Zelenskis: aplink Putiną formuojasi „labai toksiška atmosfera“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad padėtis fronte, Ukrainos tolimojo nuotolio smūgiai ir sankcijų spaudimas formuoja naują, „labai toksišką atmosferą“ aplink Kremliaus vadovą Vladimirą Putiną.
Apie tai V. Zelenskis pranešė savo vakarinėje kalboje, paskelbtoje platformoje „Telegram“.
Zelenskis telefonu kalbėjosi su Trumpo pasiuntiniais: štai kas žinoma
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis telefonu kalbėjosi su JAV prezidento pasiuntiniais Steve‘u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu, skelbia „Evropeiskaja pravda“.
Zelenskis planuoja vykti į JAV: laukia svarbus susitikimas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis svarsto galimybę liepą surengti diplomatinę kelionę į JAV. Apie tai „Suspilne“ sužinojo iš diplomatinių šaltinių.
Aktyvių kovos veiksmų zonose Donecko srityje vis dar yra per 13 tūkst. civilių
Ukrainos Donecko srityje aktyvių kovos veiksmų zonose šiuo metu dar yra per 13 tūkst. civilių. Tai spaudos konferencijoje pareiškė Donecko srities karinės administracijos Civilinės saugos, mobilizacijos ir gynybos departamento vadovas Serhijus Hončarovas.
Pasak jo, Bachmuto rajone dar yra 122 asmenys, Kramatorsko rajone – 8 720, Pokrovsko rajone – 4 150, o Volnovachos rajone – 21. Iš viso tai yra 13 013 žmonių, įskaitant du vaikus, tebesančius Mykolajivkos mieste. S. Hončarovo teigimu, tai liepos 21 d. duomenys.
Nuo 2022 m. vasario iš savo nuolatinių gyvenamųjų vietovių vyriausybės kontroliuojamoje Donecko srities teritorijoje buvo evakuota beveik 1 mln. 406 tūkst. civilių, tarp jų – 212 tūkst. vaikų.
Ukrainos institucijų kontroliuojamose Donecko srities teritorijose šiuo metu dar yra 124 478 civiliai, įskaitant 6 624 vaikus, teigiama pranešime.
Ukrainos kariai ir civiliai palankiai vertina naująjį kariuomenės vadą
Ukrainos kariai ir civiliai trečiadienį naujienų agentūrai AFP teigė palankiai vertinantys Mychailo Drapatos paskyrimą naujuoju kariuomenės vadu penktaisiais Rusijos invazijos metais.
Visgi jie išreiškė viltį, kad į pareigas sugrįš buvęs populiarus gynybos ministras.
Netikėtas reformatoriaus ministro Mychaila Fiodorovo atleidimas praėjusią savaitę išvedė į gatves kelis tūkstančius žmonių, kurie reikalavo jį grąžinti į postą, o kariuomenės vadą Oleksandrą Syrskį – pašalinti.
Susidūręs su didžiausiais su karu susijusiais protestais nuo 2022-ųjų Rusijos invazijos pradžios, prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį atleido O. Syrskį ir jo vietoje paskyrė M. Drapatą.
Iziume, mieste, esančiame už 30 kilometrų nuo Rusijos pozicijų, 22-ejų karys, prisistatęs kariniu slapyvardžiu Chrestas, sakė, kad O. Syrskio pasitraukimas yra „geras dalykas“, tačiau jis vis tiek norėtų, kad M. Fiodorovas sugrįžtų į vyriausybę.
Pasak Chresto, M. Fiodorovas lobizavo plačiai įvesti terminuotas sutartis – tai pagrindinis karių reikalavimas, mat daugelis jų kovoja be nustatyto termino, nors karas tęsiasi jau penktus metus.
„Jis įveda sutartis, kad mobilizuoti kariai bent jau žinotų, kiek laiko jiems teks tarnauti“, – sakė karys agentūrai AFP.
„Jis taip pat stengiasi užtikrinti, kad kariai gautų poilsio“, – teigė Chrestas.
Pranešimai apie smurtą
Kitas Iziume esantis karys, pravarde „Ananasas“, taip pat teigė AFP esąs patenkintas O. Syrskio pasitraukimu, kuris buvo žinomas dėl karinių laimėjimų, tačiau taip pat pagarsėjo abejingumu nuostoliams.
30-metis teigė, kad O. Syrskis, karjeros karininkas, 2022 metais vadovavęs lemiamai Kyjivo gynybai, „karo pradžioje į mėsmalę metė daugybę žmonių“.
„Manau, kad jis lengvai atsipirko tiesiog būdamas atleistas“, – sakė Ananasas agentūrai AFP.
Karys taip pat tvirtino, kad O. Syrskis buvo susietas su skandalu dėl pranešimų apie smurtą prieš naujokus „Skelia“ šturmo dalinyje.
