Policijos taikinyje – ukrainiečiai ir rusas, įtariami išpirkos reikalaujančiomis atakomis
Policija Ukrainoje atliko reidus prieš du išpirkos reikalaujančios grupuotės „Black Basta“ narius ir išdavė arešto orderį jos vadeivai rusui, ketvirtadienį pranešė Vokietijos prokurorai.
Lenkija sako galėsianti pasiųsti į Ukrainą iki dešimties naikintuvų MiG-29
Lenkijos gynybos viceministras Pawelas Zalewskis pareiškė, kad šalis galės perduoti Ukrainai iki dešimties savo naikintuvų MiG-29, kad padėtų apsiginti nuo Rusijos agresijos.
P. Zalewskis tai sakė Lenkijos televizijos laidoje „On the Record“.
Jo teigimu, per pradinį etapą Ukrainai bus perduota mažiau nei dešimt naikintuvų MiG-29. Lenkija jau priėmė sprendimą ir laukia Ukrainos gynybos ministerijos atsakymo, kol vyksta techninės konsultacijos.
„Ukraina nusprendė priimti šį pasiūlymą, tačiau šiuo metu vyksta diskusijos dėl techninių aspektų. Galiu patvirtinti, kad kalbame apie tam tikrą naikintuvų MiG-29 skaičių. Mažiau nei dešimt“, – sakė P. Zalewskis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per vizitą Varšuvoje pernai gruodį pareiškė, kad Ukraina yra suinteresuota gauti iš Lenkijos naikintuvus MiG-29, nes Ukrainos lakūnams nereikėtų mokytis jų valdyti. Jis taip pat pabrėžė, kad šiuo klausimu Ukraina nedaro spaudimo Lenkijai.
Lenkijos prezidentas Karolis Navrockis sakė, kad perduodama naikintuvus MiG-29 Lenkija siekia simetriškos partnerystės.
Gruodžio mėnesį Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas sakė, kad Varšuva planuoja perduoti Kyjivui šešis ar aštuonis lėktuvus MiG-29, kurie iki 2025 m. pabaigos turėjo būti pašalinti iš Lenkijos ginkluotųjų pajėgų.
Iki šiol Lenkija suteikė Ukrainai daugiau nei 4 mlrd. eurų karinės pagalbos.
Zelenskis ir Zalužnas aptarė diplomatijos uždavinius
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Valerijus Zalužnas aptarė dabartinius šalies diplomatijos uždavinius.
V. Zelenskis apie tai pranešė „Telegram“ kanale.
„Susitikau su Valerijumi Zalužnu. Padėkojau jam už darbą Ukrainos komandoje. Svarbu, kad visi kartu gintume Ukrainos nepriklausomybę, mūsų nacionalinius interesus ir mūsų žmones“, – sakė jis.
V. Zelenskis ir V. Zalužnas, anksčiau buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas, aptarė diplomatijos užduotis, kurios, anot prezidento, „yra aktualios dabar ir gali sustiprinti mus visus – Ukrainą ir mūsų atsparumą“.
Anksčiau V. Zalužnas yra sakęs, kad Rusija rengiasi ilgai konfrontacijai, todėl Ukraina turėtų pereiti nuo sekinimo strategijos prie platesnio veiksmų plano, pagrįsto inovacijomis ir technologijomis.
V. Zelenskis atleido Ukrainoje itin gerbiamą ir populiarų V. Zalužną iš karinės tarnybos 2024 m. gegužę ir paskyrė buvusį kariuomenės vadą ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje.
Neseniai atlikta apklausa parodė, kad jei Ukrainoje vyktų prezidento rinkimai, už V. Zelenskį balsuotų 30,6 proc. rinkimų teisę turinčių ukrainiečių, 29,6 proc.savo balsą atiduotų V. Zalužnui.
Rutte telefonu kalbėjosi su Zelenskiu: štai ką aptarė
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu apie energetinę padėtį Ukrainoje, rašo „Evropeiskaja Pravda“.
Pasak NATO generalinio sekretoriaus, pokalbio metu buvo aptarta energetinė situacija Ukrainoje, kur Rusijos atakos sukelia dideles žmonių kančias.
