Zelenskis: Rusija nuo metų pradžios fronte neteko 89 tūkst. karių
Rusija šiais metais – nuo sausio 1 d. iki kovo 26-osios – fronte neteko 89 tūkst. karių. Tiek jų žuvo ir buvo sužeista, Bučos viršūnių susitikime žurnalistams pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Vakar gavau statistiką: jie (rusai) nuo sausio 1 d. iki kovo 26 d. prarado 89 tūkst. karių. Tiek jų žuvo ir buvo sunkiai sužeista. Tai reiškia, mes kalbame apie nepataisomus personalo nuostolius. Tai labai rimtas skaičius“, – pabrėžė V. Zelenskis, atsakydamas į žurnalistų klausimus.
Prezidentas kalbėjo ir apie mobilizaciją Rusijos Federacijoje. Jo duomenimis, priešas planuoja 2026 m. į kariuomenę pašaukti 409 tūkst. vyrų. Šiuo metu esą mobilizuota 20–22 proc. iš šio skaičiaus.
Vengrijos URM smerkia pranešimus, esą jis perdavė informaciją Rusijai, vadina juos užsienio kišimusi
Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto antradienį pasmerkė „užsienio kišimąsi“ į Vengrijos rinkimų kampaniją po to, kai tiriamosios žurnalistikos portalai paskelbė pokalbių telefonu įrašus, iš kurių matyti, kad jis perdavė informaciją Rusijai.
Pavadinęs tai „labai dideliu skandalu“, P. Szijjarto griežtai pasmerkė „jo pokalbių klausymąsi, kurį vykdė užsienio slaptosios tarnybos, paviešinusios juos Ukrainos interesų labui“ likus pusantros savaitės iki parlamento rinkimų, parašė jis socialiniame tinkle „Facebook“.
Rytų Europos žiniasklaidos priemonių grupė – „The Insider“, „VSquare“ ir „Delfi“ – antradienį paskelbtame tyrime teigė, kad P. Szijjarto suteikė Maskvai „tiesioginę prieigą prie strateginės informacijos svarbiausiais klausimais“.
Tyrime cituojami nutekėję pokalbių įrašai ir stenogramos, vienoje iš kurių P. Szijjarto savo Rusijos kolegai Sergejui Lavrovui tariamai pasakė: „Esu jūsų paslaugoms.“
Vengrijos prorusiškasis nacionalistų premjeras Viktoras Orbanas ne kartą stabdė Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir blokavo pagalbą karo nuniokotai Ukrainai, netgi apsikeisdamas kandžiomis replikomis su Kyjivu.
Kaltinimai artimam V. Orbano sąjungininkui P. Szijjarto pasirodė prieš balandžio 12 dieną vyksiančius parlamento rinkimus, kuriuose nacionalistų lyderis prie balsadėžių susidurs su didžiausiu per daugelį metų iššūkiu.
V. Orbanas siekia būti perrinktas penktai kadencijai, nepaisydamas opozicijos kaltinimų dėl nelojalumo Europos Sąjungos partneriams ir dėl leidimo Kremliui kištis į šalies reikalus.
Zelenskis kalba apie prarastą mėnesį: kaltina Vengriją
Vengrijai blokuojant ES paskolą Kyjivui, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalba apie prarastą mėnesį ruošiantis kitai žiemai.
„Čia kalbame apie žmonių gyvybes. Turėjome tai pradėti kovą, tačiau kažkas šį mėnesį užblokavo“, – sakė V. Zelenskis Kyjive susitikęs su ES šalių užsienio reikalų ministrais. Anot jo, konkrečiai 5 mlrd. eurų, numatytų „apsaugai ir atstatymui“, dar negali būti panaudoti.
