Zelenskis pasirašė dekretą dėl Ukrainos pasitraukimo iš priešpėstinių minų sutarties
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pasirašė potvarkį, kuriuo jo šalis rengsis pasitraukti iš Otavos konvencijos dėl priešpėstinių minų, teigiama jo internetinėje svetainėje pasirodžiusiame pranešime.
„Šiuo aktu paskelbiu potvarkį... įgyvendinti Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos 2025 m. birželio 29 d. sprendimą dėl Ukrainos pasitraukimo“ iš šios svarbios konvencijos, pareiškė V. Zelenskis.
Kad sprendimas trauktis iš konvencijos įsigaliotų, jį dar turės patvirtinti Ukrainos parlamentas, be to, apie jį būtina pranešti Jungtinėms Tautoms.
Otavos konvencija, draudžianti priešpėstinių minų naudojimą, gamybą, kaupimą ir perdavimą, buvo pasirašyta 1997 m., po Šaltojo Karo pabaigos. Jos narėmis yra 164 šalys, bet tarp jų nėra JAV, Rusijos ir Kinijos.
Kremlius pareiškė, kad ES sankcijos neprivers Rusijos sėsti prie derybų stalo
Kremlius tvirtina, kad ES planuojamas įvesti 18-asis sankcijų paketas nepadės nutraukti Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą.
„Rusiją prie derybų stalo galima atvesti tik logika ir pagrįstais argumentams“, – sekmadienį per Rusijos valstybinę televiziją sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Jokiu spaudimu ar smurtu Rusijos nepriversi“, – teigė jis.
D. Peskovas pareiškė tikintis, kad, nepaisant Slovakijos pasipriešinimo, naujasis sankcijų paketas, kurį siekia patvirtinti ES, galiausiai bus priimtas. Tačiau jis sakė, kad kuo griežtesnės bus baudžiamosios priemonės, tuo stipriau bus joms priešinamasi.
Sankcijos, pasak D. Peskovo, yra „lazda su dviem galais“. Maskva dažnai teigia, kad dėl sankcijų dar labiau nukentės pati ES – pavyzdžiui, atsisakydama rusiškų žaliavų ir energijos.
Praėjusį penktadienį 18-ojo ES sankcijų paketo iš pradžių nepavyko priimti, nes jam pasipriešino Slovakija. Naujas balsavimas buvo atidėtas neribotam laikui.
Pasak D. Peskovo, Rusija sankcijas laiko neteisėtomis. „Akivaizdu, kad po beveik ketverių metų mes įgijome tam tikrą atsparumą. Ir jau išmokome sumažinti tokių paketų poveikį“, – sakė jis.
ES sankcijos pirmiausia nukreiptos prieš Rusijos ekonomiką, jomis siekiama atimti iš šalies galimybes finansuoti jos karą prieš Ukrainą.
Zelenskis: per savaitę – 114 raketų, mažiausiai 1 270 dronų ir beveik 1 100 bombų
Vos per vieną savaitę rusų pajėgos paleido į visą Ukrainos teritoriją 114 raketų, daugiau nei 1 270 dronų ir beveik 1 100 sklandančiųjų bombų.
Apie tai socialiniuose tinkluose pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Beveik kiaurą naktį visoje Ukrainoje kaukė oro pavojaus sirenos – mūsų dangumi skriejo 477 dronai, dauguma jų – Rusijos ir Irano „šahedai“, taip pat 60 įvairių tipų raketų. Rusai taikėsi į viską, kas gyva. Smiloje buvo pataikyta ir į gyvenamąjį namą, sužeistas vaikas. Gelbėjimo tarnybos reaguoja visur, kur reikia jų pagalbos“, – V. Zelenskis.
Jis pranešė, kad atremdamas priešų ataką tragiškai žuvo ukrainietis naikintuvo „F-16“ pilotas Maksimas Ustymenko.
