Giedrė Trapikaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Amžinuoju laikomas Izraelio ir Palestinos konfliktas šiomis savaitėmis suaktyvėjo. Prieš kelias dienas Izraelis, atsakydamas į raketų atakas iš Gazos, pradėjo karinę operaciją. Pasak valdžios, jų taikinys – ,,Hamas“ teroristai, tačiau per šias dienas, anot Palestinos pareigūnų, žuvo ir dešimtys civilių Gazos Ruožo gyventojų.
Lietuvos ambasadorius Izraelyje Darius Degutis teigia, kad izraeliečiai į paniką kol kas nepuola, nes šalyje ypač rūpinamasi civilių saugumu. Tačiau padėtis Gazos Ruože visai kitokia. Žmogaus teisių aktyvistės Eugenijos Kovaliovos teigimu, ten žmonės negali tinkamai apsisaugoti ar kažkur pasitraukti, nes Gaza blokuojama iš visų pusių.
„Hamas“ naudoja tikslesnes raketas
Protestų banga ir susirėmimai dėl nužudyto palestiniečių paauglio iš Izraelio aneksuotos Rytų Jeruzalės išplito į kitus miestus. Kaip rodo tyrimų rezultatai, 16-metį gyvą sudegino žydų ekstremistai, kurie keršijo už prieš tai pagrobtus ir nužudytus tris žydų paauglius. Neramumai tik dar labiau sustiprėjo. Kaip teigia Izraelio valdžia, siekdama nutraukti jo teritorijos apšaudymą raketomis, savaitės pradžioje armija pradėjo karinę operaciją ,,Apsauginė riba“. Tai didžiausia karinė kampanija prieš Gazos Ruožą nuo 2012 m. lapkričio.
LRT radijo korespondentė Izraelyje Indrė Anskaitytė pastebi, kad Izraelio miestus atakuojanti ,,Hamas“ sustiprino savo ginkluotę. Seniau buvo atakuojami ne tokie dideli pietiniai Izraelio miestai, o dabar – ir centriniai miestai Tel Avivas, Jeruzalė, nors buvo sakoma, kad Jeruzalė nebus puolama, nes ten gyvena trečdalis arabų.
„Hamas“ norėjo paleisti raketą į Haifą, ir, nors ji nuskriejo šiek tiek mažesnį atstumą (maždaug 120 km), vis tiek pasiekė šiaurinį Izraelį. Kalbama, kad ilgo nuotolio „Hamas“ raketos tapo daug tikslesnės ir „Hamas“ yra pajėgi jas panaudoti“, – pastebi trečiame pagal dydį Haifos mieste esanti I. Anskaitytė.
Anot jos, dabar jaučiamas šioks toks nerimas, nes visą laiką būdavo kalbama, kad atakuoti šiaurinio Izraelio iš Gazos Ruožo „Hamas“ neturi galimybių. O dabar padėtis pasikeitė.
Izraelis ypač rūpinasi civilių saugumu
Kad neramu ir kituose didžiuosiuose Izraelio miestuose, teigia ir Lietuvos ambasadorius šioje šalyje Darius Degutis. Tuo metu virš Tel Avivo ką tik buvo numušta iš Gazos Ruožo paleista tolimojo nuotolio raketa.
Vis dėlto ambasadorius pastebi, kad prie tokių Lietuvos gyventojams, rodos, neramių gyvenimo sąlygų izraeliečiai yra pripratę, o ir civilių gyventojų saugumas yra užtikrinamas įvairiomis priemonėmis. Be to, jo nuomone, civilinė sauga Izraelyje dėl labai sudėtingų sąlygų yra viena geriausių pasaulyje.
„Žmonės nuo pat mažumės labai gerai žino, ką, kaip, kur ir kada reikia daryti. Slėptuvės įrengtos visuose po 1991 m. statytuose namuose. Tel Avive, nuskambėjus oro pavojaus sirenai, slėptuves reikia pasiekti per 40–50 sekundžių, nes tiek laiko iš Gazos sektoriaus iki Tel Avivo skrenda raketa. Akivaizdžios panikos gatvėse nesijaučia – žmonės užgrūdinti, nes, deja, tokio pobūdžio situacijos gana dažnos“, – pasakoja D. Degutis.