O. Syrskis, taip pat prižiūrėjęs sėkmingą 2022 metų Ukrainos kontrpuolimą Charkivo srityje, pavadino pažeidimus gėdingais ir nurodė, kad atsakingiems asmenims buvo pritaikytos priemonės.
Ananasas teigė, kad jei M. Fiodorovas nesugrįš, nepasitenkinimas greičiausiai tęsis.
Jis gyrė pareigūną, žinomą dėl pastangų tobulinti Ukrainos dronų technologijas, už tai, kad šis stengėsi užtikrinti, jog „žūtų mažiau karių, o jų vietoje kovotų dronai“.
„Tokie žmonės neturėtų būti šalinami. Jie daro teisingus dalykus“, – apie M. Fiodorovą kalbėjo jis.
Gerbiamas „kovinis karininkas“
Svitlana, 48-erių oro desanto šturmo dalinio slaugytoja, M. Drapatos – gerbiamo „kovinio karininko“ – atėjimą taip pat vertino „teigiamai“.
Ji buvo dėkinga civiliams už protestus, kuriais siekta nušalinti O. Syrskį.
„Manau, kad tik pilietinė visuomenė gali daryti įtaką šiems procesams. Kol mes čia giname teises, žmonės išėjo ir apgynė savąsias“, – sakė ji.
Ji taip pat vertino buvusio ministro M. Fiodorovo vykdytą „skaitmenizaciją“, apibūdindama jį kaip „gerą vadybininką“, tačiau įspėjo neidealizuoti šio jauno pareigūno.
Jo kadencijos metu „atlyginimai pradėjo šiek tiek mažėti, o tai veikia mūsų šeimas“, pažymėjo ji.
Ji dar neturėjo nuomonės apie Jevheną Chmarą, M. Fiodorovo įpėdinį, atėjusį iš saugumo tarnybų.
Angoloje dėl mirtinų neramumų nuteisti du Rusijos piliečiai
Angolos teismas nuteisė du Rusijos piliečius iki 11 metų laisvės atėmimo bausme už terorizmą ir šnipinėjimą po praėjusiais metais vykusių protestų, kurie peraugo į riaušes ir plėšikavimą, trečiadienį pranešė vienas iš kaltinamųjų advokatas.
Demonstracijos, vykusios liepos 28–30 dienomis, kilo dėl taksi vairuotojų streiko, kuriuo buvo protestuojama prieš kylančias degalų kainas šioje naftos turtingoje šalyje, kurioje milijonai žmonių gyvena skurde.
Pasak Angolos vidaus reikalų ministerijos, per smurtą žuvo 22 žmonės, tačiau policija tuo metu nurodė 30 žuvusiųjų, 200 sužeistųjų ir 1,2 tūkst. sulaikytųjų.
Tai buvo vieni didžiausių neramumų per pastaruosius kelerius metus šioje portugališkai kalbančioje Pietų Afrikos valstybėje, kurią nuo 1975 metų valdo MPLA partija.
Prokurorai apkaltino šiuos asmenis planavus veiklą, kuria siekiama destabilizuoti Angolą, „rengiant valstybės perversmą“ ir bandant „perimti nacionalinio ekonominio turto kontrolę“.
Du asmenys – Levas Lakštanovas ir Igoris Račinas, nuteisti atitinkamai aštuoneriems ir 11 metų kalėjimo, – neigė bet kokius ryšius su teroristinėmis organizacijomis.
Jie teigė šalyje buvę dėl kultūrinės ir komercinės veiklos.
Prokurorai teismui nurodė, kad minėti asmenys rengė susitikimus su politikais tiek iš valdančiosios partijos, tiek iš opozicijos.
Jie pridūrė, kad rusai ketino teikti finansinę paramą opozicinei UNITA partijai prieš 2027 metų visuotinius rinkimus.
Rusijos ambasada į AFP prašymus pakomentuoti situaciją iškart neatsakė.
„All Eyes on Wagner“ ir Prancūzijos transliuotojo RFI atliktas tyrimas parodė, kad Angolos pareigūnai manė, jog šie du rusai yra susiję su „Africa Politology“ – „neaiškiu Rusijos tinklu, jungiančiu konsultantus ir įtakos operacijų vykdytojus, lobistus bei teisininkus ir šalies ekspertus, teikiančius politines konsultacijas Rusijos įtakos tarnyboje“.
Taip pat buvo apkaltintas Angolos sporto žurnalistas Carlosas Tome, kuriam skirta dvejų metų lygtinė laisvės atėmimo bausmė, o pagrindinės opozicinės UNITA partijos jaunimo sparno generalinis sekretorius Francisco de Oliveira buvo išteisintas.
Davidas Guzas, atstovavęs baudžiamojon atsakomybėn patrauktiems angoliečiams, pareiškime nurodė, kad „prokuratūra nusprendė, jog negali sutikti su teismo sprendimu, ir tą pačią akimirką pateikė apeliaciją su sustabdančiuoju poveikiu“.
