Rubio: Ukraina neturi prieigos prie sistemos „Starshield“
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio teigia, kad Vašingtonas neprisidėjo prie palydovinio ryšio sistemos „Starlink“ veikimo greičio ribojimo Ukrainoje, o prieigos prie sistemos „Starshield“ Ukraina iš vis neturi.
Kaip praneša „Ukrinform“, jis tai pareiškė žurnalistams Endriuso jungtinėje karinėje bazėje prieš išvykdamas į Indiją ir Uzbekistaną.
Pasak M. Rubio, „Starlink“ yra komercinis produktas, o „Starshield“ – gynybos ir karinėms reikmėms skirta sistema.
„Turiu omenyje, kad [„Starshield“] yra sistema, kuria naudojasi JAV kariuomenė. Šiuo metu Ukraina negali ja naudotis, ir dėl to vyksta pokalbiai. Dabar svarstoma, kaip ukrainiečiai norėtų ją naudoti“, – sakė jis.
M. Rubio paneigė, kad Jungtinės Valstijos prisidėjo prie „Starlink“ veikimo greičio ribojimo Ukrainoje.
„Mes su tuo neturėjome nieko bendra. Niekas nedavė nurodymo apriboti „Starlink“ veikimo greitį. Tai kažkaip įvyko savaime. Tačiau, kiek suprantu, [„Starlink“ veikimo greitis] jau atkurtas. Viskas grįžo į ankstesnę padėtį. Bet čia kalbame apie „Starlink“. Ukrainiečiai šią sistemą naudojo savo dronams“, – sakė jis.
Paklaustas apie „Starshield“ veikimo atkūrimą, M. Rubio atsakė, kad tai atskiras produktas, neturintis nieko bendra su Ukraina.
„Starshield“ yra visiškai kitoks produktas. „Starshield“ yra pagal sutartį JAV kariuomenei teikiama sistema. Ji neturėjo nieko bendra su Ukraina. Žinau, kad Ukraina nori prieigos prie „Starshield“. Šiuo metu jie šios sistemos neturi. Jie paprašė suteikti prieigą prie jos, kad galėtų vykdyti smūgius giliai Rusijos teritorijoje. Šiuo metu jie tokios prieigos neturi“, – sakė M. Rubio.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad „Starlink“ sistemos veikimas Ukrainoje apribotas iki 161 km/val. judėjimo greičio, todėl jos neįmanoma naudoti numušinėjant reaktyvinius dronus „Shahed“.
Ukrainos laikinasis reikalų patikėtinis Jungtinėse Valstijose Denysas Sienikas pareiškė, kad Ukraina laukia oficialaus Pentagono ir „SpaceX“ atsakymo dėl visiško palydovinio ryšio sistemos „Starshield“ veikimo atkūrimo, ir pridūrė, kad ji vis dar veikia nestabiliai.
Laikraščio „The Telegraph“ duomenimis, būtent „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas kreipėsi į JAV prezidentą Donaldą Trumpą su pasiūlymu apriboti „Starlink“ veikimo greitį Ukrainoje.
Po Trumpo ir Maskvos sandorio – žinia iš Rusijos: štai per kiek dienų bus pristatytas dyzelinas
Pasirašius sutartis, rusiško dyzelino pristatymas į JAV rinką užtruks 15–20 dienų, sekmadienį parodytame interviu pareiškė aukšto rango Rusijos pareigūnas, nors kada šios sutartys bus pasirašytos kol kas neskelbiama.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusią savaitę paskelbė apie prieštaringai vertinamą susitarimą su Maskva. Manoma, kad taip siekiama sumažinti degalų kainas JAV vartotojams prieš lapkričio 3 d. vyksiančius itin svarbius kadencijos vidurio rinkimus.
„Šiuo metu vyksta derybos dėl komercinių sąlygų, tai yra baigiama derinti sutartis“, – interviu Rusijos valstybinei žiniasklaidos kanalui „Vesti“ sakė už energetiką atsakingas Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas.
„Pasirašius sutartis, degalai rinkas – šiuo atveju JAV rinką – pasieks per 15–20 dienų“, – sakė A. Novakas, tačiau nenurodė, kada sutartys galėtų būti pasirašytos.
Trečiadienį Kremliaus patarėjas tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo klausimais Kirilas Dmitrijevas teigė, kad sutartys bus pasirašytos artimiausiomis dienomis.
Nuo JAV ir Izraelio karo prieš Iraną pradžios Jungtinėse Valstijose kylančios degalų kainos kelia gyventojų nepasitenkinimą ir didina grėsmę, kad respublikonai su D. Trumpu priešakyje kitą mėnesį vyksiančiuose rinkimuose patirs didelių nuostolių.
Be to, daugelio ekspertų nuomone, susitarimas su Maskva dėl dyzelino tiekimo reikšmingos įtakos vartotojų išlaidoms neturės.
Jungtinės Valstijos per dieną sunaudoja 3,9 mln. barelių dyzelino, o pirminis susitarimas su Maskva apima iš viso 2,22 mln. barelių – šio kiekio vos pakaktų pusei paros JAV poreikio patenkinti.
Rusija skelbia apie masinę dronų ataką prieš naftos objektus
Rusijos Sankt Peterburge per naktinę masinę Ukrainos dronų ataką vienas žmogus žuvo, dar penki buvo sužeisti, o dviejose naftos perdirbimo gamyklose kilo gaisras, sekmadienį pranešė miesto gubernatorius.
„Po masinės Ukrainos nacių karinių dronų atakos vienas žmogus žuvo, o dar penki buvo sužeisti ir paguldyti į ligoninę“, – pareiškė gubernatorius Aleksandras Beglovas.
Jis pridūrė, kad ugniagesiai kovoja su liepsnomis Sankt Peterburgo naftos terminalo teritorijoje, kuri taip pat nukentėjo birželį, „Ruči“ naftos bazėje ir pramoniniuose sandėliuose Kolpino rajone, esančiame į pietus nuo miesto.
A. Beglovas teigė, kad apgadinti keli daugiabučiai gyvenamieji namai bei du privatūs namai.
„Oro gynybos sistemos veikia“, – parašė jis platformoje „Telegram“.
Miesto valdžios institucijos pranešė, kad ataka taip pat sutrikdė skrydžius pagrindiniame Sankt Peterburgo oro uoste – viename judriausių šalyje, kuris, pasak A. Beglovo, apribojo veiklą „saugumo sumetimais“.
Smūgiai suduoti po to, kai Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis šią savaitę pareiškė, kad Kyjivas vėl smogs Rusijos perdirbimo gamykloms, nes JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) paskelbtos „energetinės paliaubos“ taip ir neįsigaliojo.
V. Zelenskis pabrėžė ginantis savo karo nualintą šalį nuo nesiliaujančių Rusijos smūgių, įskaitant atakas prieš energetikos infrastruktūrą, JAV paramai mažėjant.
Sankt Peterburgą supančios Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka pranešė, kad buvo numušti 145 dronai, o po šios atakos be elektros liko apie 20 tūkst. žmonių.
„Toliau atremiama didelio masto bepiločių orlaivių ataka“, – „Telegram“ parašė A. Drozdenka.
Sankt Peterburge ir aplinkiniame regione yra sutelkta svarbi naftos infrastruktūra. Pastaraisiais mėnesiais Ukraina sistemingai taikosi į šį sektorių reaguodama į Rusijos vykdomus bombardavimus.
Valstybinė naujienų agentūra TASS nurodė, kad ši ataka buvo didžiausia regione nuo karo pradžios 2022-ųjų vasarį. Pareigūnų teigimu, birželio 6-osios atakos metu buvo numušti 144 dronai.
Rusijos gynybos ministerija teigė, kad iš viso šeštadienio naktį buvo neutralizuota 1 015 ukrainiečių dronų maždaug 15-oje šalies pietų ir vakarų regionų, įskaitant sostinę Maskvą.
Rusijos socialiniame tinkle VK pranešta, kad ataka buvo nukreipta prieš vieną iš regione esančių jo duomenų centrų, tačiau objektas veikia įprastai.
D. Trumpas, ne kartą kritikavęs Ukrainos smūgius Rusijos perdirbimo gamykloms ir naftos bazėms, penktadienį pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo panaikinamos sankcijos ir muitai, nukreipti prieš Maskvos pajamas iš energetikos sektoriaus.
Šis žingsnis, žengtas nepaisant to, kad Rusija jau penktaisiais karo metais intensyvina smūgius Ukrainoje, sulaukė kritikos tiek Europoje, tiek JAV.
Zelenskis atskleidė Trumpo paskelbtų paliaubų rezultatus: 76 smūgiai energetikos sektoriui
Per savaitę nuo tada, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie paliaubas energetikos sektoriuje, Rusija surengė 76 tikslinius smūgius Ukrainos energetikos ir naftos bei dujų sektoriaus objektams.
Kaip skelbia naujienų portalas „Unian“, apie tai pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak jo, vien naktį į spalio 18-ąją buvo smogta elektros pastotėms Vinicos, Žytomyro, Chmelnyckio ir Odesos srityse, o dešimtys tūkstančių šeimų liko be elektros.
Prezidentas pabrėžė, kad energetikos specialistai ir remonto brigados visą parą dirba siekdami atkurti elektros tiekimą.
„Naktį rusai taip pat smogė gyvenamiesiems namams įvairiuose mūsų šalies regionuose. Šiuo metu žinoma apie 12 sužeistųjų, tarp jų – du vaikai. Du žmonės žuvo“, – sakė V. Zelenskis.
Jis taip pat pranešė, kad ryte buvo smogta žemės ūkio įmonei Voluinėje.
„Iš viso per praėjusią savaitę rusai į Ukrainą paleido beveik 2,7 tūkst. kovinių dronų, 1,7 tūkst. aviacinių bombų ir 66 raketas, kurių dauguma buvo balistinės. Pagrindinis šių smūgių taikinys – būtent energetikos sektorius. Rusai siekia sukelti visuotinį elektros tiekimo sutrikimą“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Jis pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos turi suprasti, jog Rusija nedaro nuolaidų mainais į sankcijų panaikinimą ar susitarimų sudarymą.
„Priešingai, kiekvieną signalą apie galimybę užsidirbti jie supranta kaip įrodymą, kad jų pasirinkta karo strategija pasiteisina ir jie gali toliau kariauti. Karas tęsiasi būtent dėl tokios Rusijos pozicijos, o ne dėl to, kad Ukraina pagrįstai ginasi. Būtent Rusijai reikia daryti spaudimą, kad taika turėtų galimybę“, – pareiškė V. Zelenskis.
Trumpas ir Rusijos energetika
Kaip pranešė „Unian“, dienraštis „The New York Times“ sekmadienį rašė, kad JAV prezidento D. Trumpo administracija pasiūlė Europai vėl dideliais kiekiais pirkti rusiškas dujas. Leidinio teigimu, D. Trumpo administracija šią idėją siūlo įtraukti į taikos susitarimą dėl Ukrainos.
D. Trumpo atstovai Jaredas Kushneris ir Steve'as Witkoffas šią idėją aptarė su Ukrainos ir Europos pareigūnais, įskaitant prezidentą V. Zelenskį.
Spalio 15 d. Rusija taip pat atakavo daugiau kaip 15 svarbių elektros gamybos ir perdavimo objektų Ukrainoje.
Dronai Sankt Peterburge atakavo naftos objektus, „Ozon“ sandėlį ir „VKontakte“ duomenų centrą
Spalio 18-osios naktį po dronų atakos Sankt Peterburgo naftos terminale kilo gaisras, remdamasi BBC rusų kalbos tarnyba praneša „Ukrinform“.
Sankt Peterburgo gubernatorius Aleksandras Beglovas pareiškė, kad naktį miestą atakavo dronai. Pasak jo, gaisras kilo Sankt Peterburgo naftos terminale ir kituose infrastruktūros objektuose keturiuose miesto rajonuose.
Socialinio tinklo „Telegram“ kanalo „Astra“ duomenimis, Sankt Peterburgo gyventojai arba visai negavo perspėjimų apie dronų keliamą grėsmę, arba juos gavo gerokai pavėluotai.
Remiantis „Astra“ atvirųjų šaltinių žvalgybos (OSINT) analize, po dronų atakos dega didžiausias Sankt Peterburgo degalų terminalas. Be to, gaisras kilo miesto Krasnogvardeisko rajone esančioje naftos bazėje „Strumki“. Kanalo duomenimis, šio objekto bendra talpa siekia 3,9 tūkst. kubinių metrų, jame laikomas ir iš jo tiekiamas AI-92 ir AI-95 markių benzinas bei dyzelinas.
Bendrovė „Ozon“ pranešė, kad po dronų atakos kilo gaisras jos sandėlyje Sankt Peterburge. Nukentėjusiųjų nebuvo.
Be to, dronai atakavo Leningrado srityje esantį bendrovei VK („VKontakte“) priklausantį duomenų centrą. Bendrovė teigia, kad jos paslaugos vartotojams ir toliau teikiamos kaip įprasta.
Tačiau, remiantis kanalo „Astra“ atvirųjų šaltinių analize, po smūgio duomenų centrui vartotojai pranešė apie plataus masto socialinio tinklo „VKontakte“ ir su juo susijusių paslaugų sutrikimus. Kartu su duomenų centru taip pat buvo smogta elektros pastotei. Šie objektai yra Leningrado srities Vsevoložsko rajono Novosergijevkos gyvenvietėje, ties administracine riba su Sankt Peterburgu.
Be to, kanalo „Astra“ duomenimis, vienas dronas pataikė į Sankt Peterburge esantį vantinį tiltą per farvaterį Korabelnyj. Tiltas yra maždaug už 4,5 km nuo Sankt Peterburgo naftos terminalo. Padarytos žalos mastas dar vertinamas.
Šis tiltas yra pietinės Vakarų greitkelio estakados dalis. Tai mokamas greitkelis, jungiantis pietinę ir šiaurinę miesto dalis.
Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka pareiškė, kad dėl dronų atakos regione įvyko avarinis elektros tiekimo sutrikimas, be elektros liko apie 20 tūkst. žmonių.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas patvirtino, kad buvo smogta Rusijos Rostovo srityje esančiai dronų kūrimo ir gamybos įmonei „Roboavia“ ir Briansko srityje esančiam raketų brigados logistikos sandėliui.
Per Rusijos oro atakas Ukrainoje žuvo mažiausiai du žmonės
Per Rusijos oro atakas Ukrainoje žuvo mažiausiai du žmonės, sekmadienį pranešė Ukrainos pareigūnai.
Pietryčių Ukrainoje esančioje Zaporižioje per atakas žuvo viena moteris, o dar viena moteris ir maža mergaitė buvo sužeistos, pranešė srities karinė administracija.
Jos duomenimis, buvo apgadinti du daugiabučiai gyvenamieji namai, 18 automobilių ir viena švietimo įstaiga. Pareigūnai nenurodė, kokie ginklai buvo panaudoti per antpuolius.
Centrinės Ukrainos Poltavos mieste per dronų atakas žuvo viena moteris, o dar keturi žmonės buvo sužeisti, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė karinės administracijos vadovas Vitalijus Diakivnyčius.
Buvo apgadinti devyni gyvenamieji namai, kai kurie jų – nukritus dronų nuolaužoms.
Vakarų Ukrainos Vinicios srityje dėl Rusijos dronų atakų prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą taip pat sutriko elektros tiekimas, pranešė karinė administracija.
Ukrainos karinių oro pajėgų duomenimis, Rusijos pajėgos per atakas iš viso panaudojo 180 kovinių dronų, iš kurių 152 buvo neutralizuoti. Dronų smūgiai užfiksuoti 20 vietų.
Ukraina, remiama Vakarų, nuo 2022 m. vasario priešinasi plataus masto Rusijos invazijai.
Rusija dronais ir raketa atakavo Ukrainą
Rusija sekmadienį vėl atakavo Ukrainą, šiaurės vakariniuose Volynės bei Rivnės regionuose kilo gaisrų, pranešė pareigūnai.
