Kaip iš balso atskirti, ar žmogus meluoja?

Naujas tyrimas, publikuotas žurnale „Nature Communications“, atskleidė, kad žmonės, kurie kalba pakelta intonacija, mažiau akcentuoja skiemenų pradžias ir šneka lėčiau, yra vertinami kaip mažiau patikimi. Atlikus eksperimentus su 115 klausytojų iš įvairių pasaulio šalių, tyrėjai nustatė, kad žmonės gali iš karto atpažinti melą pagal šį melodinį modelį, net jeigu yra kalbama užsienio kalba.

Tyrėjai norėjo sužinoti ar prozodija – žmogaus kalbos skambesys – gali būti naudojamas kalbančiojo asmens patikimumui nustatyti. Konkrečiau, jie bandė atrasti, ar egzistuoja universalūs prozodiniai melavimo elementai, ir ar juos gali išgirsti klausytojai.

Tyrimo metu mokslininkai atliko keturis eksperimentus. Pirmajame prancūziškai šnekantys asmenys turėjo išklausyti šimtus pseudožodžių, kurie skambesiu primena prancūzų kalbą, ir įvertinti, ar kalbėtojas meluoja, ar ne, taip pat, ar jis yra įsitikinęs tuo, ką sako. Remiantis eksperimento rezultatais, mokslininkai pastebėjo, kad klausytojai nuolat vertino žodžius kaip labiau patikimus, jeigu jie buvo pasakomi krintančia intonacija, žodžio pradžia buvo garsesnė už pabaigą ir buvo kalbama greičiau.

Antrajame eksperimente dalyviai vėl klausė daugybės pseudožodžių, tačiau šįkart jiems buvo suteikiama šiek tiek konteksto apie kalbėtojo tikslus. Pavyzdžiui, kai kuriais atvejais dalyviams buvo pasakyta, kad kalbėtojas žaidžia pokeriu, ir klausytojai turėjo nuspręsti, ar jis meluoja, norėdamas apgauti savo oponentus.

Šio eksperimento rezultatai buvo tokie pat kaip ir pirmojo: dalyviams patikimesni atrodė kalbėtojai, kurių intonacija krito, o tie kurie kalbėjo lėčiau arba mažiau pabrėždavo žodžio vidurį – atrodė nepatikimi.

Tuomet tyrėjai į eksperimentą pakvietė angliškai ir ispaniškai kalbančius asmenis. Buvo pastebėta, kad jų atsakymai sutapo su prancūzakalbių atsakymais. Taigi galima daryti išvadą, kad net skirtingomis kalbomis kalbantys asmenys su melavimu sieja tuos pačius prozodinius elementus.

REKLAMA

Galiausiai tyrimo autoriai paprašė dalyvių pabandyti atkartoti bent keletą jų išgirstų  pseudožodžių. Klausytojai daug geriau atsiminė žodžius, kuriuos palaikė melu. Tai parodo, kad toks kalbėjimo būdas išsiskiria iš įprastos kalbos, ir natūraliai patraukia daugiau dėmesio.

Remdamiesi rezultatais, tyrėjai sako, kad šis automatinis atsakas į prozodiją parodo: „Unikalų klausos prisitaikymą, leidžiantį klausytojams pokalbio metu greitai aptikti melą ir į jį reaguoti.“

Kitaip tariant, jeigu norite meluoti įtikinamai, pirma turite atkreipti dėmesį, kokia jūsų intonacija.


Rašyti komentarą...
G
Grigorij
2021-03-08 13:30:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kai pinokiskai kysa nose is po kaukes - ir be balso aisku, kad zmogus - apgavikas, "issilaisvines", neapkenciantis "kaukiu vergystes"! :)))
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų