Rusija atakuoja Ukrainą
Rusija trečiadienio vakarą vėl atakuoja Ukrainą, skelbia „Kanal 24“. Dronai pastebėti CHarkivo, Sumų, Černihivo, Poltavos, Čerkasų, Voluinės, Dniepropetrovsko, Lvivo, Luhansko, Donecko ir kitose srityse.
Naktį iš antradienio į trečiadienį Rusija taip pat atakavo Ukrainą, įvykdyta viena masiškiausių atakų. Į tai reaguodama, Lenkija pakėlė naikintuvus bei aktyvavo oro gynybą.
Trumpas sulaukė klausimo apie „Patriot“ siuntimą Ukrainai: „Tai labai brangu“
JAV prezidento Donaldo Trumpo buvo paklausta apie JAV planus pristatyti Ukrainai „Patriot“ sistemų, rašo NEXTA.
Vis dėlto D. Trumpas išsisuko nuo tiesioginio atsakymo.
„Ukraina paprašė „Patriot“. Mes tai išnagrinėsime, bet tai labai brangu“, – nurodė D. Trumpas.
Jis taip pat pareiškė nežinąs, kas priėmė sprendimą sustabdyti kai kurią karinę pagalbą Ukrainai. Pats D. Trumpas neigia, kad davė tokį įsakymą.
„Aš žinočiau. Jei būtų priimtas sprendimas – žinočiau. Greičiausiai pats būčiau davęs įsakymą, bet kol kas to nepadariau“, – sako jis.
Estija gali blokuoti naują ES sankcijų Rusijai paketą, jei nebus sumažintos naftos kainų lubos
Estija gali blokuoti 18-ojo Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketo priėmimą, jei rusiškos naftos kainų lubos nebus sumažintos iki 45 JAV dolerių. Apie tai užsiminė užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna, praneša estų nacionalinis transliuotojas ERR.
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen praėjusį mėnesį pasiūlė Vakarų šalims sumažinti kainą, už kurią gali būti parduodama rusiška nafta iki 45 JAV dolerių už barelį nuo dabartinių 60 JAV dolerių. Dėl šios kainos buvo susitarta 2022 m., kai nafta buvo parduodama už daugiau kaip 100 JAV dolerių už barelį, siekiant sumažinti Rusijos pajamas iš iškastinio kuro.
ES sankcijos draudžia šalių narių prekybiniams laivams gabenti rusišką naftą, jei ji parduodama už kainą, kuri viršija lubas.
Estijos naujienų portalas „Delfi“, remdamasis trimis šaltiniais, antradienį pranešė, kad Viduržemio jūros regiono šalys, turinčios didelius laivybos sektorius, ypač Malta, nori, jog šis reikalavimas būtų pašalintas iš paketo. Todėl Estija svarsto galimybę vetuoti 18-ojo paketo priėmimą, jei į jį nebus įtrauktos naujosios kainų lubos, pareiškė M. Tsahkna.
Sprendimams, susijusiems su ES užsienio politika, reikia vieningo šalių narių sutarimo.
„Laikomės labai aiškios pozicijos, kad naftos kainų lubos turi būti šio paketo dalis. Šiuo klausimu laikomės labai tvirtos pozicijos“, – trečiadienį ERR sakė M. Tsahkna. Jis nurodė, kad Estija laikosi pozicijos priimti tokį sankcijų paketą, kokį iš pradžių pasiūlė EK.
Vis dėlto ministras pabrėžė, kad derybos dėl sankcijų paketo tęsiasi, ir jokia šalis, įskaitant ir Estiją, nėra priėmusi galutinio sprendimo.
Zelenskis susitiko su Kelloggu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Romoje susitiko su Donaldo Trumpo specialiuoju pasiuntiniu Keithu Kelloggu.
Ukraina skelbia apie unikalią operaciją: rusus nelaisvėn paėmė dronai ir robotai
Ukrainos pajėgos Charkivo srityje įvykdė unikalią operaciją. Kaip rašo „Kanal 24“, Ukrainos Trečiosios šturmo brigados kariai pirmą kartą šturmavo rusų pozicijas naudodami tik dronus ir robotus ir paėmė okupantų nelaisvėn. Saviškių aukų pavyko išvengti, pėstininkai nedalyvavo.
Kaip rašoma pranešime, ukrainiečiai puolė okupantų įtvirtinimus, pralaužė jų gynybą ir paėmė rusus į nelaisvę tik dronų ir antžeminių robotų sistemų pagalba.
Brigada sako, kad tai pirmasis pasaulyje patvirtintas sėkmingas priešo pozicijų puolimas naudojant tik bepilotes platformas.