Apie tai rašo „Ukrainska Pravda“.
Manevyčių gyvenvietėje Volynėje rusai atakavo pramonės įmonę, ten kilo didelis gaisras.
„Rytą vėl smogta pramonės įmonei Manevyčių gyvenvietėje (...) Dega sandėliavimo ir gamybinės patalpos. Gaisras stiprus, plotas didelis, kyla daug dūmų“, – socialiniame tinkle „Telegram“ rašė Volynės srities karinės administracijos vadovas Romanas Romaniukas.
Jis pridūrė, kad įvykio vietoje dirba visos tarnybos ir likviduojami atakos padariniai.
Pirminiais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra.
Rusijos pajėgos taip pat surengė masinį smūgį Rivnei ir apylinkėms, čia taikytasi į civilinės infrastruktūros objektus.
„Eilinė masinė ataka prieš Rivnę ir apylinkes. Priešo taikiniuose – vėl civilinės infrastruktūros objektai. Tarnybos jau dirba, šalindamos padarinius“, – pareiškė regiono vadovas Oleksandras Kovalis.
Pasak jo, smūgių vietose kilo gaisrai, tačiau gelbėtojai ugnį jau lokalizavo.
„Informacijos apie sužeistuosius šiuo metu nėra“, – sakė srities vadovas.
Pasak Ukrainos kariuomenės, nuo šeštadienio vakaro rusai Ukrainą atakavo viena balistine raketa „Iskander-M“ ir 180 dronų; 152 dronus pavyko neutralizuoti, tačiau ataka tęsiasi.
Per pastarąją parą mūšio lauke Ukrainoje sunaikinta dar 2 090 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. spalio 18 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 565 060 karių, iš kurių 2 090 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 12 416 priešo tankų (+1), 25 561 šarvuotąją kovos mašiną (+7), 51 293 artilerijos sistemas (+27), 2 224 raketų paleidimo sistemas (+3), 1 711 oro gynybos sistemų (+1), 449 karo lėktuvus, 356 sraigtasparnius, 2 968 antžeminių robotų sistemas (+6), 568 358 nepilotuojamuosius orlaivius (+1 372), 5 134 sparnuotąsias raketas (+4), 35 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 164 246 transporto priemones ir kuro cisternas (+363), 4 835 specialios paskirties įrangos vienetus (+5).
Duomenys apie priešo nuostolius yra nuolat tikslinami.
Rusija praneša Sankt Peterburgo apylinkėse numušusi Ukrainos dronus
Rusija netoli Sankt Peterburgo numušė dešimtis Ukrainos dronų, sekmadienį pranešė valdžios institucijos, pažymėdamos, kad per antpuolį buvo smogta naftos terminalui ir sutrikdytas skrydžių eismas viename judriausių šalies oro uostų.
Šie smūgiai surengti po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę pareiškė, kad Kyjivas atnaujins atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, ir. mažėjant Jungtinių Valstijų paramai, pabrėžė ginantis savo karo niokojamą šalį.
Sankt Peterburgą supančios Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka pranešė, kad buvo numušti 126 dronai.
„Toliau atrėminėjama didelio masto bepiločių orlaivių ataka“, – socialiniame tinkle „Telegram“ rašė A. Drozdenka.
Pasak jo, ant gyvenamųjų namų, automobilių ir elektros linijų nukrito dronų nuolaužų, todėl trumpam sutriko elektros tiekimas. Apie sužeistuosius nepranešta.
Sankt Peterburgo gubernatorius Aleksandras Beglovas pranešė, kad per Ukrainos ataką Sankt Peterburgo naftos terminale, kuriam Ukraina jau buvo smogusi birželį, kilo gaisras.
„Veikia oro gynybos sistemos“, – socialiniame tinkle „Telegram“ rašė jis.
Be to, pasak A. Beglovo, pagrindinis Sankt Peterburgo Pulkovo oro uostas „saugumo sumetimais“ apribojo savo veiklą.
Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS taip pat pranešė apie sutrikusius skrydžius iš šio oro uosto.
