Per Rusijos ataką Kyjive vėl apgadinta Dovženkos kino studija
Per Rusijos ataką ankstų trečiadienio rytą buvo apgadintas Kyjive esančios Oleksandro Dovženkos nacionalinės kino studijos pastatas.
Apie tai kino studija pranešė „Facebook“ tinkle, skelbia „Ukrinform“.
„Dar viena sunki naktis ir rytas, kupinas blogų naujienų. Per masinę raketų ataką buvo apgadintas trijų paviljonų pastatas. Šiuo metu pranešimų apie žuvusiuosius nėra. Įvykio vietoje dirba Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba, policija ir greitosios medicinos pagalbos tarnybos“, – sakoma pranešime.
Birželio 15 d. per Rusijos ataką Dovženkos kino studijoje buvo sunaikinta didžiausia ir seniausia Ukrainoje kostiumų kolekcija.
Per Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo mažiausiai 15 žmonių
Per Rusijos smūgius trečiadienį žuvo mažiausiai 15 žmonių, pranešė Ukrainos pareigūnai. Devynios iš aukų žuvo raketai sugriovus daugiabutį šalies šiaurėje.
Kol gelbėjimo tarnybos naršė sugriauto penkiaaukščio griuvėsius Prylukuose, Černihivo srityje, žuvusiųjų skaičius ten išaugo nuo penkių iki devynių.
„11 val. 30 min. (vietos ir Lietuvos laiku) duomenimis, žuvusiųjų skaičius Prylukuose išaugo iki devynių. Deja, iš daugiabučio namo griuvėsių buvo ištraukti trijų vaikų kūnai“, – pranešė Ukrainos nacionalinė policija platformoje „Telegram“.
Dar du žmonės žuvo raketoms pataikius į daugiaaukščius pastatus Dnipre ir Kremenčuke centrinėje Ukrainoje, o dar du neteko gyvybių Oleksandrijoje, pridūrė jis.
Sostinėje Kyjive per smūgius žuvo du žmonės.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienio vakarą perspėjo gyventojus, kad Rusija planuoja masinius smūgius, ypač nukreiptus prieš šalies energetikos infrastruktūrą.
„Rusai norėjo suduoti skaudų ir demonstratyvų smūgį“, – trečiadienį sakė jis, pavadindamas tai „vienu niekšiškiausių smūgių“ per beveik penkerius metus trunkantį konfliktą.
Artėjant žiemai, pastarosiomis savaitėmis sostinė puolama vis dažniau, o oro pavojaus sirenos kaukia beveik be atvangos.
Kariškiams paskelbus pavojų Kyjive ir kitose Ukrainos dalyse, trečiadienio rytą gyventojai su krepšiais, kilimėliais ir antklodėmis glaudėsi metropoliteno stotyse.
„Pasiėmėme daiktus ir atėjome čia, gyvename visai šalia“, – naujienų agentūrai AFP sakė banke dirbanti Iryna Rybalčenko, sėdinti ant platformos, apsupta krepšių.
„Visą Kyjivą sukaustė baimė. Šiandien įstrigome darbe ir visi – grupiniuose susirašinėjimuose, vadovai – rašė, kad būtume atsargūs“, – teigė ji.
Naktį Rusija paleido mažiausiai 50 raketų ir 130 dronų į kelias sritis, įskaitant Dnipropetrovsko, Kyjivo, Charkivo ir Poltavos, pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.
V. Zelenskis teigė, kad nors kai kurie taikiniai buvo numušti, balistinės raketos išlieka „didžiausiu iššūkiu“, o naujos oro gynybos sistemos yra „gyvybiškai būtinos“, padedant Ukrainai apsiginti.
„Drasko Kyjivą“
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko sakė, kad per trečiadienio ataką tankiai apgyvendintame Darnycios rajone kilus gaisrui žuvo du žmonės.
Kyjivo meras praėjusią savaitę perspėjo, kad sostinė privalo pereiti prie karo meto režimo, priešui „draskant Kyjivą“ smūgiais į tiltus ir energetikos objektus.
Atsinaujinusios atakos antradienį lėmė planinius elektros atjungimus, dėl kurių dalis Kyjivo paskendo tamsoje, siekiant sumažinti apkrovą apgadintam tinklui.
Gatvėse vėl pasigirdo pažįstamas generatorių, naudojamų išgyventi dingus elektrai, burzgimas, primenantis praėjusią žiemą, kai sistemingos rusų atakos reguliariai nutraukdavo elektros ir šildymo tiekimą.