Zelenskis: Vengrijos veto dėl paskolos Ukrainai bus įveiktas
Ukraina yra įsitikinusi, kad Europos Sąjunga (ES) suteiks Kyjivui 90 mlrd. eurų paskolą, nors bloko narė Vengrija šią priemonę vetavo, antradienį pareiškė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Palankiausia Kremliui ES šalimi laikoma Vengrija anksčiau šį mėnesį ES viršūnių susitikime užblokavo minimą finansavimo paketą. Tai sukelia didžiulę įtampą Ukrainos finansams, šaliai kovojant su Rusijos invazija.
„Kiek žinau, Europa svarsto alternatyvų variantą“, – sakė V. Zelenskis, naujienų agentūros AFP paklaustas apie tai, kaip ES galėtų pervesti lėšas.
„Jie turi tam tikrų idėjų. Manau, kad jie tai išspręs“, – teigė V. Zelenskis.
Naujienų agentūra „Bloomberg“ penktadienį pranešė, kad be šios paskolos Ukrainai lėšos gynybai apmokėti gali baigtis per du mėnesius.
V. Zelenskis paneigė pranešimus, esą vyriausybė, siekdama padengti trūkumą, galėtų sustabdyti atlyginimų mokėjimą kariams ir valstybės tarnautojams.
Vengrija, kurios santykiai su Ukraina jau seniai yra įtempti, užsiminė, kad blokuos paskolą tol, kol Ukraina neatnaujins Rusijos naftos tiekimo naftotiekiu „Družba“.
Naftotiekis neveikia nuo sausio, kai Ukraina pranešė, kad jis buvo apgadintas per Rusijos drono ataką.
Ukraina teigia, kad remontas gali užtrukti kelis mėnesius.
V. Zelenskis atskirai paminėjo, kad trečiadienį kalbėsis su JAV derybininkais dėl trišalių derybų su Rusija atnaujinimo. Šios derybos buvo įšaldytos dėl karo Irane.
„Aptarsime, kokioje padėtyje esame dabar ir kaip arti esame trišalių susitarimų“, – sakė V. Zelenskis.
„Turite 2 mėnesius“: Zelenskis prabilo apie Rusijos grasinimus
Balandžio 1 d. Ukraina ir JAV surengs derybas dėl karo užbaigimo vaizdo formatu. Apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė bendraudamas su žiniasklaida, minint ketvirtąsias Bučos išlaisvinimo metines, rašo UNIAN.
AFP žurnalistai: Rusijos naftos tanklaivis atplaukė į Kubos uostą
Vašingtonui sušvelninus faktinę Kubos degalų blokadą, į komunistų valdomos salos uostą antradienį atplaukė Rusijos naftos tanklaivis, į šalį atgabenęs pirmąjį nuo sausio mėnesio naftos krovinį.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė, kad JAV sankcionuotas laivas „Anatolij Kolodkin“, gabenantis maždaug 730 tūkst. barelių naftos, buvo pastebėtas įplaukiantis į vakarinį Matansaso uostą.
Rusija yra artima Havanos sąjungininkė ir yra kritikavusi Vašingtoną už tai, kad jis blokuoja kuro tiekimą į salą.
Ši naftos siunta yra pirmasis Kubą pasiekęs naftos krovinys nuo sausio, kai JAV pajėgos per reidą sučiupo Venesuelos prezidentą ir Havanos sąjungininką Nicolas Maduro.
Dėl N. Maduro nušalinimo Kuba neteko pagrindinio naftos tiekėjo ir saloje kilo energetikos krizė, dėl kurios smarkiai pakilo kuro kainos ir prasidėjo kasdieniai elektros tiekimo nutraukimai.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė nematąs „jokių problemų“ dėl to, kad Rusija siunčia salai naftą.
„Kubai yra atėjęs galas. Ten blogas režimas. Ten labai blogi ir korumpuoti vadovai ir nesvarbu, ar jie gaus laivą naftos, ar ne“, – sakė jis.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas anksčiau sakė, kad Maskva ir Vašingtonas kalbėjosi apie šį krovinį.
