JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimas, esą Vašingtonas svarstytų apie galimybę Lietuvoje įkurti nuolatinę amerikiečių karinę bazę, sulaukė Lietuvos politikų reakcijų.
Liko vienas žingsnis priimti Konstitucijos pataisą, numatančią atšaukti branduolinio ginklo šalies teritorijoje draudimą, – po pirmojo balsavimo Seimas tam pritarė. Parlamente antradienį taip pat nepakako balsų atleisti „Nemuno aušrą“ konsultavusią Rinkimų komisijos narę Laurą Matjošaitytę.
Tarp svarbiausių ekonominių dienos naujienų – Vyriausybės žinia apie perpus mažinamas traukinių bilietų kainas, lengvatą taikant iki metų pabaigos ir tokiu būdu siekiant kovoti su išaugusiomis kuro kainomis.
Užsienio aktualijose – Nobelio fizikos premijos laureatas, AfD atstovo išrinkimas Vokietijos žemės parlamento pirmininku, buvusio Vokietijos užsienio žvalgybos vadovo sulaikymas dėl įtarimų šnipinėjimu, „Paramount“ užbaigtas „Warner Bros. Discovery“ perėmimas ir dronų atakos prieš komercinius laivus prie Bulgarijos krantų.
LIETUVOS ĮVYKIAI
D. Trumpas pirmadienį pareiškė, kad Vašingtonas svarstytų apie galimybę Lietuvoje įkurti nuolatinę JAV karinę bazę. Atsakydamas į LRT korespondento Vašingtone Augustino Šemelio klausimą, jis teigė mūsų šalyje pažįstantis labai daug žmonių, kurie yra nuostabūs. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas komentavo, kad Lietuva turi galimybes įsteigti nuolatinę JAV karinę bazę. Šiuo klausimu esą vyksta diskusijos, tačiau joks konkretus sprendimas kol kas nėra priimtas. Premjeras Mindaugas Sinkevičius sakė, kad Lietuva būtų pasiruošusi suteikti „geriausias įmanomas sąlygas“ nuolatinėms amerikiečių karinėms pajėgoms. Jis pavedė Krašto apsaugos ministerijai surinkti informaciją apie sąlygas, kurias Lietuva galėtų suteikti. Konservatorius Laurynas Kasčiūnas sakė, kad D. Trumpo žodžiai – maloni žinutė, tačiau esą konkretikos dėl galimos amerikiečių karinės bazės nėra. Jo manymu, Lietuva turėtų diplomatiniais kanalais kreiptis į Pentagoną ir išsiaiškinti, ar JAV iš tiesų svarstytų galimybę savo karius šalyje dislokuoti ne rotaciniu, o nuolatiniu pagrindu. Opozicinės „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis abejojo, ar Lietuvai reikėtų siekti nuolatinės JAV karinės bazės įkūrimo šalyje. Pasak jo, Lietuvai saugumo garantijas jau suteikia narystė NATO, be to, šalyje planuojama dislokuoti Vokietijos brigadą.
Seime pirmąjį iš dviejų balsavimą įveikė siūlymas išbraukti Konstitucijos 137 straipsnį, draudžiantį Lietuvoje dislokuoti masinio naikinimo ginklą. Už šią iniciatyvą balsavo 106, prieš – 18, susilaikė 6 parlamentarai. Tarp balsavusiųjų prieš – 14 „aušriečių“, 1 „valstietis“ ir 3 Mišrios Seimo narių grupės nariai. Susilaikė 2 „aušriečiai“, 3 Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai bei vienas parlamentaras iš Mišrios Seimo narių grupės. Kitas – galutinis – balsavimas dėl pataisų numatytas sausio 12 dieną. Prieš Konstitucijos pataisą balsavęs „aušrietis“ Aidas Gedvilas tikino, jog prieš priimant galutinį sprendimą reikėtų išgirsti tautos nuomonę – surengti referendumą. Socialdemokratas Remigijus Motuzas tvirtino, kad Konstitucijos pataisos reikalingos atsižvelgiant į pasikeitusią saugumo situaciją. Jis akcentavo, jog draudimo panaikinimas nereikštų, kad Lietuva tampa branduoline valstybe.
