sunki. Kitų nukentėjusiųjų būklė įvertinta kaip vidutinio sunkumo. 

„Vaikai buvo sužeisti skeveldrų, tačiau jų būklė patenkinama“, – pridūrė O. Kolodenko

Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 135 iš 165 bepiločių orlaivių, kuriais rusai atakavo šalį nuo pirmadienio vakaro, tinkle „Telegram“ informavo Ukrainos karinės oro pajėgos.

Nuo pirmadienio, sausio 26 d., 18 val. rusai iš Kursko, Oriolo, Briansko, Milerovo, Primorsko Achtarsko (Rusijos Federacija), Hvardijskės ir Čaudos (laikinai okupuotas Krymas) krypčių paleido 165 „Shahed“ tipo kovinius bepiločius orlaivius (įskaitant reaktyvinius bepiločius), „Gerbera“, „Italmas“ ir kitokio tipo skraidykles. Apie 100 iš jų buvo „Shahed“ tipo bepiločiai orlaiviai.

Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės karybos daliniai, nepilotuojamos sistemos ir mobiliosios ugnies grupės. Preliminariais duomenimis, iki antradienio, sausio 27 d., 8 val. oro gynybos pajėgos numušė/nuslopino 135 bepiločius orlaivius.

14-oje vietų fiksuoti 24 kovinių bepiločių orlaivių pataikymai, o devyniose vietose krito numušti taikiniai (nuolaužos). Ataka tęsiasi, nes oro erdvėje vis dar yra keli rusų bepiločiai.

Maskvos karinė grėsmė nuolat auga – NATO narės ruošiasi scenarijus, kaip galimos visapusiškos invazijos atveju apsigintų prieš Rusiją. Viename tokių – Vokietijos ginkluotųjų pajėgų reakcija jau pirmosiomis karo valandomis. Strateginį vaidmenį čia atliktų Lietuva, rašo leidinys „The Times“. 

Pagal paviešintą scenarijų, kurį Vokiečių generolas Geraldas Funke įvardija kaip „blogiausią“, 4,8 tūkst. karių mechanizuota pėstininkų brigada gintųsi prieš agresorę smogdama iš bazės Lietuvoje, o per kelias dienas į frontą būtų pasiųsta dar 15 tūkst. greitojo reagavimo karių.

Praėjus savaitėms, dešimtys tūkstančių sąjungininkų karių atvyktų į Vokietijos Šiaurės jūros uostus, kad būtų perkelti į rytus keliais ir geležinkelio maršrutais.Be to, tikimasi, kad kasdien šimtai netrukus bus nuvežti į Vokietijos ligonines gydyti tokiu pat mastu, kaip ir tamsiausiomis koronavirso pandemijos dienomis.

Kalbėdamas „The Times“, generolas G. Funke teigė, jog pasirengti blogiausiam scenarijui Vokietija turi per dvejus–trejus metus.

Baltieji rūmai patvirtino, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas neatsisakys pastangų pasiekti taikos susitarimo Ukrainoje, praneša „SkyNews".

Pirmadienį Vašingtone surengtoje spaudos konferencijoje paklausta apie Ukrainą, spaudos sekretorė Karoline Leavitt sakė, kad D. Trumpas vis dar aktyviai dalyvauja taikos derybose.

+11

Praėjusią savaitę JAV prezidentas susitiko su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskyiu Pasaulio ekonomikos forume Davose, po kurio pareiškė, kad visos šalys „daro nuolaidas“, siekdamos sudaryti taikos susitarimą.  

Antradienio  rytą rusai puolė Slovjanską valdomomis aviacinėmis bombomis, žuvo du žmonės, feisbuke paskelbė miesto karinės administracijos vadovas Vadymas Liachas. 

Pasak jo, priešas smogė valdomomis aviacinėmis bombomis 4.30 val. vietos laiku. Pranešta apie pataikymus į privatų sektorių. Nukentėjo mažiausiai 5 namai, du iš jų buvo sugriauti. 

Iš po griuvėsių buvo ištraukti trys žmonės. Sužeistas jaunas vyras yra ligoninėje. Jo tėvų išgelbėti nepavyko, pranešė V. Liachas. 

Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad Lenkija nėra nusiteikusi prieš Ukrainos narystę Europos Sąjungoje.