„Šis klausimas iš tiesų buvo iš anksto iškeltas per mūsų kontaktus su amerikiečių kolegomis“, – sakė jis žurnalistams, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė.
Iš Vokietijos – griežta žinutė Putinui
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas žada Ukrainai tolesnę paramą kovoje su Rusijos agresija.
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas „neįvertino, kiek kantrybės mes turime ir koks tvirtas yra mūsų ryžtas“, sakė jis Kyjive po to, kai kartu su ES diplomatijos vadove Kaja Kallas ir kolegomis iš kitų ES šalių Bučoje į šiaurės vakarus nuo sostinės pagerbė karo pradžioje ten rusų surengtų žudynių aukų atminimą.
„Jei V. Putinas Ukrainoje padarys išvadą, kad karai apsimoka, tai jų bus daugiau, – įspėjo J. Wadephulas. – Todėl mes sutariame: V. Putinas neturi turėti naudos iš dabartinės eskalacijos Artimuosiuose Rytuose“. Rusijos prezidentas „tikisi, kad Ukrainos rėmėjai kažkada nusigręš“. „Tačiau mes nesuteiksime jam tokios malonės“, – pabrėžė J. Wadephulas.
Buča, kai ją buvo okupavusi Rusija, tapo „pragaru žemėje“, kalbėjo J. Wadephulas. Ji simbolizuoja „nežmogiškumą ir žiaurumą, nenusakomus nusikaltimus prieš civilius, kurie yra neatskiriama Rusijos karo veiksmų dalis“. Kur tik ateina Putino Rusija, ten esą ateina žudymai ir barbariškumas.
„Buča lieka atvira žaizda Ukrainos sieloje ir Europos sieloje“, – teigė ministras.
J. Wadephulas paskelbė, kad Vokietijos vyriausybė papildomai skirs 70 mln. eurų humanitariniai pagalbai Ukrainoje. Pinigai atiteks JT organizacijoms bei vietos ir tarptautinėms nevyriausybinėms organizacijoms, kurios pirmiausiai žmonėms fronto teritorijose tekiai skubiai reikalingą pagalbą.
Kallas ragina JAV apsvarstyti naujas sankcijas Rusijai
Ukrainoje viešinti ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas paragino Jungtines Valstijas apsvarstyti naujas sankcijas Rusijai.
„Mes būtume daug stipresni, jei veiktume vieningai ir kartu darytume spaudimą Rusijai“, – sakė ji per vizitą su ES šalių užsienio reikalų ministrais, skirtą ketvirtosioms Bučos išlaisvinimo metinėms. Esą negalima leisti, kad Ukraina dėl Irano karo būtų nustumta į antrą planą.
Bučoje, esančioje į šiaurės vakarus nuo Kyjivo, Ukrainos pajėgos 2022 m. kovą rado šimtus negyvų civilių – juos, anot tyrėjų, nužudė rusų kariai. Tai yra įrodymas, kas vyksta rusų okupacijos sąlygomis, sakė K. Kallas.
„Kas sako, kad reikia tiesiog atiduoti teritoriją, nesupranta, kad kalbama ne tik apie žemę, bet ir žmones“, – pažymėjo ES diplomatijos vadovė, turėdama omenyje JAV reikalavimus, kad Ukraina taikos derybose turėtų eiti į kompromisą teritorijų klausimais. Okupuotose teritorijose žmonės žudomi, kankinami, o kultūra gniuždoma, tęsė K. Kallas.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha Bučoje sakė, kas efektyvus derybų procesas dėl karo pabaigos be europiečių dalyvavimo yra neįsivaizduojamas.
„Mes priklausome Europai ir visada kartu su Europa koordinuojame savo poziciją. Ukraina yra Europos dalis“, – akcentavo jis.
Vokietijos diplomatijos vadovas Johannas Wadephulas pavadino Bučą daugelio Rusijos karo nusikaltimų simboliu.
