Jis paragino ukrainiečius būti pasiruošusius ir itin atidžiai reaguoti į oro pavojaus signalus šalyje.
EK atstovė pareiškė: teks kalbėtis su Putinu
Europos Komisijos atstovė Paula Pinho pareiškė, kad norint užbaigti karą Ukrainoje, „tam tikru momentu“ turės įvykti tiesioginės derybos su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu, rašo „Euractiv“.
„Taika Ukrainoje priklauso nuo vieno asmens: tas asmuo, kaip jūs puikiai žinote, yra prezidentas Putinas“, – sako ji.
„Taigi, akivaizdu, kad tam tikru momentu teks derėtis ir su prezidentu Putinu“, – priduria P. Pinho.
NATO sureagavo į Rusijos smūgį „Orešnik“ raketa: „Tai mūsų nesustabdys“
Rusijos Federacija panaudojo „Orešnik“ raketą, siekdama nusiųsti NATO šalims signalą, kad šios liautųsi remti Ukrainą, teigia NATO vadovas Markas Rutte, rašo „Unian“.
„Itin agresyvi ir žiauri Rusija toliau tęsia karą. Praėjusią savaitę matėme „Orešnik“ raketos panaudojimą Lvive ir nuolatinius išpuolius prieš civilinę ir energetinę infrastruktūrą. Rusija bando mus atbaidyti nuo paramos Ukrainai. Tačiau tai mūsų nesustabdys“, – sakė M. Rutte bendroje spaudos konferencijoje su Kroatijos ministru pirmininku Andrejumi Plenkovičiumi.
Tuo pat metu jis pabrėžė, kad Ukraina susiduria su itin atšiauria žiema ir intensyviomis okupantų atakomis, tad visų NATO sąjungininkų parama yra svarbesnė nei bet kada anksčiau.
M. Rutte pridūrė, kad Ukrainos saugumas yra Aljanso saugumas. Jis pabrėžė, kad sąjungininkai įsipareigojo toliau tvirtai remti Ukrainą, o Kroatija įneša didelį indėlį į šią veiklą.
Nuo 2022 m. šalis skyrė daugiau nei 300 mln. eurų karinei paramai Ukrainai, įskaitant sraigtasparnius, transportinį lėktuvą, artilerijos sistemas, šaudmenis, apsauginę įrangą ir daugelį kitų dalykų.
Juodojoje jūroje – rusų dronų ataka: smogė civiliniams laivams
Rusijos dronai smogė dviem su užsienio vėliava Juodojoje jūroje plaukiojantiems laivams netoli Ukrainos Čornomorsko uosto, rašo leidinys „Sky News“, remdamasis naujienų agentūros „Reuters“ informacija.
Anot „Reuters“ šaltinių, vienas iš laivų plaukė į Italiją.
Ukrainos regionų plėtros ministras pranešė, kad pirmadienį Rusija puolė dar du civilinius laivus, abu jie gabeno maisto produktus.
Jis platformoje „Telegram“ parašė, kad per atakas viename laive, plaukusiame Panamos vėliava, kilo gaisras ir buvo sužeistas įgulos narys.
Taip pat buvo užpultas su San Marino vėliava plaukiojantis laivas, išplaukęs iš uosto su kukurūzų kroviniu.
Panašus incidentas įvyko ir penktadienį
Sausio 9 d. Rusija pataikė į du užsienio vėliava plaukiojančius krovininius laivus. Per šiuos smūgius žuvo vieno iš laivų įgulos narys siras, pranešė Kyjivas.
Vienas iš laivų plaukė į pietinį Čornomorsko uostą pakrauti grūdų, o kitam laivui, kuriuo buvo gabenamas sojos pupelių krovinys, buvo smogta netoli Odesos uosto, platformoje „Telegram“ pranešė atkūrimo ministras Oleksijus Kuleba.
Kyjive beveik 800 pastatų vis dar neturi šildymo
Kyjive beveik 800 pastatų šiuo metu vis dar neturi šildymo. Kaip informuoja „Ukrinform“, tai tinkle „Telegram“ pareiškė Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko.
„Beveik 800 pastatų sostinėje, visų pirma Pečerų rajone ir kai kuriose Holosijiovsko beiSolomiansko rajonų dalyse, vis dar neturi šildymo. Šilumos tiekimas kitose vietovėse buvo atkurtas“, – parašė meras.
Jis priminė, kad dėl miesto infrastruktūrai padarytos žalos po naujausios masinės rusų atakos be šildymo liko 6 tūkst. daugiabučių. Pasak V. Klyčko, remonto ir atkūrimo darbai vykdomi visą parą, nes padėtis, susijusi su energijos tiekimu, nuo kurio priklauso komunalinių paslaugų teikimas, Kyjive tebėra labai sudėtinga.
Kaip jau skelbta, sausio 9-osios naktį rusai surengė masinę ataką prieš Kyjivą. 417 tūkst. vartotojų liko be elektros, o 6 tūkst. daugiabučių – be šildymo.
Švedija skiria daugiau nei 400 mln. dolerių kariniams bepiločiams orlaiviams įsigyti
vedija skiria keturis milijardus kronų (437 mln. JAV dolerių) įsigyti bepiločių orlaivių visoms savo ginkluotųjų pajėgų rūšims, pirmadienį pareiškė šalies gynybos ministras, pabrėždamas, kad Europa turi prisiimti „daugiau atsakomybės“ už save ir Ukrainą.
Gynybos ministras Palas Jonsonas sakė, kad investicijos apima žvalgybinius bei elektroninės karybos bepiločius orlaivius ir „tolimojo nuotolio klajojančius šaudmenis“ – kitaip tariant, savižudžius dronus.
„Jos taip pat apima jūrinius dronus, skirtus išminavimui ir jūrų stebėjimui“, – pridūrė P. Jonsonas. Pasak ministro, visos bepiločių orlaivių sistemos turėtų būti pristatytos „per dvejus metus“.
Jis taip pat sakė, kad Švedija investuoja 1,3 mlrd. kronų (a1,4 mlrd. dolerių) į savo „kosminius pajėgumus – apie 10 karinių palydovų, kurie padidins mūsų bepiločių sistemų ir kruizinių raketų efektyvumą“.
Sekmadienį Švedija paskelbė, kad į antžemines oro gynybos sistemas investuos 15 mlrd. kronų (1,6 mlrd. dolerių)
Lapkritį šalis paskelbė išleisianti apie 366 mln. dolerių trumpojo nuotolio „žemė-oras“ raketoms IRIS-T, skirtų apsisaugoti nuo raketų, bepiločių orlaivių ir kovinių lėktuvų.
Kalbėdamas kasmetinėje gynybos konferencijoje P. Jonsonas taip pat apgailestavo, kad saugumo padėtis, palyginti su praėjusiais metais, pablogėjo.
„Prie augančios Rusijos grėsmės dabar prisideda ir padidėjęs Amerikos nenuspėjamumas. Akivaizdi išvada – Europa turi prisiimti didesnę atsakomybę už savo ir Ukrainos saugumą“, – sakė P. Jonsonas.
Rusijos smūgis „Orešnik“ raketa netoli ES sienos: įvardijo tariamą taikinį
Rusija pirmadienį pareiškė, kad praėjusią savaitę savo balistine raketa „Orešnik“ pataikė į aviacijos remonto gamyklą Ukrainos vakarinėje Lvivo sriyje. Tai pirmas kartas, kai kuri nors iš abiejų šalių įvardijo tariamą smūgio taikinį.
Maskva teigė, kad paleido „Orešnik“ atsakydama į Ukrainos dronų ataką, nukreiptą į vieną iš prezidento Vladimiro Putino rezidencijų. Kyjivas tai neigė, o Jungtinės Valstijos pareiškė abejojančios, kad tai įvyko. Tai buvo antras kartas, kai šis ginklas, galintis nešti tiek įprastines, tiek branduolines galvutes, buvo panaudotas koviniuose veiksmuose.
„Sausio 9-osios naktį Lvivo valstybinės orlaivių remonto gamyklos veiklą sustabdė mobili antžeminė raketų sistema „Orešnik“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
Šių teiginių neįmanoma nepriklausomai patikrinti.
Smogė netoli ES sienos
Ukraina patvirtino, kad raketa buvo paleista į Lvivo sritį, esančią netoli Europos Sąjungos sienos, ir paskelbė, anot jos, raketos fragmentų vaizdus. Ji teigė, kad raketa smogė į „civilinį taikinį“, tačiau nepateikė tikslios vietos ar žalos masto.
Pirmadienį apie tai paklaustas Ukrainos oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas atsakė: „Mes niekada nekomentuojame, kur buvo pataikyta“.
Lvivo pakraštyje ir netoli aviacijos gamyklos esančio Rudno gyventojai praėjusį penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė naktį girdėję sprogimus, kai kurie pranešė apie dujų tiekimo sutrikimus.
Rusijos teigimu, Ukraina gamykloje remontavo ir aptarnavo savo sovietų gamybos lėktuvus MiG-29 ir Vakarų tiekiamus JAV gamybos naikintuvus F-16.
V. Putinas teigia, kad vidutinio nuotolio raketa „Orešnik“ gali pasiekti taikinius už 3000–5500 kilometrų ir jos negali perimti šiuolaikinės oro gynybos sistemos.
Sybiha: Ukraina tikisi naujų partnerių sprendimų
Ukraina nuolat palaiko dialogą su savo partneriais dėl papildomos pagalbos žiemos laikotarpiu ir tikisi naujų sprendimų dėl oro gynybos ir gynybinių pajėgumų stiprinimo bei energetikos sektoriaus apsaugos.
Kaip praneša „Ukrinform“, tai pirmadienį Kyjive surengtoje bendroje spaudos konferencijoje su Norvegijos užsienio reikalų ministru Espenu Barthu Eide pareiškė Ukrainos diplomatijos vadovas Andrijus Sybiha.
A. Sybiha pažymėjo, kad Ukraina visiems partneriams pateikė prioritetinių poreikių sąrašą, siekiant apsaugoti energetikos sektorių ir kitus strateginius objektus.
„Esu tikras, kad bus priimti papildomi sprendimai. Esu tikras, kad jie bus susiję su mūsų gynybinių pajėgumų, mūsų oro gynybos skydo ir, žinoma, energetikos sektoriaus stiprinimu. Neskelbsiu apie juos iš anksto. Šiuo metu 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę palaikome nuolatinį dialogą, ir tai suteikia mums pasitikėjimo, kad nesame vieni“, – sakė A. Sybiha.
Jis pridūrė, kad Ukraina yra dėkinga savo partneriams už šią paramą, ir kartu nurodė, jog „Norvegija taip pat yra lyderė šiuo klausimu“.
Rusijos puolimo daliniai mėgina prasiskverbti į Pokrovsko šiaurę
Rusijos armija suintensyvino pastangas prasiveržti į Pokrovsko miesto Donecko srityje šiaurinę dalį, toliau už geležinkelio linijos, naudodama puolimo grupes. Ukrainos gynybos pajėgos stabdo šias pastangas, feisbuke pranešė Ukrainos kariškiai.
Užpuolikai iš Rusijos taip pat mėgina vykdyti aktyvias operacijas pramonės zonoje šiaurės vakariniame miesto pakraštyje. Jų tikslas – sutelkti pajėgas tolesniam puolimui Hryšynės link.
Ukrainos gynėjai naudoja kovinius dronus ir artileriją, neleisdami Rusijos pajėgoms sutelkti karių ir įrangos ar pradėti puolimą.
Šaltesni orai apsunkina abiejų šalių kovines operacijas. Ukrainos pajėgos aprūpina savo dalinius reikalingais ištekliais, kad jie galėtų palaikyti kovinį pajėgumą esant žemai temperatūrai. Kariams tiekiami šilti drabužiai ir individuali šildymo įranga.
Drauge logistinė parama kovos zonoje išlieka sudėtinga. Atsargoms tiekti naudojami sunkieji dronai ir antžeminės robotų platformos.
Maskva skelbia, kad susidomėjimas Rusijos ginkluote užsienyje – rekordinis
Susidomėjimas Rusijos ginkluote užsienyje yra rekordinis, pirmadienį pareiškė ministro pirmininko pavaduotojas Denisas Manturovas.
„Iki 2022 m. maksimali užsakymų vertė buvo 55 mlrd. JAV dolerių. Šiandien, kai jau pasirašytų sutarčių vertė siekia 70 mlrd. JAV dolerių, turime rekordą“, – per susitikimą su prezidentu Vladimiru Putinu sakė D. Manturovas.
Jis tai priskyrė 2022 m. V. Putino įsakytam karui prieš Ukrainą. „Per karinę specialiąją operaciją (Taip rusai vadina Kremliaus vykdomą genocidą Ukrainoje – aut. past.) išbandytos technologijos pačios save reklamuoja“, – sakė jis. Rusijos pareigūnai karą Ukrainoje vadina specialiąja karine operacija. Pasak D. Manturovo, ypač paklausios Rusijos oro gynybos sistemos, orlaiviai ir raketų paleidimo įrenginiai.
Tačiau didelis užsakymų skaičius turi ir neigiamų aspektų. Dar gruodį D. Manturovas pripažino, kad eksporto užsakymus teks atidėti dėl naujų ginklų poreikio Rusijos armijai, o tai reiškia, kad įgyvendinimas vėluos.