Taip ji kalbėjo Lenkijos prezidentui Karoliui Nawrockiui sekmadienį pareiškus, kad Ukrainos ateitis – Vakaruose, tačiau nesiėmus vertinti galimo stojimo į Bendriją termino. Vilniuje Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prezidentai minėjo 1863–1864 metų sukilimo metines.

„Čia turbūt jau išvedžiojimai būtų, kaip interpretuoti vieną ar kitą pasakymą, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė. – Nežinau, ar tikrai dėl narystės čia yra kažkokių labai didelių išsiskyrimų nuomonių.“

„Tikrai pokalbyje nebuvo jaučiama kažkokia opozicija ar nenoras, tikrai šito nebuvo“, – pridūrė ji.

Lietuva laikosi pozicijos, kad Ukrainai visateisė narystė ES turėtų būti suteikta 2030 metais. Tuo metu pats Kyjivas sako, kad tai galima būtų pasiekti dar 2027-aisiais.

„Kalbant apie datas galimas Ukrainos įstojimo į Europos Sąjungą, tai Lietuva, būtent prezidentas (Gitanas) Nausėda, pasiūlė tą datą 2030-ųjų dar prieš metus viešėdamas Kyjive, visų pirma tam, kad būtų galima susimobilizuoti į reformas ir derybas“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.

„Kai turi vadinamą tikslinę datą, tai tada visada yra geriau išsidėlioti darbus. Tai gimė vadinamasis dvidešimties punktų planas, kurį Jungtinės Amerikos Valstijos su Ukraina kūrė. Ten pamatėme datą įrašytą 2027-ieji metai. Na, žinoma, galima ir tokią datą turėti. Tai bet datos yra visos hipotetinės tol, kol nebaigtos yra derybos“, – teigė ji.

Patarėja pabrėžė, kad derybos ir reformos yra esminiai žingsniai narystės link.

Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. sausio 27 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 235 880 karių, iš kurių 820 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.

Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 609 priešų tankus (+1), 23 954 šarvuotąsias kovos mašinas (+3), 36 691 artilerijos sistemą (+47), 1 628 raketų paleidimo sistemas (+2), 1 286 oro gynybos sistemas, 434 karo lėktuvus, 347 sraigtasparnius, 116 712 nepilotuojamųjų orlaivių (+899), 4 205 kruizines raketas, 28 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 76 025 transporto priemones ir kuro cisternas (+119), 4 051 specialiosios įrangos vienetą.

Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.

Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas aplankė Rytų Ukrainoje kovojančius karius, antradienį pranešė Rusijos gynybos ministerija. 

V. Gerasimovas „patikrino „Zapad“ pajėgų grupės junginių ir dalinių vykdomų kovinių misijų eigą“, „Telegram“ platformoje parašė ministerija, bet nenurodė, kada ir kur įvyko vizitas.

Ukrainos gynybos pajėgų užduotis – garantuoti tokį okupacinės armijos nuostolių lygį, kokio ji nepajėgtų papildyti; tai būtų 50 tūkst. kareivių per mėnesį, pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, pristatydamas iniciatyvą įvertinti dronų ir elektroninės karybos padalinių veiksmingumą.

Jis pabrėžė, kad tai realus tikslas, tačiau užduotis labai sunki. Kai Rusijos nuostoliai bus būtent tokio lygio, ji pradės persvarstyti savo veiksmus ir už ką kovoja, sakė Ukrainos prezidentas. 

Pasak V.  Zelenskio, užtikrinti tokius priešo nuostolius yra Ukrainos gynybos ministerijos, kariuomenės ir visų gynybos bei saugumo pajėgų užduotis. Šis tikslas gali būti pasiektas pirmiausia pasitelkiant įvairių tipų dronus, atliekant išsamią kovinių operacijų analizę bei užtikrinant aukštą padalinių mokymo ir koordinavimo lygį. Prezidentas pabrėžė, kad veiksmingiausių Ukrainos dronų padalinių patirtį reikia pritaikyti visose šalies ginkluotosiose pajėgose. 