Rusijos socialinio tinklo „VK“ atstovai pareiškė, kad atakos taikiniu tapo vienas bendrovės duomenų centrų regione, tačiau jo veikla nesutriko.
V. Zelenskis šią savaitę britų laikraščiui „The Financial Times“ pareiškė, kad Kyjivo kantrybė „baigėsi“ ir Ukraina atnaujins smūgius Rusijai, atsakydama į virtinę jos surengtų atakų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, ne kartą kritikavęs Ukrainos smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir naftos saugykloms, penktadienį pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo sustabdė sankcijų ir muitų, nukreiptų prieš Maskvos pajamas iš energetikos sektoriaus, taikymą.
Šis sprendimas, priimtas tuo metu, kai Rusija, karui tęsiantis jau penktus metus, ima vis intensyviau pulti Ukrainą, sulaukė kritikos tiek Europoje, tiek Jungtinėse Valstijose.
Naujausia žinia iš JAV – štai kodėl Trumpas sustabdė sankcijas Rusijai
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio šeštadienį pareiškė, kad prezidento Donaldo Trumpo sprendimas netaikyti plataus masto sankcijų ir muitų Rusijai galios 60 dienų, per kurias bus siekiama „išanalizuoti“ jų poveikį pasaulio ekonomikai.
„Prezidentas nori pasinaudoti šiuo 60 dienų laikotarpiu, kad išanalizuotų, kokį poveikį sankcijų ir muitų įvedimas turėtų pasaulio ir net pačių JAV ekonomikai“, – sakė M. Rubio, pažymėdamas, kad ekonominiai apribojimai susiję ne tik su Rusija, bet ir su daugeliu kitų šalių.
Rubio: energijos kainoms įtakos turi įvairūs konfliktai
Pasak jo, pasaulinėms energijos išteklių kainoms įtakos turi įvairūs konfliktai, įskaitant JAV karą su Iranu ir Jemeno husių išpuolius prieš Saudo Arabiją.
„Šie konfliktai visame pasaulyje pradeda persipinti ir daro poveikį ne tik pasaulinėms naftos ir dyzelino kainoms“, bet ir ekonomikoms, sakė M. Rubio.
D. Trumpas vėlai šeštadienį pareiškė, kad jo sprendimas bus naudingas JAV, nors nebuvo aišku, ar jis jau galutinai apsisprendė šiuo klausimu.
„Mes tai išsiaiškinsime, ir jūs tai išsiaiškinsite, – sakė jis. – Tai labai geras sprendimas, kuris bus naudingas šaliai ir, manau, visam pasauliui.“
Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką
Abiejų JAV partijų įstatymų leidėjai griežtai sukritikavo D. Trumpą, kai jis penktadienį pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo sustabdė praėjusį mėnesį Kongreso patvirtintų plataus masto sankcijų ir muitų Rusijai taikymą.
Rugsėjį priimtame ir D. Trumpo pasirašytame įstatyme buvo numatytos sankcijos Rusijos pareigūnams, oligarchams ir finansų įstaigoms, juo taip pat buvo suteikti prezidentui įgaliojimai taikyti sankcijas stambiems rusiškos naftos ir dujų pirkėjams.
Šiomis priemonėmis buvo siekiama nutraukti finansavimo šaltinius Rusijos prezidento Vladimiro Putino rėmėjams ir jo vykdomam karui prieš Ukrainą.
Tačiau penktadienį vakare, likus dviem dienoms iki įstatymo įsigaliojimo, D. Trumpas nusprendė laikinai netaikyti Rusijai šių ekonominių apribojimų.
„Tai daugiau nei neatsakinga“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė respublikonų senatorius Thomas Tillisas, dažnai kritikuojantis D. Trumpą ir sausį paliksiantis savo pareigas.
„Jei prezidentas iš tiesų nori sumažinti energijos išteklių kainas, jis gali tai padaryti išspręsdamas Irano problemą, o ne darydamas paslaugą Vladimirui Putinui.“
Įtakingas respublikonų senatorius iš Teksaso Tedas Cruzas per televizijos kanalą „Fox News“ parodytame komentare šį žingsnį pavadino „klaida“.
