Prezidentas apie tai paskelbė pokalbio su žiniasklaidos atstovais Belgrade metu, pranešė „Ukrinform“ korespondentas.
Rusijos karas Ukrainoje padėjo Šiaurės Korėjai per ketverius metus susižerti 22 mlrd. JAV dolerių (žiniasklaida)
Šiaurės Korėja 2022–2025 metais susižėrė net 22 mlrd. JAV dolerių (19 mlrd. eurų) pajamų iš užsienio, kurias daugiausia gavo tiekdama Rusijai artilerijos šaudmenis, siųsdama karius bei kitą karinę paramą Maskvos karui Ukrainoje, rašo Lenkijos visuomeninio transliuotojo TVP portalas, remdamasis agentūros „Bloomberg“ pranešimu.
Nors Jungtinės Tautos taiko plataus masto sankcijas, kuriomis siekiama apriboti Pchenjano pajamas ir sustabdyti jo branduolinę programą, šis apytikriai apskaičiuotas neplanuotas pelnas yra beveik keturis kartus didesnis nei per ankstesnį ketverių metų laikotarpį gauta suma.
Šį pajamų iš užsienio šuolį didžiąja dalimi lėmė Šiaurės Korėjos karinių santykių su Rusija plėtra po to, kai Maskva 2022 metų vasarį pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą, rodo „Bloomberg“ atlikta prekybos duomenų, žvalgybos vertinimų ir nepriklausomų tyrimų analizė.
Ukrainos žvalgybos vertinimais, 2025 metų pabaigoje Šiaurės Korėja tenkino iki 50 proc. Rusijos 122 mm ir 152 mm artilerijos šaudmenų poreikių.
Pietų Korėjos skaičiavimais, Šiaurės Korėja taip pat nusiuntė į Rusiją nuo 16 tūkst. iki 22 tūkst. karių.
Korėjos studijų specialistas Andrejus Lankovas agentūrai „Bloomberg“ teigė, kad ginklų pardavimas Rusijai Šiaurės Korėjai yra tarsi „laimėjimas loterijoje“, o išaugusi prekyba su Kinija užtikrina patikimą „pensiją“.
„Šiaurės Korėja yra stipresnėje padėtyje nei bet kada per pastaruosius 35 metus“, – sakė jis.
Korėjos centrinio banko vertinimais, Šiaurės Korėjos ekonomika 2025 metais išaugo maždaug 3,5 proc. ir augo trečius metus iš eilės.
Pchenjanas, pasak ekspertų, taip pat diversifikuoja savo pajamas pasitelkdamas kriptovaliutos vagystes.
Pajamų įverčiai nėra tikslūs, nes Šiaurės Korėja neskelbia patikimų ekonominių duomenų, o didžioji dalis jos prekybos vyksta slapta.
Vis dėlto analitikai teigia, kad bendra tendencija yra aiški, o Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas šį didesnį nenumatytą pelną, anot jų, naudoja savo karinių planų įgyvendinimo spartinimui.
Bulgarija nustatė, kad jos teritorijoje sudužęs dronas buvo Ukrainos, išsikvietė ambasadorių
Dronas, kuris rugpjūčio 8 d. ryte sudužo ir sprogo Bulgarijoje, greičiausiai buvo „Maya“ tipo klaidinantysis dronas, kurį plačiai naudoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Šeštadienį vakare Bulgarija pranešė dėl šio incidento išsikvietusi Ukrainos ambasadorių.
Bulgarijos gynybos ministerija vietos žiniasklaidai pranešė apie rezultatus „pirminės analizės“, atliktos dėl drono, kuris šeštadienį anksti ryte sprogo šalyje, liekanų.
Ministerijos teigimu, „labiausiai tikėtina“, kad dronas buvo „Maya“ tipo klaidinantysis dronas, kurį plačiai naudoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos.
„Šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad incidentas buvo tyčinis“, – teigė Bulgarijos gynybos ministerija.
Ukraina šeštadienį tvirtino, kad ji nesitaikė į Bulgariją, ir pažadėjo paaiškinti incidento aplinkybes.
„Mes palaikome glaudžius ryšius su Bulgarija, siekdami išsiaiškinti aplinkybes. Galime tvirtai teigti, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos sąmoningai nenukreipė jokių pajėgų į Bulgariją“, – sakė užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Georgijus Tychyjus.