Rusijos karo propagandistai, tokie kaip valstybinės žiniasklaidos RT vadovė Margarita Simonian, iš pradžių prognozavo greitą Rusijos pergalę kare prieš Ukrainą, bet iš tikrųjų kovos jau trunka ilgiau nei Sovietų Sąjungos gynyba prieš nacistinę Vokietiją per Antrąjį pasaulinį karą.
Dabar Maskva aiškina, kad tokią trukmę lemai tai, jog Rusija Ukrainoje kovoja su visais Vakarais, nors iš tikrųjų NATO nepasiuntė į Ukrainą jokių kareivių. Vakarai padeda daužomai šaliai ginklais, kad pati gintųsi.
EK atstovė spaudai: dar ne laikas kalbėtis su Putinu
Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pareiškė, kad dar nėra tinkamų sąlygų kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje, nors kiek anksčiau Prancūzijos ir Italijos lyderiai buvo išsakę nuomonę, jog atėjo laikas šį komunikacijos kanalą atgaivinti.
„Dar nepriėjome šio taško, tačiau tikrai tikimės, kad ateityje tokios derybos įvyks ir galiausiai atneš taiką Ukrainai“, – sakė Europos Komisijos atstovė spaudai Paula Pinho.
ES: bloko deryboms su Rusija dėl karo Ukrainoje dar ne metas
Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pareiškė, kad dar nėra sąlygų kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje, nors Prancūzijos ir Italijos lyderiai teigė, jog tam jau atėjo laikas.
„Dar ne metas, bet tikimės, kad tam tikru metu įvyks tokios derybos, kurios galiausiai atves į taiką Ukrainoje“, – sakė ES atstovė spaudai Paula Pinho.
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni praėjusią savaitę pareiškė, kad atėjo laikas ES atnaujinti aukšto lygio dialogą su Rusija, teigdama, kad deryboms dėl taikos Ukrainoje galėtų būti paskirtas specialusis pasiuntinys.
Ji teigė, kad sutinka su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, kuris gruodį pareiškė, kad Europai būtų naudinga atnaujinti dialogą su Rusijos vadovu dėl karo Ukrainoje.
Kadangi ES ir Rusijos kontaktai buvo sustabdyti Maskvai 2022 metų vasarį pradėjus invaziją į Ukrainą, Vašingtonas ėmėsi vadovauti deryboms dėl karo pabaigos.
Tai privertė Europos lyderius desperatiškai stengtis įtakoti JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangas.
Popiežius paragino liautis atakuoti Ukrainos energetikos infrastruktūrą
Popiežius Leonas XIV prakalbo apie kančias, kurias sukelia atakos prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, ir paragino jas nutraukti.
Sekmadienį Leonas XIV savo maldoje paminėjo Ukrainą, teigdamas, kad „nauji, stiprūs smūgiai energetikos infrastruktūrai, kai orai tampa vis atšiauresni, daro didelę žalą civiliams gyventojams“.
„Aš meldžiuosi už tuos, kurie kenčia, ir dar kartą raginu nutraukti smurtą bei atnaujinti pastangas pasiekti taiką“, – savo oficialioje paskyroje platformoje „X“ pareiškė popiežius, kurį cituoja naujienų agentūra „Ukrinform“.
Kaip pranešė „Ukrinform“, popiežius Leonas XIV ne kartą ragino nedelsiant paskelbti paliaubas Ukrainoje. Neseniai jis pareiškė, kad Šventasis Sostas yra pasirengęs remti bet kokią iniciatyvą, kuri padėtų pasiekti taiką.
Iš fronto – į juodąją rinką: Ukrainoje atskleistas milžiniškas nelegalios ginklų prekybos tinklas
SBU ir Nacionalinė policija atskleidė vieną didžiausių per visą karą bandymų nelegaliai parduoti iš fronto išgabentus ginklus, skelbia „Telegram“ kanalas UNIAN.
Trumpas apie Zelenskį: „Jei jis neturėtų manęs, tai būtų visiška katastrofa“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Volodymyras Zelenskis turi tik vieną kozirį – Donaldą Trumpą, o be jo, pasak JAV prezidento, padėtis būtų „visiška katastrofa“. Apie tai jis sakė interviu „The New York Times“.
JAV prezidentas tvirtino, kad Volodymyras Zelenskis „neturėjo kortų“ nuo pat visapusiško Rusijos įsiveržimo pradžios ir, jo teigimu, jų neturi iki šiol. „
Jis neturi kortų. Jis neturėjo kortų nuo pat pirmos dienos“, – pareiškė JAV prezidentas.
Jis sakė, kad prezidentas V. Zelenskis „turi tik vieną dalyką“ – Donaldą Trumpą.