Šturmo metu rusai pakėlė kartono lapą su užrašu „norime pasiduoti“. Ukrainos dronai nuvedė rusus į ukrainiečių pozicijas ir ten jie oficialiai buvo paimti nelaisvėn.
Per Rusijos atakas Ukrainos rytuose žuvo aštuoni civiliai gyventojai
Ukraina pranešė, kad trečiadienį per Rusijos atakas Donecko srityje šalies rytuose žuvo aštuoni civiliai gyventojai.
Pasak prokurorų, penki civiliai žuvo per bepiločių orlaivių atakas prieš privačias transporto priemones Rodynskės mieste, o dar trys žmonės maždaug po 10 minučių žuvo Kostiantynivkoje – mieste, prie kurio artinasi Rusijos pajėgos.
Ukraina jau daugiau kaip trejus metus ginasi nuo visapusiškos Rusijos invazijos.
Rusų dronas nusitaikė į vaiką ir moterį: vienerių berniukas žuvo namo kieme
Trečiadienio popietę per rusų drono ataką Chersono srityje žuvo vos vienerių amžiaus vaikas, rašo „Ukrainska Pravda“.
Anot srities vadovo Oleksandro Prokudino, dronas nusitaikė į namo kiemą.
„Pravdino kaime, Bilozersko bendruomenėje, rusai iš bepiločio lėktuvo atakavo vienerių metų berniuką ir pagyvenusią moterį, kurie buvo namo kieme. Deja, vaikas nuo žaizdų mirė vietoje“, – cituojamas jis.
64-erių moteris patyrė sužalojimų, tačiau medikai pagalbą jai suteikė vietoje, ji atsisakė gultis į ligoninę.
Ukraina pranešė, kad trečiadienį per Rusijos atakas karo draskomame Donecko regione šalies rytuose žuvo aštuoni civiliai gyventojai.
Prokurorai sakė, kad penki civiliai žuvo per dronų atakas prieš privačias transporto priemones Rodynskėje, o dar trys žmonės žuvo maždaug po 10 minučių Kostiantynivkoje – mieste, prie kurio artėja Rusijos pajėgos.
O praėjusią naktį Ukrainoje Rusija surengė dar vieną masinę raketų ir bepiločių orlaivių ataką. Taikiniais tapo ir vakariniai šalies regionai, esantys už šimtų kilometrų nuo fronto linijos.
Peskovas sureagavo į Trumpo priekaištus Putinui: „Mes dėl to esame gana ramūs“
Rusijos vadovybė pareiškė, kad jai nekelia susirūpinimo griežta JAV prezidento Donaldo Trumpo retorika, kai kalbama apie prezidentą Vladimirą Putiną.
„Mes dėl to esame gana ramūs“, – trečiadienį tvirtino Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Pasak jo, D. Trumpo retorikai visada buvo būdingas „gana griežtas stilius“, o Rusija vis tiek tikisi tęsti dialogą su JAV.
D. Trumpas antradienį aštriai papriekaištavo V. Putinui ir taip pasielgė praėjus dienai po to, kai leido pristatyti naujas gynybinės ginkluotės siuntas Ukrainai. „V. Putinas mums žeria daug nesąmonių. Jis visada labai malonus, bet paaiškėja, kad tai beprasmiška“, – Baltuosiuose rūmuose nurodė D. Trumpas.
Leonas XIV: Vatikanas pasirengęs suteikti aikštelę Ukrainos ir Rusijos deryboms
Trečiadienį su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu susitikęs popiežius Leonas XIV pareiškė, kad Vatikanas pasirengęs suteikti aikštelę galimoms Ukrainos ir Rusijos taikos deryboms.
Leonas XIV priėmė V. Zelenskį popiežiaus vasaros rezidencijoje Kastel Gandolfe, tai jau antras privatus jųdviejų susitikimas nuo tada, kai Leonas gegužę tapo pirmuoju Katalikų bažnyčios vadovu amerikiečiu.
„Popiežius dar kartą patvirtino savo norą pasveikinti Rusijos ir Ukrainos atstovus Vatikane deryboms“, – sakoma po Leono XIV ir V. Zelenskio susitikimo paskelbtame Vatikano pranešime.
Zelenskis susitiko su popiežiumi, rengiasi konferencijai dėl Ukrainos atstatymo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį susitiko su popiežiumi Leonu XIV.
Audiencija įvyko Romoje rengiamos tarptautinės konferencijos dėl karo nuniokotos šalies atstatymo išvakarėse.
