Per pastarąją parą mūšio lauke Ukrainoje sunaikinta dar 2 090 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. spalio 18 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 565 060 karių, iš kurių 2 090 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 12 416 priešo tankų (+1), 25 561 šarvuotąją kovos mašiną (+7), 51 293 artilerijos sistemas (+27), 2 224 raketų paleidimo sistemas (+3), 1 711 oro gynybos sistemų (+1), 449 karo lėktuvus, 356 sraigtasparnius, 2 968 antžeminių robotų sistemas (+6), 568 358 nepilotuojamuosius orlaivius (+1 372), 5 134 sparnuotąsias raketas (+4), 35 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 164 246 transporto priemones ir kuro cisternas (+363), 4 835 specialios paskirties įrangos vienetus (+5).
Duomenys apie priešo nuostolius yra nuolat tikslinami.
Rusija praneša Sankt Peterburgo apylinkėse numušusi Ukrainos dronus
Rusija netoli Sankt Peterburgo numušė dešimtis Ukrainos dronų, sekmadienį pranešė valdžios institucijos, pažymėdamos, kad per antpuolį buvo smogta naftos terminalui ir sutrikdytas skrydžių eismas viename judriausių šalies oro uostų.
Šie smūgiai surengti po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę pareiškė, kad Kyjivas atnaujins atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, ir. mažėjant Jungtinių Valstijų paramai, pabrėžė ginantis savo karo niokojamą šalį.
Sankt Peterburgą supančios Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka pranešė, kad buvo numušti 126 dronai.
„Toliau atrėminėjama didelio masto bepiločių orlaivių ataka“, – socialiniame tinkle „Telegram“ rašė A. Drozdenka.
Pasak jo, ant gyvenamųjų namų, automobilių ir elektros linijų nukrito dronų nuolaužų, todėl trumpam sutriko elektros tiekimas. Apie sužeistuosius nepranešta.
Sankt Peterburgo gubernatorius Aleksandras Beglovas pranešė, kad per Ukrainos ataką Sankt Peterburgo naftos terminale, kuriam Ukraina jau buvo smogusi birželį, kilo gaisras.
„Veikia oro gynybos sistemos“, – socialiniame tinkle „Telegram“ rašė jis.
Be to, pasak A. Beglovo, pagrindinis Sankt Peterburgo Pulkovo oro uostas „saugumo sumetimais“ apribojo savo veiklą.
Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS taip pat pranešė apie sutrikusius skrydžius iš šio oro uosto.
Rusijos socialinio tinklo „VK“ atstovai pareiškė, kad atakos taikiniu tapo vienas bendrovės duomenų centrų regione, tačiau jo veikla nesutriko.
V. Zelenskis šią savaitę britų laikraščiui „The Financial Times“ pareiškė, kad Kyjivo kantrybė „baigėsi“ ir Ukraina atnaujins smūgius Rusijai, atsakydama į virtinę jos surengtų atakų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, ne kartą kritikavęs Ukrainos smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir naftos saugykloms, penktadienį pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo sustabdė sankcijų ir muitų, nukreiptų prieš Maskvos pajamas iš energetikos sektoriaus, taikymą.
Šis sprendimas, priimtas tuo metu, kai Rusija, karui tęsiantis jau penktus metus, ima vis intensyviau pulti Ukrainą, sulaukė kritikos tiek Europoje, tiek Jungtinėse Valstijose.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Naujausia žinia iš JAV – štai kodėl Trumpas sustabdė sankcijas Rusijai
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio šeštadienį pareiškė, kad prezidento Donaldo Trumpo sprendimas netaikyti plataus masto sankcijų ir muitų Rusijai galios 60 dienų, per kurias bus siekiama „išanalizuoti“ jų poveikį pasaulio ekonomikai.