NYT: Putinas rado būdą, kaip apeiti Vakarų spaudimą
Nepaisant precedento neturinčių sankcijų, santykių su Vakarais nutraukimo, ekonominių problemų ir didelių nuostolių fronte, Kremliui pavyko išlaikyti bendrą stabilumą Rusijoje ir išvengti visiškos tarptautinės izoliacijos. Tai skatina Vladimirą Putiną tęsti karą, nes jis tiki, kad vis dar gali laimėti. Tai svečio skiltyje laikraštyje „The New York Times“ rašo politikos tyrėja Hanna Notte, knygos apie V. Putino pasaulinę kampaniją prieš Vakarus autorė.
ES vėl bando susitarti dėl naujų sankcijų Rusijai
Europos Sąjunga (ES) trečiadienį siekė įveikti Graikijos prieštaravimus ir susitarti dėl naujo sankcijų Rusijai paketo.
Tai daroma prieš terminą, kuriam pasibaigus gali susilpnėti pastangos apriboti Maskvos pajamas iš naftos.
Derybos dėl naujų ekonominių priemonių prieš Maskvą dėl karo Ukrainoje užsitęsė, nes kelios šalys siekė sušvelninti kai kuriuos elementus.
Nepavykus pasiekti susitarimo praėjusį trečiadienį, 27 ES valstybės narės sudarė laikiną kompromisą: vienai savaitei išlaikyti rusiškos naftos kainų lubas ties 44 JAV dolerių (apie 38,5 euro) riba, kad būtų išvengta jų šuolio.
Šiuo žingsniu siekta suteikti blokui laiko galutiniam susitarimui pasiekti ir išvengti vienos iš pagrindinių ES priemonių, skirtų apriboti Maskvos pajamas iš pasaulinio žalios naftos eksporto, susilpnėjimo.
Artėjant naujam terminui ketvirtadienį, ES diplomatai teigė, kad pagrindinė kliūtis susitarimui yra Graikijos reikalavimas sušvelninti ankstesnius rusiškų suskystintų gamtinių dujų (SGD) transportavimo apribojimus.
Atėnai siekia, kad blokas leistų vienai iš šalies įmonių toliau gabenti SGD ne ES klientams iš Rusijos Jamalo gamyklos Arktyje.
Naujasis sankcijų paketas – 21-asis, kurį ES nori įvesti Rusijai nuo 2022 metais pradėtos invazijos į Ukrainą, – susiduria su sunkumais nuo pat jo pasiūlymo praėjusį mėnesį.
Pagal šį paketą Briuselis nori dar keliems mėnesiams užfiksuoti naftos kainų lubas dabartiniame lygyje, kad būtų sustabdytas automatinis jų kilimas dėl kainų šuolio, kurį sukėlė karas Artimuosiuose Rytuose.
Įvairios kitos sankcijų paketo dalys sulaukė skirtingų šalių pasipriešinimo.
Bulgarija pranešė, kad jai pavyko užblokuoti Rusijos stačiatikių patriarcho Kirilo įtraukimą į juodąjį sąrašą - jame esantiems subjektams taikomas bloke esančio turto įšaldymas ir kelionių draudimas.
Diplomatų teigimu, Vokietija prieštaravo draudimui importuoti iš Rusijos aliaskines rudagalves menkes – žuvį, plačiai naudojamą vaikų maistui.
Taip pat atrodo, kad buvo sušvelninti planai įvesti platų vizų draudimą visiems rusams, dalyvavusiems kare Ukrainoje.
Kremlius sureagavo į naujo Ukrainos kariuomenės vado paskyrimą
Kremlius trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos paskirtas naujas vyriausiasis kariuomenės vadas nepakeis padėties fronte.
„Nemanau, kad tai sukels kokių nors pokyčių fronto linijose“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad Maskva ketina tęsti beveik ketverius su puse metų trunkantį puolimą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido vyriausiąjį ginkluotųjų pajėgų vadą Oleksandrą Syrskį ir į jo vietą paskyrė Ukrainos Jungtinių pajėgų vadavietės vadą generolą majorą Mychailą Drapatą. Taip prezidentas reagavo į kelias dienas besitęsiančius protestus Ukrainoje dėl populiaraus gynybos ministro Mychailos Fedorovo atleidimo. Demonstrantai, be kita ko, reikalavo atleisti O. Syrskį.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 204 rusų dronus
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 204 Rusijos paleistus dronus, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo antradienio 18.00 val. okupantai į Ukrainą paleido 216 dronų, įskaitant „Shahed“ „Gerbera“, „Italmas“, S8000 „Banderol“ bei įvairių tipų imitacinius bepiločius. Taip pat paleista balistinė raketa „Iskander-M“ ir trys valdomos raketos „Ch-59/69“.
Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, numušti/neutralizuoti 204 Rusijos dronai ir trys raketos „Ch-59/69“.
