Jacqueline Novogratz nori pakeisti pasaulio požiūrį į plėtrą
Pastarosiomis dienomis didžioji dalis rinkos jėgų čempionų yra paniurusi šutvė. Bet tik ne rinkos logiką palaikanti plėtros ekspertė Jacqueline Novogratz. Jos nuomone, dabartinė kapitalizmo krizė sustiprina jos raginimą visiškai pakeisti tai, kaip pasaulis sprendžia skurdo problemą. „Taip, finansų sistema yra žlugusi, bet taip pat ir pagalbos sistema“, – pastebi ji. Jos požiūriu, tai galėtų būti „didžiulės inovacijos akimirka“.
Savo neseniai išleistoje autobiografijoje „Mėlynasis megztinis“ (The Blue Sweater), ji aprašo praeityje patirtus nusivylimus dirbant tokiuose finansų ir plėtros ramsčiuose kaip Chase Manhattan bankas, Afrikos plėtros bankas ir Rockefeller Foundation. Jos nuomone jie yra biurokratiniai, nutolę ir globėjiški su tais, kuriems jie siekia padėti. Todėl 2001 m. ji įkūrė „socialinio rizikos kapitalo“ įmonę Acumen Fund skatinti tai, ką ji vadina „kantriu kapitalizmu“. Acumen yra keistas labdaros ir tradicinio investavimo fondo mišinys. Jis įprastu būdu priima aukas iš filantropų, bet vėliau pinigus investuoja į verslą, skolinant juos ar įsigyjant firmų dalis. Gavėjai – privačios pelno siekiančios įmonės – turi pasitarnauti neturtingiesiems taip, kad atneštų platesnę socialinę naudą. Acumen deda didžiules pastangas, kad apskaičiuotų tą jų teikiamą naudą ir efektyvumą.
Acumen globotiniai sudaro įvairialypę grupę. Indijoje Drishtee vadovauja internetinių kioskų tinklui kaimo vietovėse, o LifeSpring turi nebrangius gimdymo namus. Anti-maliarinių lovos tinklelių gamintojas A to Z Textile Mills tapo vienu iš Tanzanijos didžiausių darbdavių. Kai kurios įmonės, tarp jų Pakistano paskolų tiekėjas ir Indijos vaistinių tinklas, žlugo. Bet daugelis kitų sugebėjo atiduoti savo paskolas (suteiktas žemesnėmis nei rinkos palūkanomis) ar duoti dividendų. Acumen savo pelną investuoja į kitas kompanijas, taip toliau plėsdama savo pradinius aukojimus.
Samprata verslo metodus taikyti filantropijai atrodo patraukliai, bet ar ji tikrai veikia praktikoje? Acumen pripažįsta, kad veikmės rodiklių naudojimas gali suteikti klaidingą tikslumo pojūtį. Nepaisant visko, kaip galima be abejonių įrodyti, kad vandens filtras padėjo vaikui nesusirgti? Bet yra įmanoma naudoti labdaros įstaigų panašioje srityje pasiektus rezultatus kaip gaires. Todėl Acumen tvirtina, kad A to Z lovos tinkleliai turi kainuoti mažiau nei 10 dolerių, kuriuos didelė tradicinė Amerikos labdaros įmonė Malaria No More sako išleidžianti kiekvienam tinkleliui, kurį ji atiduoda.
J. Novogratz nuomone, tokios priemonės gali apsaugoti nuo neefektyvumo ir korupcijos, kas dažnai kamuoja tradicines pagalbos pastangas. Per vieną savo pirmųjų pavedimų užsienyje, ji nesuskaičiuojamas dienas praleido įnikusi į besikamuojančios Kenijos mikrofinansų firmos knygas. Kai jos išvados parodė blogą tvarkymąsi ir bičiulių protegavimą, jos detali ataskaita paslaptingai dingo ir ji buvo išsiųsta dėtis daiktus. Ji aiškina, kad Acumen naudoja priemones, kad ir kokias netobulas, kurios „matuoja paciento pulsą“ tam, kad būtini strateginiai pakeitimai galėtų būti padaryti greitai, o ne laukiant „išsamios autopsijos“, kai įmonė žlunga.