V. Zelenskis taip pat turi susitikti su Italijos prezidentu Sergio Mattarella ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniu Ukrainai ir Rusijai Keithu Kelloggu, pranešė Ukrainos prezidentūra.
Audiencija pas popiežių buvo antrasis privatus V. Zelenskio ir Leono XIV susitikimas po to, kai gegužę pastarasis tapo pirmuoju amerikiečiu, stojusiu prie Katalikų Bažnyčios vairo.
Ji įvyko popiežiaus vasaros rezidencijoje prie ežero Kastel Gandolfe, esančiame į pietus nuo Italijos sostinės. Čia Leonas XIV vieši dvi savaites iki liepos 20-osios.
V. Zelenskis atvyko į Romą dalyvauti ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančioje Ukrainos atstatymo konferencijoje – tarptautiniame susitikime, kurio tikslas – sutelkti paramą, įskaitant privačias investicijas, šalies atstatymui.
Pasak šeimininkų italų, kartu su maždaug 2 tūkst. įmonių ir 40 tarptautinių organizacijų atstovais konferencijoje taip pat turėtų dalyvauti pasaulio lyderiai, įskaitant Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą.
K. Kelloggas atstovauja Jungtinėms Valstijoms, kurių parama Kyjivui stringa nuo tada, kai sausį į valdžią grįžo D. Trumpas.
V. Zelenskio kelionė surengta po to, kai Rusija surengė didžiausią per daugiau nei trejus metus trunkantį karą raketų ir dronų ataką prieš Ukrainą. Ji sako, kad taikėsi į aerodromą regione, kuris ribojasi su Lenkija.
Ukrainos oro pajėgos trečiadienį pranešė, kad Rusija atakavo šalį 728 dronais ir 13 raketų, ir pridūrė, kad jos oro gynybos sistemos perėmė 711 dronų ir kad buvo sunaikintos mažiausiai septynios raketos.
Smūgis buvo surengtas po to, kai D. Trumpas pareiškė, kad padidins ginklų tiekimą Kyjivui, ir apkaltino Kremliaus šeimininką Vladimirą Putiną prikalbėjus nesąmonių dėl Ukrainos.
Donecko srityje Rusijos dronas pataikė į humanitarinę pagalbą gabenusį automobilį: sužeisti 2 žmonės
Zvanivkos bendruomenėje Donecko srityje priešo dronas pataikė į automobilį, kuris gabeno humanitarinę pagalbą – sužeisti du žmonės.
Apie tai „Telegram“ pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, rašo „Ukrinform“.
„Zvanivkos bendruomenėje rusai panaudojo droną, pataikė į automobilį, kuris pristatinėjo humanitarinę pagalbą šios fronto bendruomenės gyventojams. Sužeisti du automobilio vairuotojai“, – rašė srities vadovas.
Jis priminė, kad šiandien Rusijos okupantai Donecko sritį atakavo ir bombomis – žuvo aštuoni civiliai.
EŽTT nustatė, kad Rusija per karą Ukrainoje pažeidė tarptautinę teisę ir prisidėjo prie reiso MH17 lėktuvo numušimo
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) trečiadienį priėmė du sprendimus prieš Rusiją. Kaip praneša naujienų agentūra AP, EŽTT pirmajame sprendime pareiškė, kad Rusija per karą Ukrainoje pažeidė tarptautinę teisę – tai pirmas kartas, kai kuris nors tarptautinis teismas pripažino Maskvą atsakinga už žmogaus teisių pažeidimus nuo visapusiškos invazijos pradžios 2022 m.
Be to, teismas nusprendė, kad Rusija prisidėjo prie reiso MH17 lėktuvo numušimo. Tai taip pat yra pirmas kartas, kai tarptautinis teismas įvardijo Maskvą kaip atsakingą už šią 2014 m. įvykusią tragediją, kuri pasiglemžė 298 gyvybes. Iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą skridęs „Boeing 777“ laineris buvo numuštas 2014 m. liepos 17 d., pasitelkiant Rusijos gamybos raketą „Buk“, kuri buvo paleista iš separatistų kontroliuojamos teritorijos Ukrainos rytuose.
EŽTT teisėjai nagrinėja keturias bylas, kurias Rusijai iškėlė Ukraina ir Nyderlandai ir kurios apima daugybę įtariamų žmogaus teisių pažeidimų per visapusišką invaziją nuo pat karo pradžios, įskaitant „Malaysia Airlines“ reiso MH17 orlaivio numušimą ir Ukrainos vaikų grobimą. AP pažymi, kad bet koks sprendimas bus daugiausia simbolinis. Skundai buvo pateikti prieš tai, kai teismo valdymo organas 2022 m. po plataus masto invazijos pašalino Maskvą iš savo gretų.