„Jei jis neturėtų Donaldo Trumpo, tai būtų visiška katastrofa. Jis tai žino, Europos lyderiai tai žino ir visi tai žino“, – teigė JAV lyderis.
Tame pačiame interviu D. Trumpas pareiškė esąs pasirengęs prisiimti įsipareigojimus dėl Jungtinių Valstijų dalyvavimo būsimoje Ukrainos gynyboje, tačiau, pasak jo, tik todėl, kad jis yra įsitikinęs, jog Rusija nebandys vėl įsiveržti.
Estija uždraudė į šalį atvykti pustrečio šimto Ukrainoje kariavusių rusų
Estijos vidaus reikalų ministerija praėjusią savaitę uždraudė atvykti į šalį 261 rusui, dalyvavusiam agresijoje prieš Ukrainą.
Vidaus reikalų ministras Igoris Taro teigė, kad įvesti draudimai yra neišvengiami, nes žmonėms, rusų prezidento Vladimiro Putino vardu vykdžiusiems žiaurumus Ukrainoje, nėra vietos laisvajame pasaulyje.
„Nėra abejonių, kad tai Europai priešiški asmenys. Jie turi kovinės patirties, karinį pasirengimą ir dažnai galimą kriminalinę praeitį. Be to, jie yra psichologiškai traumuoti. Jų keliama grėsmė nėra teorinė – ji apima galimą Rusijos specialiųjų tarnybų užduočių vykdymą, taip pat dalyvavimą organizuotame nusikalstamume“, – sakė I. Taro.
Vidaus reikalų ministerijos vidaus saugumo vicesekretorius Joosepas Kaasikas (Josepas Kasikas) pridūrė, kad šie draudimai yra tik pradžia ir jų tikrai bus daugiau.
„Siunčiame aiškų signalą, kad Ukrainoje įvykdyti nusikaltimai ir smurtas turi ilgalaikes ir realias pasekmes“, – teigė jis.
Pasak J. Kaasiko, šis žingsnis nebuvo žengtas per vieną naktį.
„Pirmą kartą šią temą plačiau aptarėme 2025 metų vasarą Estijoje vykusiame Šiaurės ir Baltijos šalių vidaus reikalų ministrų susitikime. Nuo tada šį klausimą ne kartą kėlėme ir iš esmės nagrinėjome įvairiuose Europos Sąjungos (ES) diskusijų formatuose. Tikimės, kad kitos šalys netrukus paseks Estijos iniciatyva. Prioritetas yra sukurti bendrą Šengeno erdvės juodąjį sąrašą ir uždrausti išduoti Šengeno vizas bei ES leidimus gyventi visiems nustatytiems buvusiems Rusijos kovotojams“, – aiškino jis.
Skaičiuojama, kad Rusijos ginkluotoje agresijoje dalyvavo iki 1,5 mln. Rusijos piliečių, o beveik 640 tūkst. vis dar yra fronto linijose.
Rusijoje bendras sunkių nusikaltimų, susijusių su smurtu, skaičius 2025 metų pirmąjį pusmetį pasiekė 15 metų neregėtas aukštumas. Užregistruota daugiau nei 333 tūkst. tokių nusikaltimų, ir šis padidėjimas iš dalies siejamas su masiniu anksčiau teistų nusikaltėlių grįžimu iš fronto.
Rusai atnaujino laivybą Mariupolyje – pristato amuniciją, išveža anglis ir grūdus
Užpuolikai iš Rusijos laikinai okupuotame Mariupolyje atnaujino jūrų laivybą, „Telegram“ kanale pranešė Okupacijos tyrimų centro vadovas Petro Andriuščenka ir pridėjo į Mariupolio uostą su šaudmenimis įplaukusio laivo nuotraukas.
Po dronų smūgių Odesoje elektros neturi 35 tūkst. namų ūkių
Po Rusijos dronų smūgio Pietų Ukrainos Odesos srityje 35 tūkst. namų ūkių liko be elektros energijos. Tai pranešė elektros tiekėja DTEK ir kalbėjo apie didelę žalą.
„Tiekimo atkūrimui reikės laiko“, – teigiama pranešime.
Odesos uostamiestyje smogta infrastruktūros objektui ir gyvenamajam namui, tinkle „Telegram“ pranešė meras Serhijus Lysakas. Nukentėjo du žmonės.
Dėl intensyvių oro atakų praėjusiomis dienomis sostinėje Kyjive, Dnipre, Odesoje ir kituose Ukrainos miestuose smarkiai sutrikęs elektros tiekimas. Dėl to žmonėms netiekiama ir šiluma bei vanduo. Padėtis labai sudėtinga, nes naktimis temperatūra krenta iki minus 18 laipsnių.