M. Rutte taip pat pažadėjo dėti pastangas, kad Kyjivas gautų reikiamą pagalbą.
„Siekiame užtikrinti, kad Ukraina ir toliau gautų būtiną paramą, jog galėtų apsiginti šiandien ir galiausiai pasiekti ilgalaikę taiką“, – rašė NATO generalinis sekretorius.
Be to, anot M. Rutte, su V. Zelenskiu buvo aptartos ir dabartinės pastangos užbaigti karą.
Po masinio Rusijos puolimo prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą NATO generalinis sekretorius paragino sąjungininkus skubiai suteikti Ukrainai raketų perėmėjų.
Anksčiau Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pareiškė besitikintis, kad Jungtinės Valstijos ir Europa paspartins pagalbos paketų perdavimą Ukrainai po naujausių masinių Rusijos smūgių.
Į Ukrainą atvyko Čekijos prezidentas
Čekijos prezidentas Petras Pavelas atvyko į Ukrainą su iš anksto neskelbtu vizitu. Apie tai pranešė Čekijos naujienų agentūra CTK, skelbia „Ukrinform“.
P. Pavelas savo vizitą sausio 15 d. pradėjo kelione į Lvivą, kur susitiko su vietos pareigūnais, įskaitant srities karinės administracijos vadovą Maksymą Kozyckį ir veteranų reikalų ministrę Nataliją Kalmykovą. Jis, be kita ko, su užsienio reikalų viceministru Oleksandru Miščenkovu pasikalbėjo apie tai, kaip galėtų atrodyti savitarpio pagalba gynybos srityje, pavyzdžiui, kovojant su bepiločiais orlaiviais.
M. Kozyckis savo ruožtu nurodė, kad pagrindinė susitikimo tema buvo rusų išpuolio, kurį patyrė Lvivas, padariniai ir tolesnis bendradarbiavimas saugumo srityje. Lydimas Lvivo mero Andrijaus Sadovyjaus ir kitų atstovų, P. Pavelas taip pat dalyvavo minėjime Lyčiakovo kapinėse, kur pagerbė kritusius Ukrainos karius.
P. Pavelas turėtų susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Tai jau trečioji P. Pavelo, kaip valstybės vadovo, kelionė į Ukrainą.
Rusija smogė Čornomorsko uostui: užfiksuotas naftos nuotėkis
Rusijos kariuomenė sudavė smūgį Čornomorsko jūrų uosto infrastruktūrai Odesos srityje – prie prieplaukos stovėjo civilinis laivas, yra vienas sužeistasis.
Kaip praneša UNIAN, oro pavojaus metu stebėjimo kanalai perspėjo, kad priešas Odesos srities link paleido balistinę raketą. Netrukus buvo girdimas galingas sprogimas.
Po Zelenskio kritikos pratrūko Kyjivo meras: „Tai nepriimtina“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Kyjivo merą Vitalijų Klyčko esą nepasirengus galimoms krizėms sostinėje. Savo ruožtu V. Klyčko kalbėjo apie, jo žodžiais tariant, „nepertraukiamą neapykantą“ iš nacionalinės valdžios pusės. Pasak sostinės mero, per beveik ketverius karo metus prezidentas su juo taip ir nesikalbėjo.
Macronas apie „Norinčiųjų koaliciją“: „Ji išsibudino“
Vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ šalys šiuo metu suteikia visą tarptautinę paramą Ukrainos kariniam pasipriešinimui, o vien Prancūzija užtikrina du trečdalius Ukrainos žvalgybos pajėgumų kare prieš Rusiją.
Putinas prakalbo apie blogėjančią pasaulio padėtį
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pareiškė, kad karas Ukrainoje turi būti baigtas kuo greičiau. Vis dėlto jis pridūrė, jog Maskva „toliau nuosekliai sieks savo tikslų“, rašo UNIAN.
Maskva įsiutusi dėl Europos šalies planų Ukrainoje: pasigirdo grasinimai
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė perspėjo, kad Jungtinės Karalystės planas padėti Ukrainai sukurti raketą „Nightfall“ neprisidės prie taikos.
Marija Zacharova sakė, kad tai nebus „žingsnis“ link konflikto, kurį Rusija pradėjo visapusiška invazija 2022 m. vasarį, pabaigos.
