Ukrainos vadas rėžė: Rusija gali kariauti dar 2 metus, bet Kyjivo nepasieks
Rusija galės išlaikyti dabartinį karo intensyvumą dar mažiausiai 1-2 metus, tačiau jos galimybės vykdyti plataus masto puolimą išlieka ribotos, teigė Ukrainos Nacionalinės gvardijos vadas Oleksandras Pivnenko.
Rekordiniai Ukrainos smūgiai: Rusijos naftos infrastruktūra skęsta liepsnose
Balandį Ukrainos atakų prieš Rusijos naftos infrastruktūrą skaičius pasiekė aukščiausią lygį nuo gruodžio. Dėl to Rusijos naftos perdirbimo apimtys sumažėjo iki žemiausio lygio per kelerius metus, praneša „Bloomberg“.
Medvedevas: Rusijos kariuomenė 2026 m. užverbavo 127 tūkst. samdomų karių
Rusijos ginkluotosios pajėgos per pirmus keturis 2026 m. mėnesius karui Ukrainoje užverbavo dar 127 tūkst. samdomų karių, ketvirtadienį pareiškė buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas.
„Dar 10 tūkst. pasirašė sutartis dėl tarnybos savanorių batalionuose“, – švietimo forume Maskvoje sakė D. Medvedevas, kuris tebėra įtakingas, nes eina Nacionalinio saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas.
2025 m. sutartis pasirašė 450 tūkst. karių, teigė jis.
D. Medvedevas tvirtino, kad nuolatinio karių antplūdžio į karą Ukrainoje šaltinis yra rusų patriotizmas. Rusijos regionai dabar moka rekordines premijas, kad į karą priviliotų daugiau vyrų.
Verbavimo duomenys yra svarbus Rusijos potencialo tęsti karo veiksmus rodiklis. Iki šiol ekspertai manė, kad Rusijos karių gretos per mėnesį pasipildo apie 30 tūkst. žmonių. D. Medvedevo pateikti duomenys rodo, kad mėnesinis skaičius sudaro kiek daugiau nei 34 tūkst. vyrų.
Ukrainos tikslas yra užtikrinti, kad daugiau priešininkų nebegalėtų kariauti, t. y. juos nužudyti arba sunkiai sužeisti. Pastaraisiais mėnesiais tai buvo pasiekta, pažymėjo Ukrainos bepiločių orlaivių pajėgų vadas Robertas Brovdis.
Per Rusijos atakas Ukrainos Chersono srityje žuvo žmogus, dar šeši sužeisti
Ukrainos Chersono srityje dėl Rusijos apšaudymų per dieną žuvo vienas žmogus, o dar šeši buvo sužeisti, tinkle „Telegram“ pranešė regiono prokuratūra.
„Vadovaujant Chersono srities prokuratūrai, pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl karo nusikaltimų“, – sakoma paskelbtame pranešime.
Tyrimo duomenimis, 2026 m. balandžio 30 d. Rusijos pajėgos apšaudė Chersono srities gyvenvietes, pasitelkdamos artileriją, įskaitant reaktyvines salvinės ugnies sistemas, taip pat bepiločius orlaivius.
Iki 17.30 val. buvo patvirtinta, kad dėl Rusijos agresijos vienas žmogus žuvo, o dar šeši buvo sužeisti.
Apie 10.40 val. Chersone rusai nukreipė bepilotį orlaivį į viešojo transporto stotelę – žuvo 1963 m. gimęs vyras, o dar vienas buvo sužeistas.
Regiono centre per dieną buvo sužeisti dar penki civiliai.
Be to, buvo apgadinti privatūs namai ir daugiabučiai, ligoninės patalpos, darželis, kita civilinė infrastruktūra ir transporto priemonės.
Zelenskis: po Rusijos atakų Dnipre hospitalizuoti septyni, o Odesoje – penki žmonės
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas naujausią Rusijos oro antskrydį, pažymėjo, kad Dnipro ligoninėse šiuo metu gydomi septyni žmonės, penki buvo hospitalizuoti Odesoje, o du iš jų yra sunkios būklės. Valstybės vadovas apie tai pranešė tinkle „Telegram“.