„Šiandien jis ore sunaikino 7 taikinius. Mano užuojauta jo artimiesiems ir bendražygiams. Nurodžiau ištirti visas jo mirties aplinkybes. Ukrainos aviacija didvyriškai gina mūsų padangę. Esu dėkingas kiekvienam, ginančiam Ukrainą“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Pasak prezidento, Maskva nesustos tol, kol turės galimybę rengti didelio masto smūgius.
„Vien šią savaitę buvo paleista daugiau nei 114 raketų, daugiau nei 1 270 bepiločių orlaivių ir beveik 1 100 sklendžiančiųjų bombų. Putinas jau seniai nusprendė, kad tęs karą, nepaisydamas pasaulio raginimų siekti taikos. Šį karą reikia užbaigti – reikia daryti spaudimą agresoriui, reikia apsaugos. Apsaugos nuo balistinių ir kitų raketų, nuo bepiločių orlaivių ir nuo teroro. Ukrainai būtina stiprinti jos priešlėktuvinę gynybą – tai, kas geriausiai apsaugo gyvybes. Tai amerikietiškos sistemos, kurias esame pasirengę pirkti. Tikimės Jungtinių Valstijų, Europos bei visų mūsų partnerių lyderystės, politinės valios ir paramos. Dėkoju visiems, kurie padeda“, – V. Zelenskis.
Pranešama, kad Ukrainos oro gynyba birželio 29 d. naktį ir anksti ryte per didelio masto puolimą neutralizavo 475 iš 537 Rusijos pajėgų paleistų bepiločių orlaivių ir raketų.
Rusija Ukrainoje surengė didžiausią oro ataką nuo karo pradžios
Rusijos pajėgos naktį surengė didžiausią oro ataką prieš Ukrainą, sekmadienį pranešė ukrainiečių pareigūnas.
Per naujausias Rusijos atakas naktį iš šeštadienio į sekmadienį buvo sužeisti septyni žmonės, paskelbė karo nuniokotos šalies pareigūnai.
Tai dalis vis stiprėjančios bombardavimo kampanijos, kuri dar labiau sužlugdė viltis, kad pavyks pasiekti proveržį siekiant užbaigti trejus metus trunkantį karą.
Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad Rusija iš viso į Ukrainą paleido 537 oro ginklus, įskaitant 477 skirtingų tipų dronus bei 60 įvairių raketų. Iš jų 249 buvo perimti, o dar 226 prarasti, nes greičiausiai buvo elektroniniu būdu užblokuoti.
Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas naujienų agentūrai „Associated Press“ teigė, kad šios nakties puolimas buvo „masiškiausias antskrydis“ šalyje, atsižvelgiant į tai, kad rusai panaudojo tiek dronus, tiek įvairių tipų raketas.
Rusai smogė į įvairias sritis visoje Ukrainoje, įskaitant jos vakarinę dalį, esančią toli nuo fronto linijos.
Lenkija ir sąjungininkės šalys pakėlė lėktuvus, kad užtikrintų Lenkijos oro erdvės saugumą, sekmadienį pranešė lenkų karinės oro pajėgos.
Chersono srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas pranešė, kad per drono smūgį žuvo vienas žmogus.
Čerkasuose per išpuolius buvo sužeisti šeši žmonės, įskaitant vaiką, teigė šios srities gubernatorius Ihoris Taburecas.
Ukrainos vakaruose esančiame Lvive per drono smūgį Drohobyčo pramoniniame objekte kilo didelis gaisras, dėl kurio dalyje miesto nutrūko elektros energijos tiekimas.
Vakarinėje Ivano-Frankivsko srityje, esančioje toli nuo fronto linijos, per rusų smūgius taip pat buvo sužeista moteris, kuri „išvežta į ligoninę“, pranešė šios srities gubernatorė Svitlana Onyščuk.
Be civilių aukų, naktį žuvo ir pilotas, kuris nespėjo katapultuotis, kai ore buvo apgadintas jo naikintuvas F-16, teigiama karinių oro pajėgų pranešime.
Atiduodamas lakūnui pagarbą V. Zelenskis sakė, kad prieš mirtį jis numušinėjo rusiškus sviedinius.