Ji tai pareiškė po to, kai Jungtinė Karalystė paskelbė planą sparčiai sukurti Ukrainos poreikiams pritaikytas raketas.
M. Zacharova pridūrė, kad Vakarų valstybės, tokios kaip Jungtinė Karalystė, puikiai žino, jog užsienio pajėgos Ukrainoje Rusijai būtų nepriimtinos.
Tai įvyko po to, kai Jungtinė Karalystė, anksčiau šį mėnesį pasirašiusi Paryžiaus deklaraciją, pažadėjo dislokuoti pajėgas taikos susitarimo atveju, siekdama padėti užtikrinti Ukrainos saugumą.
„Gerai žinodami, kad toks scenarijus Rusijai yra nepriimtinas, britai jį naudoja kaip dar vieną priemonę pakenkti taikos procesui“, – sakė M. Zacharova.
Ir tęsė: „Bet kokios užsienio pajėgos Ukrainoje bus laikomos teisėtais Rusijos ginkluotųjų pajėgų taikiniais. Britų komponentas nebus išimtis.“
Kyjive – sudėtinga padėtis: Zelenskis žeria kaltinimus merui
Rusijos antskrydžiai naktį Ukrainoje sukėlė tolesnius didelio masto elektros energijos tiekimo sutrikimus, ketvirtadienį Kyjive paskelbė energetikos ministerija.
ES nuo vasario sumažins rusiškos naftos kainų viršutinę ribą
Europos Sąjunga (ES) nuo vasario 1 d. sumažins rusiškos naftos kainų viršutinę ribą iki 44,1 JAV dolerio už barelį.
Apie tai ketvirtadienį paskelbta oficialiame ES leidinyje.
Rusiškos naftos kainų viršutinė riba pirmą kartą buvo nustatyta 2022 m. gruodžio 5 d. ir tuo metu buvo 60 JAV dolerių už barelį. Tačiau pernai ES sumažino viršutinę ribą iki 47,6 JAV dolerio už barelį.
Nuo šių metų vasario 1 d. rusiškos naftos kainų viršutinė riba vėl bus sumažinta, šį kartą – iki 44,10 JAV dolerio už barelį.
Pereinamasis laikotarpis, kai rusiškos naftos kaina bus 47,6 JAV dolerio už barelį, galios iki 2026 m. balandžio 16 d., vykdant bet kurią iki vasario 1 d. sudarytą sutartį.
„Šis pereinamasis laikotarpis yra būtinas siekiant garantuoti, kad visos operatorės nuosekliai taikytų kainų viršutinę ribą“, – sakoma dokumente.
Pernai liepos 18 d. ES patvirtino 18-ąjį sankcijų Rusijai paketą, apibūdintą kaip „vieną griežčiausių“. Pagal šį sankcijų paketą didžiausia rusiškos naftos kaina buvo sumažinta nuo 60 iki 47,6 JAV dolerio, taip pat buvo sukurtas automatiškai ir dinamiškai taikomas mechanizmas būsimoms kainų riboms nustatyti.
Rusai numetė valdomąją aviacinę bombą Bilopilios centre: vienas žmogus žuvo, keturi buvo sužeisti
Šįryt per Rusijos aviacijos smūgį Bilopilioje, Sumų srityje, žuvo civilis gyventojas ir buvo sužeisti keturi žmonės, „Telegram“ kanale pranešė Sumų srities prokuratūra.
Pirminiais duomenimis, rusai ketvirtadienio rytą numetė valdomą aviacinę bombą ant centrinės Bilopilios miesto dalies. Per okupantų ataką žuvo 35 metų gyventojas. Dar keturi žmonės buvo sužeisti, sakoma pranešime.
Pasak prokuratūros, per smūgį buvo apgadinta švietimo įstaiga, parduotuvė ir transporto priemonės.
Iškelta baudžiamoji byla dėl karo nusikaltimų, pasibaigusių žmogaus mirtimi.
Per pastarąją parą Sumų srityje per apšaudymą buvo sužeisti septyni žmonės, tarp jų keturi vaikai.
Skandalas Ukrainoje: atskleista didžiulė afera šalies kariuomenėje
Donecko srityje Valstybinio tyrimų biuro (DBR) darbuotojai išaiškino ir sulaikė 5 organizacijos, kuriai vadovavo vienos karinės dalies vadas, narius. Dėl jų veiksmų valstybė patyrė daugiau nei 47 mln. grivinų (apie 950 tūkst. eurų) nuostolių, rašo „Ukrinform“.