12 vietų registruoti 12 raketų smūgiai, septyniose – balistinės raketos smūgis ir numuštų dronų nuolaužos.
Ketvirtadienį susitinka Sergejus Lavrovas ir Marco Rubio
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pranešė, kad ketvirtadienį Maniloje susitiks su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio deryboms, kuriose daugiausia dėmesio bus skiriama karams Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose.
„Žala jau padaryta“: politologas prognozuoja niūrią Rusijos ateitį po karo
Rusija – naftos valstybė, kuri dešimtmetį bandė panaudoti gamtines dujas kaip ginklą prieš Europą, tačiau dabar šalyje įvedamas degalų normavimas, nes jų trūkumas juntamas visoje šalyje, praneša „Forbes“.
Leidinys pabrėžia, kad Kryme paskelbta nepaprastoji padėtis, o kitose laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose stengiamasi užtikrinti būtinus išteklius, kad civiliai gyventojai nustotu iš jų bėgti.
Ilgalaikė Ukrainos kampanija, kurios prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, sandėlius ir logistikos objektus naudojami dronai bei raketos, daro realią žalą Maskvos gebėjimui išlaikyti tiek savo karinę mašiną, tiek vidaus stabilumą.
„Lūžio taškas dar nepasiektas. Tačiau jėgų pusiausvyra keičiasi Kyjivo naudai“, – mano straipsnio „Forbes“ autorius politologas Arielis Cohenas.
Priduriama, kad koks bebūtų galutinis rezultatas, tai, kas vyksta dabar, daugiausiai nulemta katastrofiško Rusijos ginkluotųjų pajėgų neveiksmingumo.
Politologo nuomone, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galbūt ir išsilaikys valdžioje, tačiau Rusijos ekonominiai pamatai po jo kojomis griūva.
„Net jei Rusija išlaikytų šiuo metu okupuotas Ukrainos teritorijas, vargu ar ji galėtų iš jų gauti ką nors tokio, kas pateisintų žmogiškąsias aukas, finansines išlaidas, diplomatinę izoliaciją ir pramonės nuosmukį, susikaupusius nuo 2022 metų. Pergalė, kad ir kaip ją apibūdintų Maskva, neturės to klestėjimo, kurį kadaise žadėjo užkariavimas“, – rašoma straipsnyje.
Kokia bus Rusija?
Leidinys pabrėžia, kad pagrindinis klausimas yra ne tai, kaip baigsis karas, o tai, kokia bus Rusija pasibaigus karo veiksmams.
„Ilgalaikis nestabilumas šalyje, kuri yra viena iš didžiausių energijos išteklių eksportuotojų pasaulyje, pakeis investicijų srautus, tiekimo grandines ir energijos išteklių kainas nuo Vietnamo iki Airijos“, – prognozuojama leidinyje.
Politikai, kurie dėmesį skiria vien tik karo veiksmams, nepastebi jau vykstančių ekonominių pokyčių.
Prognozuojama, kad net jei po karo sankcijos bus panaikintos, Rusijos, kaip tiekėjos, reputacija ir toliau vers investuotojus dvejoti. Europa ilgą laiką buvo didžiausia Rusijos angliavandenilių vartotoja ir yra ryškiausias to pavyzdys.
Dar 2025 m. Rusija tiekė apie 12 proc. Europos dujų, tačiau 2026 m. sausio mėn. ES oficialiai uždraudė bet kokį Rusijos dujų importą, numatydama iki 2027 m. pabaigos visiškai nutraukti likusių kiekių importą. Niekas Briuselyje nenori vėl atsidurti toje pažeidžiamoje padėtyje, kuri pavertė žemyną „Gazprom“ įkaitu.
Nurodoma, kad JAV eksportuotojai tapo didžiausiais Suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekėjais į Europą – 2026 m. pirmąjį ketvirtį jiems teko apie 63 proc. SGD apimčių ES.
„Kinijos energijos išteklių pirkimo apimčių padidėjimas po taikos susitarimo sudarymo nebus geranoriškumo Maskvos atžvilgiu išraiška. Tai sustiprins įtakos svertus. Kuo ilgiau išliks šis disbalansas, tuo didesnės taps Kinijos ekonominės galimybės“, – pažymi politologas.
Rusija virsta pusiau vasalu
Išskyrus politinį perversmą, kuris yra mažai tikėtinas, kol V. Putinas lieka valdžioje, Rusija formaliai išlaiko suverenitetą, tačiau tuo pačiu nepastebimai virsta pusiau vasalu, kurio manevravimo erdvė kasmet siaurėja.
Taikos susitarimas su Ukraina nesustabdys konkurencinės aplinkos. Leidinio nuomone, sugadinta Rusijos infrastruktūra, sankcijos ir neaiški politinė ateitis palieka realias galimybes konkurentams įsiveržti.