Seimui antradienį neužteko balsų iš pareigų atleisti „Nemuno aušrą“ konsultavusią Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narę Laurą Matjošaitytę. Projektą dėl nepasitikėjimo pateikusi konservatorė Giedrė Balčytytė svarstė, kad Seimo nariai galėjo būti įkalbinėjami nepalaikyti L. Matjošaitytės atleidimo iš pareigų. Pasak parlamentarės, šiame procese esą dalyvavo „aukščiausios Lietuvos Respublikos institucijos“. Valdančiųjų Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnė Agnė Širinskienė teigė, jog susiklosčiusi situacija diskredituoja VRK instituciją. Klausimą dėl L. Matjošaitytės atleidimo parlamentas svarstė jai nedalyvaujant posėdyje. Jo išvakarėse VRK narė paprašė Seimo pirmininko Juozo Oleko šį klausimą svarstyti be jos. Be to, ji raštu parlamentarams atsiuntė paaiškinimą dėl viešojoje erdvėje kilusių klausimų. Jame tvirtinama, kad viešojoje erdvėje kilę klausimai dėl jos veiklos susiję su laikotarpiu iki jai tampant VRK nare. Ji taip pat teigia nuo priesaikos dienos politinėms organizacijoms paslaugų neteikusi.
Pablogėjus prezidento Valdo Adamkaus sveikatai, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose jam buvo atlikta operacija. Kaip pranešė prezidentūra, kadenciją baigusio valstybės vadovo sveikata sutriko rugsėjo 26 dieną, todėl jis buvo hospitalizuotas. Atlikus tyrimus ir įvertinus sveikatos būklę, jam atlikta chirurginė operacija. Teigiama, kad po operacijos V. Adamkus sveiksta, jo būklė stabili.
Pasirodžius pranešimams, kad Rusijoje galimai nuo plaučių maro mirė laboratorijos darbuotoja, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) teigia, kad situaciją atidžiai stebi ir vertina Lietuvos atsakingos institucijos ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras. Pasak NVSC, šiuo metu nėra duomenų, kad Lietuvos gyventojams būtų padidėjusi rizika užsikrėsti maru. Taip pat nėra duomenų apie antrinius atvejus ar ilgalaikį ligos plitimą nuo žmogaus žmogui.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Vyriausybė iki metų pabaigos perpus mažina vietinio susisiekimo traukinių bilietų kainas, o nuo lapkričio planuoja tokią pačią nuolaidą taikyti ir tolimojo susisiekimo autobusams. Traukinių bilietai atpigs nuo šio penktadienio, o autobusų lengvatai dar turės pritarti Seimas. Šiomis priemonėmis siekiama sušvelninti išaugusių degalų kainų poveikį gyventojams ir paskatinti rinktis viešąjį transportą. Traukinių bilietų lengvatai kompensuoti reikės apie 2,8 mln. eurų, autobusų – apie 3,15 mln. eurų. Balandį ir gegužę taikyta 50 proc. traukinių bilietų nuolaida pritraukė daugiau kaip milijoną keleivių, o keleivių skaičius buvo 5,8 tūkst. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 m.
Lietuva negali užkirsti kelio naftos ir dujų koncernui „Lukoil“ naftos telkinio „Nadežda“ eksploatavimui netoli Kuršių nerijos, todėl turi ruoštis galimos taršos incidentams, sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas. Anot jo, Lietuva gali tik per tarptautines organizacijas prašyti informacijos apie planuojamą projektą, vertinti galimas rizikas ir iš anksto pasirengti galimai avarijai. L. Jonausko teigimu, būtų idealu, jei tokie projektai, galintys paveikti kaimyninių valstybių ekologinę situaciją, būtų derinami su jomis, tačiau šiuo metu tam nėra teisinio pagrindo. Prezidento patarėjas Ramūnas Dilba anksčiau sakė, kad Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija UNESCO kreipėsi į Rusiją dėl informacijos apie planuojamą išduoti licenciją, o Lietuvos Vyriausybė turėtų siekti, kad procesas būtų sustabdytas. Rusijos žiniasklaida skelbia, kad „Lukoil“ licenciją telkinio eksploatavimui gali gauti iki metų pabaigos.
Prezidentūra tikisi, kad energetikos kainų poveikio mažinimo priemonės paaiškės kartu su kitų metų valstybės biudžeto projektu. Prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba teigia, kad Vyriausybė turėtų vertinti ne tik augančias degalų, bet ir šildymo, dujų bei elektros kainas ir ieškoti balanso tarp pagalbos vartotojams bei poveikio biudžetui. Anot jo, šalies vadovo prioritetu išlieka gyventojų pajamų didinimas, o į priemonių paketą galėtų būti įtrauktas ir energetikos bendrovių viršpelnio mokestis. R. Dilba teigia, kad prezidentūra norėtų matyti, kiek toks mokestis galėtų papildomai surinkti lėšų ir kokia jų dalis galėtų būti skirta vartotojams paremti.