Donaldas Tuskas: taikos planą stabdo Rusija, o ne Ukraina
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį pareiškė, kad taikos planą stabdo Rusija, o ne Ukraina.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) naujienų agentūrai „Reuters“ trečiadienį sakė, kad Ukraina, o ne Rusija stabdo potencialų taikos susitarimą, galintį užbaigti dviejų valstybių karą, ir kaltino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį nepriėmus pasiūlymo sąlygų.
Toks požiūris prieštarauja JAV Europos sąjungininkų, nuolat teigiančių, kad Rusija nėra suinteresuota nutraukti karą, pozicijai.
„JAV parengtą taikos planą atmetė Rusija, o ne Zelenskis“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle „X“ parašė D. Tuskas.
„Vienintelis Rusijos atsakas buvo tolesnės raketų atakos prieš Ukrainos miestus. Štai kodėl vienintelis sprendimas yra sustiprinti spaudimą Rusijai. Ir jūs visi tai žinote“, – pridūrė jis.
V. Zelenskis trečiadienį paskelbė nepaprastąją padėtį Ukrainos energetikos sektoriuje, Rusijai surengus masinę ataką prieš šalies energetikos infrastruktūrą.
Po Rusijos bombardavimo tūkstančiai Kyjivo gyventojų liko be elektros ir šilumos stingdančiame šaltyje. Sostinės meras Vitalijus Klyčko teigė, kad Kyjive tokių ekstremalių sąlygų nebuvo nuo Rusijos didelio masto invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį.
Rusija teigia esanti susirūpinusi dėl Grenlandijoje dislokuotų NATO pajėgų
Rusija pareiškė esanti rimtai susirūpinusi dėl to, kad į mineralų turtingą arktinę Grenlandijos salą, kurią JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasina užimti, atvyko NATO pajėgų kontingentas.
Prancūzija, Švedija, Vokietija ir Norvegija trečiadienį paskelbė, kad salos sostinėje Nuke dislokuos karius, dalyvausiančius žvalgybos misijoje.
Šis pranešimas pasirodė po to, kai Vašingtone įvyko JAV, Danijos ir Grenlandijos pareigūnų susitikimas, kurio šalims nepavyko atkalbėti D. Trumpo nuo ketinimų užimti šią salą.
Trumpas teigia, kad Grenlandija yra gyvybiškai svarbi JAV saugumui ir kad, jei jos nepasiglemš Vašingtonas, tai padarys „Kinija arba Rusija“.
„Padėtis, susidariusi aukštosiose platumuose, mums kelia didelį susirūpinimą“, – trečiadienį vakare paskelbtame pareiškime teigė Rusijos ambasada Belgijoje, kur yra įsikūrusi NATO būstinė.
NATO „didina ten esančių karinių pajėgų kontingentą, prisidengdama melagingu didėjančios Maskvos ir Pekino grėsmės pretekstu“, pridūrė ambasada.
Nei Rusijos užsienio reikalų ministerija, nei Kremlius, kurių pareiškimai turi didesnį svorį nei atskirų ambasadų, neseniai įvykusio pajėgų dislokavimo nekomentavo.
Pastaraisiais metais Arktyje esančias savo karines pajėgas sustiprino tiek NATO, tiek Rusija, nes, jūros ledams tirpstant, šis regionas tampa prieinamas tarptautinei laivybai ir kalnakasybai.
D. Trumpas savo pareiškimais daro beprecedentį spaudimą NATO – aljansui, kuris nuo Antrojo pasaulinio karo yra Vakarų saugumo pagrindas.
Bloko narėms nesutariant dėl Grenlandijos, jų gebėjimas pasiekti susitarimą kitais klausimais darosi „vis mažiau prognozuojamas“, pareiškė Rusijos ambasada.
Kremlius teigia, kad Ukrainai senka laikas sutikti su Maskvos taikos sąlygomis
Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Kyjivui senka laikas sudaryti susitarimą dėl beveik ketverius metus trunkančio karo Ukrainoje užbaigimo.