Vakare V. Zelenskis perspėjo gyventojus sekti oro pavojaus sirenas, savo vakariniame kreipimesi sakydamas, kad „turima atnaujintos žvalgybos informacijos apie rusų rengiamą masinį smūgį“.
Karo stebėjimo kanalai taip pat skelbė laukiantys plataus masto Rusijos atakos, derinant sparnuotąsias ir balistines raketas su greitais reaktyviniais dronais.
V. Zelenskis nurodė, kad kariuomenė yra „pasirengusi reaguoti tiek, kiek leidžia mūsų gynybos sistemos“.
Rytą karinės oro pajėgos pranešė perėmusios penkias balistines raketas, taip pat 39 sparnuotąsias raketas ir daugiau nei 100 dronų.
Ukraina susiduria su sunkumais numušti naujus ir greitus reaktyvinius dronus bei sunkiau perimamas balistines raketas.
„Vaikai buvo mirtinai išsigandę. Kaskart, kai prasideda smarkus apšaudymas, stengiamės leistis po žeme“, – AFP sakė 36-erių Darija Medvedeva.
Trumpas: norite tikėkite, norite ne, bet karas Ukrainoje artėja prie pabaigos
„Politico“: ES tyliai ruošiasi blogiausiam scenarijui – mirtinam hibridiniam išpuoliui
Europos Sąjungos (ES) valstybės tyliai rengiasi galimam dideliam hibridiniam išpuoliui, per kurį žūtų keli žmonės, ir svarsto, kaip tokiu atveju turėtų reaguoti Bendrija. Keli ES diplomatai ir pareigūnai teigia, kad toks scenarijus atrodo vis labiau tikėtinas, praneša „Politico“.
Tačiau pasirengimas tokiam scenarijui atskleidžia nesutarimus dėl to, kokį vaidmenį ES turėtų atlikti saugumo srityje ir ar Bendrijos pastangos nedubliuoja NATO veiklos.
Pastarosiomis savaitėmis visų 27 ES šalių ambasadoriai tokį blogiausią išpuolio scenarijų aptarinėjo uždaruose posėdžiuose, į kuriuos nebuvo galima atsinešti telefonų ar pasikviesti padėjėjų. Anonimiškumo dėl konfidencialaus pokalbių pobūdžio prašę diplomatai ir pareigūnai teigė, kad diskusijos suintensyvėjo po to, kai rugpjūtį Vokietijos Leipcigo oro uoste buvo aptiktas dronas su sprogmenimis.
Nors ES tokius scenarijus svarsto jau ne vienus metus ir yra parengusi priemones, kaip koordinuoti atsaką į kibernetines atakas, kišimąsi į rinkimus ir diversijas, naujausiose diskusijose daugiausia dėmesio skirta rimtesnių išpuolių, galinčių pareikalauti daug aukų, rizikai. Du diplomatai nurodė, kad tokie scenarijai buvo konkrečiai aptariami praėjusį trečiadienį vykusiame ES ambasadorių susitikime.
ES teigimu, nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Maskva visoje ES suintensyvino kibernetinių atakų, diversijų ir kitų slaptų operacijų kampaniją.
„Europos demokratijos susiduria su vis daugiau grėsmių. Stipriname savo gebėjimus numatyti ir aptikti grėsmes, tobulinti ankstyvąjį perspėjimą ir užtikrinti, kad Europa galėtų reaguoti greitai ir vieningai, kai išbandomas mūsų demokratinis atsparumas“, – „Politico“ sakė už teisingumą atsakingas Europos Komisijos narys Michaelas McGrathas.
Pasak vieno ES pareigūno, diplomatai ir ministrai aptarė galimybę siųsti skubaus reagavimo grupes, skirti nukentėjusiai valstybei ES lėšų ir tai, kaip turėtų komunikuoti ES institucijų vadovai.
„Turime būti pasirengę rimtam incidentui. Deja, Leipcigo atvejis parodė, kad labai rimto incidento, galinčio pareikalauti daug aukų, negalima atmesti“, – sakė aukšto rango ES diplomatas.
„Atsižvelgiant į Rusijos veiksmų apimtį ir mastą, anksčiau ar vėliau aukų neišvengiamai bus. Tik per didžiulę sėkmę jų iki šiol pavyko išvengti“, – pridūrė kitas ES pareigūnas.
„Politico“ paaiškina, kad pagal Lisabonos sutartį sukurtas ES integruoto politinio atsako į krizes (IPCR) mechanizmas leidžia rotacijos tvarka ES Tarybai pirmininkaujančiai valstybei, nukentėjusios šalies prašymu, sušaukti skubius posėdžius, kuriuose dalyvautų NATO, Jungtinių Tautų (JT) ar kitų tarptautinių organizacijų ekspertai.