Bulgarijos užsienio reikalų ministrė Velislava Petrova-Chamova šeštadienį iškvietė Ukrainos ambasadorių. Pasak ministrės biuro, susitikimas įvyks pirmadienį.
Tuo metu gynybos ministras Dimitaras Stojanovas teigė, kad ministerija jau stiprina saugumo priemones šioje teritorijoje, visų pirma pasitelkdama elektroninės kovos sistemas bei žemės-oro raketų sistemas.
„Iki liepos 31 dienos šią teritoriją saugojo „MiG-29“ naikintuvai. Nuo liepos 31 dienos 9 valandos ryto, atsižvelgiant į įvykius Rumunijoje, sustiprinome oro erdvės stebėjimą, dislokuodami papildomas pajėgas ir išteklius – ten buvo perkeltos oro gynybos sistemos, „Cougar“ sraigtasparniai ir „Su-25“ lėktuvai. Taip pat atitinkamuose radaro postuose buvo dislokuotos papildomos radaro stotys“, – sakė D. Stojanovas.
Kaip skelbta, šeštadienio, rugpjūčio 8 d., ryte iš Rumunijos pusės į Bulgarijos oro erdvę įskrido dronas, kuris sprogo maždaug už 100 metrų nuo sienos.
Muskas atsisako leisti Ukrainai naudoti „Starlink“ smūgiams Rusijoje
Amerikiečių technologijų milijardierius Elonas Muskas šiuo metu atsisako suteikti Ukrainai leidimą naudoti „Starlink“ palydovinį tinklą smūgiams į Rusijos teritoriją nukreipti, leidinį „The Atlantic“ cituoja „Kyiv Post“.
Atsisakymas pareikštas nepaisant tiesioginių Kyjivo prašymų. Pranešama, kad neseniai įvykusio susitikimo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė JAV prezidento Donaldo Trumpo įsikišti ir daryti spaudimą E. Muskui, kad šis panaikintų „SpaceX“ valdomo tinklo geografinius apribojimus.
V. Zelenskis siekia panaudoti palydovinę sistemą, kad nukreiptų tolimus smūgius į Rusijos raketų baterijas, kurios nuolat bombarduoja Kyjivą ir kitus Ukrainos miestus.
Tačiau pranešama, kad D. Trumpas nepateikė aiškaus atsakymo, ar jis palaikytų šį pasiūlymą ir ar darytų spaudimą E. Muskui šiuo klausimu.
Buvęs Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas taip pat bandė įtikinti milijardierių. Du artimi M. Fedorovo bendradarbiai Kyjive leidiniui „The Atlantic“ pasakojo, kad nuo to laiko, kai atsistatydino iš pareigų, jis naudojasi neoficialiais kanalais, siekdamas susisiekti su E. Musku.
Nepaisant šių pastangų, milijardierius vis dar nenori nusileisti.
Pranešama, kad E. Muskas toliau ginčijasi su M. Fedorovu dėl galimų rizikų,Rusijos eskalacijos rizikų, jei „Starlink“ tinklas būtų naudojamas tolimiesiems smūgiams vykdyti. Pasak bendradarbio, E. Muskas nuolat sako Ukrainos pareigūnams, kad „atėjo laikas sudaryti susitarimą“, siekiant užbaigti karą.
Volodymyras Zelenskis įspėja apie Ukrainai gresiančią sunkią žiemą
Prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį lankydamasis Belgrade įspėjo, kad Ukrainai gresia sunki žiema, nes dėl Rusijos smūgių šalyje „praktiškai neliko sveikų šiluminių elektrinių“.
Per bendrą spaudos konferenciją su Serbijos lyderiu Aleksandaru Vučičiumi kalbėjęs ukrainiečių prezidentas taip pat sakė, kad per naujausias Maskvos naktines atakas ir šalia fronto linijos esančių bendruomenių apšaudymus per pastarąsias 24 valandas žuvo iš viso 13 žmonių, o vien Kyjivo srityje per naktį į šeštadienį Rusijos suduotus smūgius žuvo keturi žmonės, tarp jų – vienas vaikas.
„Rusijos raketos yra nukreiptos būtent į tai, kad ukrainiečių gyvenimas taptų nepakeliamas“, – žurnalistams per savo pirmąjį oficialų vizitą Belgrade sakė V. Zelenskis ir pabrėžė, kad šios atakos dažnai nukreipiamos į Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
V. Zelenskis teigė, kad jo šalyje, bandančioje pasirengti dar vienai invazijos žiemai ir artėjančiam šildymo sezonui, „praktiškai neliko sveikų šiluminių elektrinių“.
Praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo Rusijos didelio masto puolimo prieš Ukrainą pradžios, abi kariaujančios šalys intensyvina tolimojo nuotolio smūgius, dėl kurių vis daugėja civilių aukų.
Pastaraisiais mėnesiais Maskva gerokai suintensyvino savo atakas prieš Ukrainos sostinę, į kurią paprastai paleidžia sunkiai perimamų balistinių raketų salves, kol Ukraina prašo daugiau JAV pagamintų raketų perėmėjų „Patriot“ ir kitų Vakarų šalių oro gynybos sistemų.
Atsakydamas į šiuos smūgius, Kyjivas savo ruožtu paleidžia rekordiškai daug dronų į Rusiją.
Ukrainos pasienio apsaugos pareigūnai: Baltarusijoje nestebima Rusijos puolamųjų pajėgų telkimo
Prie Baltarusijos sienos su Ukraina nestebima jokių puolamųjų pajėgų telkimo, nors Rusija ir toliau bando įtraukti Baltarusiją į karą.
Apie tai per televiziją pareiškė Ukrainos Valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenko, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
A. Demčenko teigė, kad Ukrainos kariniai daliniai ir generalinis štabas nepastebėjo jokio puolamųjų pajėgų telkimo prie Ukrainos sienos Baltarusijos teritorijoje. Tačiau jis pridūrė, kad Rusija tebedaro spaudimą Baltarusijai, siekdama paskatinti ją aktyviau įsitraukti į karą prieš Ukrainą, įskaitant bandymus destabilizuoti padėtį palei sieną.
Jis užtikrino, kad siena su Baltarusija šiuo metu yra kur kas geriau apsaugota nei 2022 m.
Jis paaiškino, kad apsauga apima inžinerines priemones, įtvirtinimus ir minų bei sprogstamųjų barjerų pakeitimus tose vietovėse, kurios laikomos labiausiai pažeidžiamomis. Jis pridūrė, kad Baltarusija turėtų suprasti ir matyti, ką daro Ukraina ir kad Ukraina nekelia grėsmės Baltarusijai. Tačiau jei Baltarusija nuspręstų prisijungti prie karo su savo pajėgomis, ji turėtų suprasti, su kuo susidurs.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gegužės 15 d. pareiškė, kad buvo pastebėti nauji Rusijos bandymai giliau įtraukti Baltarusiją į karą. Gegužės mėnesį tuometis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis patvirtino, kad Rusijos puolimo iš Baltarusijos grėsmė yra visiškai reali.
Pasak Ukrainos nepilotuojamų sistemų pajėgų vado Roberto Brovdžio, Ukraina jau nustatė 500 taikinių Baltarusijoje tam atvejui, jei Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka įsitrauktų į karą.
Birželio 19 d. V. Zelenskis pareiškė, kad palei Baltarusijos sieną su Ukraina buvo dislokuoti retransliatoriai, naudojami nukreipti Rusijos smūgius prieš Ukrainos gyventojus. Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad Baltarusijos pusė pati gali išmontuoti šias sistemas, ir įspėjo, kad jei tai nebus padaryta per savaitę, Ukraina gali imtis atitinkamų veiksmų.
Nacionalinės gvardijos vadas Oleksandras Pivnenko teigė, kad grėsmė dėl priešo veiksmų iš Baltarusijos būtų reali, jei Rusija ten sutelktų apie 70 tūkst. karių. Tačiau jis pridūrė, kad Ukrainos gynybos pajėgos daro viską, kas įmanoma, kad to išvengtų.
Ministerija: Bulgarijoje sprogęs dronas – Ukrainos kariuomenės plačiai naudojamo tipo
Bulgarijoje netoli strateginio dujotiekio šeštadienį nukritęs dronas su sprogmenimis yra „Ukrainos kariuomenės plačiai naudojamo“ tipo, pranešė Bulgarijos gynybos ministerija.
„Šiuo metu niekas neleidžia manyti, kad tai buvo tyčinis incidentas“, – pažymėjo ministerija savo pranešime, paskelbtame po preliminarios netoli Bulgarijos sienos su Rumunija rastų drono nuolaužų analizės.
Bulgarijos ministras pirmininkas Rumenas Radevas anksčiau šeštadienį pranešė, kad į Bulgariją įskridęs dronas sprogo netoli Rumunijos sienos ir Transbalkanų dujotiekio, jungiančio Turkiją ir Ukrainą.