Taip jis kalbėjo tūkstančiams Kyjivo gyventojų likus be šildymo esant minusinei temperatūrai po Rusijos smūgių šalies energetikos tinklui.
„Situacija Kyjivo režimui blogėja sulig kiekviena diena“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad Ukrainos „sprendimų priėmimo koridorius siaurėja“.
Tuo tarpu JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu naujienų agentūrai „Reuters“ pareiškė, kad galimą taikos tarp Rusijos ir Ukrainos susitarimą stabdo Kyjivas, o ne Maskva.
D. Trumpo pozicija yra priešinga Europos sąjungininkų nuomonei, kad Maskva nesuinteresuota karo Ukrainoje nutraukimu.
Analitikai: Lavrovo žodžiai atskleidė tikruosius Rusijos užmojus
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas nurodė, kad Kremliaus tikslai Ukrainoje neapsiriboja teritorijomis, kurios jau dabar aptariamos naujausiose taikos plano versijose, teigiama JAV Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje.
Anot analitikų, Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nori ne tik jau okupuotų teritorijų, bet ir visų Charkivo, Dnipropetrovsko, Mykolajivo ir Odesos regionų.
ISW atkreipia dėmesį, kad trečiadienį S. Lavrovas pareiškė, jog būsimame taikos susitarime turės būti išspręstas „Kryme, Novorosijoje ir Donbase gyvenančių žmonių likimo klausimas“.
JAV pasiūlytas 28 punktų taikos planas numatė, kad Maskvos kontrolėje išlieka okupuotas Krymas, visa Luhansko ir Donecko sritis bei šiuo metu okupuotos Zaporižios ir Chersono dalys. Tačiau į 28 punktų JAV planą įtraukta, kad okupantai turi palikti okupuotas teritorijas iš šių penkių regionų, įskaitant Charkivo, Mykolajivo ir Dnipropetrovsko sritis.
Analitikai pabrėžia, kad sausio 14 d. S. Lavrovo kalbos apie Novorosiją nėra naujas reikalavimas, bet yra dar vienas įrodymas, kad Rusijos reikalavimai yra didesni nei tie, kurie buvo įtraukti į pradinį 28 punktų planą.
S. Lavrovo pareiškimas greičiausiai buvo bandymas nustatyti sąlygas prieš galimą artėjantį V. Putino susitikimą su JAV atstovais Steve‘u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu.
Novorosija
Novorosija yra išgalvotas regionas, kurį Kremliaus pareigūnai dažnai vadina „neatskiriama“ Rusijos dalimi.
ISW pabrėžė, kad Novorosija apima ne tik Krymą ir keturias sritis, kurias Rusija neteisėtai aneksavo, bet ir Charkivo, Dniepropetrovsko, Mykolajivo ir Odesos sritis.
Kremliaus pareigūnai ne kartą pavadino Odesos miestą „rusų“ miestu ir viešai diskutavo apie Novorosiją kaip apie Rusijos Federacijos dalį.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 61 rusų droną iš 82
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 61 rusų paleistą droną iš 82, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo trečiadienio 19.00 val. rusai paleido į Ukrainą 82 dronus, įskaitant „Shahed“ (apie 60), „Gerbera“ bei kitų tipų imitacinius bepiločius.
Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Ketvirtadienio 8.30 val. duomenimis, numuštas/neutralizuotas 61 priešo bepilotis.
Registruoti 24 dronų smūgiai 13 vietų, dronų nuolaužos – trijose vietose.
Į Kyjivą neskelbto vizito atvyko TVF vadovė
Ketvirtadienį neskelbto vizito į Ukrainos sostinę Kyjivą atvyko Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva. Tai pranešė agentūra „Reuters“, remdamasi dviem šaltiniais.
Vizito programoje numatyti aukšto rango pokalbiai su Ukrainos vadovybe.
Šaltinis agentūrai „Reuters“ sakė, kad K. Georgieva susitiks su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, premjere Julija Svyrydenko, Nacionalinio banko vadovu Andrijumi Pyšnyj bei Ukrainos verslo atstovais.
„Reuters“ primena, kad K. Georgieva turi šeiminių ryšių su Ukraina: jos brolis yra vedęs ukrainietę ir prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai buvo Charkive.