„Net Kinija – labiausiai tikėtinas didelis Rusijos produkcijos pirkėjas – yra itin suinteresuota palikti sau visas galimybes atviras: tiek siekiant išlaikyti kainas, tiek siekiant išlaikyti politinę įtaką Maskvai“, – pabrėžiama straipsnyje.
Pabrėžiama, kad taika su Ukraina – kad ir kada ji būtų pasiekta – automatiškai nereabilituos Rusijos. Maskva iš šio karo išeis arba dar labiau autoritarinė, arba vis labiau nestabili, ekonomiškai silpnesnė, labiau priklausoma nuo Kinijos ir kur kas mažiau patikima energetikos partnerė, nei buvo 2021 metais.
„Žala, kuri jau padaryta jos, kaip tiekėjos, reputacijai, nėra viešųjų ryšių problema. Tai struktūrinė problema“, – pažymi leidinys.
Sumalė į šipulius: Drapatas – tikra Ukrainos legenda, įsirėžęs į atmintį dar 2014 m.
2014-ieji Ukrainai buvo itin sunkūs – sulaukusi smūgio į nugarą iš Rusijos šalis atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje: kariuomenė apimta chaoso ir korupcijos, valdžios institutai pakrikę, pilna visokio plauko provokatorių ir parsidavėlių. Tokiomis sąlygomis tuomet dar majoras Mychaila Drapatas išgarsėjo visame pasaulyje nuo pat pirmų karo su Rusija dienų.
Dronų ataka Kryme sukėlė gaisrus Jaltos ir Aluštos elektros pastotėse
Trečiadienį po naktinės dronų atakos Jaltoje ir Aluštoje laikinai okupuotame Kryme kilo gaisrai elektros pastotėse, pranešė „Telegram“ kanalo „Krymo Vėjas“ stebėjimo grupė, remdamasi palydovinėmis nuotraukomis.
„Jaltoje apgadinta ir dega dar viena elektros pastotė. Gaisro požymiai aptikti 110/10 kV Masandros pastotėje“, – sakoma pranešime.
Taip pat pranešta, kad po sprogimų naktį Jaltoje kilo gaisras 110 kV Darsano pastotėje. Elektra Jaltoje dingo apie 3.30 valandą.
Aluštoje gaisro židiniai aptikti netoli 110/10 kV Lučystės pastotės, esančios šalia miesto nuotekų valymo įrenginių. Apgadinta dar viena 110 kV elektros pastotė Aluštos Žovtnevo gatvėje.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Bepiločių sistemų pajėgos, vykdydamos operaciją „Krymo išjungimas“, nuo liepos 1 d. iki liepos 20 d. Rusijos okupuotose teritorijose, įskaitant Krymą, smogė 104 elektros pastotėms ir kitiems elektros įrenginiams.
Alijevas netiesiogiai patvirtino – Baku vyko Vokietijos ir Rusijos susitikimas
Antradienį per vizitą Berlyne Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas netiesiogiai patvirtino pranešimus apie slaptą Vokietijos ir Rusijos atstovų susitikimą šalies sostinėje Baku.
JAV generolas: Ukrainos F-16 pirmą kartą numušė Rusijos naikintuvą
JAV ginkluotųjų pajėgų vadų jungtinio komiteto pirmininkas generolas Johnas Caine'as pareiškė, kad Ukrainos naikintuvas F-16 neseniai numušė Rusijos naikintuvą – tai pirmoji žinoma šio lėktuvo Ukrainos pajėgose pergalė per mūšį ore.
J. Caine'as apie tai pranešė antradienį vykusiame JAV Senato asignavimų komiteto posėdyje.
Pasak JAV generolo, per pastaruosius kelerius metus Ukraina, remiama daugelio partnerių, gerokai sustiprino savo daugiasluoksnę oro gynybos sistemą.
J. Caine'as taip pat gyrė puikius Ukrainos gynybos pramonės rezultatus. Jis teigė, kad Ukraina plečia savo karinius pajėgumus, pradedant sistemomis žemė-oras ir baigiant oras-oras pajėgumais.
Anksčiau buvo pranešta, kad liepos 8 d. Ukrainos oro pajėgos paskelbė sunaikinusios dar vieną Rusijos naikintuvą Su-35.
Alijevas netiesiogiai patvirtino slaptą vokiečių ir rusų susitikimą Baku
Antradienį per vizitą Berlyne Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas netiesiogiai patvirtino pranešimus apie slaptą Vokietijos ir Rusijos atstovų susitikimą šalies sostinėje Baku.
Kalbėdamas bendroje spaudos konferencijoje su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu, I. Alijevas teigė, kad Azerbaidžano pasienio tarnybos užregistravo atitinkamus kelionių duomenis.
Pasak Azerbaidžano prezidento, liepos 12 d. iš Berlyno į Baku išskrido buvęs Brandenburgo žemės ministras pirmininkas Matthiasas Platzeckas ir buvęs Vokietijos kanclerio kanceliarijos vadovas Ronaldas Pofalla.