R. Radevas tuomet konkrečiai nenurodė, iš kur atskrido dronas, sakė, kad žmonės nenukentėjo, ir pridūrė, kad pareigūnai dar nežino orlaivio tipo.
Tačiau jis tvirtino, kad drono gabentas sprogmenų kiekis buvo reikšmingas.
„Dronas sprogo visai šalia Kardamo sienos perėjos su Rumunija“, netoli Juodosios jūros šalies šiaurės rytuose, sakė jis.
Pasak premjero, ta vieta taip pat yra už „1 tūkst. metrų nuo Transbalkanų dujotiekio kompresorių stoties“, maždaug už 200 metrų nuo Rumunijoje esančios kompresorių stoties ir maždaug už 100 metrų nuo valstybinės sienos.
Pasak ministro pirmininko, dronas sprogo iškart po 5 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Jis nebuvo aptiktas ar identifikuotas skrendantis Rumunijos ar Bulgarijos oro erdve.
„Nukentėjusiųjų ar žalos pastatams nėra. Teritorija aptverta. Toliau stebime situaciją“, – socialiniuose tinkluose vyriausybės paskelbtame vaizdo įraše nurodė R. Radevas.
Drono garsą užfiksavo Rumunijos pasienio policija, o vėliau Bulgarijos pasienio policijos patruliai pastebėjo garsų sprogimą ir juodus dūmus, po neeilinio saugumo tarybos posėdžio sakė R. Radevas.
„Viena aišku: dronas gabeno reikšmingą kiekį sprogmenų, nes buvo girdimas iš toli ir nulėmė tokius juodus dūmus“, – sakė jis.
„(Dronas) nukrito į saulėgrąžų lauką, ir tikiuosi, kad netrukus sužinosime, kokio jis tipo“, – tuomet sakė R. Radevas ir pridūrė, kad tai buvo ne mėgėjiškas, o „didesnis dronas“.
Pastaraisiais mėnesiais incidentų, susijusių su dronais, vis dažniau pasitaiko rytinėse Europos šalyse, kurios yra NATO narės ir remia Ukrainą jos konflikte su Rusija.
Rumunija, kuri nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metais dažnai patiria dronų įsibrovimus, liepos pabaigoje nurodė išvykti iš šalies vienam Rusijos ambasados darbuotojui.
Bulgarija, Rumunija ir Turkija yra prie Juodosios jūros, kuri tapo Ukrainos ir Rusijos tarpusavio kovos dronais arena.
Bulgarija birželį sustabdė karinę pagalbą Ukrainai, o R. Radevas pareiškė, kad jo šalis nepriklauso ginklus tiekiančiai Kyjivo sąjungininkų koalicijai ir pirmenybę teikia diplomatinėms pastangoms užbaigti karą.
Serbijos prezidentas netiki, kad karas Ukrainoje artimiausiu metu pasibaigs
Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius šeštadienį pareiškė netikįs, kad Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą artimiausiu metu galėtų pasibaigti.
Visa tarptautinė bendruomenė, įskaitant Serbiją, norėtų kuo greičiau pamatyti šio karo pabaigą, per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu sakė A. Vučičius, kurį cituoja ukrainiečių leidinys „Evropeiska pravda“.
„Tačiau jei paklaustumėte manęs, kaip politikos veterano, pasakyčiau, kad nesu dėl to tikras. Labai bijau, kad mūsų laukia labai sunki žiema. Visų pirma ukrainiečiams“, – pažymėjo Serbijos prezidentas.
Visgi jis išreiškė viltį, kad šis karas kuo greičiau pasibaigs.
„Tačiau nematau, kaip tai galėtų įvykti“, – pridūrė A. Vučičius.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas neseniai pareiškė, kad Ukraina šiuo metu užima naują jėgos poziciją mūšio lauke, todėl Rusijai vertėtų pradėti derybas dėl fronto linijos įšaldymo.
Tuo metu Čekijos prezidentas Petras Pavelas mano, kad Ukraina ir jos partneriai turi vos du mėnesius taikos deryboms atnaujinti, antraip kils pavojus, kad Rusija eskaluos karą.
Ukraina praneša pastarąją savaitę atakavusi 12 Rusijos šešėlinio laivyno laivų
Ukrainos bepiločių sistemų pajėgos pranešė pastarąją savaitę tolimojo nuotolio dronais Juodojoje ir Azovo jūrose atakavusios 12 Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivų.