Po naktinių smūgių per rusų drono ataką šiaurės vakarinėje Charkivo srityje, kur, pasak pareigūnų, žygiuoja Rusijos kariuomenė, dronui pataikius į automobilį žuvo 60-metis vyras.
Savo ruožtu Rusijos kariuomenė pranešė, kad naktį iš šeštadienio į sekmadienį perėmė tris Ukrainos dronus.
Po naujų išpuolių Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi naujoms tiesioginėms taikos deryboms Stambule.
Tačiau karas nesiliauja, JAV vadovaujamoms tarptautinėms taikos pastangoms kol kas nepadarius jokio proveržio.
Neseniai Stambule vykę Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybų raundai buvo trumpi ir nepadarė jokios pažangos siekiant susitarimo.
Ketvirtus metus vykstančio karo skiriamasis bruožas – tolimojo nuotolio dronų smūgiai. Abiejų pusių lenktynės kuriant vis sudėtingesnius ir mirtinesnius dronus pavertė karą naujų ginklų bandymų poligonu.
Ukrainos KOP: atremdamas naktinę priešų ataką žuvo naikintuvo „F-16“ pilotas
Šią naktį, atremdamas masinę rusų oro ataką, žuvo naikintuvo „F-16“ pilotas pirmojo rango papulkininkis Maksimas Ustimenko, pranešė naujienų agentūra „Unian“
Apie piloto žūtį paskelbė karinės oro pajėgos. „Deja, turime dar vieną skaudžią netektį. Šiąnakt, atremiant didelio masto priešų antskrydį, žuvo 1993 m. gimimo pirmojo rango papulkininkis Maksimas Ustimenko, pilotavęs naikintuvą „F-16“, – teigiama pranešime.
Karinės oro pajėgos patikslino, kad pilotas panaudojo visą lėktuve buvusią ginkluotę ir numušė septynis oro taikinius.
Rusijos vasaros puolimas žlugo – „The Telegraph“
Rusijos vasaros puolimas Ukrainoje tęsiasi vos kelias savaites, o išpuolių keliuose frontuose skaičius yra rekordinis, tačiau Maskvos planai jau griūna, o suplanuotas vasaros puolimas patiria nesėkmę, rašo „The Telegraph“.
Straipsnyje pažymima, kad frontas, palei kurį vyksta Rusijos puolimas, driekiasi nuo šiaurinių pasienio rajonų Sumų ir Charkivo srityse iki fronto linijų Donecke ir Dnipro srityje, kur Rusijos kariai pirmą kartą bando prasiveržti.
„Žiemos mėnesius Maskva praleido didindama savo pajėgas, tobulindama taktiką ir gerindama raketų ir bepiločių lėktuvų smūgių koordinavimą. Iš pradžių buvo ženklų, kad tai pasiteisina", – rašoma „The Telegraph“ publikacijoje.
Pasak jų, gegužę Rusijos kariai žengė į priekį sparčiausiai nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio ir, „DeepState“ duomenimis, per dieną užimdavo vidutiniškai 14 kvadratinių kilometrų, t. y. dvigubai daugiau nei balandį.
Pažymima, kad tuo pačiu metu Rusijos kariuomenė nuolat žengė į priekį Donecko srityje, ypač tarp Pokrovsko ir Kostantynivkos, dviejų pagrindinių Maskvos taikinių. Tačiau „praėjus kelioms savaitėms nuo kampanijos pradžios, pagreitis blėsta“.
„Rusai dabar tikrai neturi galimybės pradėti kažką naujo. Vasaros puolimas bus tik tęsinys to, ką jie darė pavasarį“, – leidiniui sakė Karo studijų instituto (ISW) Rusijos analitikė Angelica Evans.
Atrodo, kad Sumų sektoriuje Rusijos kariai visiškai sustojo, rašo žurnalistai. Pasak ukrainiečių karo analitiko Pavelo Narožnyj, pagrindinis Rusijos taikinys šiame regione buvo Junakivka, esanti kelyje, kuris jungia Rusiją ir Sumus. Pasak jo, jei Rusijai pavyktų užimti miestą, tai būtų „katastrofa“ Ukrainai.