Vėliau į Azerbaidžano sostinę atvyko buvęs Rusijos ministras pirmininkas Viktoras Zubkovas, kuris dabar yra „Gazprom“ valdybos narys, ir Rusijos žmogaus teisių komisaras Valerijus Fadejevas. Abu jie laikomi artimais Rusijos prezidento Vladimiro Putino bendražygiais.
Žiniasklaidos pranešimai apie tokį susitikimą sklandė jau keletą dienų, tačiau oficialaus patvirtinimo nebuvo.
I. Alijevas teigė nei iš Vokietijos, nei iš Rusijos jokios informacijos apie susitikimą negavęs. Pasak leidinio „The Kyiv Post“, Azerbaidžano prezidentas taip pat pabrėžė, kad jo šalis šio susitikimo neorganizavo ir derybose nedalyvavo.
„Jei šis susitikimas galėtų prisidėti prie karo tarp Rusijos ir Ukrainos pabaigos, galėtume tik džiaugtis“, – pridūrė jis.
Atsakydamas į žurnalistų klausimą apie šį vizitą, Vokietijos kancleris tikino „apie jokį tokio pobūdžio susitikimą nežinojęs“.
Azerbaidžano prezidentas apie šį susitikimą prakalbo po to, kai buvo paskelbtas bendras Vokietijos žiniasklaidos priemonių „Die Zeit“ ir ARD tyrimas, atskleidęs, kad aukštas pareigas anksčiau užėmę Vokietijos politikai Baku vedė neoficialias derybas su Rusijos atstovais dar nuo 2024-ųjų.
Šie susitikimai, anot „The Kyiv Post“, sukėlė susirūpinimą Vokietijos saugumo sluoksniuose, kuriuose imta baimintis, kad Maskva gali naudotis neoficialiais kanalais, siekdama daryti įtaką Vokietijos politikai ir primesti Rusijai palankias taikos sąlygas.
Susitikimų dalyviai šiuos kontaktus apibūdino kaip visiškai privačias iniciatyvas, o Vokietijos vyriausybė griežtai nuo jų atsiriboja.
Kremlius nesnaudžia: naujasis Ukrainos kariuomenės vadas jau sulaukė dėmesio
Rusijos vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad naujai paskirtas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Mychaila Drapatas yra įtrauktas į ieškomų žmonių sąrašą. Be to, tai ne pirmas kartas, kai okupantai ieško šio karininko, praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi Rusijos naujienų agentūra TASS.
Per Rusijos smūgius Kyjivo ir Sumų srityse sužeista keliolika žmonių
Trečiadienio rytą Rusijos pajėgos smogė į gyvenamąjį namą Kyjivo srities Bučios rajone, sužeisti penkis žmones, tarp jų trys vaikai, per „Telegram“ pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
„Dėl Rusijos atakos Kyjivo srityje buvo sužeisti penki žmonės. Tarp jų yra trys vaikai“, – sakoma pranešime.
Smūgis buvo suduotas į gyvenamąjį namą Čaikų kaime. Įvykio vietoje kilo gaisras, gelbėtojai greitai jį užgesino. Taip pat buvo apgadintas dar vienas privatus namas.
Boryspilio rajone nukentėkjo biuro ir sandėlio patalpos bei dvi transporto priemonės. Įvykio vietose dirba visos būtinos gelbėjimo tarnybos.
Anksčiau Kyjivo srities karinė administracija paskelbė oro antskrydžio pavojaus signalą. Ukrainos oro pajėgos pranešė apie reaktyvinį bepilotį, skridusį Kyjivo srities link.
Per pastarąją parą Rusijos pajėgos Sumų srityje įvykdė 37 atakas prieš 23 gyvenvietes, sužeisti septyni žmonės, įskaitant du vaikus, feisbuke pranešė Sumų srities policija.
Per atakas buvo naudojamos valdomos aviacijos bombos, FPV bepiločiai orlaiviai ir kiti koviniai dronai, minosvaidžiai ir artilerija. Smūgiai buvo nukreipti į Sumų, Šostkos, Ochtyrkos ir Konotopo rajonus.
Sumų bendruomenėje per Rusijos drono smūgį buvo sužeistas 18 metų vyras. Dvi kitos gyventojos – 26 ir 73 metų moterys – taip pat buvo gydomos nuo sužeidimų per dronų ataką liepos 20 dieną.
Medicinos pagalba suteikta dviem vaikams: aštuonių mėnesių mergaitei, sužeistai per Rusijos dronų smūgį liepos 19 d., ir 12 metų berniukui, sužeistam per valdomą aviacijos bombos smūgį liepos 15 dieną.
Bilopilijos bendruomenėje 76 metų vyras ir 77 metų moteris kreipėsi dėl sužalojimų per Rusijos dronų smūgį liepos 20 dieną. Per atakas buvo apgadinti gyvenamieji pastatai, transporto priemonės ir civilinė infrastruktūra keliose regiono vietose.