Šios atakos yra liepos pradžioje pradėtos operacijos „Moločka“ dalis. Ja Kijevas siekia didinti spaudimą Rusijos okupuotam Krymui.
Nuo operacijos pradžios liepos 6 d. iš viso buvo atakuota 218 laivų, iš jų 134 Azovo jūroje ir 84 Juodojoje jūroje, pranešė Ukrainos ginkluotosios pajėgos.
Anot duomenų, naujausiose atakose dalyvavo bepiločių sistemų vado Roberto Brovdžio vadovaujama brigada „Madjaro paukščiai“, „K-2“ brigada bei „Raid“ pulkas.
Volodymyras Zelenskis: Ukrainoje praktiškai neliko nenukentėjusių šiluminių elektrinių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad dėl Rusijos smūgių jo šalyje, bandančioje pasirengti dar vienai invazijos žiemai, „praktiškai neliko sveikų šiluminių elektrinių“.
„Taip pat kalbėjome apie iššūkius, kurie Ukrainos laukia šią žiemą, kai dėl Rusijos smūgių praktiškai neliko sveikų šiluminių elektrinių, kai Rusijos raketos yra nukreiptos būtent į tai, kad ukrainiečių gyvenimas taptų nepakeliamas“, – žurnalistams Belgrade kalbėdamas kartu su Serbijos prezidentu Aleksandaru Vučičiumi sakė V. Zelenskis.
Rusija skelbia užėmusi gyvenvietę Charkivo srityje
Rusija skelbia užėmusi Ivanivkos gyvenvietę Ukrainos Charkivo srityje. Ginkluotosios pajėgos perėmė gyvenvietės kontrolę, pranešė Gynybos ministerija Maskvoje.
Naujienų agentūrai „Reuters“ kol kas nepavyko nepriklausomai patikrinti šių duomenų.
Ukrainos komentaro kol kas nėra.
Zelenskis: per rusų atakas Kyjivo regione žuvo keturi žmonės
Per Rusijos oro atakas prieš Kyjivo regioną, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio duomenimis, naktį į šeštadienį žuvo mažiausiai keturi žmonės. Per vieną smūgį žuvo senelė, senelis ir jų trejų metukų anūkėlis, tinkle „X“ teigė V. Zelenskis. Valstybinės gelbėjimo tarnybos paskelbė liepsnojančio pastato nuotraukas. V. Zelenskio duomenimis, keturi žmonės nuvežti į ligoninę.
Dar vienas žmogus žuvo per ataką šešiomis balistinėmis raketomis prieš civilinę infrastruktūrą Kyjive.
V. Zelenskis pareikalavo didesnio spaudimo Rusijai, įskaitant naujas sankcijas, kurios užkirstų kelią tokių balistinių raketų gamybai.
Naujos atakos surengtos netrukus po to, kai JAV Senatas balsavo už naujas sankcijas Maskvai. Priimtame pakete, be kita ko, numatytos baudžiamosios priemonės prieš prezidentą Vladimirą Putiną bei virtinę rusų pareigūnų, oligarchų ir bankų. Be to, Vašingtonas pirmą kartą nusitaikė į vadinamąjį šešėlinį laivyną, kuris padeda apeiti Rusijai jau taikomas tarptautines sankcijas.
Dėl Senate priimto paketo dar balsuos Atstovų Rūmai. Tačiau dėl vasaros atostogų balsavimas tikriausiai vyks tik rugsėjį.
V. Zelenskis tuo tarpu šeštadienį lankosi Serbijoje, kur susitinka su prezidentu Aleksandru Vučičiumi. Serbija laikoma viena artimiausių Rusijai Europos šalių ir yra smarkiai priklausoma nuo rusiškų dujų tiekimo. Belgradas neprisijungė prie Vakarų sankcijų Rusijai, įvestų dėl invazijos į Ukrainą.
Rusija teigia neva smogusi Ukrainos ginkluotės gamintojai „Fire Point“
Rusijos pajėgos pareiškė per naktinę ataką prieš Kyjivą smogusios Ukrainos ginkluotės gamintojai „Fire Point“. Gynybos ministerija Maskvoje pranešė, kad pataikyta į įmonę, gaminančią sudedamąsias dalis ir kovines galvutes Ukrainos sparnuotosioms raketoms „FP-5 Flamingo“. Taip pat esą sunaikintas degalų sandėlis, aprūpinantis Ukrainos kariuomenę.