„Dnipro ligoninėse po Rusijos smūgio šiame mieste šiuo metu gydomi septyni žmonės. Penki buvo hospitalizuoti Odesoje, o du iš jų yra sunkios būklės. Vienas žmogus buvo sužeistas Charkivo srityje. Šiandien per Rusijos smūgius buvo sužeista dešimtys žmonių. Visi gauna reikiamą pagalbą“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad Rusija vien praėjusią naktį paleido į Ukrainą daugiau kaip 200 bepiločių orlaivių, dauguma jų buvo „Shahed‘ai“; taip pat buvo balistinių raketų. Pasak jo, nuo šio ryto fiksuota dar apie 30 puolamųjų bepiločių. Jie smogė įvairiuose miestuose. Mykolajivo srityje buvo atakuoti elektros tinklo objektai, be elektros liko tūkstančiai šeimų. Odesoje buvo smogta į gyvenamuosius pastatus. Dnipre buvo sunaikintas autobusas ir apgadintas gyvenamasis pastatas, parduotuvė bei lengvieji automobiliai. Per ataką žalos padaryta Zaporižioje.
„Svarbu, kad mūsų partneriai prisimintų: tai kasdienis karas, o saugumo reikia kiekvieną dieną. Rusija turi nutraukti šį savo pačios sukeltą karą, o vienintelis būdas tai užtikrinti – toliau daryti jai spaudimą. Spaudimas neturi nuslūgti, o sankcijos turi likti galioti“, – pabrėžė prezidentas.
Ukraina Vašingtono prašys daugiau detalių dėl Rusijos pasiūlymo nutraukti ugnį gegužės 9-ąją
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Kyjivas prašys Vašingtono daugiau informacijos apie Kremliaus pasiūlymą nutraukti ugnį gegužės 9-ąją.
Šią dieną Rusijoje vyksta pergalės Antrajame pasauliniame kare minėjimai.
„Nurodžiau mūsų atstovams susisiekti su Jungtinių Valstijų prezidento komanda ir išsiaiškinti Rusijos pasiūlymo dėl trumpalaikių paliaubų detales. Ukraina siekia taikos ir atlieka reikiamą diplomatinį darbą, kad šis karas būtų tikrai užbaigtas“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime teigė V. Zelenskis.
Rusijos lyderis Vladimiras Putinas pasiūlymą sustabdyti kovas daugiau kaip ketverius metus vykdomame kare prieš Ukrainą pateikė dieną prieš tai vykusio pokalbio su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) metu. Kremlius teigė, kad D. Trumpas palaikė šį žingsnį.
„Mes išsiaiškinsime, apie ką tiksliai kalbama – apie kelias valandas saugumo paradui Maskvoje, ar apie kažką daugiau“, – sakė V. Zelenskis.
„Mūsų pasiūlymas yra ilgalaikės paliaubos, patikimas ir garantuotas saugumas žmonėms bei ilgalaikė taika. Ukraina yra pasirengusi dirbti šia linkme bet kokiu oriu ir veiksmingu formatu“, – pridūrė jis.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį pareiškė, kad pagrindinė idėja yra paliaubas paskelbti pačią Pergalės dieną, gegužės 9-ąją, tačiau tikslų laiką nustatys prezidentas Vladimiras Putinas.
Pagrindinis Rusijos gegužės 9-osios iškilmių akcentas paprastai būna pompastiškas Rusijos karinės galios demonstravimas per paradą Raudonojoje aikštėje, kuriam vadovauja V. Putinas.
Tačiau Rusija šią savaitę paskelbė, kad renginiuose, kurie paprastai pritraukia su Maskva susijusius pasaulio lyderius, nebus jokios karinės technikos. Teigiama, kad tai atsargumo priemonė dėl Ukrainos atsakomųjų smūgių grėsmės.
Ukrainos kariuomenė pastaraisiais mėnesiais suintensyvino tolimojo nuotolio smūgius Rusijos energetikos ir kariniams taikiniams toli už fronto linijos, reguliariai siųsdama dronus ir Maskvos link.
2022 metų vasarį prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą tapo kruviniausiu konfliktu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, nusinešusiu šimtus tūkstančių gyvybių ir privertusiu milijonus žmonių palikti savo namus.
JAV vadovavo pastangoms derybomis užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, tačiau šios pastangos, kurias ir taip temdė dideli nesutarimai, žlugo dėl kilusio karo Artimuosiuose Rytuose.
