Jungtinės Karalystės reikalavimai
Premjeras Davidas Cameronas pirmiausiai nori, kad atvykėliams į Britaniją iš kitų ES šalių būtų apribota galimybė gauti socialines išmokas. Toks reikalavimas netinka daugeliui Bendrijos lyderių – tai pažeistų piliečių teisę dirbti ir gyventi bet kurioje bloko šalyje. Vadinamasis Višegrado ketvertas – Lenkija, Čekija, Vengrija ir Slovakija – sakė nesutiksiantis su jokiu planu, sudarysiančiu sąlygas diskriminuoti šimtus tūkstančių jų piliečių, dirbančių Britanijoje.
Britanija taip pat nori, kad daugiau Briuselio galių būtų grąžinta nacionaliniams parlamentams, kad Britanijai būtų nebūtų taikomas ES įsipareigojimas siekti „vis glaudesnės sąjungos“, kad būtų sumažintas Bendrijos biurokratinis aparatas ir kad devynioms bloko šalims, tarp jų Britanijai, būtų suteiktos garantijos, kad jos nebus spaudžiamos įsivesti euro.
Reformų britų premjeras Davidas Cameronas pareikalavo prieš planuoją referendumą dėl tolesnės narystės ES, kuris, tvirtinama, gali įvykti šių metų birželio 23 dieną.
Europinis kompromisas, turintis tikti visiems
Paviešintame ES plane, kuris teiktas svarstyti visoms valstybėms narėms, numatoma, kad būtų suteikta galimybė įjungti „avarinius stabdžius“, kurie leistų nebetaikyti lengvatų migrantams iš ES šalių – pavyzdžiui, pajamų mokesčio lubų mažai apmokamiems darbininkams – jeigu šalis sugebės įrodyti, kad jos socialinės apsaugos sistemai iškilusi grėsmė.
Taigi, šalys turėtų įrodyti, jog „susidariusi nepaprastoji padėtis yra tokio masto, kad ji veikia esminius šalies socialinio saugumo sistemos aspektus“, be to siūlomus įvesti suvaržymus turėtų patvirtinti Europos Komisija. Taip pat už juos turėtų balsuoti kvalifikuota ES šalių dauguma. Tačiau dar nespibrėžta, kiek laiko Britanija arba kita šalis galėtų taikyti tokias priemones.
Į Europos vadovų tarybos pirmininko Donaldo Tusko pateiktą planą taip pat įtrauktas „mechanizmas“, kuris devynioms ES šalims, nepriklausančioms euro zonai, leistų pareikšti komentarų ir sulaukti „būtinų patikinimų“ dėl euro zonos priimamų sprendimų.
Be to dar siūloma įvesti vadinamąją „raudonosios kortelės“ sistemą, kuri leistų 55 proc. ES nacionalinių parlamentų užblokuoti arba pakeisti Briuselio leidžiamas direktyvas.
Ką tai reiškia Britanijos lietuviams?
Esminės nuostatos, kurios gali daryti įtaką į Britaniją emigruojantiems lietuviams:
1. Britai galėtų iki ketverių metų riboti priemokas mažai uždirbantiems (angl. „in work benefits“) lietuviams ir kitiems ES piliečiams. Ribojimai nebūtų taikomi šiuo metu Britanijoje gyvenantiems migrantams. Apribojimams būtinas ES šalių pritarimas kvalifikuota balsų dauguma.
2. Lietuvoje likusiems emigrantų vaikams būtų mokamos mažesnės vaikų išmokos nei britams ir turtingesnių kitų ES šalių piliečiams, nes būtų įvesta išmokų indeksacija pagal pragyvenimo lygį. Rytų Europa siekia įsipareigojimo, kad ši nuostata būtų taikoma tik naujiems atvykėliams. Tai gali paskatinti Britanijos lietuvius skubiau įregistruoti vaikus.
3. Rytų Europos šalys, įskaitant Lietuvą, reikalauja raštiškų britų įsipareigojimų, kad jų piliečiai neatsidurs blogesnėje padėtyje nei trečiųjų šalių piliečiai.
4. Numatoma įtvirtinti, kad imigrantų sutuoktiniai iš trečiųjų šalių pagal ES įstatymus neįgytų daugiau teisių nei numato britų įstatymai. Tai nebus naujų teisės aktų priėmimas, bet britų interesus atitinkanti esamų aktų interpretacija.