Rusija to įrodymų nepateikė. Kyjivo meras Vitalijus Klyčko tinkle „Telegram“ rašė, jog yra pranešimų apie degančius naftos rezervuarus Obolono rajone. Ukrainos duomenimis, pagrindinis naktinių atakų taikinys, kaip jau ketvirtadienį, buvo Brovarų priemiestis ir jo logistikos centrai.
Per atakas, institucijų duomenimis, žuvo trys žmonės, tačiau ne Brovaruose, o Puchivkos kaime, kur dronas pataikė į šeimos namą.
„Fire Point“ be sparnuotųjų raketų „Flamingo“ dar gamina tolimojo nuotolio dronus „FP-1“ ir vidutinio nuotolio dronus „FP-2“. Ji yra viena svarbiausių vietinių ginkluotės tiekėjų Ukrainos kariomenei.
Per Rusijos atakas Kyjive ir jo apylinkėse žuvo 4 žmonės
Per Rusijos atakas Ukrainos sostinėje Kyjive ir jo apylinkėse žuvo keturi žmonės, įskaitant vaiką, šeštadienį pranešė vietos pareigūnai.
Tuo metu Ukraina smogė dar vienai naftos perdirbimo gamyklai Rusijoje.
Ukrainos gyventojai kenčia nuolatines dronų ir raketų atakas, kurioms Kyjivo nusilpusi oro gynyba sunkiai pasipriešina, Maskvos plataus masto karui tęsiantis jau daugiau kaip ketverius metus, o Rusijoje Ukrainos smūgiai naftos objektams sukėlė degalų trūkumą.
Du sutuoktiniai ir jų trejų metų anūkas žuvo, kai keli Rusijos dronai anksti šeštadienį sugriovė jų namus Kyjivo srities Brovarų rajone, į šiaurės rytus nuo Ukrainos sostinės.
Trys kiti tos pačios šeimos nariai ir jiems į pagalbą atėjęs kaimynas buvo paguldyti į ligoninę, pranešė vietos valdžia. Per ataką namas virto griuvėsiais, sunaikinti ūkiniai pastatai ir automobiliai.
Pačiame Kyjive mažiausiai dar vienas žmogus žuvo per „šešių balistinių raketų smūgį civilinei infrastruktūrai“, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Savo kasdienėje ataskaitoje Ukrainos oro pajėgos teigė numušusios arba perėmusios 135 iš 151 Rusijos per naktį paleisto drono. Atakoje taip pat dalyvavo šešios balistinės ir kitos valdomos raketos.
Rusija negailestingai atakuoja Ukrainos civilines zonas, nors Maskva tvirtina, kad jos pajėgos taikosi tik į karinius objektus.
Maskva išnaudoja kritinį Ukrainos raketų perėmėjų, skirtų JAV pagamintoms „Patriot“ sistemoms, trūkumą. „Patriot“ yra vienintelis Ukrainos arsenale esantis oro gynybos ginklas, galintis numušti balistines raketas.
V. Zelenskis prašė kitų šalių, ypač JAV, atsiųsti daugiau amunicijos, kurios dar labiau trūksta dėl karo Irane. Jei to padaryti nepavyks, jis nori, kad „Patriot“ amunicija būtų gaminama Ukrainoje. Kitu atveju jis norėtų Elono Musko leidimo naudoti jo palydovinio ryšio sistemą „Starlink“ smūgiams Rusijoje nukreipti į raketų paleidimo įrenginius.
Po naujausių atakų V. Zelenskis platformoje „X“ prašė daugiau sankcijų, kad būtų užkirstas kelias Rusijos balistinių raketų, priešraketinės gynybos pajėgumų ir raketų perėmėjų gamybai.
Praėjusį mėnesį Ukrainos oro gynyba numušė apie 5 300 dronų ir raketų, penktadienį pranešė Ukrainos gynybos ministerija. Tai yra kiek mažiau nei 60 proc. iš maždaug 9 tūkst. atakos dronų ir raketų, kurias Rusija paleido per tą patį laikotarpį.
Rusijoje penki žmonės buvo sužeisti, kai pietiniame Krasnodaro krašte dėl krentančių drono nuolaužų Ilskio naftos perdirbimo gamykloje kilo gaisras, šeštadienį pranešė vietos pareigūnai.
Ukraina praėjusią naktį taip pat smogė naftos perdirbimo gamyklai Syzranėje Samaros srityje, skelbia „Telegram“ kanalas „Exilenova Plus“.