Kremliaus raginimas trumpam nutraukti kovos veiksmus pasigirdo praėjus kelioms savaitėms po to, kai kariaujančios šalys susitarė dėl Velykų paliaubų, kurias temdė abipusiai kaltinimai pažeidimais.
ISW paaiškino, kodėl Putinas trečiadienį skambino Trumpui
Vladimiras Putinas savo trečiadienio pokalbį telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu išnaudojo tam, kad dar kartą patvirtintų neketinantis atsisakyti pradinių karinių tikslų kare prieš Ukrainą, o Rusijos pergalę pavaizduotų kaip neišvengiamą.
Pasak „Ukrinform“, ISW tai teigia savo interneto svetainėje.
„Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo balandžio 29 d. pokalbį telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu išnaudojo tam, kad dar kartą patvirtintų savo įsipareigojimą siekti pradinių karo tikslų ir skatintų savo kognityvinio karo pastangas, melagingai pateikdamas Ukrainos gynybą kaip žlungančią, o Rusijos pergalę Ukrainoje – kaip neišvengiamą“, – teigiama ataskaitoje.
Pažymima, kad Ukraina iš esmės sulėtino Rusijos pažangą palei fronto liniją, taip susilpnindama Rusijos 2026 m. pavasario-vasaros puolimą.
Kremliaus padėjėjas Jurijus Ušakovas trečiadienį sakė, kad D. Trumpo ir V. Putino pokalbis truko 1,5 valandos, jo metu V. Putinas informavo D. Trumpą apie dabartinę karo Ukrainoje padėtį, teigdamas, kad Rusija turi strateginę iniciatyvą ir „stumia“ Ukrainos pozicijas, o Maskva savo karinių tikslų pasieks „bet kokiu atveju“, nors pirmenybę teiktų diplomatinėms priemonėms.
„Putinas ir kiti Kremliaus pareigūnai nuolat bando vaizduoti Ukrainą kaip nesukalbamą taikos derybų šalį, kuri atsisako kapituliuoti prieš Putino reikalavimus, nepaisant to, kad Rusija mainais nesugeba pasiūlyti reikšmingų nuolaidų, ir balandžio 29 d. Putinas dar kartą tai pakartojo Trumpui“, – teigia analitikai.
ISW ekspertai aiškina, kad V. Putinas melagingai bando teigti, kad Ukrainos gynyba žlunga ir kad Rusijos pergalė neišvengiama. Rusijos lyderis vėl tvirtino, kad Rusija gerai laikosi mūšio lauke, kad pateisintų savo reikalavimą dėl Ukrainos kapituliacijos.
Tačiau V. Putino teiginiai išlieka melagingi. Ukrainos pajėgos ir toliau trukdo Rusijos kariuomenei daryti reikšmingą pažangą keliuose fronto sektoriuose, ypač prioritetinėje Rusijai teritorijoje – Donecko srityje, ir, tęsdamos puolamąsias operacijas, pridaro vis didesnių nuostolių Rusijos pajėgoms.
Taip pat pažymima, kad rusai vis labiau jaučia karo padarinius, nes šalies ekonomika susiduria su dideliais iššūkiais, nuostoliai toliau didėja, o verbuoti naujus karius darosi vis sunkiau.
„Labai tikėtina, kad Kremlius stengiasi sumažinti kai kurias iš šių sąnaudų, bandydamas įtikinti Trumpą ir Vakarus priversti Ukrainą kapituliuoti taip, kaip to nepavyko pasiekti per plataus masto invaziją, ir šitaip užmaskuoti savo karines ir ekonomines nesėkmes“, – teigiama ataskaitoje.
Tikras pragaras Permėje: aiškėja tolimo Ukrainos smūgio Rusijai mastas
Ukrainos saugumo tarnybos specialiųjų operacijų centras „Alfa“ vėl smogė Rusijos Permėje. Aiškėja, kad pažeista vienos didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų – „Lukoil-Permnaftorgsintez“ – infrastruktūra, rašo UNIAN.
„SBU specialiųjų operacijų centro „Alfa“ dronai jau antrą dieną iš eilės sėkmingai smogė Rusijos Federacijos naftos infrastruktūrai netoli Permės. Šiandien dega „Lukoil-Permnaftorgsintez“, esantis daugiau nei 1 500 km nuo Ukrainos“, – cituojama SBU.