„Miškas veda tiesiai į Sumų miestą, taigi, jei jiems pavyks patekti į Junakivką ir į mišką, jie galės į Sumų miestą persikelti artileriją“, – aiškino A. Narožnyj.
Rusijos puolimas apskritai sustojo, nors okupantai turi gyvosios jėgos ir dronų pranašumą, tačiau, kaip leidiniui sakė Kupjansko sektoriuje kovojantis aukšto rango ukrainiečių karininkas, rusų pėstininkai yra „labai prastai apmokyti, jei apskritai yra apmokyti“.
Kalbant apie Donecką, leidinys pabrėžė, kad jei Rusijos kariai sugebės užimti Konstantinovką, tai atvers jiems kelią į Kramatorską ir Slovjanską, o tai priartins Rusiją prie visos Donbaso kontrolės. Tačiau straipsnyje pažymima, kad, atsižvelgiant į dabartinį Rusijos puolimo tempą ir prastą jų kovotojų parengimą, tai mažai tikėtina.
„Norėdami užimti Kramatorską, jiems reikės papildomų 100 000 kovotojų“, – leidiniui sakė Ukrainos seržantas, pridurdamas, kad rusams reikėjo 40 000 kovotojų, norint užimti Avdijivką, ir 70 000, norint užimti Bachmutą, įskaitant labai gerai apmokytus ir kovai pasirengusius „Wagner“ samdinius. Tai, kad Rusija išskirsto savo pajėgas po visą Ukrainą, o ne sutelkia jas viename regione, rodo, kad jos tikslas yra užimti visą šalį, o ne tik keturis regionus, kuriuos ji neteisėtai aneksavo 2022 m., pažymėjo leidinys. „Nuo 2025 m. sausio mėn. pastebėjome žymų atakų padažnėjimą, o per pastaruosius šešis mėnesius situacija tik pablogėjo. Tai bandymas priversti žmones palikti savo namus ir palengvinti šių miestų užėmimą ateityje. Galiausiai vėl matysime prisipažinimą apie ketinimą užimti visą Ukrainą“, – pridūrė ISW ekspertė A. Evans iš ISW.
Reaguodama į rusų ataką, Lenkija kėlė naikintuvus, aktyvavo oro gynybą
Naktį į sekmadienį Rusija smogė toli už fronto linijos esantiems Ukrainos regionams. Anot „The Kyiv Independent“, reaguojant į antskrydžius su Lenkija besiribojančioje Ukrainos dalyje, Lenkija pakėlė naikintuvus ir aktyvavo antžeminės oro gynybos sistemas.
Leidinys rašė, kad visoje Ukrainoje kaukė oro pavojaus sirenos – oro pavojus buvo skelbiamas ir toli nuo fronto linijos esančiuose vakariniuose regionuose.
Naktį – masinė rusų ataka giliai Ukrainoje: smogė daugiaaukščiams namams, tarp nukentėjusiųjų – vaikas
Rusija praėjusią naktį paleido į Ukrainą naują didžiulę raketų ir nepilotuojamųjų orlaivių bangą, sekmadienį pranešė vietos žiniasklaida.
„The Kyiv Independent“ rašė, kad visoje šalyje kaukė oro pavojaus sirenos – oro pavojus buvo skelbiamas ir toli nuo fronto linijos esančiuose vakariniuose regionuose.
Apie tai, kad daugelyje sričių gali įvykti rusų bombonešių ir bepiločių orlaivių antskrydžių, Ukrainos karinės oro pajėgos perspėjo dar šeštadienį vakare.
Apie sprogimus buvo pranešta Zaporižios, Lvivo, Ivano-Frankivski, Čerkasų ir kituose regionuose.
Naktį sprogimai buvo girdėti ir Kyjive, pranešė naujienų agentūra „RBK-Ukraine“.
„Telegram“ kanale „Pravda Gerashchenko“ pranešama, kad Čerkasų srityje smogta trims devynaukščiams pastatams, sužeisti 6 žmonės, tarp jų – vaikas.
Kituose šalies regionuose okupantai taip pat smogė civilinei infrastruktūrai.
Anot „The Kyiv Independent“, Čerkasų gubernatorius pranešė, kad per atakas buvo sužeisti mažiausiai trys asmenys, padaryta žala civilinei infrastruktūrai. Smūgiai žalos padarė ir kituose regionuose.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tai parodo kokioj desperacijoj yra ruskiai...
CNN: karas Ukrainoje greitai nesibaigs bei tęsis dar ir 2026-siais
Esant dabartiniam naujojo Rusijos puolimo tempui, Rusijai prireiks ne vienerių metų, kad pasiektų savo tikslą, todėl tikėtina, kad karas Ukrainoje greitai nesibaigs bei tęsis dar ir 2026 m., praneša CNN.
CNN pažymi, kad Ukrainoje jau kelis mėnesius kalbama apie garsųjį Rusijos puolimą, kurio metu būtų siekiama visiškai užimti Donbasą ir pietinius regionus.
„Kol kas tai nėra nieko įspūdingo, tačiau rusai pasiekė tam tikrų pergalių ir kai kuriose vietovėse gerokai padidino savo karių skaičių“, – teigia naujienų agentūra.
Rusijos kariai bando judėti į priekį keliomis 1 200 km ilgio fronto linijos kryptimis. Kremlius pareiškė, kad puolimas bus tęsiamas tol, kol bus užimta visa rytinė Donecko, Zaporižios ir Chersono regionų dalis. Esant dabartiniam puolimo tempui, tai užtruks ne vienerius metus.
„Tačiau, kadangi (JAV prezidento Donaldo) Trumpo administracija nėra suinteresuota derėtis dėl paliaubų, karas greičiausiai užsitęs iki šių metų pabaigos ir iki 2026 m.“, – nurodė agentūra.
Be to, CNN pridūrė, kad kare svarbų vaidmenį toliau atlieka bepiločiai orlaiviai. „Rusai štampuoja pigius bepiločius orlaivius, skirtus slopinti priešlėktuvinę gynybą, kad pro ją galėtų praskristi viena-kita raketa. Šią taktiką rusai vis dažniau taiko atakuodami Ukrainos miestus“, – pažymėjo naujienų agentūra.
Ukrainos saugumo tarnyba apskaičiavo, kad Rusijos Federacija kasdien paleidžia apie 200 „šahedų“ ir sandėliuose laiko apie 6 000 dronų imitacijų.
Savo ruožtu Ukraina didina tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių gamybos apimtis, kad galėtų atakuoti Rusijos aerodromus, naftos perdirbimo gamyklas ir transportą.
„Abi šalys toliau plėtoja gynybos pramonę, kuri suteikia joms galimybę tęsti kovą, nors Rusijos gamybos mastas gerokai viršija Ukrainos. Milžiniškas Rusijos karinis konglomeratas „Rostech“ pagamina apie 80 proc. prieš Ukrainą naudojamos technikos“, – rašė agentūra.
Tačiau Rusijos karinis biudžetas sudaro apie 40 proc. visų valstybės išlaidų – daugiau nei 6 proc. jos BVP. Dėl to didėja infliacija, o Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas jau pripažino, kad BVP augimas šiais metais bus „kuklus“ ir netgi užsiminė, kad jau 2026 m. sumažės ir gynybai skirtos išlaidos.
„Nors ilgalaikės ekonominės ir demografinės Rusijos prognozės gali būti niūrios, artimojoje perspektyvoje ji gali ir toliau finansuoti Ukrainos pasienyje ar netoli jo dislokuotą daugiau nei pusės milijono vyrų kariuomenę. Nepaisant didžiulių nuostolių, Rusijos vis dar gali suformuoti karines pajėgas, gerokai pranašesnes nei ukrainiečių“, – teigė CNN.