K. Georgieva vertins Ukrainos pažangą virtinėje sričių, įskaitant 2026 m. biudžeto priėmimą, priemones vidaus pajamoms didinti plečiant mokesčių bazę ir didelės apimties išorės finansinės paramos užtikrinimą panašiomis sąlygomis kaip dotacijų atveju.
Rusija išsiųs britų diplomatą, kurį ji kaltina šnipinėjimu
Rusija ketvirtadienį pareiškė išsiunčianti vieną Jungtinės Karalystės (JK) diplomatą, apkaltinusi jį esant šnipu.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė iškvietusi Britanijos laikinąjį reikalų patikėtinį, kur jam buvo įteiktas „griežtas protestas dėl Rusijos kompetentingų institucijų gautos informacijos, kad vienas iš ambasados diplomatinių darbuotojų priklauso Jungtinės Karalystės žvalgybos tarnyboms“.
„Šio asmens akreditacija atšaukiama. Jis privalo palikti Rusijos Federaciją per dvi savaites“, – pranešė ministerija.
Londonas dar nekomentavo šio rusų pareiškimo.
Praėjusiais metais JK apkaltino Maskvą, kad ji vykdo vis agresyvesnę ir koordinuotą britų diplomatų persekiojimo kampaniją, skleisdama visiškai nepagrįstus kaltinimus dėl jų darbo.
Maskvos ir Londono santykiai buvo įtempti dėl žvalgybos skandalų per visą Rusijos prezidento Vladimiro Putino valdymą – ketvirtį amžiaus.
JK apkaltino Maskvą prisidėjus prie buvusio Rusijos agento ir Kremliaus kritiko Aleksandro Litvinenkos nužudymo 2006 metais Londone.
2018 metais Britanija ir jos sąjungininkės išsiuntė dešimtis Rusijos ambasadų pareigūnų, kuriuos jos laiko šnipais, dėl bandymo apnuodyti buvusį dvigubą agentą Sergejų Skripalį nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.
Trumpas užsiminė apie galimą susitikimą su Zelenskiu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė apie galimą susitikimą su Ukrainos prezidento Volodymyru Zelenskiu kitą savaitę Šveicarijoje, Davose, vyksiančiame Pasaulio ekonomikos forume, rašo „Independent“.
„Susitiksime, jeigu jis ten bus, – sakė D. Trumpas. – Aš ten būsiu.“
Lenkija perduos Ukrainai iki devynių naikintuvų „MiG“
Lenkija perduos Ukrainai iki devynių senstančių naikintuvų „MiG“, kad padėtų Kyjivui apsiginti nuo Rusijos, pranešė vienas iš lenkų gynybos ministro pavaduotojų.
„[Vyriausybės] sprendimas jau priimtas“, – duodamas išskirtinį interviu televizijos kanalui „TVP World“ sakė Pawełas Zalewskis.
Kariuomenės vadai gruodžio mėnesį pranešė, kad vyksta derybos dėl galimo susitarimo, pagal kurį Lenkija mainais į sovietų laikų naikintuvus „MiG“ gautų Ukrainoje sukurtų dronų technologijų.
„Laukiame Ukrainos gynybos ministerijos atsakymo. Diskusijos tebevyksta... tai yra visiškai techninio pobūdžio diskusijos“, – sakė P. Zalewskis.
Paklaustas, ar Ukraina priėmė Lenkijos pasiūlymą, P. Zalewskis nurodė, kad Kyjivas šiam sprendimui pritaria. „Manau, kad ukrainiečiai nusprendė priimti šį pasiūlymą. Žinoma, kaip visada, yra keletas techninių aspektų, kuriuos reikia išsiaiškinti“, – pridūrė jis.
P. Zalewskis paaiškino, kad pirmąją partiją sudarys „mažiau nei dešimt“ lėktuvų.
Gruodžio mėnesį kitas Lenkijos gynybos viceministras Cezary‘jus Tomczykas pareiškė, kad savo eksploatacijos laiką Lenkijos kariuomenėje baigia „šeši ar aštuoni“ sovietmečiu pagaminti naikintuvai, kurie galėtų būti perduoti Ukrainai, įvykdant galimą karinės technikos mainų sandorį.