Didelio hibridinio išpuolio atveju sprendimą, kokių tolesnių veiksmų imtis, ir toliau turėtų priimti nukentėjusi valstybė. Po 2015 m. teroristinio išpuolio „Bataclan“ koncertų salėje Prancūzija aktyvavo ES sutarties 42 straipsnio 7 dalį. Tai kol kas vienintelis kartas, kai buvo pasinaudota savitarpio pagalbos sąlyga.
ELTA primena, kad kalbėdamas su Vokietijos žiniasklaida, Lietuvos ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius paragino NATO parengti konkretų reagavimo į Rusijos hibridines atakas planą ir perspėjo, kad Maskva yra pasiryžusi išbandyti Aljansą, tokiems incidentams plintant už Europos rytinio flango ribų.
„Likusi Europa pamažu pripažįsta, kad negalime ignoruoti to, kas vyksta Leipcige, Danijoje ir kitur“, – Vokietijos leidiniui „Die Welt“ sakė M. Sinkevičius.
Ministras pirmininkas leidiniui priminė apie daugelį metų Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse fiksuojamų dronų įsiveržimų, GPS signalų trikdymą, diversijas, migracijos iš Baltarusijos instrumentalizavimą ir kitus incidentus.
„NATO mėgina šį klausimą spręsti politinėmis priemonėmis. Mums reikia konkretaus plano, kaip Aljansas reaguoja. Tikiuosi, kad tokį planą išvysime labai greitai“, – pasakojo M. Sinkevičius.
Zelenskis: per Putino gimtadienį Rusija Ukrainai „padovanojo“ mirtiną smūgį
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad trečiadienį Rusijos pajėgos smogė Ukrainai. Ukrainos lyderis pastebėjo, kad trečiadienį Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas mini gimtadienį.
„Šiandien Putino gimtadienio proga Rusijos kariuomenė „padovanojo“ gyvenamojo namo sunaikinimą Prylukuose, Černihivo srityje. Tai buvo paprastas penkių aukštų namas. Deja, šiuo metu žinoma, kad žuvo penki žmonės, 26 sužeisti, tarp jų – penki vaikai. Po griuvėsiais vis dar gali būti žmonių“, – nurodo V. Zelenskis.
Anot jo, vietoje nepertraukiamai dirba gelbėtojai. Dėl Rusijos raketinių smūgių buvo apgadinti dar penki daugiabučiai namai Dniepre, keturi daugiabučiai Kremenčuke. Du žmonės žuvo, aštuoni sužeisti. Dronas apgadino daugiabutį Zaporižioje. Kyjive rusai nužudė du žmones. Dar du žmonės žuvo Oleksandrijoje.
„Vienas iš pagrindinių taikinių – mūsų energetika. Rusai norėjo suduoti skaudų ir demonstratyvų smūgį. Tai buvo vienas iš žiauriausių smūgių: iš viso 70 raketų, daug balistinių raketų, taip pat „Shahedų“. Deja, pavyko numušti tik dalį. Rusijos balistinės raketos tebėra didžiausias iššūkis. O oro gynybos paketai mums dabar yra gyvybiškai būtini. Būtent todėl kasdien ieškome raketų „Patriot“ sistemoms, kurios gali ir privalo realiai apsaugoti žmonių gyvybes čia, Ukrainos danguje. Dėkoju visiems, kurie mums padeda“, – rašo V. Zelenskis.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 117 dronų, penkias balistines raketas ir 39 sparnuotąsias raketas
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo penkias balistines raketas, 39 sparnuotąsias raketas ir 117 dronų, kuriais Rusijos pajėgos puolė šalį nuo spalio 6 d. vakaro, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Nuo antradienio, spalio 6 d., 18 val. Rusijos pajėgos atakavo Ukrainą:
- priešlaivinėmis raketomis „Cirkon“/„Oniks“, paleistomis iš Rusijos Rostovo srities;
- balistinėmis raketomis „Iskander-M“/S-400/KN-23, paleistomis iš Rusijos Briansko ir Voronežo sričių;
- 48 iš oro, sausumos ir jūros paleidžiamomis sparnuotosiomis raketomis Ch-101, „Iskander-K“ ir „Kalibr“, paleistomis atitinkamai iš Vologdos ir Kursko sričių bei Kaspijos jūros;
- 130 „Shahed“ tipo smogiamųjų bepiločių orlaivių (46 iš jų – reaktyviniai), „Gerbera“ dronų ir „Parodija“ imitacinių skraidyklių, paleistų iš Oriolo ir Primorsko Achtarsko Rusijoje, laikinai okupuoto Donecko ir Hvardijskės laikinai okupuotame Kryme.