„Kur tik ateina Putino Rusija, ten ateina žudymai ir barbariškumas, – kalbėjo jis. – Tačiau Buča simbolizuoja ir Ukrainos kariuomenės galią atsikovoti dideles šalies šalis, atsparumą ir ukrainiečių drąsą“.
Nepaisant daugybės įrodymų, Maskva iki šiol neigia, kad rusų kariai žudė civilius.
Sprogimas Rusijos gamykloje: yra sužeistų, į dangų kyla didžiulis dūmų debesis
Iš Kremliaus – atsakymas į Zelenskio pasiūlymą
Rusija nėra mačiusi „aiškiai suformuluotų“ Ukrainos pasiūlymų dėl laikino ugnies nutraukimo per Velykų šventes, antradienį pareiškė Kremlius.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pasiūlė paliaubas, sakydamas, kad Kyjivas yra pasirengęs abipusiam smūgių energetikos objektams sustabdymui siekiant sušvelninti pasaulinę naftos krizę, kurią sukėlė karas su Iranu.
„Zelenskio pareiškimuose, kuriuos perskaitėme, nesame matę jokių aiškiai suformuluotų iniciatyvų dėl Velykų paliaubų“, – žurnalistams pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Ragindamas Rusiją susitarti dėl abipusio smūgių energetikos objektams nutraukimo, V. Zelenskis pirmadienį žurnalistams pareiškė: „Jei Rusija yra pasirengusi nutraukti smūgius Ukrainos energetikos objektams, mes neatsakysime smūgiais jų energetikos sektoriui.“
Rusijoje vidury baltos dienos smogė dronas: sužeistas pareigūnas
„Aš visada jūsų paslaugoms“: nutenkintas Lavrovo pokalbis su vienu Europos ministru
Nutekinti Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pokalbių su Vengrijos kolega Peteriu Szijjarto įrašai, rašo „Kanal 24“. Pokalbių išrašai rodo, kad į Maskvą galėjo nutekėti konfidenciali informacija iš Europos Sąjungos (ES).
„VSquare“ duomenimis, S. Lavrovo ir P. Szijjarto pokalbis vyko vos valandai nuo vengrų ministro atvykimo iš Sankt Peterburgo į Budapeštą 2024 m. rugpjūčio 30 d. praėjus.
Skelbiama, kad S. Lavrovas paskambino, jog primintų apie oligarcho Ališerio Usmanovo prašymą išbraukti jo seserį Gulbahorą Ismailovą iš ES sankcijų sąrašų. P. Szijjarto sutiko padėti.
„Lavrovas: Klausykite, skambinu Ališerio prašymu, ir jis ką tik paprašė manęs priminti jums, kad kažką darote dėl jo sesers.
Sijjarto: Taip, žinoma. Reikalas tas, kad kartu su slovakais teikiame pasiūlymą Europos Sąjungai dėl jos išbraukimo iš sąrašo. Pateiksime jį kitą savaitę, ir kadangi prasidės naujas peržiūros laikotarpis, šis klausimas bus įtrauktas į darbotvarkę, ir mes padarysime viską, kas įmanoma, kad ji būtų išbraukta iš sąrašo“, – cituojamas jų pokalbis.
Prieš baigdamas pokalbį, Vengrijos ministras papasakojo apie vizitą į naują „Gazpromo“ būstinę Rusijoje ir pridūrė: „Aš visada jūsų paslaugoms“.
Estijoje sprogo dronas: nuolaužos krito netoli gyvenamojo namo
Estijoje antradienį rastos drono nuolaužos. Kaip skelbia „Tartu Postmees“, nuolaužos antradienį rastos Kastre savivaldybėje esančiame Hammaste kaime.
Latvijoje paskelbus oro pavojų – naujausia ministro žinia
Pirmadienio vakarą iš Rusijos pusės prie Latvijos oro erdvės priartėjusio orlaivio tipas kol kas nėra žinomas, antradienio rytą interviu TV3 sakė gynybos ministras Andris Sprūdas.