„Prezidentas nori pasinaudoti šiuo 60 dienų laikotarpiu, kad išanalizuotų, kokį poveikį sankcijų ir muitų įvedimas turėtų pasaulio ir net pačių JAV ekonomikai“, – sakė M. Rubio, pažymėdamas, kad ekonominiai apribojimai susiję ne tik su Rusija, bet ir su daugeliu kitų šalių.
Rubio: energijos kainoms įtakos turi įvairūs konfliktai
Pasak jo, pasaulinėms energijos išteklių kainoms įtakos turi įvairūs konfliktai, įskaitant JAV karą su Iranu ir Jemeno husių išpuolius prieš Saudo Arabiją.
„Šie konfliktai visame pasaulyje pradeda persipinti ir daro poveikį ne tik pasaulinėms naftos ir dyzelino kainoms“, bet ir ekonomikoms, sakė M. Rubio.
D. Trumpas vėlai šeštadienį pareiškė, kad jo sprendimas bus naudingas JAV, nors nebuvo aišku, ar jis jau galutinai apsisprendė šiuo klausimu.
„Mes tai išsiaiškinsime, ir jūs tai išsiaiškinsite, – sakė jis. – Tai labai geras sprendimas, kuris bus naudingas šaliai ir, manau, visam pasauliui.“
Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką
Abiejų JAV partijų įstatymų leidėjai griežtai sukritikavo D. Trumpą, kai jis penktadienį pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo sustabdė praėjusį mėnesį Kongreso patvirtintų plataus masto sankcijų ir muitų Rusijai taikymą.
Rugsėjį priimtame ir D. Trumpo pasirašytame įstatyme buvo numatytos sankcijos Rusijos pareigūnams, oligarchams ir finansų įstaigoms, juo taip pat buvo suteikti prezidentui įgaliojimai taikyti sankcijas stambiems rusiškos naftos ir dujų pirkėjams.
Šiomis priemonėmis buvo siekiama nutraukti finansavimo šaltinius Rusijos prezidento Vladimiro Putino rėmėjams ir jo vykdomam karui prieš Ukrainą.
Tačiau penktadienį vakare, likus dviem dienoms iki įstatymo įsigaliojimo, D. Trumpas nusprendė laikinai netaikyti Rusijai šių ekonominių apribojimų.
„Tai daugiau nei neatsakinga“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė respublikonų senatorius Thomas Tillisas, dažnai kritikuojantis D. Trumpą ir sausį paliksiantis savo pareigas.
„Jei prezidentas iš tiesų nori sumažinti energijos išteklių kainas, jis gali tai padaryti išspręsdamas Irano problemą, o ne darydamas paslaugą Vladimirui Putinui.“
Įtakingas respublikonų senatorius iš Teksaso Tedas Cruzas per televizijos kanalą „Fox News“ parodytame komentare šį žingsnį pavadino „klaida“.
D. Trumpas vykdomąjį įsaką pasirašė po to, kai susitarė su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu mainais į sankcijų sušvelninimą leisti eksportuoti rusišką dyzeliną.
Dėl karo su Iranu smarkiai išaugusių dyzelino kainų poveikis jau pradeda jaustis JAV ekonomikoje, o artėjant kitą mėnesį vyksiantiems svarbiems kadencijos vidurio rinkimams vienas pagrindinių rinkėjams rūpimų klausimų yra būtent pragyvenimo išlaidos.
Apklausos rodo, kad D. Trumpo respublikonams rinkimuose gresia skaudus pralaimėjimas.
„Dyzelinas, kurį Putinas ketino parduoti, vienaip ar kitaip būtų patekęs į pasaulinę rinką. Vienintelis skirtumas – kiek jo būtų gavusios Jungtinės Valstijos“, – sakė M. Rubio, pabrėždamas šių degalų svarbą JAV krovinių vežimo keliais, žemės ūkio ir statybų sektoriams.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė nuogąstaujantis, kad Jungtinės Valstijos panaikins dar daugiau sankcijų Rusijai, ir teigė, kad D. Trumpo sprendimas yra „atlygis“ V. Putinui.