Kuleba įspėja: „Putinas kariaus iki paskutinio atodūsio“
Kitas derybų dėl karo tarp Ukrainos ir Rusijos nutraukimo etapas vyks vasario pabaigoje, tačiau nėra tikimybės, kad karas baigsis iki metų pabaigos. Apie tai interviu leidiniui „Ukrainska pravda“ sakė buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Jis pažymėjo, kad tarp Ukrainos, Europos ir JAV pasiekta labai didelė pažanga.
„Tai yra tai, apie ką buvo kalbama daugelį metų. Galiausiai tai užfiksuota popieriuje ir susisteminta. Jei dėl kokių nors aplinkybių dabar nieko nepavyktų pasiekti, kitas bandymas prasidėtų ne nuo 100 metrų iki tikslo, o nuo vieno metro, nors tai yra pats sunkiausias metras“, – pabrėžė D. Kuleba.
Tuo pačiu jis mano, kad iki žiemos pabaigos su rusais nebus pasiektas joks susitarimas dėl ugnies nutraukimo.
„Kam jiems reikėjo prieš žiemą viską sugriauti energetikos ir ekonomikos srityse, kad staiga sustotų? Akivaizdu, kad tai nėra jų strategija“, – pridūrė jis.
Kiek dar laiko truks karas?
„Putinas kariaus įvairiuose karuose iki savo paskutinio atodūsio, nes jam taip patogu valdyti šalį. Jis rado savo misiją, savo nišą istorijoje“, – sakė D. Kuleba.
Jo manymu, kitas derybų proceso pagyvėjimas bus vasario pabaigoje, o vėliau „langas atsivers kažkur vasarą, o tada vėl – žiemos pabaigoje“.
D. Kuleba pažymi, kad Rusijoje yra veiksnių, skatinančių derybų procesą, tačiau tai dar nėra toks spaudimo lygis, kuris priverstų V. Putiną rimtai persvarstyti savo derybinę poziciją.
„Ten blogėja ekonominė padėtis, ir tai yra pagrindinis veiksnys. Tačiau jie dar turi rezervą – Kiniją. Todėl manau, kad šiandien Putinas neturi intereso nutraukti ugnį, neįvykdęs užduoties Donecko srityje“, – pridūrė jis.
Pasak D. Kulebos, derybos tęsis, o tuo pačiu metu „Putinas stengsis žengti į priekį tiek sausumoje, tiek ore“.
Šansas užbaigti karą
D. Kuleba įsitikinęs, kad nėra šansų užbaigti karą 2026 metais, tačiau galima pasiekti susitarimą dėl ugnies nutraukimo, nors jis būtų trumpalaikis dėl Rusijos provokacijų.
„Mes matėme istoriją su tariamais Ukrainos dronais, „kurie puola Putino rezidenciją Valdajuje“. Taip ir veiks ugnies nutraukimo režimas“, – sakė buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras.
Jis pabrėžė, kad karai baigiasi tada, kai atsiranda motyvacija visoms pusėms – teigiama arba neigiama:
Tuo pačiu D. Kuleba pažymėjo, kad šiuo metu tokio motyvacijų derinio nėra, nes Rusija yra įsitikinusi galinti pasiekti savo tikslus karinėmis priemonėmis, o Ukraina – galinti išlaikyti savo pozicijas.
„Trumpas, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, bėgioja tarp Putino ir Zelenskio, bandydamas sukurti jiems tiek neigiamą, tiek teigiamą motyvaciją, tačiau tai vis tiek neveikia“, – pridūrė jis.
Pasak D. Kulebos, kiekviena pusė turi kompensacinių išteklių: Rusijai tai Kinija, o Ukrainai – Europa.
„Todėl, kol Europa ir Ukraina laikysis kartu, Trumpas negalės jų palaužti“, – pabrėžė D. Kuleba.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 135 rusų dronus iš 156
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 135 rusų paleistus dronus iš 156, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo sekmadienio 18.00 val. rusai paleido į Ukrainą 156 dronus, įskaitant „Shahed“ (apie 110), „Gerbera“ bei kitų tipų bepiločius.
Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais 8.00 val. duomenimis, šalies šiaurėje, pietuose, rytuose ir centrinėje dalyje numušti/neutralizuoti 135 bepiločiai.
Registruoti 16 dronų smūgiai 11 vietų, numuštų dronų nuolaužos – dviejose vietose.