Smūgių vietose dirbo policijos tyrimo grupės, pradėtas baudžiamasis procesas pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnį dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimų.
Anksčiau buvo pranešta, kad Rusijos pajėgos puolė devynių aukštų gyvenamąjį namą Sumų mieste, o vėliau sudavė antrą smūgį, kai ten dirbo Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos gelbėtojai. Šeši žmonės buvo sužeisti.
Po atleidimo – pirma Syrskio žinutė: „Kariuomenę perduodu puolimo būsenoje“
Antradienį atleistas buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad savo įpėdiniui perduoda kariuomenę, kuri ne tik geba gina pozicijas, bet ir yra pasirengusi pulti, rašo „Unian“, cituodama jo pareiškimą, pasirodžiusį trečiadienį ryte.
Rusija per pastarąją parą Ukrainoje neteko dar 1 330 karių
Rusija nuo 2022 m. vasario 24 iki 2026 m. liepos 22 d. per plataus masto karą prieš Ukrainą, apytikriais skaičiavimais, neteko 1 433 230 karių, įskaitant 1 330 žuvusių ar sužeistų per pastarąją parą.
Atnaujintus duomenis „Facebook“ tinkle paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, skelbia „Ukrinform“.
Pasak Generalinio štabo, bendrus Rusijos kovinius nuostolius 2026 m. liepos 22 d. duomenimis taip pat sudaro: 12 163 tankai (+2 per pastarąją parą); 24 982 šarvuotosios kovos mašinos (+4); 46 492 artilerijos sistemos (+57); 1 958 daugkartinio raketų paleidimo sistemos (+3); 1 513 oro gynybos sistemų (+0); 438 lėktuvai (+0); 354 sraigtasparniai (+0); 1 981 antžeminė robotų sistema (+11); 421 900 operatyvinių-taktinių bepiločių orlaivių (+1 610); 4 933 kruizinės raketos (+0); 34 karo laivai ir kateriai (+0); 2 povandeniniai laivai (+0); 123 702 transporto priemonės ir degalų autocisternos (+355); 4 450 specialiosios karinės įrangos vienetų (+9).
Generalinis štabas pažymėjo, kad skaičiai yra nuolat atnaujinami.
Anksčiau agentūra „Ukrinform“ pranešė, kad liepos 21 d. užfiksuoti 188 koviniai susirėmimai tarp Ukrainos gynybos pajėgų ir Rusijos kariuomenės, o intensyviausios kovos vyko Sloviansko sektoriuje.
„Bloomberg“ šaltiniai atskleidė Rusijos planus dėl okupuotų Ukrainos teritorijų
Rusija nebėra pasirengusi grąžinti Ukrainai jokių okupuotų teritorijų pagal jokį paliaubų susitarimą ir planuoja jas palikti kaip buferines zonas, praneša „Bloomberg“, remdamasis šaltiniais, artimais Kremliui.
Po Ukrainos smūgių pranešama apie gaisrus Pietų Rusijoje, elektros tiekimo sutrikimus Kryme
Visame okupuotame Kryme pranešama apie elektros tiekimo sutrikimus, o keliuose Pietų Rusijos miestuose kilo didžiuliai gaisrai po Ukrainos praėjusios nakties smūgių mažmeninės prekybos logistikos objektams, remdamasis stebėjimo kanalais trečiadienį praneša portalas „The Kyiv Independent“.
Dvi elektros pastotes okupuotame Masandros miestelyje ir netoliese esančioje Jaltoje atakavo Ukrainos dronai, dėl to nutrūko elektros tiekimas, pranešė „Telegram“ kanalas „Supernova Plus“.
Apie elektros tiekimo sutrikimus po Ukrainos pajėgų smūgių taip pat pranešta okupuotame Aluštos mieste Krymo pietuose, teigia kanalas „Exilenova Plus“.
Tuo tarpu Krasnodaro mieste buvo smogta Rusijos internetinės prekybos milžinės „Wildberries“ objektui, sunkvežimių stovėjimo aikštelei ir gyvenamiesiems pastatams, pranešė „Supernova Plus“.
Taip pat buvo smogta kitam „Wildberries“ priklausančiam logistikos centrui Nevinomyske, Stavropolio krašte, kur kilo didžiulis gaisras, sakoma „Exilenova Plus“ pranešime.
Krasnodaro krašte – didžiulis gaisras: liepsnos prarijo „Wildberries“ sandėlį
Ukrainos dronai trečiadienį vėl smogė didžiausios Rusijos internetinės mažmenininkės sandėliams, pranešė valdžios institucijos; per šiuos naujausius smūgius, įvykdytus po mirtinų savaitgalio išpuolių prieš šią įmonę, buvo sužeisti aštuoni žmonės.