Pagrindiniai atakų taikiniai buvo Kyjivo, Charkivo, Poltavos ir Dnipropetrovsko sritys.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės karybos ir nepilotuojamų sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės.
Pirminiais duomenimis, iki trečiadienio, spalio 7 d., 9 val. oro gynyba numušė arba nuslopino 161 taikinį, įskaitant:
- penkias balistines raketas „Iskander-M“/KN-23/S-400/„Cirkon“/„Oniks“;
- 39 sparnuotąsias raketas Ch-101, „Iskander-K“ ir „Kalibr“ (informacija apie dar šešias sparnuotąsias raketas tikslinama);
- 117 dronų.
18-oje vietų fiksuoti raketų ir smogiamųjų bepiločių orlaivių smūgiai, o penkiose vietose krito numuštų taikinių nuolaužos.
Ataka tęsiasi, nes Ukrainos oro erdvėje vis dar yra iki dešimties rusų bepiločių orlaivių.
Anksčiau skelbta, kad ankstyvą spalio 7-osios rytą per Rusijos ataką Kyjivo Darnicio rajone žuvo du žmonės.
Prilukuose, Černihivo srityje, spalio 7 d. per Rusijos raketų smūgį žuvo du žmonės, o dar septyni buvo sužeisti.
Spalio 7-ąją Rusijos pajėgos taip pat atakavo ypatingos svarbos infrastruktūrą Oleksandrijoje, Kirovohrado srityje, žuvo vienas žmogus, o dar trys buvo sužeisti.
Kremenčuke per Rusijos smūgį žuvo du žmonės, o dar septyni buvo sužaloti.
Rusija per praėjusią parą kare prieš Ukrainą neteko dar 1 690 karių
Bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. spalio 7 d. pasiekė apie 1 545 950 karių, įskaitant 1 690 kariškių, kurie buvo likviduoti per praėjusią parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Rusija taip pat neteko 12 396 tankų, 443 lėktuvų, 35 laivų, 2 povandeninių laivų, 356 sraigtasparnių, 25 498 šarvuotųjų kovos mašinų (+4), 50 836 artilerijos sistemų (+51), 2 192 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+8), 1 690 oro gynybos sistemų (+2), 551 876 dronų (+1 890), 159 128 automobilių ir degalų cisternų (+577), 4 800 specialiosios technikos vienetų (+5), 5 126 sparnuotųjų raketų ir 2 878 antžeminių robotizuotų sistemų (+12).
Pranešime teigiama, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas vertina Rusijos kariuomenės tarpinius nuostolius prieš Kremliaus diktatoriaus Vladimiro Putino 74-ąjį gimtadienį.
„Pradėjęs didžiausią karą žemyne nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, Rusijos diktatorius su kiekvienais metais stumia savo šalį arčiau bedugnės krašto, o save patį – arčiau istorijos šiukšlyno. Toliau kovosime su agresoriumi dėl teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje“, – pabrėžė generalinis štabas.
Smogta Kremečukui
Per masinę rusų raketų ataką trečiadienį buvo pataikyta į gyvenamąjį kvartalą Kremenčuke, rašo UNIAN.
Kaip pranešė Poltavos srities administracijos vadovas Vitalijus Djakivnyčius, buvo apgadinti daugiabučiai namai.
„Informacija apie nukentėjusius šiuo metu tikslinama“, – pažymėjo jis.
Rusai taip pat pataikė į vieną iš įmonių Kremenčuko rajone.
Vaizdai iš Sočio: vietiniams – perspėjimai, uždaryti paplūdimiai
Ukrainai antradienio vakarą smogus naftos tanklaiviui prie Rusijos pietinės pakrantės, kilo didžiulis gaisras, o juodų dūmų debesis apgaubė dalį Sočio kurorto. Po didelio gaisro prie Sočio krantų, netoli esančio Sirius miestelio valdžia uždarė paplūdinius, skelbia „Moscow Times“.
Nuo konflikto pradžios 2022 metais abi pusės aktyviai taikosi į komercinę laivybą Juodojoje jūroje, o Rusija pastarosiomis dienomis smogė grūdus gabenantiems laivams su Ukrainos kroviniais netoli Europos Sąjungos (ES) narės Rumunijos krantų.
Rusijos transporto ministerija pranešė, kad su Liberijos vėliava plaukiojantį tanklaivį užpuolė „jūrų dronai“ ir kad „Juodosios jūros vandenyse atvira liepsna dega žalia nafta“.