Rusija smogė Odesai: žmonės palikti be elektros, sužeisti civiliai
Naktį Rusijos armija dronais užpuolė Odesą. Per ataką buvo apgadintas elektros energetikos objektas, sužeisti civiliai.
Kaip pranešė UNIAN, remdamasi Odesos srities prokuratūros spaudos tarnyba, naktį priešas atakavo elektros energetikos objektus, nukentėjo civilinė infrastruktūra ir gyvenamieji namai.
„Apgadinti šeši privatūs namai ir vienas lengvasis automobilis. Sužeisti 40 metų vyras ir 64 metų moteris. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 1 dalį – dėl karo nusikaltimų“, – pranešė institucija.
Pasak Odesos miesto karinės administracijos vadovo Sergejaus Lysako, dėl rusų padarytos žalos infrastruktūros objektui dalyje Peresypskio rajono nutrūko elektros tiekimas.
Taip pat žinoma, kad vienas privatus namas buvo visiškai sunaikintas.
„Specialistai dirba, siekdami atkurti elektros tiekimą. Šildymas, vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas veikia įprastu režimu. Atakos vietoje įkurtas operatyvinis štabas, į kurį gyventojai gali kreiptis dėl kompensacijų pagal valstybinę programą“, – pabrėžė S. Lysakas.
Be to, pasak jo, įkurtas šildymo punktas, gyventojams padėti pasitelktos tarptautinės organizacijos. Šiuo metu komunalinių tarnybų darbuotojai uždengia išdaužytus langus.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1060 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. sausio 12 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 220 000 karių, iš kurių 1 060 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 541 priešų tanką, 23 892 šarvuotąsias kovos mašinas (+7), 35 973 artilerijos sistemas (+21), 1 598 raketų paleidimo sistemas, 1 270 oro gynybos sistemų, 434 karo lėktuvus, 347 sraigtasparnius, 104 421 nepilotuojamąjį orlaivį (+353), 4 155 kruizines raketas, 28 karo laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 73 742 transporto priemones ir kuro cisternas (+98), 4 042 specialiosios įrangos vienetus (+3).
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Kyjive – šaltis ir elektros tiekimo sutrikimai: „Reikės miegoti su drabužiais“
Kyjivas ir keli Ukrainos regionai patiria kritinius elektros energijos ir šilumos tiekimo sutrikimus dėl intensyvių Rusijos atakų prieš energetikos infrastruktūrą, esant stipriam šalčiui, praneša CNN.
Nauja grėsmė Putinui: britai Ukrainai kurs raketas, skriejančias šimtus kilometrų
Didžioji Britanija kurs naujas taktines balistines raketas, kurios padidins Ukrainos ugnies galią ginantis nuo Rusijos agresijos. Apie tai rašoma Didžiosios Britanijos vyriausybės interneto svetainėje.
Rusijos karas Ukrainoje netrukus taps ilgesnis nei SSRS karas su Vokietija
Rusijos karas su Ukraina jau trunka tiek pat, kiek truko Sovietų Sąjungos karas su Adolfo Hitlerio valdoma Vokietija, pažymėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Rusijos opozicijos naujienų tinklalapis „Meduza“.
Putinui – nemalonūs signalai iš JAV: 2026-ieji gali tapti lūžio metais
2025 m. Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui neatnešė jokių reikšmingų laimėjimų kare, o situacija ateityje jam vargu ar pagerės, rašo „The Wall Street Journal“.
Praėjusiais metais Rusijos kariai užėmė mažiau nei 1 proc. Ukrainos teritorijos. Tokiu tempu Rusijai prireiktų dar vienerių metų pasiekti Donecko srities sieną ir įtvirtinti kontrolę teritorijoje, kurios V. Putinas reikalauja iš Ukrainos kaip išankstinės taikos sąlygos.
Kyjive aidi sprogimai: tūkstančiai žmonių neturi šildymo
Naktį Rusija paleido dronų bangą į Kyjivą, kuri smogė vienam pastatui mieste, pranešė vietos pareigūnai. Pasak įvykio vietoje esančio „Kyiv Independent“ žurnalisto, apie 1.30 val. vietos laiku Kyjive buvo girdėti keli sprogimai.
Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka pranešė, kad Solomianskio rajone kilo gaisras nenurodytame negyvenamajame pastate.
Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip iš pastato veržiasi didelės liepsnos. Taip pat pranešta apie transporto priemonių gaisrus dronų smūgio vietoje.
Iš karto nebuvo pateikta informacijos apie padarytą žalą ar nukentėjusiuosius.