EŽTT yra svarbi Europos Tarybos, kuri yra pagrindinė žemyno žmogaus teisių institucija, dalis. Rusija buvo pašalinta iš Tarybos dėl Maskvos pradėtos invazijos ir karo Ukrainoje. Tačiau teismas vis tiek gali nagrinėti bylas prieš Rusiją, iškeltas iki jos pašalinimo.
Trečiadienį priimti sprendimai nebus paskutiniai EŽTT nuosprendžiai, susiję su karu. Kyjivas yra iškėlęs ir kitų bylų Rusijai, maža to, skaičiuojama beveik 10 000 bylų, kurias fiziniai asmenys iškėlė Kremliui.
Per rusų atakas Rytų Ukrainoje žuvo aštuoni žmonės
Ukraina pranešė, kad trečiadienį per Rusijos atakas karo draskomame Donecko regione šalies rytuose žuvo aštuoni civiliai gyventojai.
Prokurorai sakė, kad penki civiliai žuvo per dronų atakas prieš privačias transporto priemones Rodynskėje, o dar trys žmonės žuvo maždaug po 10 minučių Kostiantynivkoje – mieste, prie kurio artėja Rusijos pajėgos.
Ukraina sako sulaikiusi du Kinijos piliečius, įtariamus šnipinėjimu
Ukrainos saugumo tarnyba SBU trečiadienį pranešė, kad sulaikė du Kinijos piliečius, kurie bandė iš karo draskomos šalies neteisėtai išgabenti karinio jūrų laivyno raketų technologiją.
SBU „Kyjive sulaikė du Kinijos Liaudies Respublikos piliečius, kurie bandė neteisėtai išvežti į Kiniją slaptus Ukrainos raketų sistemos RK-360MC „Neptun“ dokumentus“, – sakoma jos pranešime.
Kremlius sako, kad jo nenustebino naujausi Donaldo Trumpo komentarai apie Vladimirą Putiną
Kremlius trečiadienį pareiškė, kad jo nenustebino naujausi JAV prezidento Donaldo Trumpo žodžiai, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas sakė „daug nesąmonių“ apie Ukrainą per jų pokalbį telefonu.
„Esame gana ramūs. Pirmiausia, sakykime, kad Trumpas apskritai pasižymi gana griežtu retorikos stiliumi, kalbant apie jo vartojamas frazes“, – į klausimą, ką mano apie D. Trumpo komentarus, žurnalistams atsakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Volodymyras Zelenskis atvyko į Romą, susitiks su Italijos prezidentu ir popiežiumi
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Romą, kur susitiks su popiežiumi Leonu XIV ir dalyvaus tarptautinėje konferencijoje dėl karo nuniokotos šalies atstatymo, trečiadienį pranešė ukrainiečių prezidentūra.
V. Zelenskis taip pat turėtų susitikti su Italijos prezidentu Sergio Mattarella ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniu Ukrainai ir Rusijai Keithu Kelloggu.
Ukrainiečių pozicijas Rusijai atskleidusi Bachmuto gyventoja nuteista kalėti aštuonerius metus
Viena Bachmuto gyventoja buvo nuteista aštuonerius metus kalėti už tai, kad perdavė Rusijos kariuomenei informaciją apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių dislokacijos vietas Donecko regione.
Apie tokį nuosprendį Donecko regiono prokuratūra paskelbė feisbuke.
Prokurorai nustatė, kad 2022 m. balandį moteris platformoje „Telegram“ susisiekė su Rusijos FSB centrinio biuro atstovu ir išreiškė norą siųsti okupantų pajėgoms vaizdo reportažus, kuriuose atskleidžiamos Ukrainos gynybos dalinių pozicijos.
Vykdydama savo vadovo nurodymus, ji užfiksavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių dislokavimo vietas Bachmute. Kad gatvėse neatkreiptų į save dėmesio, ji telefoną laikė taip, tarsi darytų asmenukę, o iš tikrųjų filmavo Ukrainos kariškius, budinčius kontrolės punkte. Ji taip pat įrašė ir išsiuntė vaizdo įrašus, kuriuose matyti Ukrainos motorizuotosios pėstininkų brigados personalo dislokavimo vieta ir štabas.
Be to, tyrėjai nustatė, kad 2014 m. moteris kaip vietos rinkimų komisijos narė dalyvavo Bachmute neteisėtai vykusiame „referendume“. Vadinamojo balsavimo rezultatais apsišaukėlių DLR pasinaudojo tam, kad neteisėtai paskelbtų savo suverenitetą.