Jis paaiškino, kad informacija apie praėjusią naktį vis dar renkama. Panašu, kad „aktyvus, intensyvus judėjimas vyko ir Estijos pusėje“, sakė ministras.
Kallas su ES ministrų delegacija atvyko į Kyjivą paminėti ketvirtąsias Bučos tragedijos metines
Antradienį vyriausioji Europos Sąjungos (ES) įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas kartu su valstybių narių ministrais atvyko į Kyjivą pagerbti Rusijos okupacijos aukų Bučoje.
Apie jų atvykimą platformoje „X“ pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
„Tokio didelės Europos delegacijos buvimas čia šiandien rodo, kad teisingumas už šį ir kitus Rusijos žiaurumus yra neišvengiamas. Visapusiška atsakomybė už Rusijos nusikaltimus yra gyvybiškai svarbi teisingumui Europoje atkurti. O šiandien mes toliau dėsime pastangas šios atsakomybės siekti“, – savo įraše pabrėžė jis.
Jis atkreipė dėmesį, kad šios dienos taip pat žymi ketverių metų sukaktį nuo tada, kai Ukraina 2022 m. pradėjo išlaisvinti Kyjivo sritį ir kitas Rusijos okupuotas teritorijas. A. Sybiha pabrėžė, kad jos visiems primena apie Ukrainos gynėjų didvyriškumą.
„Ukraina žino, kaip laimėti. Šis vizitas yra tikros drąsos ir solidarumo su Ukraina ženklas. Esu dėkingas ES vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai Kajai Kallas ir visiems kolegoms iš Europos, kurie šiandien atvyko į Ukrainą“, – pridūrė ministras.
Kaip rašė „Ukrinform“, ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai mano, kad norint užbaigti karą Ukrainoje Rusijos pusė privalės padaryti nuolaidų, taip pat reikės bendro JAV bei Europos spaudimo Maskvai.
ELTA primena, kad 2022 m. kovo pabaigoje po mėnesį trukusios rusų okupacijos atsikovoję Bučą, ukrainiečių daliniai gatvėse rado žmonių kūnus. Daugiau kaip 450 kūnų buvo ištraukta ir iš masinių kapaviečių.
Buča tapo daugybės Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje simboliu. Jungtinės Tautos (JT) vėliau ataskaitoje patvirtino dešimčių civilių žūtį. Rusija iki šiol neigia kaltinimus. Kremlius Bučos įvykius pavadino inscenizacija ir klastote.
Į Estiją skridęs lėktuvas turėjo staigiai apsisukti
Ukrainos oro gynyba per naktinę Rusijos ataką numušė 267 iš 289 bepiločių orlaivių
Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 267 iš 289 bepiločių orlaivių, kuriais Rusijos pajėgos puolė Ukrainą nuo kovo 30 d. vakaro, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Nuo pirmadienio, kovo 30 d., 18 val. rusai iš Oriolo, Kursko, Milerovo, Primorsko Achtarsko (Rusijos Federacija) ir Hvardijskės (laikinai okupuotas Krymas) krypčių paleido 289 puolamuosius „Shahed“, „Gerbera“, „Italmas“ ir kitokio tipo bepiločius orlaivius. Apie 200 iš jų buvo „Shahed“ tipo bepiločiai.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės karybos daliniai, nepilotuojamos sistemos ir mobiliosios ugnies grupės. Preliminariais duomenimis, iki antradienio, kovo 31 d., 8 val. oro gynybos pajėgos numušė arba neutralizavo 267 bepiločius orlaivius.
11-oje vietų fiksuoti 20-ies puolamųjų bepiločių orlaivių smūgiai, o šešiose vietose sudužo numušti bepiločiai (nuolaužos). Ataka tęsiasi, nes oro erdvėje yra keli rusų bepiločiai orlaiviai.
Rusijos pajėgos per pastarąją parą Ukrainoje neteko 970 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 iki 2026 m. kovo 31 d. Rusijos pajėgos kare prieš Ukrainą neteko maždaug 1 297 670 karių, iš jų 970 žuvo arba buvo sužeisti per pastarąją parą.