Pastaraisiais mėnesiais Ukraina beveik kasdien, naudodama šalies viduje sukurtus ginklus, rengia tolimojo nuotolio dronų ir raketų smūgius Rusijos naftos objektams. Dėl šios operacijos Rusijoje kilo degalų krizė.
Rusija praneša apie sužeistuosius per donų smūgį prieš naftos perdirbimo gamyklą
Per Ukrainos dronų ataką prieš Ilskio naftos perdirbimo gamyklą Pietų Rusijos Krasnodaro srityje, vietos institucijų duomenimis, buvo sužeisti penki žmonės. Teritorijoje kilo gaisras, pranešė institucijos, kuriomis remiasi agentūra „Reuters“.
Taip pat pranešama apie dronų smūgius prieš pramonės objektą Rusijos Samaros srityje. Teritorijoje girdėjosi sprogimai, kilo gaisras, pranešė „Ukrainska Pravda“, remdamasi rusų žiniasklaida. Šiais duomenimis, smogta naftos perdirbimo gamyklai, kurios pajėgumai yra apie 8,9 mln. tonų naftos per metus.
Pasak Rusijos gynybos ministerijos, oro gynyba naktį į šeštadienį virš kelių regionų sunaikino 397 Ukrainos dronus. Abejų karo šalių duomenų nepriklausomai patikrinti nėra galimybės.
Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis lankosi Rusijos sąjungininkėje Serbijoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį lankosi Serbijoje su pirmuoju savo oficialiu vizitu šioje šalyje – vienoje iš nedaugelio, vis dar palaikančių glaudžius ryšius su Maskva.
Vizitas vyksta Ukrainai siekiant sutelkti tarptautinę paramą intensyvėjant Rusijos smūgiams.
Šeštadienį, po dar vieno intensyvaus Kyjivo ir aplinkinio regiono bombardavimo, kai praėjusią naktį žuvo mažiausiai trys ir buvo sužeisti dar septyni žmonės, V. Zelenskis turi surengti derybas su Serbijos vadovu Aleksandaru Vučičiumi.
Praėjus daugiau nei ketveriems metams po plataus masto Rusijos puolimo prieš Ukrainą pradžios, diplomatija yra atsidūrusi aklavietėje, o abi šalys intensyvina tolimojo nuotolio smūgius, dėl kurių daugėja civilių aukų.
Pastaraisiais mėnesiais Maskva gerokai suintensyvino išpuolius prieš Ukrainos sostinę, paprastai per trumpą laiką paleisdama daug sunkiai perimamų balistinių raketų, o Ukraina prašo daugiau JAV gamybos „Patriot“ perėmimo sistemų.
Kyjivas savo ruožtu į Rusiją leidžia rekordiškai daug dronų.
Vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas V. Zelenskio vizitą į tradicinę Maskvos sąjungininkę Serbiją anksčiau pavadino „antausiu rusams“.
Serbija istoriškai yra artima Rusijai, o A. Vučičius atsisakė įvesti sankcijas Maskvai. Toks žingsnis supykdė Europos Sąjungą (ES) ir sulėtino Belgrado kelią į bloką.
Penktadienį V. Zelenskis vakarieniavo su A. Vučičiumi, kuris prieš derybas pakartojo, kad nepakeis savo nuomonės dėl sankcijų.
„Aptarsime mūsų šalių ekonominių ryšių plėtrą, santykius su Europos Sąjunga (ES), kitas sritis, kurios gali būti naudingos mūsų tautoms, bei saugumo klausimus“, – socialiniame tinkle „X“ sakė V. Zelenskis.
Abu lyderiai taip pat turėtų kreiptis į žiniasklaidą.
V. Zelenskis, kuris nuo Rusijos invazijos pradžios apkeliavo didžiąją dalį pasaulio ieškodamas paramos, Serbijoje nesilankė nuo pat 2019-ųjų, kai tapo prezidentu.
Nors A. Vučičius yra labai priklausomas nuo pigių Rusijos dujų ir yra vienas iš nedaugelio Europos lyderių, vis dar besilankančių Maskvoje, jis taip pat teikė nekarinę pagalbą Kyjivui.
Kremlius kaltino Serbijos įmones parduodant šaudmenis Ukrainai, tačiau A. Vučičius tai ne kartą neigė.
2025 metais A. Vučičius vyko į Ukrainą dalyvauti regioniniame viršūnių susitikime, o šiais metais lankėsi Kyjive. Jis pažadėjo pagalbą Ukrainai, tačiau vengė pasirašyti oficialią paramos deklaraciją dėl šio karo.