„Donecko srities prokuratūra pripažino moterį kalta dėl kėsinimosi į Ukrainos teritorinį vientisumą ir neliečiamumą bei dėl neteisėto informacijos apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų judėjimą ir išsidėstymą platinimo (Ukrainos baudžiamojo kodekso 110 straipsnio 2 dalis, 114-2 straipsnio 3 dalis). Teismas skyrė jai aštuonerius metus laisvės atėmimo“, – nurodė prokuratūra.
Moteris teismo laukė areštinėje.
Vokietija įvertino grėsmes: diplomatinės galimybės užbaigti karą Ukrainoje – „išnaudotos“
Diplomatinės galimybės nutraukti karą Ukrainoje yra „išnaudotos“, pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas kalbėdamas Bundestage.
Jis pabrėžė, kad Vokietijai pavyko priimti pirmuosius svarbius sprendimus, blaiviai įvertinus dabartines grėsmes.
„Mes padėsime Ukrainai, ponios ir ponai, net nepaisydami kairiųjų ir prorusiškai nusiteikusių dešiniųjų pasipriešinimo čia, Parlamente. Mes tęsim šią paramą. Diplomatinės priemonės išnaudotos.
Nusikalstamas režimas naudoja karinę jėgą, kad atvirai užginčytų visos šalies teisę egzistuoti, ir ketina sunaikinti politinę laisvę visame Europos žemyne“, – pareiškė F. Merzas.
Tikina, kad Vokietija keičia savo politinę kryptį ir šali vėl tapo matoma.
„Vokietijoje prasidėjo politinio kurso pokytis. Federalinė vyriausybė vėl tapo matoma tarptautinėje arenoje, ir pirmiausia mus pasaulis vertina rimtai. Teisinga ir toliau plėtoti gerus santykius su mūsų Europos kaimynais, pavyzdžiui, Prancūzija, ir juos plėsti į Europos Sąjungai nepriklausančias NATO valstybes, mažas ir vidutines Europos Sąjungos valstybes“, – sakė F. Merzas.
Po rekordinės atakos prieš Ukrainą Zelenskis paragino įvesti Rusijai „skaudžias sankcijas“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per naujausią plataus masto ataką šalyje Rusija per vieną dieną paleido rekordinį skaičių dronų ir raketų – 741. Jis paragino užsienio partnerius įvesti „skausmingas sankcijas“ valstybei agresorei. V. Zelenskis tokią žinutę paskelbė „Telegrame“.
„Nauja masinė Rusijos ataka prieš mūsų miestus. Tai buvo didžiausias per vieną dieną oro taikinių skaičius: 741 taikinys – 728 įvairių tipų bepiločiai orlaiviai, įskaitant daugiau kaip 300 „Šahedų“ ir 13 raketų – „Kinžalų“ ir „Iskanderų“. Dauguma taikinių buvo numušti. Buvo panaudoti mūsų bepiločiai orlaiviai gaudytuvai – numušta dešimtys priešo taikinių, ir mes plečiame šią technologiją. Aktyviai veikė ir mobiliosios ugnies grupės – jos taip pat numušė dešimtis taikinių. Dėkoju visiems mūsų kariams už tikslumą“, – rašė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad daugelyje Ukrainos regionų dedamos pastangos likviduoti vakarykštės Rusijos atakos padarinius. Pagrindinis taikinys buvo Luckas, taip pat žala buvo padaryta Dniepropetrovsko, Žytomyro, Kyjivo, Kirovohrado, Mykolajivo, Sumų, Charkivo, Chmelnyckio, Čerkasų ir Černihivo srityse.
V. Zelenskis pažymėjo: „Tai iškalbinga ataka – ir įvykdyta kaip tik tuo metu, kai dedama tiek daug pastangų pasiekti taiką, sudaryti paliaubas, tačiau tik Rusija toliau jas visas atmeta.“
„Tai dar vienas įrodymas, kad reikia sankcijų – skaudžių sankcijų naftai, kurios pinigai daugiau nei trejus karo metus maitina Maskvos karo mašiną. Antrinės sankcijos tiems, kurie perka šią naftą ir taip remia žudynes. Mūsų partneriai žino, kaip daryti spaudimą, kad priverstų Rusiją galvoti apie karo užbaigimą, o ne apie naujas atakas. Visi, kurie nori taikos, turi veikti“, – akcentavo V. Zelenskis.
Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 718 Rusijos oro grėsmių, įskaitant septynias kruizines raketas „X-101/Iskander-K“.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1 050 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. liepos 9 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje jau prarado maždaug 1 029 660 karių, iš kurių 1 050 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 000 rusų tankų (+5), 22 969 šarvuotąsias kovos mašinas (+2), 30 102 artilerijos sistemas (+68), 1 434 raketų paleidimo sistemas, 1 193 oro gynybos sistemas (+1), 421 karo lėktuvą, 340 sraigtasparnių, 44 457 nepilotuojamuosius orlaivius (+227), 3 439 kruizines raketas, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 54 575 transporto priemones ir kuro cisternas (+119), 3 929 specialiosios įrangos vienetus (+2).
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Ukraina praneša apie didžiulę rusų dronų ir raketų ataką
Kyjivas trečiadienį pranešė, kad Rusija surengė didžiausią per daugiau kaip trejus metus trunkančią Maskvos invaziją į Ukrainą raketų ir dronų ataką, daugiausia nukreiptą į šalies vakarus.
Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad Rusija atakavo šalį 728 dronais ir 13 raketų, ir pridūrė, kad jos oro gynybos sistemos perėmė 711 dronų ir kad buvo sunaikintos mažiausiai septynios raketos.
Kaip pranešė portalo „Kyiv Independent“ žurnalistai, apie vidurnaktį Kyjive griaudėjo sprogimai. Miesto meras Vitalijus Klyčko paskelbė, kad Rusijos bepiločiai atakavo miesto centrą, o oro gynyba numušė taikinius.
Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad dešimtys Rusijos dronų ir balistinių raketų taip pat taikėsi į vakarinius Ukrainos regionus – buvo gauta perspėjimų, kad bepiločiai artėja prie vakarinių Lucko, Lvivo, Chmelnyckio ir Ternopilio miestų.
Trumpas svarsto Ukrainai perduoti dar vieną sistemą „Patriot“
Suintensyvėjus Rusijos atakoms, JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto galimybę pasiųsti į Ukrainą dar vieną priešraketinės gynybos sistemą „Patriot“, antradienį remdamasis dviejų pareigūnų suteikta informacija pranešė dienraštis „The Wall Street Journal“.
Baltieji rūmai kreipėsi į Pentagoną su prašymu pateikti daugiau ginklų, įskaitant sistemą „Patriot“, teigiama leidinio publikuotame straipsnyje. Tai būtų pirmas kartas, kai D. Trumpas pritarė, kad Kijevui būtų pristatyta reikšmingesnė ginkluotės sistema, neapsiribojant tomis, kurias suteikti leido J. Bideno administracija.
Anksčiau antradienį D. Trumpas sukritikavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir išreiškė susierzinimą dėl Ukrainoje vykstančio karo, sakydamas, kad leido nusiųsti Kijivui ginklų, padėsiančių jam apsiginti.
Šis sprendimas buvo priimtas po to, kai Vašingtonas laikinai sustabdė tam tikrų pirmiau pažadėtų ginklų, įskaitant priešlėktuvines sistemas, tiekimą Ukrainai, kaip priežastį nurodydamas susirūpinimą dėl mažėjančių JAV atsargų.
Iki šiol Jungtinės Valstijos Ukrainai suteikė tris sistemas „Patriot“, pranešė „The Wall Street Journal“. Vokietija ir Europos šalių konsorciumas perdavė šaliai papildomų sistemų, tačiau dėl techninės priežiūros reikalavimų ne visos jos veikia vienu metu.
Ukrainai skubiai reikia sistemų „Patriot“, kad galėtų apsisaugoti nuo dažnų Rusijos antskrydžių ir raketų atakų.
JAV gamybos „Patriot“ yra viena iš pažangiausių pasaulyje priešlėktuvinės gynybos sistemų, galinti iki 100 kilometrų atstumu ir iki 30 kilometrų aukštyje neutralizuoti orlaivius, balistines raketas ir sparnuotąsias raketas.
Ukraina jau daugiau nei trejus metus ginasi nuo Rusijos invazijos. Pastarosiomis savaitėmis Maskva suintensyvino savo kampaniją, siekdama nesibaigiančiomis raketų ir dronų atakomis įveikti Ukrainos priešlėktuvinę gynybą.
Naktinė rusų ataka vakarų Ukrainoje aktyvavo Lenkijos oro gynybą: kėlė naikintuvus
Antradienio naktį vakarų Ukraina patyrė masinę Rusijos dronų ir raketų ataką. Į tai reaguodama, Lenkija pakėlė naikintuvus bei aktyvavo oro gynybą, rašo „The Kyiv Independent“.