Apie tai „Facebook“ tinkle pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, teigia „Ukrinform“.
Rusijos kariuomenė taip pat neteko 11 826 (+2 per pastarąją parą) tankų, 24 324 (+7) šarvuotų kovos mašinų, 39 110 (+61) artilerijos sistemų, 1 709 (+1) daugkartinio raketų paleidimo įrenginių (MLRS), 1 338 (+1) oro gynybos sistemų, lėktuvų – 435 (+0), sraigtasparnių – 350 (+0), taktinio lygmens bepiločių orlaivių – 208 827 (+2 296), kruizinių raketų – 4 491 (+0), laivų / katerių – 33 (+0), povandeninių laivų – 2 (+0), transporto priemonių ir degalų cisternų – 86 359 (+199), specialiosios įrangos vienetų – 4 105 (+0).
Duomenys nuolat atnaujinami.
Kaip pranešė „Ukrinform“, kovo 30 d. iki 22 val. fronto linijose įvyko 120 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir Rusijos okupantų kovinių susirėmimų.
Ukraina pasirašė stambų gynybos susitarimą su Bulgarija
Ukraina pirmadienį pasirašė dešimties metų trukmės gynybos susitarimą su didžiule ginklų gamintoja Bulgarija, pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Susitarimas apima dronų ir kitos ginkluotės gamybą.
Ukrainos lyderis teigė esantis labai patenkintas šiuo susitarimu, kuris buvo pasirašytas Kyjive lankantis laikinajam Bulgarijos ministrui pirmininkui Andrejui Giurovui.
Susitarimas apima „bendrą įvairių rūšių ginklų, įskaitant dronus, gamybą mūsų šalių teritorijose“, per spaudos konferenciją sakė V. Zelenskis.
Prezidento teigimu, sutarties trukmė turėtų leisti „sisteminti“ bendradarbiavimą saugumo srityje, ypač neatsiliekant nuo sparčios technologinės kaitos dronų srityje, kurie yra pagrindinis ginklas Ukrainos kovoje prieš Rusijos invaziją.
NATO ir ES narė Bulgarija šaltojo karo metais priklausė komunistiniam blokui ir dešimtmečius gamino amuniciją bei ginklus pagal sovietinius standartus, kuriuos naudoja ir Ukrainos kariuomenė.
Vyriausybės duomenimis, beveik 4 proc. Bulgarijos BVP sukuria gynybos pramonė, kuri suklestėjo po 2022 metais prasidėjusios Rusijos pilno masto invazijos į Ukrainą.
Sofija Kyjivui jau išsiuntė didelius kiekius ginklų. A. Giurovas naująjį susitarimą įvertino kaip „ilgo pasirengimo rezultatą“.
„Tai nėra tik formalumas, tai bendras įsipareigojimas mūsų euroatlantiniam saugumui“, – anglų kalba spaudos konferencijoje su V. Zelenskiu kalbėjo jis.
Abu vadovai taip pat nurodė, kad kartu dirba kurdami dujų koridorių, vadinamąjį „Vertikalųjį dujų koridorių“, kuris sujungtų Graikiją su keliomis Pietryčių Europos šalimis.
Rusijoje – didelė dronų ataka: griaudėjo sprogimai, oro uostai stabdė darbą
Rusija naktį iš pirmadienio į antradienį skelbia sulaukusi dronų atakos. Kaip pranešama rusų agentūroje TASS, dronai atakavo Leningrado sritį.
Per bepiločio orlaivio smūgį centrinėje Ukrainos dalyje žuvo žmogus, dar trys buvo sužeisti
Per Rusijos bepiločio orlaivio smūgį Ukrainos centrinėje Poltavos srityje žuvo vienas žmogus, o dar trys buvo sužeisti, pirmadienio vakarą pranešė pareigūnai.