Verslo organizacijos skaičiuoja, kad dėl darbuotojų trūkumo Lietuva iki metų pabaigos gali nesukurti 100–150 mln. eurų bendrojo vidaus produkto (BVP), o 2027 m. ši suma gali siekti apie 550 mln. eurų. Lietuvos pramoninkų konfederacija (LPK), Lietuvos verslo konfederacija (LVK) bei Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas (TTLA) teigia, kad darbo migracijos ribojimai savaime nepadidins vietinių darbuotojų pasiūlos profesijose, kuriose jų trūksta, todėl ragina numatyti galimybę metų eigoje peržiūrėti darbuotojų iš trečiųjų šalių kvotą. Verslo skaičiavimais, dėl trūkstamų darbuotojų iki metų pabaigos viešojo sektoriaus pajamos galėtų būti 20–25 mln. eurų mažesnės, o 2027 m. – apie 90 mln. eurų. Šiemet darbo migracijos kvota siekia 24,7 tūkst. darbuotojų, tačiau ją rugsėjo pradžioje jau buvo išnaudota visa. Verslas taip pat siūlo aiškiau atskirti laikiną darbo migraciją nuo ilgalaikės ir užtikrinti užsieniečių statuso bei išvykimo kontrolę.
Prezidento patarėjas Ramūnas Dilba sako, kad dėl „Fegdos“ bendrovės darbų nustatyti pažeidimai turi būti pašalinti, o kilus klausimų dėl Infrastruktūros valdymo agentūros (IVA) darbuotojų veiksmų galėtų būti atliekamas vidinis tyrimas. Anot jo, ginčai tarp užsakovo ir rangovo pirmiausia turėtų būti sprendžiami sutarties rėmuose, o nepavykus susitarti – teisme. Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) yra nustačiusi, kad „Fegda“, tiesdama kelią į Rūdninkų karinį poligoną, nesilaikė defektų šalinimo terminų, o IVA ir Krašto apsaugos ministerija (KAM) įpareigotos spręsti dėl bendrovės įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą. R. Dilba teigė, kad vidinis tyrimas galėtų atsakyti, ar IVA darbuotojų sprendimai buvo neteisėtai palankūs bendrovei. Pasak jo, prezidentui svarbu, kad gynybos ir karinio mobilumo infrastruktūra būtų pastatyta laiku, laikantis sutartinių reikalavimų ir skaidriai.
Darbą pradeda atsinaujinusi Lietuvos oro uostų (LTOU) valdyba, kurioje dirbs keturi nauji nariai, o dar vieno, atsakingo už skrydžių plėtrą, atranka bus tarptautinė. Valdyboje projektų valdymo srityje dirbs Julija Abromavičienė, finansų ir audito – Mantas Šukevičius, korporatyvinės valdysenos ir susisiekimo sektoriaus reglamentavimo – Sigita Jurkšaitytė, o saugumo ir rizikų valdymo – Rimantas Šikas. Susisiekimo ministro Juro Taminsko teigimu, viena svarbiausių naujosios valdybos užduočių bus sukurti naują skrydžių finansavimo modelį ir užtikrinti susisiekimą Lietuvai strategiškai svarbiais maršrutais. Ypatingas dėmesys, anot jo, turėtų būti skiriamas tiesioginiams skrydžiams į Vokietiją ir Londoną. Valdyba taip pat galės skelbti LTOU vadovo atranką.
LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) atmetė Vijūnėlės dvaro korupcijos byloje kalėti 4 metus nuteistos vilnietės Oksanos Sakalauskienės prašymą paleisti ją iš kalėjimo, kol teismas išnagrinės jos skundą. LAT nusprendė priimti nuteistosios kasacinį skundą, tačiau atmetė jos prašymą stabdyti jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Korupcijos byloje realia laisvės atėmimo bausme nuteista vilnietė O. Sakalauskienė kreipėsi į teismą, prašydama sustabdyti nuosprendžio vykdymą, tačiau šis kreipimasis moters neišgelbėjo, ji buvo nuvežta į Panevėžio kalėjimą, kur bausmę atlieka nuteistos moterys. LAT nuosprendžio vykdymą gali sustabdyti tik ypatingais atvejais.
Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovas Mindaugas Kairys sako, kad jam anksčiau suteiktas pranešėjo statusas nėra panaikintas. Jis sakė negalintis apie tai daugiau teikti išsamesnės informacijos. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) anksčiau buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėto poveikio LKT vadovui, tačiau Generalinė prokuratūra patvirtino, kad šis tyrimas yra nutrauktas. Neoficialiomis portalo „Delfi“ žiniomis, minėtas STT tyrimas buvo atliekamas dėl tuometinio teisingumo ministro Rimanto Mockaus veiksmų. Portalo žiniomis, LKT vadovas esą galėjo įrašyti pokalbį su R. Mockumi ir jį pateikti teisėsaugai. M. Kairys į LKT paskirtas praėjusios Seimo kadencijos metu. 2023 metų kovą buvo paskirtas direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2024 metų gegužės tapo tarnybos direktoriumi.
Dėl dviejų garbaus amžiaus moterų itin žiauraus nužudymo teisiamus Šalčininkų rajono gyventojus prokuroras siūlo įkalinti iki gyvos galvos. Bylos duomenimis, po apiplėšimų senolės buvo sudegintos savo namuose. Prokuroras teisme taip pat prašė anksčiau ne kartą teistus vyrus pripažinti recidyvistais. Teisėsaugos pareigūnai skelbė, kad Šalčininkų rajone išaiškino dviejų garbaus amžiaus moterų žmogžudystes. Dėl šių nusikaltimų teismui perduoti du jauno amžiaus niekur nedirbantys vyrai – Pavelas Novickis (gim. 2001 m.) ir Andrejus Staševskis (gim. 1989 m.). Abu anksčiau daug kartų teisti už įvairius nusikaltimus – smurtą, vagystes, narkotikus. ilgametis. Tyrimą atlikę pareigūnai atkreipė dėmesį, kad 2025 m. per trumpą laikotarpį Šalčininkų rajone kilo keli gyvenamųjų namų gaisrai, po kurių gaisravietėse buvo rasti apdegę senyvo amžiaus asmenų kūnai. Taip pat buvo gauta duomenų apie įsibrovimą į dar vieną gyvenamąjį namą, smurtą prieš senyvo amžiaus moterį bei jos pinigų pagrobimą.
Seimo narys Antanas Nedzinskas nesutinka Trakų rajono savivaldybei grąžinti daugiau nei 5 tūkst. eurų. Tai paaiškėjo, teisme nagrinėjant prokuratūros civilinį ieškinį dėl galimo politiko nepagrįsto praturtėjimo. Iš A. Nedzinsko civilinėje „čekiukų“ byloje siekiama Trakų rajono savivaldybei priteisti 5,1 tūkst. eurų, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Prokuratūros pretenzijos parlamentarui susijusios su 202–2023 m. laikotarpiu eitomis Trakų rajono savivaldybės tarybos nario pareigomis ir panaudotomis lėšomis tarybos nario veiklai. Anksčiau ginče bandyta ieškoti sutarimo, tačiau galiausiai susitarti nepavyko, o A. Nedzinskas pareiškė nesutinkantis grąžinti savivaldybei pinigus. Praėjusiais metais generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimą su prašymu panaikinti A. Nedzinsko teisinę neliečiamybę, siekiant jam pareikšti įtarimus baudžiamojoje „čekiukų“ byloje. Visgi parlamentas nepanaikino politiko imuniteto ir jis baudžiamojon atsakomybėn patrauktas nebuvo.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Nobelio fizikos premija atiteko mokslininkui Francisui Halzenui. Premija iš Belgijos kilusiam mokslininkui skirta už svarų indėlį kuriant neutrinų observatoriją „IceCube“ ir atrandant astrofizinės kilmės, didelės energijos neutrinus, spaudos konferencijoje sakė Švedijos karališkosios mokslų akademijos generalinė sekretorė Ellen Moons. Observatorijoje „IceCube“ atliekami novatoriški tyrimai, kuriuose Pietų ašigalio ledas naudojamas iš tolimų kosmoso gelmių atskriejantiems neutrinams aptikti ir geriau pažinti tolimiausias Visatos sritis. 82 metų F. Halzenas gimė Tynene, Belgijoje, ir yra JAV Viskonsino universiteto Madisone profesorius bei JAV pilietis.