V. Zelenskis taip pat sakė, kad svarbu plėtoti apsaugą nuo Rusijos dronų „Shahed“, kitų kovinių bepiločių orlaivių ir žvalgybinių dronų, todėl Ukrainai reikia daugiau perėmėjų. Be to, Ukrainos perėmėjų plėtojimas neturi atsilikti nuo Rusijos kovinių dronų pakeitimų, Ukraina turi išlaikyti lyderystę ir pirmauti kiekviename technologinės plėtros etape. 

V. Zelenskis sakė, kad pernai gruodį Ukrainos daliniai sunaikino 35 tūkst. okupantų. Per dešimt karo Afganistane metų sovietų armija patyrė tik pusę tiek nuostolių, kiek Rusija patyrė per vieną šio karo mėnesį, pridūrė jis. Prezidento teigimu, daugiau nei 80 proc. taikinių Ukraina sunaikina dronais. Per pastaruosius metus dronai smogė į 819 737 taikinius.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius ragina Ukrainos sąjungininkus aktyviau prisidėti prie šalies oro gynybos stiprinimo. Pasak jo, Vokietijos galimybės suteikti papildomą paramą šioje srityje jau yra labai ribotos, rašo leidinys „Die Zeit“.

Pirmadienį po susitikimo su Lietuvos krašto apsaugos ministru Robertu Kaunu vokiečių politikas pabrėžė, kad Vokietija oro gynybos srityje jau „padarė neproporcingai daug“.

Anot B. Pistoriaus, Ukrainai perduota daugiau nei trečdalis Vokietijos turimų „Patriot“ sistemų, o tolesnė pagalba apsunkinta, nes pati šalis laukia atsarginių dalių.

NATO vadovas Markas Rutte pirmadienį įspėjo, kad Europa negali apsiginti be Jungtinių Valstijų, nepaisant raginimų, kad dėl Grenlandijos kilusios įtampos akivaizdoje žemynas turėtų pats atsistoti ant kojų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukėlė sumaištį transatlantiniame Aljanse, pagrasindamas užimti autonominę Danijos teritoriją, tačiau po praėjusią savaitę įvykusių derybų su M. Rutte savo grasinimų atsisakė.

Ši diplomatinė krizė suteikė naujo postūmio tiems, kurie ragina Europą laikytis griežtesnės pozicijos D. Trumpo atžvilgiu ir nutraukti karinę priklausomybę nuo Vašingtono.

„Jei kas nors čia vis dar mano, kad Europos Sąjunga ar Europa kaip visuma gali apsiginti be JAV pagalbos – svajokit toliau. Tai neįmanoma“, – kreipdamasis į Europos Parlamento narius sakė M. Rutte.

Jo teigimu, ES šalys savo gynybos išlaidas turėtų padvigubinti nuo praėjusiais metais sutarto 5 proc. NATO planinio rodiklio iki 10 proc. ir išleisti „milijardų milijardus” branduoliniams ginklams kurti.

„Jūs prarastumėte pagrindinį mūsų laisvės garantą – JAV branduolinį skydą, – sakė buvęs Nyderlandų ministras pirmininkas. – Taigi, sėkmės.“

Į NATO vadovo pareiškimus atsakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas Noelis Barrotas, pirmadienį vakare platformoje „X“ paskelbdamas, kad „europiečiai gali ir privalo prisiimti atsakomybę už savo saugumą“.

M. Rutte tvirtino, kad JAV yra „visiškai“ įsipareigojusios laikytis NATO penktojo straipsnio savitarpio gynybos sąlygos, tačiau tikisi, kad Europos šalys ir toliau didins išlaidas savo kariuomenėms.

„Jiems reikalinga saugi euroatlantinė erdvė, taip pat jiems reikalinga saugi Europa. Taigi, JAV yra labai suinteresuotos NATO“, – sakė jis.

NATO vadovas eilinį kartą pagyrė D. Trumpą už tai, kad šis spaudė to daryti nenorinčius Europos sąjungininkus didinti gynybos išlaidas.

Jis taip pat rodosi atmetė ES gynybos komisaro Andriaus Kubiliaus šį mėnesį pateiktą pasiūlymą dėl galimos Europos gynybos pajėgų, kurios galėtų pakeisti JAV karius žemyne.

„Tai viską tik dar labiau apsunkins. Manau, kad (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui tai labai patiktų. Taigi, gerai pagalvokite“, – sakė M. Rutte.