Du sužeistieji, įskaitant 11-metį berniuką, buvo hospitalizuoti, tinkle „Telegram“ teigė Poltavos karinis gubernatorius Vitalijus Diakivnyčius. Toje vietovėje nukrito bepiločio nuolaužos ir apgadino daugiaaukštį gyvenamąjį pastatą.
Ši ataka buvo surengta Ukrainai su Vakarų šalių pagalba toliau ginantis nuo Rusijos invazijos, kuri prasidėjo prieš daugiau kaip ketverius metus.
Zelenskis atskleidė, kokiu būdu Trumpas nori užbaigti karą: „Jie nemato kito būdo“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad ilgas karas Irane būtų labai naudingas Rusijai ir labai žalingas Ukrainai. Apie tai jis kalbėjo pirmadienį paskelbtame interviu „Axios“.
Anot jo, nuo naftos priklausoma Rusijos ekonomika šiuo metu gauna didelį postūmį dėl sparčiai kylančių naftos kainų ir JAV sankcijų sušvelninimo, o konfliktas gali sukelti oro gynybos raketų ir kitų ginklų, kurių Ukrainai labai reikia, trūkumą.
„Esu įsitikinęs, kad Rusija nori ilgo karo. Jiems tai naudinga: JAV dėmesys sutelktas į Artimuosius Rytus ir gali sumažinti karinę pagalbą Ukrainai. Sankcijos iš dalies panaikintos. Matau tik naudos Rusijai iš to, kad karas su Iranu tęsiasi“, – sako V. Zelenskis.
Ukrainos pareigūnai baiminasi, kad JAV visą dėmesį skiriant Iranui, Ukrainos taikos procese nebuvo pasiekta jokios pažangos. Ukrainos ir Europos lyderiai nerimauja, kad Donaldo Trumpo administracija silpnina spaudimą Rusijai.
Paklaustas, ar jis nerimauja, kad užsitęsęs karas Irane sutrukdytų ginklų tiekimui į Ukrainą, V. Zelenskis sakė: „Aš ne tik nerimauju, aš esu įsitikinęs, kad susidursime su tokiais iššūkiais. Be abejo.“
V. Zelenskis taip pat išreiškė susirūpinimą dėl JAV sprendimo taikyti sankcijų išimtis, susijusias su Rusijos naftos pardavimais, reaguojant į energetikos krizę.
„Jei dabar jie gauna daugiau pinigų iš energetikos, tai mums nepadeda“, – pastebi V. Zelenskis.
V. Zelenskis nerimauja, kad pasibaigus karui su Iranu Trumpo administracija vėl pradės daryti spaudimą Kyjivui, kad šis sutiktų su teritorinėmis nuolaidomis siekiant užbaigti karą.
„Jie nori užbaigti karą. Mane neramina tai, kad jie mato tik vieną būdą tai padaryti. Esu įsitikinęs, kad prezidentas Trumpas ir jo komanda nori užbaigti karą. Bet kodėl už tai turime sumokėti mes? Mes nesame agresoriai. Jie nemato kito būdo sustabdyti Putiną, išskyrus Ukrainos kariuomenės išvedimą iš mūsų teritorijos. Mane neramina tai, kad niekas iš tikrųjų nesuvokia, kokį pavojų mūsų saugumui kelia toks sprendimas“, – sako V. Zelenskis.
Dėl dronų veiklos Rusijoje Estija skelbė oro pavojų
Estijos gynybos pajėgos naktį iš pirmadienio į antradienį paskelbė įspėjimą apie oro pavojų, praneša žiniasklaida bei Estijos kariuomenė.
Dalies Estijose vietovių gyventojams buvo patarta likti patalpose, o pamačius dronus – ieškoti priedangos. Apie 6 val. ryto vietos ir Lietuvos laiku gauti pranešimai, kad grėsmė praėjo.