Leidinys pranešė, kad taikiniais tapo ir vakariniai šalies regionai, esantys už šimtų kilometrų nuo fronto linijos. Leidinys, remdamasis Ukrainos oro pajėgų pranešimais, teigė, kad dronai judėjo link Lucko, Chmelnyckio ir Ternopilio miestų.
Naujienų agentūra „RBC-Ukraina“ pranešė, kad šiaurės vakarinio Lucko miesto gyventojams buvo nurodyta eiti į slėptuves. Pasak regioninio radijo, mieste buvo girdėti sprogimai.
Tuo tarpu Lenkijos karinės oro pajėgos pranešė, kad per rusų ataką Ukrainoje, apie 3 val. ryto, pakėlė naikintuvus ir suaktyvavo oro gynybos sistemas, siekdamos apsaugoti Lenkijos oro erdvę.
„Dėmesio, dėl Rusijos Federacijos atakos prieš objektus Ukrainos teritorijoje, mūsų oro erdvėje pradėjo veikti Lenkijos ir sąjungininkų oro pajėgos“, – pranešime „X“ nurodo Lenkijos Ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadavietė.
„<...> Buvo pakviestos budinčios naikintuvų poros, o antžeminės oro gynybos ir radijo žvalgybos sistemos pasiekė aukščiausią parengties lygį. Šios priemonės skirtos užtikrinti saugumą teritorijose, besiribojančiose su pavojingomis zonomis“, – priduriama pranešime.
Pranešime priduriama, kad šios priemonės skirtos užtikrinti saugumą pasienio zonose.
Naikintuvai į bazes grįžo šiek tiek po 6 val. ryto.
JAV Senate ketinama patvirtinti griežtų sankcijų Rusijai, Kinijai, Indijai paketą
Respublikonų partijai atstovaujantis senatorius Lindsey Grahamas paskelbė, kad JAV Senatas netrukus patvirtins daugiau griežtų sankcijų Rusijai, o taip pat Kinijai ir Indijai – didžiausioms Rusijos energijos pirkėjoms.
Apie tai jis pranešė socialinių tinklų platformoje „X“.
„Prezidentas Donaldas Trumpas puikiai supranta, kokius žaidimus žaidžia Putinas. Senatas netrukus priims įstatymo projektą dėl griežtų sankcijų ne tik Rusijai, bet ir tokioms šalims kaip Kinija ir Indija, kurios perka iš Rusijos energetikos produktus ir finansuoja Putino karo mašiną“, – rašė L. Grahamas.
Jis pabrėžė, kad atėjo laikas keisti žaidimo taisykles, „kai kalbama apie Putiną ir tuos, kurie remia jo karo mašiną“.
Antradienį D. Trumpas žurnalistams patvirtino, kad nagrinėja L. Grahamo minimą sankcijų įstatymo projektą. Žiniasklaidos teigimu, L. Grahamas šiuo klausimu nuolat palaiko ryšį su D. Trumpu, o Senatas laukia signalo iš Baltųjų rūmų, kad teisės aktas galėtų būti pateiktas balsavimui.
L. Grahamo pateiktame įstatymo projekte, kuriam Senate jau pritarė daugiau nei 80 rėmėjų, siūloma nustatyti 500 proc. muito tarifą importui iš bet kurios šalies, kuri iš Rusijos perka naftą, dujas ar uraną.
Pirmadienį L. Grahamas pareiškė, kad tikisi, jog Senatas pateiks abiejų partijų patvirtintą sankcijų Rusijai paketą, kuris prezidentui D. Trumpui taptų papildoma priemone Rusijos karo mašinai suvaldyti.
Per Ukrainos dronų ataką Kursko srityje žuvo trys žmonės
Per Ukrainos dronų ataką netoli sienos esančiame Rusijos Kurske antradienio vakarą žuvo trys žmonės, įskaitant Nacionalinės gvardijos karį, pranešė regiono gubernatorius.
„Labai apgailestaujame, kad per išpuolį savivaldybės paplūdimyje trys žmonės žuvo vietoje“, – vėlų antradienį platformoje „Telegram“ paskelbė srities gubernatoriaus pareigas einantis Aleksandras Chinšteinas.
Vėliau jis pridūrė, kad dar septyni žmonės, įskaitant mažą berniuką, buvo sužeisti.
A. Chinšteinas apkaltino ukrainiečių pajėgas, antradienio vakarą suorganizavus „nehumanišką ataką“, per kurią „priešas sąmoningai smogė į vietą, kurioje buvo civilių gyventojų“.