Toks pragmatizmas yra būdingas J. Novogratz. „Mes jokiu klausimu nesame fundamentalistai“, – sako ji. Bet tai taip pat nurodo į kitą Acumen kritiką. Jos improvizuoti būdai, kaip prunkšteli teoretikai, negali būti išmatuojami ir todėl netinka užduočiai susidoroti su globaliu skurdu. Iš pirmo žvilgsnio, šioje kritikoje yra tiesos. Kaip bebūtų, fondas vargiai turi 35 mln. dolerių investicijose – triviali suma, jei palygintume su vyriausybių ar didelių labdaros organizacijų, tokių kaip Gates Foundation, išleidžiamais milijardais dolerių.
Tačiau pažvelgus atidžiau yra priežasčių manyti, kad Acumen taiko aukščiau savo svorio kategorijos. Pavyzdžiui, jos naujas požiūris tarp plėtros ekspertų kelia reikiamas diskusijas apie rinkos jėgų ir atskaitomybės vaidmenį. Acumen turi gerbėjų tarp didelių plėtros agentūrų. Neseniai J. Novogratz buvo pakviesta sakyti kalbą vienoje iš didžiausiųjų – UNICEF. Jos firma yra įsteigusi labai trokštamas stipendijų ir mentorių programas, o jų alumnai skleidžia idėjas visoje plėtros srityje. Firmos įtaka neturtingose šalyse taip pat yra didesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Investuodami Acumen fondus tam, kad gautų kitą finansavimą, gavėjai sugeba padidinti jų įtaką. Bet turbūt dar svarbesnis yra firmos katalizatoriaus vaidmuo, besivystančiose valstybėse įžiebiant verslininkiškumą. Acumen skiria daug laiko ir pinigų vietinių vadybininkų apmokymui, ekspertų rotacijai ir sėkmingų idėjų skleidimui.
J. Novogratz tikisi, kad tai padės įveikti kultūrinius barjerus, kurie kai kuriose visuomenėse trukdė vystyti verslą. Ji prisimena kaip prieš kelis metus patarė grupei labai neturtingų moterų Ruandoje, kurios vadovavo nepelningai duonos parduotuvei. Ji turėjo grumtis su tokiomis vietinėmis socialinėmis normomis kaip pardavėjų nenoras kalbėtis su svetimšaliais, bet galiausiai jai pavyko pagerinti firmos reikalus.
Dosni, bet praktiška
Kai po kelerių metų J. Novogratz sugrįžo į Ruandą, ji sužinojo, kad šalies pilietinė nesantaika nušlavė duonos parduotuvę. Kai kurios iš tariamai suvaržytų, anksčiau ten dirbusių moterų vėliau šalies genocide į rankas paėmė mačetes. Šios nepagražintos skurdo patirtys nurodo geriausią priežastį manyti, kad J. Novogratz dar gali pasisekti. Ne taip kaip daugelis besivystančiame pasaulyje, ji neidealizuoja skurdo ar su neturtingaisiais nesielgia globėjiškai. Didelę svarbą ji teikia konsultavimui ar klausymuisi tų, kuriems siekia padėti. Jos rinka grįstų būdų propagavimas yra įkvėptas ne ideologijos, bet tvirto įsitikinimo, kad rinkos yra geriausi „klausymosi prietaisai“ išsiaiškinti tikrus neturtingų vartotojų norus ir poreikius.
J. Novogratz atmeta tokią kaip, pavyzdžiui, įtakingo ekonomisto Jeffrey Sachs nuomonę, kad prasčiausiai gyvenantis milijardas žmonių yra per dideli vargšai, kad būtų vertinami kaip vartotojai, ir verčiau kartais gautų labdarą. „Kai Jeff Sachs sako, kad kiekvienas vargšas asmuo turėtų gauti nemokamą lovos tinklelį, aš sutinku – bet realybėje daugelis galiausiai jų negauna“, – sako ji. – „Ir aš negyvenu „turėtų“ pasaulyje“.
Parengta pagal The Economist