Pavojaus pranešime nurodyta, kad kilo galima oro grėsmė, o pamačius droną reikėtų pasislėpti, išlikti budriems ir laukti naujų nurodymų. Gynybos pajėgos pabrėžė, kad tai nėra pratybos.
Estijos kariuomenė paaiškino, kad prevencinį įspėjimą apie grėsmę išplatino užfiksavusios oro veiklą už Estijos oro erdvės ribų, kuri galėtų kelti pavojų šaliai. Skaitytojai visoje Estijoje naktį taip pat girdėjo sąjungininkų naikintuvų triukšmą.
Gynybos pajėgų atstovas spaudai portalui „Delfi“ sakė, kad išsamesnė situacijos apžvalga bus pateikta ryte.
Apie 6 val. ryto kariuomenė išsiuntė pranešimus apie pavojaus pabaigą ir pridūrė, kad šiuo metu Estijos oro erdvėje grėsmės nėra. Skubios pagalbos centro krizių valdymo vadovas Janekas Murakas teigė, kad naktį žmonės skambino ir pranešė apie garsius triukšmus tiek Pietų, tiek Rytų Estijoje.
Pasak Policijos ir sienos apsaugos valdybos atstovės Kiira Udu (Kiros Udu), pareigūnai patikrino pranešimus, tačiau jokios grėsmės nenustatė.
Rusijos žiniasklaida tuo pačiu metu pranešė, kad Leningrado karinę sritį sukrėtė didelio masto Ukrainos dronų ataka., o Nepaprastųjų situacijų ministerija patvirtino, kad srityje gresia dronų smūgiai.
Oro pavojus buvo paskelbtas trijuose rajonuose – Lugos, Kirišų ir Tosno – tačiau netrukus jis buvo išplėstas visame regione. Dėl dronų atakos sutriko Sankt Peterburgo Pulkovo oro uosto darbas. Gubernatorius Aleksandras Drozdenka paskelbė, kad perimta mažiausiai 17 dronų.
Tai jau antras kartas per pastarąsias šešias dienas, kai Estijoje skelbiamas įspėjimas dėl dronų grėsmės. Kovo 25-osios naktį į Auverės elektrinės kaminą pataikė iš Rusijos atskridęs dronas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
rytoj bus mažiau botų, o gal bus aprilio pokštas? pamatysime
JAV švelnina sankcijas Rusijai
Jungtinės Valstijos pašalino kai kuriuos Rusijos laivus iš sankcijų sąrašo, įskaitant konteinerinius laivus su Rusijos vėliava. Atitinkama bendroji licencija leidžia užbaigti naftos iškrovimo operacijas kroviniams, pakrautiems iki kovo 12 d., pranešė JAV Iždo departamentas.
Užsienio turto kontrolės biuras (OFAC) išdavė Bendrąją licenciją Nr. 134, kuri laikinai panaikina draudimą sandoriams, kurie paprastai yra būtini Rusijos žaliavinės naftos ir naftos produktų pardavimui, pristatymui ar iškrovimui.
Pagrindinės sąlygos: galiojimo laikotarpis – iki 2026 m. balandžio 11 d.; taikoma kroviniams, pakrautiems į laivus iki 2026 m. kovo 12 d.; apima operacijas su sankcionuotais laivais, įskaitant laivų valdymą, įgulos samdymą, kuro papildymą.
Sprendimas taikomas tam tikroms su Rusija susijusioms įmonėms ir turtui, kurie anksčiau buvo įtraukti į Specialiai paskirtų asmenų (SDN) sąrašą. Tai leidžia jau pradėtoms kelionėms būti užbaigtoms nepažeidžiant sankcijų.
Konkrečiai, tai liečia konteinerinius laivus ir tanklaivius su Rusijos vėliava, kurie gabeno naftą. Dėl šio sprendimo jie gali laisvai iškrauti krovinius, pakrautus iki kovo 12 d.
Tarp laivų, kuriems panaikinti apribojimai yra Fesco Moneron , Fesco Magadan ir Sv Nikolay.