Kyjivas pastaraisiais mėnesiais sustiprino smūgius Rusijos teritorijoje, sutrikdydamas paprastų rusų gyvenimą – šiuos smūgius jis vadina atsakomosiomis priemonėmis už daugiau nei ketverius metus trunkantį Ukrainos bombardavimą.
Elektroninės prekybos milžinės „Wildberries“ generalinė direktorė Tatjana Kim teigė, kad bendrovės logistikos centrai pietiniuose Krasnodaro ir Nevinomysko miestuose buvo evakuoti.
„Po dronų atakos Nevinomysko pakraštyje užsidegė sandėlių kompleksas“, – rašė Stavropolio krašto gubernatorius Vladimiras Vladimirovas Rusijos valstybinėje platformoje „Max“.
Pasak jo, penkiems žmonėms buvo suteikta medicininė pagalba.
Anksčiau V. Vladimirovas teigė, kad oro gynybos pajėgos stengėsi sustabdyti „priešo dronų ataką, nukreiptą prieš Nevinomysko pramoninę zoną“.
Krasnodaro krašto operatyvinis štabas vėliau pranešė, kad dar trys žmonės buvo sužeisti, kai drono nuolaužos nukrito ant sandėlio Krasnodare.
Tai buvo naujausia ataka po to, kai šeštadienį Ukraina smogė dviem pagrindiniams „Wildberries“ sandėliams ir dėl to žuvo aštuoni naktinės pamainos darbuotojai, taip pat kilo gaisrai, beveik visiškai sunaikinę šias patalpas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Drapatas pradeda darbus: paskelbė, kaip bus spaudžiama Rusija
Ukrainos laikinasis gynybos ministras Jevhenijus Chmara kalbėjosi su naujai paskirtu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu generolu majoru Mychaila Drapatu ir po pokalbio pareiškė, kad Ukraina ir toliau visomis turimomis priemonėmis darys karinį ir technologinį spaudimą Rusijai.
Tai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos gynybos ministerija, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Ukraina ir toliau visomis turimomis priemonėmis darys karinį ir technologinį spaudimą Rusijai. Aptariau tai su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu generolu majoru Mychaila Drapatu. Visiškai pasitikiu generolu majoru Drapatu, kurį man vakar buvo garbė nominuoti į vyriausiojo vado postą. Susitarėme būti atviri vienas su kitu ir spręsti bet kokius nesutarimus, atsižvelgdami į Ukrainos kariškių interesus. Kartu vykdysime prezidento nurodymus ir sukursime sąlygas maksimaliam mūsų gynybos pajėgų veiksmingumui“, – sakė J. Chmara.
Pasak jo, brigadų ir korpusų vadai išdėstė konkrečius iššūkius, su kuriais šiuo metu susiduria Ukrainos gynybos pajėgos.
„Mūsų pirmieji žingsniai – remti fronto liniją, stiprinti mūsų partnerių paramą ir kuo labiau perkelti karą į agresoriaus teritoriją. Siekdami šių tikslų, užtikrinsime, kad fronto linijos daliniai turėtų stabilią ir lanksčią prieigą prie veiksmingų pajėgumų, įskaitant tolimojo nuotolio ginklus, tuo pačiu tobulindami naujas technologijas ir asimetrinius sprendimus“, – tvirtino J. Chmara.
Jis pridūrė, kad Ukrainos tikslas išlieka nepakitęs: užtikrinti technologinį pranašumą prieš Rusijos pajėgas, kartu apsaugant Ukrainos karių gyvybes taikant technologines naujoves. J. Chmara pažymėjo, kad ginkluotosios pajėgos turėtų plėsti pajėgumus, kurių veiksmingumas jau buvo įrodytas, įskaitant giluminių ir vidutinio nuotolio smūgių operacijas, nepilotuojamas robotizuotas sistemas ir kitus sprendimus, kurie padeda apsaugoti karius ir veiksmingiau naikinti priešo taikinius.
„Su vyriausiuoju vadu taip pat aptarėme savo ateities viziją. Laikomės tokios pat pozicijos dėl Ukrainos gynybos pajėgų vystymo. Prezidentas Volodymyras Zelenskis pritarė mūsų vizijai. Dabar rengiame strategiją ir praktinius žingsnius, kaip užbaigti karą Ukrainos sąlygomis ir priversti Rusiją sutikti su ilgalaike taika“, – nurodė J. Chmara.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, V. Zelenskis antradienį paskelbė, kad naujuoju Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu taps generolas majoras M. Drapatas. Jis taip pat sakė, kad bus atnaujinta generalinio štabo struktūra, ir pažymėjo, jog susitikime su Oleksandru Syrskiu ir generalinio štabo viršininku Andrijumi Hnatovu aptarė būsimus tarnybos susitarimus bei tvarkingą pareigų perdavimą.
J. Chmara laikinuoju Ukrainos gynybos ministru oficialiai dirba nuo liepos 20 d.