Nors Varšuva jau yra parūpinusi Ukrainai tankų, artilerijos ir šaudmenų, perduodami naikintuvai yra visiškai nauja karinės pagalbos sritis.
Lenkija tvirtai remia Ukrainą nuo tada, kai ją 2022 m. užpuolė Rusija.
P. Zalewskis pabrėžė, kad yra baigiami derinti techninės naikintuvų „MiG“ perdavimo aspektai, įskaitant nuostatas, susijusias su jų logistika ir technine priežiūra.
Lvive okupantų dronas nukrito ant vaikų žaidimo aikštelės
Priešų dronas Lvive nukrito ant vaikų žaidimų aikštelės greta paminko, skirto Stepanui Banderai, pranešė Lvivo meras Andrijus Sadovas.
Pranešama, kad, pirminiais duomenimis, aukų nėra.
Sprogimo banga sužalojo kiemsargį, kuris valė sniegą, bet jam viskas gerai.
Taip pat sprogimo banga išdaužė langus gretimuose namuose.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1 150 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. sausio 15 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 223 090 karių, iš kurių 1 150 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 557 priešų tankus (+7), 23 904 šarvuotąsias kovos mašinas (+2), 36 182 artilerijos sistemas (+84), 1 611 raketų paleidimo sistemų (+8), 1 277 oro gynybos sistemas (+2), 434 karo lėktuvus, 347 sraigtasparnius, 1076 357 nepilotuojamuosius orlaivius (+929), 4 163 kruizines raketas, 28 karo laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 74 306 transporto priemones ir kuro cisternas (+187), 4 042 specialiosios įrangos vienetus.
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Iš Trumpo – nauji kaltinimai Zelenskiui dėl taikos derybų
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad būtent Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vilkina taikos derybas. Interviu naujienų agentūrai „Reuters“ jis pareiškė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas esą yra pasirengęs užbaigti karą.
„Manau, jis pasirengęs sudaryti susitarimą, – apie V. Putiną sakė D. Trumpas. – Manau, Ukraina yra mažiau pasirengusi sudaryti susitarimą“.
Į klausimą, kodėl JAV vadovaujamos derybos iki šiol nesugebėjo užbaigti didžiausio sausumos konflikto Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, Trumpas atsakė: „Zelenskis“.
„Turime įtikinti prezidentą [Volodymyrą] Zelenskį. Aš tiesiog manau, kad jam sunku pasiekti savo“, – sakė D. Trumpas.
JAV prezidento pozicija yra priešinga Europos sąjungininkų nuomonei, kad Maskva nesuinteresuota karo Ukrainoje nutraukimu.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Angeliukė: tiktok _lumina_rose
Velniukė: cb/sunshine13_
„Kambaryje temperatūra nukrito iki -15 °C“: ukrainiečiai ieško būdų, kaip išgyventi be šildymo
Ukrainoje po Rusijos smūgių energetikos infrastruktūrai žmonės susiduria su atšiauriomis sąlygomis – kai kur temperatūra namuose nukrito iki -15 °C. Dėl nutrūkusio elektros tiekimo gyventojai neturi šildymo, glaudžiasi po storomis antklodėmis, o prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbia nepaprastąją padėtį energetikos sektoriuje.
Elektros tiekimo sutrikimai paliko ukrainiečius be galimybės šildytis, rašo „Sky News“.
Tuo tarpu prezidentas V. Zelenskis paskelbė, kad energetikos sektoriuje bus įvesta nepaprastoji padėtis.
Avarinės tarnybos dirba be pertraukų, siekdamos atkurti elektros tiekimą Kyjivo regione, trečiadienį pranešė pareigūnai.
Šis regionas yra vienas labiausiai nukentėjusių nuo elektros tiekimo sutrikimų, kuriuos sukėlė nuolatiniai Rusijos išpuoliai prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
39-erių Mychailo ir 43-ejų Hanna, Kyjivo gyventojai, pasakojo, kad jų „penkiametės dukters kambaryje temperatūra nukrito iki -15 °C, todėl naktimis visa šeima glaudžiasi vienoje lovoje, apsiklodama storomis antklodėmis“.
Be to, 76-erių Zinaida Hlyha sakė, kad šildo vandenį dujinėje viryklėje ir pila jį į butelius, kuriuos dedasi į lovą, kad sušiltų.