Vokietijoje žemės parlamento pirmininku pirmą kartą išrinktas AfD politikas. Prieš imigraciją pasisakančios ir Maskvai draugiškos partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) atstovas Tobiasas Rauschas gavo daugumą balsų naujos sudėties parlamente Magdeburge, praėjus mėnesiui po to, kai partija triuškinamai laimėjo daug dėmesio sulaukusius Saksonijos-Anhalto žemės rinkimus. Jis tapo aukščiausias renkamas pareigas užėmusiu politiku per 13-os metų AfD istoriją. Partija siekia suformuoti Saksonijos-Anhalto vyriausybę, kuriai vadovautų pagrindinis jos kandidatas Ulrichas Siegmundas. Jis galėtų tapti pirmuoju AfD atstovu, užėmusiu Vokietijos žemės ministro pirmininko postą. Prieš istorinį antradienio balsavimą prie parlamento protestavo šimtai žmonių, siekdami paskatinti kitas partijas nebendradarbiauti su AfD, kurią Saksonijoje-Anhalte vidaus žvalgyba yra paskelbusi „patvirtinta ekstremistine“ organizacija.
Dėl įtarimų šnipinėjimu sulaikytas buvęs Vokietijos užsienio žvalgybos vadovas Augustas Hanningas. Prokurorų teigimu, jis mėgino perduoti neskelbtiną informaciją užsienio žvalgybos tarnyboms. 1998–2005 m. Vokietijos Federalinei žvalgybos tarnybai (BND) vadovavęs A. Hanningas įtariamas, be kita ko, pasikėsinimu įvykdyti valstybės išdavystę ir šnipinėjimu, teigiama federalinės prokuratūros pranešime. Prokurorų teigimu, A. Hanningas pasinaudojo įslaptinta žvalgybine informacija rengdamas analizę vienos užsienio žvalgybos tarnybos pareigūnui, tačiau neaišku, ar medžiaga numatytą gavėją pasiekė. A. Hanningas taip pat įtariamas kelerius metus palaikęs glaudžius ryšius su kitos užsienio žvalgybos tarnybos atstovu, kuriam perduodavo konfidencialią politinę informaciją. Vokietijos parlamento žvalgybos tarnybų priežiūros komiteto pirmininkas Marcas Henrichmannas pareiškime naujienų agentūrai AFP sakė, kad Vokietija „paslapčių išdavimo netoleruos“.
Bendrovė „Paramount“ užbaigė „Warner Bros. Discovery“ perėmimą. Skelbiama, kad bendra sandorio vertė siekia 110 mlrd. JAV dolerių. Sujungta bendrovė, pervadinta į „Skydance“, dabar vienija Holivudo studijas „Paramount Pictures“ ir „Warner Bros. Pictures“, naujienų kanalus „CBS News“ ir CNN bei televizijos prekių ženklus HBO ir CBS. Sandoris užbaigtas praėjus mažiau nei savaitei po to, kai Kalifornijos federalinis teisėjas patvirtino „Paramount“ ir 12 JAV valstijų taikos sutartį. Šios valstijos buvo pateikusios ieškinį, kuriuo siekė užblokuoti sandorį dėl konkurencijos teisės priežasčių. Vasario mėnesį „Paramount“ laimėjo konkurencinę kovą su „Netflix“ dėl „Warner Bros. Discovery“, o Donaldo Trumpo administracija birželį patvirtino šį vieną didžiausių visų laikų žiniasklaidos sektoriaus susijungimų, nepareikalavusi keisti bendrovės veiklos. Itin turtinga Ellisonų šeima palaiko artimus ryšius su JAV prezidentu. Kapitalą sandoriui finansuoti suteikė Ellisonų šeima, privataus kapitalo bendrovė „RedBird Capital“ ir Saudo Arabijos, Kataro bei Abu Dabio valstybiniai investiciniai fondai.
Dronai Juodojoje jūroje prie Bulgarijos krantų smogė dviem komerciniams laivams, vienas jų nuskendo, antradienį pranešė šalies vyriausybė. Nuskendusio laivo jūrininkai laikomi dingusiais, o antrojo laivo įgula išgelbėta, gelbėjimo operacijų Varnoje vadovą Rumeną Nikolovą citavo visuomeninis radijas BNR. Portalo „Maritime.bg“ duomenimis, nuskendęs laivas plaukiojo su Togo vėliava. Kitas laivas plaukiojo su Palau vėliava. Po smūgių Bulgarijos keltas evakavo 18 jo įgulos narių. Antradienį smūgiai buvo suduoti praėjus dienai po Rumunijos pranešimo, kad per ataką netoli jos krantų užsidegė ir nuskendo grūdus gabenęs laivas, du įgulos nariai žuvo. Dėl šios atakos Ukraina apkaltino Rusiją.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