Praėjusią naktį rusų smūgiai Kyjivui į šiaurės rytus nuo miesto esančiame Brovarų rajone pražudė tris žmones, įskaitant vaiką, platformoje „Telegram“ pranešė regiono karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka.
Pasak jo, krintančios nuolaužos apgadino namų ir transporto priemonių bei sukėlė gaisrą negyvenamajame pastate.
Rajone taip pat buvo sužeisti kiti trys žmonės, o pačiame Kyjive per naktinius smūgius buvo sužeisti dar keturi asmenys.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 190 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. rugpjūčio 8 d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 456 tūkst. 610 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 190 priešo kareivių.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 251 (+4) priešo tanką, 25 099 (+1) šarvuotas kovos mašinas, 47 580 (+58) artilerijos sistemų, 2 009 (+1) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 556 (+6) oro gynybos sistemas, 439 (+0) karo lėktuvus, 354 (+0) sraigtasparnius, 2 162 (+10) antžemines robotizuotas sistemas, 449 606 (+ 1 751) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 5 007 (+0) sparnuotąsias raketas, 35 karo laivus/ katerius (+1), 2 povandeninius laivus (+0), 131 417 (+349) automobilių ir degalų cisternų, 4 504 (+2) specialiosios įrangos vienetus.
Rusija atakavo Kyjivą ir apylinkes, žuvo trys žmonės
Rusija naktį į sekmadienį balistinėmis raketomis, dronais ir sklendžiančiomis bombomis atakavo Kyjivą ir apylinkes. Žuvo mažiausiai trys žmonės, dar keli buvo sužeisti. Tarp žuvusiųjų rytiniame Brovarų priemiestyje yra vaikas, pranešė žinių portalas „Kyiv Independent“, remdamasis Kyjivo kariniu gubernatoriumi Tymuru Tkačenka.
Tarp sužeistųjų taip pat yra vienas vaikas. Pasak mero Vitalijaus Klyčko, dviejuose rajonuose kilo gaisrai. Reporteriai pranešė apie virtinę smarkių sprogimų.
Ukraina smogė naftos perdirbimo gamykloms Rusijos Samaros srityje ir Krasnodaro krašte
Ukraina praėjusią naktį smogė naftos perdirbimo gamykloms Samaros srityje ir Pietų Rusijos Krasnodaro krašte, praneša stebėsenos kanalai.
Juos cituoja ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Kaip skelbia „Telegram“ kanalas „Exilenova Plus“, po Ukrainos smūgio naftos perdirbimo gamykloje Syzranėje, Rusijos Samaros srityje, kilo gaisras.
Naujienų kanalas „Supernova Plus“ pranešė, kad per Ukrainos ataką užsidegė ir naftos perdirbimo gamykla Ilskio mieste Krasnodaro krašte.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Iš Zelenskio – nauja užuomina: Ukraina ir JAV sudariusi susitarimą
Ukraina yra sudariusi susitarimą su JAV dėl kasmėnesinio „Patriot“ sistemos perimančiųjų raketų tiekimo, tačiau raketų skaičius yra nepakankamas, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Prezidentas apie tai paskelbė pokalbio su žiniasklaidos atstovais Belgrade metu, pranešė „Ukrinform“ korespondentas.
„Kas turi priešraketines raketas ir sistemą? Gamintojas. Tai, visų pirma, Jungtinės Amerikos Valstijos. Ar jos gali padėti? Dirbame šia linkme. Ar jos mums kas mėnesį tieks raketas? Taip. Turime sudarytus susitarimus. Ar šių raketų pakanka? Ne“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad 2026 m. Ukraina gaus mažiau perimančiųjų raketų nei 2025 m.
„Aš nekalbu apie konkretų skaičių, negaliu atskleisti jo rusams, taip pat negaliu (jo minėti – ELTA) kalbėdamas apie mūsų partnerius. 2026 metais šių raketų bus mažiau. 2025 metais jų buvo daugiau“, – pažymėjo prezidentas.
Kaip pranešė „Ukrinform“, birželio mėnesį Kyjive vykusioje bendroje spaudos konferencijoje su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte V. Zelenskis pareiškė, kad dėl karo Artimuosiuose Rytuose Ukraina gavo žymiai mažiau balistines raketas galinčių perimti „PAC-3“ raketų, nei buvo pažadėję jos partneriai.