A. Chinšteinas ankstų trečiadienio rytą kitame įraše teigė, kad Nacionalinės gvardijos karys neišgyveno antro sprogimo, per kurį jis evakavo žmones iš teritorijos po pranešimų apie dronų ataką.
Penkių iš septynių sužeistųjų, įskaitant penkiametį berniuką, būklė buvo sunki, nurodė gubernatorius.
Jis pridūrė, kad netoliese nėra jokių karinių objektų.
Anot A. Chinšteino, per kitą Ukrainos drono ataką Kursko srtityje esančiame Rylske buvo sužeisti du žmonės.
2024-ųjų rugpjūtį Ukraina netikėtai per sieną įsiveržė į Kursko sritį ir užėmė šimtus kvadratinių kilometrų jos teritorijos. Tai tapo didele Kremliaus kariuomenės nesėkme.
Rusija, rengdama kontrataką, pasitelkė tūkstančius karių iš savo sąjungininkės Šiaurės Korėjos, tačiau visiškai perėmė srities kontrolę tik balandį, t. y. beveik po devynių mėnesių.
2022-aisiais Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą ir, nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) spaudimo, nerodo didelio noro nutraukti karą.
Kyjive per rusų smūgį buvo sužeista ir į ligoninę paguldyta moteris, anksčiau trečiadienį sakė Kyjivo srities gubernatorius Mykola Kalašnykas.
Naktį Rusija surengė masinę dronų ir raketų ataką Ukrainoje
Praėjusią naktį Ukrainoje Rusija surengė dar vieną masinę raketų ir bepiločių orlaivių ataką, trečiadienio rytą pranešė vietos žiniasklaida.
„The Kyiv Independent“ pranešė, kad taikiniais tapo ir vakariniai šalies regionai, esantys už šimtų kilometrų nuo fronto linijos. Leidinys, remdamasis Ukrainos oro pajėgų pranešimais, teigė, kad dronai judėjo link Lucko, Chmelnyckio ir Ternopilio miestų.
Naujienų agentūra „RBC-Ukraina“ pranešė, kad šiaurės vakarinio Lucko miesto gyventojams buvo nurodyta eiti į slėptuves. Pasak regioninio radijo, mieste buvo girdėti sprogimai.
„The Kyiv Independent“ teigė, kad apie sprogimus pranešta ir arčiau fronto linijos esančiose vietovėse, tokiose kaip Sumai, Zaporižia ir Dniepras.
Apie sprogimus pranešta ir Kyjive, o miesto meras Vitalijus Kličko sakė, kad buvo atakuojamas miesto centras ir veikia oro gynyba. Regiono karinės administracijos duomenimis, netoli sostinės buvo sužeista viena moteris.
Antradienio vakarą Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad Rusijos kariuomenė surengė oro atakų bangą prieš Ukrainą, ir mažiausiai viena hipergarsinė raketa „Kinžal“ – žinoma tuo, kad ją sunku perimti – buvo paleista į vakarinį Žytomyro regioną. Visoje šalyje skambėjo oro pavojaus sirenos.
Šios informacijos nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Išvyskite įspūdingą Seulo panoramą ir karštas panas!
Zelenskis susitiko su specialiuoju Trumpo pasiuntiniu: vardija, apie ką buvo pokalbis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko ir kalbėjosi su specialiuoju JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniu Keithu Kelloggu. V. Zelenskis trečiadienio vakarą savo „Telegram“ kanale pasidalijo pokalbio detalėmis.
V. Zelenskis teigia, kad padėkojo K. Kelloggui už dalyvavimą Ukrainos atkūrimo konferencijoje.
„Aptarėme ginklų tiekimą ir oro gynybos stiprinimą. Atsižvelgiant į didėjančias Rusijos atakas, tai yra prioritetas. Taip pat kalbėjome apie amerikietiškų ginklų pirkimą, bendrą gynybos produkciją ir lokalizavimą Ukrainoje.
Išsamiai aptarėme sankcijų spaudimą. Nutarėme, kad reikia griežtesnių apribojimų Rusijos energetikos sektoriui, ypač antrinių sankcijų Rusijos naftos pirkėjams. Tikimės, kad senatorių Grahamo ir Blumenthalio įstatymo projektas bus judinamas į priekį JAV Kongrese. Tai tikrai gali priversti Rusiją labiau susimąstyti apie taiką.
Dėkojame prezidentui D. Trumpui, abiem partijoms ir Amerikos žmonėms už pagalbą ir paramą. Nuoširdžiai vertiname mūsų žmonių draugystę“, – parašė jis.
V. Zelenskis su K. Kelloggu trečiadienį susitiko Romoje.