Pranešime priduriama, kad tai – viena didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, kurios pajėgumas siekia apie 13 mln. tonų per metus ir kuri tiekia kurą tiek civiliniam sektoriui, tiek Rusijos kariuomenės poreikiams.
Preliminariais duomenimis, naftos perdirbimo gamykloje buvo sunaikintas pagrindinis pirminio naftos perdirbimo mazgas.
Ketvirtadienį ukrainiečiai pakartotinai smogė gamybos ir dispečerinei stočiai, kuri užtikrina naftos tiekimą į naftos perdirbimo gamyklą „Lukoil-Permnaftorgsintez“. Vakar tą pačią stotį jau buvo atakavę Ukrainos saugumo tarnybos dronai, o šiandien ten įsiplieskė nauji gaisro židiniai.
„Priešas turi suvokti vieną paprastą dalyką: jis nebeturi „saugaus užnugario“. Atstumas nebėra apsaugos garantija – kiekvienas regionas, kuriame įmonės dirba karo prieš Ukrainą labui, yra pasiekiamas smūgiui. SBU jau įrodė gebėjimą sėkmingai smogti iš didelio atstumo ir toliau sistemingai naikins tokius objektus“, – pabrėžia tarnyba.
Zelenskis įgėlė Vance`ui: jei jis didžiuojasi, kad nepadeda Ukrainai, tai reiškia, kad jis padeda rusams
JAV dėmesio sutelkimas į Artimuosius Rytus sumažino spaudimą Rusijai ir kelia pavojų, kad karas Ukrainoje užsitęs, interviu JAV televizijos kanalui „Newsmax“ sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Šis pavojus, pasak jo, kyla todėl, kad Maskva nesutiks nutraukti agresijos be griežtesnių ir ryžtingesnių Vašingtono veiksmų. Ukrainos prezidentas taip pat pažėrė kritikos JAV viceprezidentui J. D. Vance'ui.
Per Rusijos smūgį Dnipropetrovske žuvo vienas žmogus ir keturi buvo sužeisti
Per Rusijos ataką Dnipro rajone ketvirtadienį žuvo vienas žmogus ir keturi buvo sužeisti. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
„Per Rusijos ataką Dnipro rajone žuvo vienas žmogus, o dar vienas buvo sužeistas. Po smūgio užsidegė parduotuvė ir šalia stovėję automobiliai“, – teigiama pranešime.
Vėliau O. Hanža patikslino, kad sužeistų žmonių skaičius išaugo iki keturių.
Anot duomenų, trys žmonės paguldyti į ligoninę.
Gelbėtojai gaisrą suvaldė.
Žiniasklaida: Izraelio importuotojas atsisakė priimti laivą su iš Ukrainos pagrobtais grūdais
Izraelio importuotojas atsisakė iškrauti Ukrainoje pagrobtus grūdus, baimindamasis, kad jam dėl to gali būti pritaikytos sankcijos, praneša naujienų portalas „Unian“.
Kaip rašo newsru.co.il, bendrovė „Zenziper“ – viena iš didžiausių grūdų importuotojų Izraelyje – atsisakė priimti laivą su pagrobtais ukrainietiškais grūdais, kurie buvo atplukdyti į Haifos uostą.
Pranešama, kad bendrovė informavo tiekėją, jog jam teks ieškoti kito uosto kroviniui iškrauti.
Anot žiniasklaidos, Izraelio importuotojai bijo, kad jiems gali būti pritaikytos Europos Sąjungos sankcijos, ir kaltina vyriausybę nesuteikiant pakankamai pagalbos ir informacijos.
Pirmiau paaiškėjo, kad Izraelis priėmė Rusijos laivą „Panormitis“ su daugiau nei 6 tūkst. tonų kviečių ir 19 tūkst. tonų miežių. Žiniasklaidos duomenimis, šiuos grūdus okupantai išvežė iš Ukrainos.
Šių įvykių kontekste Ukraina jau yra iškvietusi Izraelio ambasadorių ir įteikusi jam protesto notą.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis komentuodamas situaciją pareiškė, kad Rusijos pagrobtų grūdų pirkimas negali būti vien tik verslas. Jis taip pat pareiškė, kad Izraelio valdžia negali nežinoti, kokie laivai ir su kokiu kroviniu atplaukia į šalies uostus.
