Latvijos užsienio reikalų ministras Maris Riekstinis pareiškė, kad kalbėti apie ambasadų Lietuvoje ir Estijoje uždarymą - „visiškai netoliaregiška“.
Šalies diplomatijos vadovas tokią nuomonę interviu agentūrai BNS išsakė komentuodamas pirmojo Latvijos užsienio reikalų ministro po nepriklausomybės atgavimo Janio Jurkano pareiškimą, kad šaliai nereikia tiek daug ambasadų, o esant krizei galima būtų sutaupyti pinigų palikus atstovybes tik tose šalyse, su kuriomis formuojamas arba palaikomas aktyvus bendradarbiavimas.
„Jurkano siūlymą geriausiu atveju reikia vertinti kaip primityvų, rodantį, jog buvęs užsienio reikalų ministras nesuvokia, kad ambasados uždarymas ne tik turi įtakos politiniams santykiams su šalimis, bet ir, bent jau per artimiausią pusmetį ar metus, neduoda fiskalinių įplaukų“, - pabrėžė M.Riekstinis.
Jis priminė, jog ambasados uždarymas susijęs ne tik su darbuotojų atleidimu ir išmokomis persikelti gyventi į kitą vietą.
Pasak M.Riekstinio, būtina nutraukti ambasadų pastatų ir diplomatų butų nuomos sutartis, be to, kadangi patalpos perstatytos pagal Šengeno sutarties reikalavimus, jų savininkas tikriausiai sieks atgauti jas ankstesnės būklės, ir todėl reikės daryti papildomus remontus.
„Yra visa virtinė papildomų įsipareigojimų, kurių Jurkanas nežino ar apsimeta, kad nežino“, - sakė M.Riekstinis.
Kalbėti apie ambasadų uždarymą Lietuvoje ir Estijoje, kurios yra stambiausios Latvijos prekybos partnerės - tai apskritai „visiškai netoliaregiška“, - sakė jis.
J.Jurkanas interviu BNS teigė, kad ambasados būtinos Briuselyje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, bet pažymėjo „nematąs prasmės“ jas turėti, pavyzdžiui, Lenkijoje, taip pat kaimyninėse Lietuvoje ir Estijoje.
„UŽDARYČIAU PUSĘ AMBASADŲ“
„Aš pirmiausia iš viso uždaryčiau pusę ambasadų. Juk dabar Latvijoje krizė, ar ne taip? Dėl šios problemos aš ir uždaryčiau pusę iš jų. Jeigu paklausite kodėl, atsakysiu, kad nematau ten jokio naudingumo“, - pabrėžė jis.
J.Jurkanas pridūrė, kad šiuo metu ambasados dažnai atidaromos todėl, kad Latvijoje jau yra atitinkamos valstybės atstovybė.
„Ką mums duoda ambasada Ispanijoje, Portugalijoje“, - retoriškai klausė politikas veteranas J.Jurkanas, kuris diplomatinei tarnybai vadovavo pustrečių metų.
1992 metais J.Jurkanas pasitraukė iš vyriausybės ir po to vienuolika metų vadovavo Tautos santarvės partijai, kuri pelnė etninių rusų palankumą.
Dėl J.Jurkano teigimų, taip pat dėl anksčiau pareikštos susisiekimo ministro Ainaro Šleserio nuomonės, jog ambasados pernelyg mažai duoda naudos ekonomikai ir reikiamai neremia verslininkų, M.Riekstinis paragino duoti konkrečių pavyzdžių.
Žinoma, pažymėjo jis, negalima atmesti, kad kokia nors ambasada nepakankamai aktyviai rėmė verslininkus.
„Tačiau noriu išgirsti pavyzdžių, kokie verslininkų prašymai buvo atmesti“, - sakė jis ir pridūrė, kad, priešingai, URM turi nemažai gerų atsiliepimų ir pavyzdžių, kai verslininkai dėkojo už diplomatų ir ambasadų darbą.
Pavyzdžiui, labai teigiamų atsiliepimų gauta apie ambasados darbą Japonijoje, Lietuvoje, Estijoje ir Kinijoje, sakė ministras.
„Bendrus populistinius teiginius sunku komentuoti. Jeigu kas turi sunkumų dėl bendradarbiavimo - prašome, mes esame atviri. Ateikite, pasikalbėsime!“, - paragino ministras.
M.Riekstinis mano, kad Latvijai dar reikia atidaryti ambasadas Moldovoje ir Armėnijoje, taip pat konsulatą Kazachstane.
Anksčiau M.Riekstinis sakė BNS, kad, vertinant naujų ambasadų atidarymo būtinybę, reikia atsižvelgti į finansines galimybes, tačiau dabar uždaryti esamų ambasadų neplanuojama.
Ministras sakė, kad ambasadų uždarymas reiškia įvairių sutarčių, pavyzdžiui, dėl ambasados pastato, diplomatų butų nuomos nutraukimą, taip pat iškyla klausimas, ką daryti su ambasados automobilių transportu.
„Tai reiškia sankcijas. Finansinis laimėjimas nedidelis. Tai neracionalu“, - sakė jis.
Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad šitai bus neigiamas politinis signalas, sakė M.Riekstinis.