Ugniagesiai dėl liepsnų stiprumo negalėjo numalšinti gaisro, tačiau 23 įgulos nariai – visi Indijos piliečiai – buvo išgelbėti, pridūrė ji.
Socialiniuose tinkluose plačiai paplito vaizdo įrašai ir nuotraukos iš Sočio – populiaraus kurorto, kuriame gyvena beveik 500 tūkst. žmonių, – kuriuose matyti jūroje ryškiai oranžinės liepsnos ir į dangų kylantis tirštas juodų dūmų stulpas.
Patekimas į pakrantę ir paplūdimius ribojamas, socialiniuose tinkluose nurodė miesto meras. Gyventojai ir miesto svečiai raginami susilaikyti nuo ilgo buvimo lauke ir, jei įmanoma, neatidaryti langų patalpose.
Pranešama, kad uosto rajone buvo juntamas degimo kvapas, tačiau krantinėse gyvenimas teka įprasta tvarka. Vietiniai gyventojai teigia, kad Sočyje „smirdėjo net automobilyje“.
NEXTA skelbia, kad gaisro kol kas nepavyksta užgesinti dėl intensyvaus naftos degimo.
Ukraina teigia, kad jos atakos prieš Rusijos naftos infrastruktūrą yra teisėtas atsakas už Maskvos naktinius jos miestelių ir miestų apšaudymus.
Pastarosiomis savaitėmis abi pusės pažadėjo suintensyvinti smūgius.
Rusija pradėjo atakuoti svarbiausius Kyjivo tiltus ir dronais smogti pačiai sostinės širdžiai šviesiu paros metu – ši nauja taktika paralyžiavo eismą mieste.
Dėl ankstesnių Ukrainos smūgių naftos objektams pietų Rusijoje susiformuodavo naftos dėmės, būdavo uždaromi paplūdimiai, o iš dangaus krisdavo toksiškas juodas lietus.
Kyjive žuvo 2 žmonės
Kyjivo miesto karinė administracija pranešė, kad mieste per rusų ataką trečiadienį žuvo du žmonės.
Po Zelenskio perspėjimo apie „masinį smūgį“ – sprogimų virtinė Kyjive
Kariuomenei įspėjus, kad Ukrainos sostinės link skrieja balistinė raketa, trečiadienį Kyjive nugriaudėjo virtinė sprogimų, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienio vakariniame kreipimesi perspėjo, kad ruošiamasi „masiniam smūgiui“.
Artėjant žiemai Kyjivas vis dažniau tampa atakų taikiniu. Rusijos oro smūgiai nukreipti prieš energetikos infrastruktūrą, geležinkelių ir kelių transportą, įskaitant tiltus per Dnipro upę, jungiančius miesto dalis.
Oro pavojaus sirenos kaukia beveik be perstojo dieną ir naktį, ragindamos gyventojus slėptis rūsiuose, slėptuvėse bei metro stotyse.
Netrukus po V. Zelenskio kreipimosi dėl planinių elektros energijos atjungimų dalis Kyjivo paskendo tamsoje, siekiant sumažinti apkrovą nukentėjusiam elektros tinklui.
„Kyjivo link skrieja balistinė raketa“, – platformoje „Telegram“ nurodė Ukrainos oro pajėgos.
Karinės stebėsenos kanalai taip pat pranešė, kad laukiama plataus masto Rusijos atakos, per kurią kartu būtų naudojamos sparnuotosios ir balistinės raketos bei greitaeigiai reaktyviniai dronai.
Oro pajėgos taip pat perspėjo, kad balistinė raketa skrieja į pietryčiuose esančią Zaporižią.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
cb/im_jasmine
biolaboratorijos pasirodo Irkutsko srityje, ne Ukrainoje, su buboninio maro skoniu
Putinas nori atkurti Sovietų Sąjungą – vokiečių ministras įvardijo 5 šalis, kurioms kyla grėsmė
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas siekia atkurti Sovietų Sąjungą, todėl pavojuje atsiduria ne tik Ukraina, bet ir dar penkios šalys. Apie tai Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas kalbėjo NTV, rašo UNIAN.
Jis pareiškė, kad be Ukrainos Rusija turi teritorinių pretenzijų Gruzijai, Moldovai, taip pat Estijai, Lietuvai ir Latvijai.
V. Putinas yra sakęs, kad Sovietų Sąjungos žlugimas buvo „didžiausia XX amžiaus geopolitinė katastrofa“.
„Jei tai buvo didžiausia katastrofa, tai jis, tikriausiai, nori ją ištaisyti… Dabar jos yra ES ir NATO narės, todėl mes, kaip sąjungininkai, taip pat nukentėsime“, – cituojamas jis.