Ukrainos karinės oro pajėgos perspėjo apie galimus tolesnius dronų išpuolius Kyjivo srityje, kurie galėjo prasidėti apie 3 val. vietos laiku.
Naujas išpuolis prieš sostinę įvyko tuo metu, kai miestas ir jo gyventojai kovoja su nuolatiniais šilumos tiekimo sutrikimais po didelio masto Rusijos atakos prieš Ukrainą sausio 9-10 d. naktį.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko anksčiau paragino sostinės gyventojus, jei tik įmanoma, laikinai palikti miestą, nes po sausio 9 d. Rusijos atakos pusė miesto daugiabučių liko be šildymo.
Nors elektros ir šilumos tiekimo atkūrimo darbai tęsiasi, V. Klyčko įspėjo, kad situacija išliks sudėtinga, nes artimiausiomis dienomis prognozuojamos žemos temperatūros.
Sausio 11 d. ryte daugiau nei 1 tūkst. pastatų Kyjive vis dar buvo be šildymo, tačiau atkūrimo darbai tęsiami.
Ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko pareiškė, kad iki sausio 15 d. tikimasi reikšmingo energijos tiekimo situacijos pagerėjimo.
Sausio 9 d. naktį įvykdytas masinis Rusijos raketų ir dronų smūgis Kyjive nusinešė mažiausiai 4 žmonių gyvybes ir sužeidė dar 25, taip pat smarkiai apgadino sostinės kritinę infrastruktūrą.
Pastarosiomis dienomis Rusija taip pat smogė regioniniams centrams Ukrainos rytuose ir pietuose. Dėl to sausio 7 d. vakare Dnipropetrovsko ir Zaporižios sritys liko be elektros.
Sausio 11 d. naktį abiejose srityse vėl buvo pranešta apie naujus elektros tiekimo sutrikimus.
Sausio 9 d. naktį Rusijos pajėgos taip pat smogė svarbiai infrastruktūrai vakarinėje Lvivo srityje, paleisdamos naują vidutinio nuotolio balistinę raketą „Orešnik“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Tuo tarpu paaiškėjo kaip atrodo Kapustin Jar: bomžynas, kuris nė 10 proc. orėšnik kainos nevertas.
Slava Ukraini, smert kacapam!
1-ji gimė 1995 gegužės 8. Sutampa su pergalės prieš fašizmą 50mečiu.
2-ji mėgsta 80s itališką ir prancūzišką muziką (pvz. legendinė feličita)
3-jos tėvas mėlynakis rusas, o mama krymo totorė
4-ji propaguoja tik natūralų grožį
5-ji turi daugiau nei 150 suknelių, kasdien vis kitaip atrodo
Zelenskis įspėja tautiečius: Rusija rengia naują masinį smūgį
Rusai rengia naują masinį smūgį Ukrainos teritorijai. Apie savo vakariniame kreipimesi, paskelbtame „Telegram“ kanale, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis
Jis paragino ukrainiečius būti pasiruošusius ir itin atidžiai reaguoti į oro pavojaus signalus šalyje.
„Turime žvalgybos informacijos, kad rusai rengia naują masinį smūgį: dronai – oro gynybos nukreipimui ir raketos. Jie nori pasinaudoti šalčiu. Šį smūgį jie gali suduoti artimiausiomis dienomis“, – sakė V. Zelenskis ir paragino žmones saugoti save.
Smūgis „Orešnik“ raketa
Rusija pirmadienį pareiškė, kad praėjusią savaitę savo balistine raketa „Orešnik“ pataikė į aviacijos remonto gamyklą Ukrainos vakarinėje Lvivo sriyje. Tai pirmas kartas, kai kuri nors iš abiejų šalių įvardijo tariamą smūgio taikinį.
Maskva teigė, kad paleido „Orešnik“ atsakydama į Ukrainos dronų ataką, nukreiptą į vieną iš prezidento Vladimiro Putino rezidencijų. Kyjivas tai neigė, o Jungtinės Valstijos pareiškė abejojančios, kad tai įvyko. Tai buvo antras kartas, kai šis ginklas, galintis nešti tiek įprastines, tiek branduolines galvutes, buvo panaudotas koviniuose veiksmuose.
Ukraina patvirtino, kad raketa buvo paleista į Lvivo sritį, esančią netoli Europos Sąjungos sienos, ir paskelbė, anot jos, raketos fragmentų vaizdus. Ji teigė, kad raketa smogė į „civilinį taikinį“, tačiau nepateikė tikslios vietos ar žalos masto.
Pirmadienį apie tai paklaustas Ukrainos oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas atsakė: „Mes niekada nekomentuojame, kur buvo pataikyta“.