D. Trumpas vykdomąjį įsaką pasirašė po to, kai susitarė su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu mainais į sankcijų sušvelninimą leisti eksportuoti rusišką dyzeliną.
Dėl karo su Iranu smarkiai išaugusių dyzelino kainų poveikis jau pradeda jaustis JAV ekonomikoje, o artėjant kitą mėnesį vyksiantiems svarbiems kadencijos vidurio rinkimams vienas pagrindinių rinkėjams rūpimų klausimų yra būtent pragyvenimo išlaidos.
Apklausos rodo, kad D. Trumpo respublikonams rinkimuose gresia skaudus pralaimėjimas.
„Dyzelinas, kurį Putinas ketino parduoti, vienaip ar kitaip būtų patekęs į pasaulinę rinką. Vienintelis skirtumas – kiek jo būtų gavusios Jungtinės Valstijos“, – sakė M. Rubio, pabrėždamas šių degalų svarbą JAV krovinių vežimo keliais, žemės ūkio ir statybų sektoriams.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė nuogąstaujantis, kad Jungtinės Valstijos panaikins dar daugiau sankcijų Rusijai, ir teigė, kad D. Trumpo sprendimas yra „atlygis“ V. Putinui.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Po „Starlink“ apribojimų – Zelenskio atsakas: „Tai suplanuota operacija“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad „Starlink“ veikimo apribojimai, trukdantys Ukrainos karinėms operacijoms, yra „suplanuota operacija“, praneša naujienų portalas „Politico“.
V. Zelenskis žurnalistams vienoje platformos „WhatsApp“ pokalbių grupėje sakė, kad Elono Musko bendrovės „SpaceX“ teikiama palydovinio ryšio paslauga Ukrainoje vis dar neveikia judant didesniu nei 160 km/val. greičiu, todėl kai kurie Ukrainos dronai negali perimti Rusijos naudojamų greitaeigių dronų „Shahed“.
Jis pridūrė, kad Ukraina atliko bandymą, kurio metu transporto priemonės su „Starlink“ įranga Europos Sąjungos šalyse judėjo didesniu nei 180 km/val. greičiu.
„Starlink“ ir toliau veikė (...). Išvada tokia: apribojimai galioja Ukrainoje, tačiau negalioja Europos Sąjungos šalyse. Vadinasi, tai suplanuota operacija“, – sakė V. Zelenskis.
Atsiradus šiems apribojimams ir didėjant įtampai tarp Kyjivo ir Baltųjų rūmų, vėl kilo klausimų dėl Ukrainos priklausomybės nuo JAV bendrovės valdomos palydovinio ryšio sistemos.
„Daugeliui iš mūsų tai kainuos gyvybę“, – anksčiau šią savaitę naujienų portalui „Politico“ ir žurnalistų tinklui „Axel Springer Global Reporters Network“ sakė vienas patyręs Ukrainos karininkas.
„Kreipiamės į visus – kariniu, Gynybos ministerijos ir diplomatiniu lygmenimis, įskaitant bendrovę „SpaceX“. Šiuo metu niekas nei mūsų kariuomenei, nei Gynybos ministerijai neatsako“, – žurnalistams sakė V. Zelenskis.
Europos Sąjunga patiria vis didesnį spaudimą suteikti Ukrainai alternatyvą „Starlink“ sistemai.
Tačiau Briuselio ir Kyjivo derybos dėl prieigos prie ES programos „Govsatcom“, užtikrinančios joje dalyvaujančioms vyriausybėms saugaus ryšio galimybes, stringa.
O ES kuriamą nuosavą palydovinio ryšio tinklą IRIS², turintį konkuruoti su „Starlink“, planuojama pradėti eksploatuoti tik 2030 m.
„Europiečiai dabar patys kelia alternatyvų klausimą. Jie jau dirba šia kryptimi. Jie jau daro pažangą ir jiems šioje srityje pavyks. Jau dabar tai matau“, – sakė V. Zelenskis.
„SpaceX“ į prašymą pakomentuoti šią situaciją kol kas neatsakė.