Be to, žiniasklaida rašė, kad Europos Sąjunga kreipėsi į Izraelį dėl Rusijos laivo su iš Ukrainos pavogtais grūdais, ir svarsto galimybę taikyti sankcijas Izraelio fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie padėjo Rusijai vykdyti šią neteisėtą prekybą.
Trumpas mįslingai prakalbo apie Putiną: jis jau buvo pasiruošęs taikai, bet jam kai kas sutrukdė
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį per pokalbį telefonu aptarė galimą laikiną paliaubų paskelbimą Ukrainos kare, pranešė abi pusės. Pasak D. Trumpo, V. Putinas jau buvo pasirengęs sudaryti susitarimą, tačiau tam buvo sutrukdyta, o Ukraina kariniu požiūriu jau esą nugalėta.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 172 iš 206 rusų dronų
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 172 iš 206 Rusijos paleistų dronų, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo trečiadienio 18.00 val. okupantai paleido į Ukrainą 206 dronus, įskaitant „Shahed“ (apie 140), „Gerbera“, „Italmas“ bei kitų tipų bepiločius, taip pat balistinę raketą „Iskander M“.
Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, šiauriniuose, pietiniuose, vakariniuose ir rytiniuose Ukrainos regionuose numušti/neutralizuoti 172 priešo dronai.
22 vietose registruoti 32 dronų ir vienos raketos smūgiai, dar devyniose – numuštų oro taikinių nuolaužos.
Ukrainos pasieniečiai: rusai nesugeba pasienyje įkurti buferinės zonos
Priešas nesugeba ženkliai išplėsti savo kontrolės zonos prie šiaurinės Ukrainos sienos, kalbėdamas per valstybinę televiziją paskelbė Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka.
„Vienu metu Rusija paskelbė apie planus sukurti „pilkąją“ arba buferinę zoną, įsiterpiančią iki 20 km gilyn į mūsų teritoriją. Tačiau per visą šį laikotarpį priešas nesugebėjo ženkliai išplėsti savo kontrolės zonos. Žinoma, tokios užduotys nuolat keliamos šioje kryptyje veikiančioms ir mūsų pozicijas puolančioms Rusijos kariuomenės dalims. Tačiau, nepaisant milžiniškų nuostolių, priešas nesugeba pasiekti reikšmingų rezultatų, kad įgyvendintų šiuos ketinimus“, – sakė A. Demčenka.
Tuo pačiu metu, bandydamos išplėsti savo kontrolės zoną pasienio teritorijose, Rusijos pajėgos atakuoja Ukrainos pozicijas sunkiąja ginkluote.
„Priešas dažniausiai veikia mažomis pėstininkų grupėmis, kurios puola Ukrainos gynybines pozicijas, tačiau, nesugebėdamas veržtis į priekį, jis naudoja galingesnius ginklus – artileriją, aviaciją, mėtančią valdomąsias aviacines bombas, ir didelį skaičių dronų. Jis taip pat bando užimti daugybę tiesiai prie sienos esančių gyvenviečių, siekdamas tokiu būdu išplėsti savo kontrolės zoną. Vis dėlto priešui nepavyksta pasiekti rezultatų kuriant buferinę zoną“, – pabrėžė jis.
Kaip praneša „Ukrinform“, siena su Rusija faktiškai virto fronto linija, kurioje tebevyksta aktyvūs koviniai veiksmai ir intensyvūs apšaudymai, naudojant aviaciją, artileriją ir dronus.
Per Rusijos smūgius Ukrainos miestams žuvo vienas žmogus, 23 sužeisti
Per Rusijos smūgius Ukrainos Dnipro ir Černihivo miestams ketvirtadienio rytą vienas žmogus žuvo, o dar trys buvo sužeisti.
Apie tai praneša portalas „Ukrainska Pravda“.
Tuo metu Odesoje per Rusijos smūgius praėjusią naktį sužeistų žmonių skaičius padidėjo iki 20.
„Dėl Rusijos atakos Dnipro rajone vienas žmogus žuvo, o kitas buvo sužeistas. Po smūgio užsidegė parduotuvė ir netoliese buvę automobiliai“, – pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
Vietos „Telegram“ kanalai praneša, kad Rusijos pajėgos puola Dnipro miestą. Meras nurodė, kad dega autobusas.
Rusai taip pat paleido dronų į Černihivą.
„Miestas puolamas priešo. Vienas dronas pataikė į biurų pastatą mieste. Pirminiais duomenimis, sužeisti du žmonės. Informacija tikslinama“, – sakė Černihivo miesto karinės administracijos vadovas Dmytro Bryžynskis.
Rusija naktį į ketvirtadienį taip pat surengė masinę dronų ataką prieš Odesą, kur, vietos pareigūnų teigimu, smūgiai teko gyvenamiesiems rajonams įvairiose miesto vietose ir buvo sužeista mažiausiai 20 žmonių, įskaitant 17 metų vaikiną.
Anksčiau skelbta apie 16 Odesoje sužeistų žmonių.
Portalo „The Kyiv Independent“ cituoto vietos karinės administracijos vadovo Serhijaus Lysako teigimu, du nukentėjusieji tebėra intensyviosios slaugos skyriuje, jų būklė sunki.
Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį platformoje „Telegram“ paskelbė, kad Rusija praėjusią naktį į Ukrainą paleido balistinę raketą ir 206 dronus, kurių 172 buvo perimti.
Ukrainos žvalgyba: Rusija praranda įtaką Kaspijos regione
Maskva nebėra stabilumo garantė ir praranda įtaką Kaspijos regione, pranešė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba (FISU).
„2026 m. balandžio mėnesį Tiurkų valstybių organizacijos – Azerbaidžano, Kazachstano, Kirgizijos, Turkijos ir Uzbekistano – atstovai konstatavo tai, kas jau seniai aptarinėjama regione – Maskva nebėra stabilumo garantė. Šalys susitarė pasikliauti vien savo pajėgumais“, – teigia žvalgybos tarnyba.
Agentūra pridūrė, kad tuo pačiu metu įsibėgėja ir Transkaspijos transporto maršrutas, pamažu atimdamas Rusijos, kaip pagrindinio tranzito centro tarp Azijos ir Europos, statusą. Pasak FISU, kai šis koridorius pradės veikti visu pajėgumu, Rusijos transporto infrastruktūra taps praeities atgyvena, kaip ir Kremliaus buvimas regione.
Pasak pranešimo, Armėnija tapo simboline šio proceso kulminacija.
„Naujausio Armėnijos ir Rusijos viršūnių susitikimo rezultatai patvirtino, kad armėnai nebelaiko Rusijos nei strategine partnere, nei saugumo garante. Jerevanas nuolat atsigręžia į Turkiją – stabilesnę ir labiau nuspėjamą veikėją“, – teigė agentūra.
FISU pranešė, kad Kremlius reagavo įprastu būdu – griebėsi spaudimo taktikos. Pirmasis bandymas buvo grasinimas pakelti dujų kainas. „Atsakymas buvo netikėtai tvirtas – Armėnijos parlamento pirmininkas Alenas Simonianas viešai pažadėjo pradėti išstojimo iš KSSO (Rusijos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos) ir EES (Eurazijos ekonominės sąjungos) procesą. Grasinimas nepasiteisino“, – sakoma pranešime.
Pasak agentūros, tada Kremliaus strategai griebėsi kitos priemonės – tokios pat absurdiškos ir iškalbingos: Rusijos alkoholio ir tabako reguliavimo institucija atšaukė brendžio gamyklos „Proshyan“, pagrindinės armėniško brendžio platintojos Rusijos rinkoje, licenciją.
„Iš esmės Maskva atėmė iš savo piliečių prieigą prie vieno žinomiausių pasaulyje alkoholio prekių ženklų. Reaguodama į tai, Armėnija tik paspartino suartėjimą su regiono šalimis, ypač Turkija“, – pabrėžė žvalgyba.
Pete'as Hegsethas: Pentagonas atblokavo Ukrainai skirtą 400 mln. dolerių karinės pagalbos paketą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pavedė ukrainiečių atstovams su JAV prezidento komanda išsiaiškinti Rusijos Federacijos pasiūlymo dėl trumpalaikių paliaubų detales. Apie tai jis pranešė „Telegram“ kanale.
Esą būtina išsiaiškinti, apie ką kalbama: apie kelias valandas saugumo per paradą Maskvoje ar kažką daugiau.
V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukrainos pasiūlymas yra ilgalaikės paliaubos ir ilgalaikė taika. Kyjivas pasirengęs dėl to dirbti bet kokiu oriu ir efektyviu formatu, pridūrė jis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbį telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu trečiadienį pasiūlė paliaubas gegužės 9 d., kai Rusija minės Pergalės dieną – pergalės Antrajame pasauliniame kare prieš nacistinę Vokietiją.
Medvedevas pakomentavo kalbas apie Rusijos karą su Europa: „Priežasčių ir motyvų gali būti daugiau nei pakankamai“
Buvęs Rusijos prezidentas, Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Rusija neturi agresyvių ketinimų Europos atžvilgiu. Tačiau kartu jis pridūrė, kad „jei kasdien sakysime, kad karas neišvengiamas, jis prasidės“.
Medvedevo pareiškimas: konfliktas su Vakarais Rusijai yra egzistencinis klausimas
Buvęs Rusijos prezidentas, Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Rusijos konfliktas su Vakarais yra egzistencinio pobūdžio, skelbia rusų agentūra TASS.
Putinas pasiūlė Trumpui „pagalbą“: štai ką šis atkirto
Trečiadienį per telefoninį pokalbį Vladimiras Putinas ir Donaldas Trumpas aptarė karą Irane ir iškėlė klausimą dėl laikinų paliaubų Ukrainoje, rašo „The Guardian“. Pokalbio metu V. Putinas siūlėsi pagelbėti D. Trumpui.
Sirenų gausmas, sprogimai ir dūmai: atakuota Rusijos sprogmenų gamykla
Dzeržinske, Rusijos Žemutinio Naugardo srityje, pranešta apie sprogimus, po kurių sprogmenų gamyklos teritorijoje pakilo dūmai. Be to, vietos gyventojai pranešė apie pakartotinius sprogimus Permėje, pranešė „Telegram“ kanalas ASTRA.
Liepsnos ir milžiniški dūmų debesys Rusijoje: Permėje situacija kaista
Rusijos Permės krašte, esančiame į rytus nuo Maskvos netoli Uralo kalnų, ketvirtadienį po dronų atakos naftos siurblinėje užsidegė mažiausiai dvi kuro talpyklos, praneša portalas „The Kyiv Independent“, remdamasis rusiškais „Telegram“ kanalais ir vietos žiniasklaida.
Odesoje – didelio masto rusų ataka: apgriauti daugiabučiai, sužeista 16 žmonių
Rusija surengė antpuolį, kurio taikiniu buvo Odesos gyvenamieji mikrorajonai ir civiliniai objektai, o didžiausia žala užfiksuota Primorskio rajone, pranešė Odesos karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
„...buvo apgadintas daugiaaukštis pastatas ir penkių aukštų gyvenamasis namas: viršutiniuose aukštuose ir ant stogo kilo dideli gaisrai, kuriuos gelbėtojams pavyko sustabdyti“, – teigiama pranešime.
Per antpuolį nukentėjo ir miesto centre esantys individualūs namai bei gyvenamieji pastatai.
Buvo smogta socialinėms ir komercinėms įstaigoms: smarkiai apgadintas vaikų darželio pastatas, taip pat prekybos centras, viešbutis ir administraciniai pastatai. Kaliose automobilių stovėjimo aikštelėse buvo sunaikinta arba apgadinta dešimtys autobusų ir lengvųjų automobilių.
Chadžibėjaus rajone užfiksuoti smūgiai infrastruktūros objektams, sandėlių pastatams ir garažų kooperatyvui.
Buvo sužeista šešiolika žmonių, vienas iš jų – 17-metis berniukas.
„Šiuo metu du žmonės yra intensyviosios terapijos skyriuje, jų būklė sunki, gydytojai kovoja dėl jų gyvybių. Vienas vyras paguldytas į traumatologinį skyrių. Kitiems nukentėjusiesiems būtinoji medicininė pagalba buvo suteikta įvykio vietoje arba jie buvo nukreipti gydytis ambulatoriškai“, – paaiškino S. Lysakas.
Kaip praneša „Ukrinform“, vakar vakare Odesos srities pietuose per didelio masto Rusijos antpuolį buvo sužeisti du žmonės.
Kadrai kaip iš filmo: ukrainiečiai smogė rusų laivams ir kateriams, saugantiems Krymo tiltą
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Ukrainos pajėgos smogė Rusijos laivams ir kateriams Kerčės sąsiaurio rajone, skelbia UNIAN.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1 470 rusų karių ir du sraigtasparniai
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. balandžio 30 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 330 290 karių, iš kurių 1 470 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 901 priešų tanką (+7), 24 493 šarvuotąsias kovos mašinas (+7), 40 944 artilerijos sistemas (+119), 1 756 raketų paleidimo sistemas (+1), 1 356 oro gynybos sistemas, 435 karo lėktuvus, 352 sraigtasparnius (+2), 263 360 nepilotuojamųjų orlaivių (+1 327), 4 579 kruizines raketas, 33 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 92 606 transporto priemones ir kuro cisternas (+375), 4 148 specialiosios įrangos vienetus (+2).
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Europa siūlo naujus variantus, ką daryti su Ukrainos naryste ES: minimas ir Lietuvos pasiūlymas
Europos Sąjungos (ES) šalys rengia trumpalaikių lengvatų paketą Ukrainai, siekdamos priartinti ją prie bloko, skelbia „Politico“. Apie tai leidiniui komentavo keturi diplomatai, susipažinę su diskusijomis.
Rusijos Permėje – didelio masto gaisras, dega bent 2 rezervuarai: pasirodė palydovinės nuotraukos
Palydovinės nuotraukos rodo, kad po Ukrainos dronų atakos prieš Rusijos naftos perpumpavimo stotį Permės krašte užsidegė mažiausiai du degalų rezervuarai.
Donaldas Trumpas: JAV gali sumažinti karių skaičių Vokietijoje
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos svarsto galimybę sumažinti savo karių skaičių Vokietijoje.
Tai jis sakė kilus ginčui su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu dėl karo Irane.
„Jungtinės Valstijos tiria ir peržiūri galimą karių skaičiaus Vokietijoje sumažinimą, o sprendimas bus priimtas per artimiausią trumpą laiką“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ teigė D. Trumpas.
Iš Trumpo lūpų – skandalingas pareiškimas apie Ukrainą: „Kariniu požiūriu nugalėta“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį po pokalbio su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu nepagrįstai pareiškė, kad Ukraina „kariniu požiūriu nugalėta“, rašo „The Independent“.
Trečiadienį D. Trumpas pareiškė, kad jie aptarė laikino ugnies nutraukimo Ukrainoje galimybę, siekiant pažymėti kitą mėnesį minimą Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines.
Jis pareiškė, kad Kyjivas buvo „kariniu požiūriu nugalėtas“, tačiau savo teiginiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Ukraina toliau priešinasi Rusijos agresijai visoje fronto linijoje, o Maskva pastaraisiais mėnesiais nepasiekė jokių reikšmingų laimėjimų.
„Mes gerai pasikalbėjome, aš jį pažįstu jau seniai“, – sakė D. Trumpas.
Paskutinis viešai paskelbtas pokalbis tarp V. Putino ir D. Trumpo buvo kovo 9 d.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
„Didelė rizika Ukrainai“: Zelenskis atskleidė Rusijos planą
Rusija gali sutikti su ilgalaikiu ugnies nutraukimu mainais į sankcijų sušvelninimą arba panaikinimą. Apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė interviu „Bloomberg“. Ukrainos prezidentas primygtinai paragino JAV ir Europą išlaikyti sankcijas Rusijai ir nepasiduoti Maskvos bandymams jas sušvelninti.
„Manau, kad Rusija gali kelti klausimą dėl ugnies nutraukimo mainais į sankcijų panaikinimą atskiroms įmonėms“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Pasak jo, jam taip pat žinoma, kad rusai kelia klausimą dėl draudimo naudotis SWIFT sistema panaikinimo, kad jų bankai galėtų veikti.
„Visa tai kelia didelę riziką Ukrainai“, – akcentavo valstybės vadovas.
Kaip pranešė UNIAN, balandžio 23 d. Europos Sąjunga, po kelias savaites trukusio Vengrijos blokavimo, galiausiai patvirtino sprendimą įvesti 20-ąjį sankcijų paketą Rusijai.
Kaip pabrėžė Europos Komisijos prezidentė Ursula von der Leyen, kuo labiau Rusija stiprina savo agresyvų karą, tuo labiau Europa didina paramą Ukrainai.
Ji pažymėjo, kad tai yra aiškus signalas Ukrainos žmonėms.
Tuo tarpu JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija kovo pabaigoje paskelbė apie dalies sankcijų Rusijai panaikinimą.