Gazos Ruožas netrukus bus netinkamas gyventi
Dėl stiprios Izraelio ginkluotės ,,Hamas“ raketos bent jau šiomis dienomis didelių nuostolių nepadarė. Kitokia situacija yra tankiai palestiniečių apgyvendintame Gazos Ruože. Izraelis skelbia, kad operacijos taikiniai yra ,,Hamas“ kovotojai bei jų kariniams veiksmams naudojami raketų paleidimo įtaisai, ginklų saugyklos ar tuneliai. Tačiau Gazos Ruože, pasak Palestinos pareigūnų, nuo operacijos pradžios kasdien žūva po kelias dešimtis žmonių, didžioji dalis jų – civiliai gyventojai.
Palestinoje kurį laiką gyvenusi žmogaus teisių aktyvistė Eugenija Kovaliova sako, kad nuo tokių antskrydžių Gazos Ruožo gyventojai negali tinkamai apsisaugoti, nes nėra jokių saugių vietų, kur palestiniečiai galėtų pasislėpti. Kadangi Gaza blokuojama ir iš oro, ir iš sausumos, ir iš jūros, palestiniečiai, gyvenantys Gazoje, net neturi kur bėgti, išeiti iš tos teritorijos.
„Izraelis blokuoja bet kokių statybinių medžiagų importą į Gazos Ruožą, todėl daugelis namų, kurie buvo subombarduoti 2008–2009 m., iki šiol nėra atstatyti. Jungtinės Tautos (JT) neseniai paskelbė, kad po šešerių metų Gazos Ruožas bus visiškai netinkamas gyventi, o humanitarinė situacija Gazos Ruože tik blogėja“, – pabrėžia E. Kovaliova.
Tarptautinės bendruomenės raginimų nepaisoma
Nors šiuo metu Vakarų Krante susišaudymai raketomis nevyksta, čia esanti lietuvė, prisistatanti kaip Kristina, pastebi, kad padėtis yra paaštrėjusi. „Dabar armija dieną paprastai žmonių nepuola, daugiau ateina į vakarą, kai sutemsta. Mes pametėme skaičių, niekas nebegali suskaičiuoti, kiek žmonių buvo areštuota, į kiek namų buvo įsibrauta“, – kalba ji.
Moteris palaiko ryšius ir su Gazos Ruože gyvenančiais žmonėmis. Anot jos, Izraelio pajėgos pražudo ir civilius palestiniečius, todėl tai tėra Izraelio karas prieš civilius: „Gazos Ruože gyvena beveik 2 mln. žmonių. Izraelis sako, kad atakuoja „Hamas“, bet jie neatakuoja „Hamas“. Jie atakuoja paprastus žmones: vaikus, mokytojus, valytojus, prekeivius, žvejus, daktarus.“
Į paaštrėjusį konfliktą reaguoja tarptautinė bendruomenė. Štai JT generalinis sekretorius Ban Ki Munas teigia, kad dabartinė situacija tarp Izraelio ir Palestinos yra viena rimčiausių per šiuos kelerius metus, ir ragina pradėti paliaubas.
,,Gaza vaikšto peilio briauna. Gazos Ruožas negali leisti pradėti jokio kito karo. Aš smerkiu raketų atakas iš Gazos į Izraelį. Tokios atakos yra nepriimtinos ir turi liautis. Taip pat skatinu Izraelio premjerą Benjaminą Netanjahu maksimaliai apriboti savo veiksmus ir gerbti tarptautinius susitarimus dėl civilių gyventojų apsaugos. Suprantu, kad emocijos šiuo metu verda, tačiau ramybė turi būti atkurta kiek įmanoma greičiau“, – tvirtina JT generalinis sekretorius.
Abi konfliktuojančios pusės teigia, kad paliaubos bus įmanomos priešininkams sustabdžius antpuolius. Šių dienų įvykiai išryškina amžinuoju tarp izraeliečių ir palestiniečių laikomą konfliktą, kuris priskiriamas prie vienų didžiausių pasaulio politikos problemų. Jos išspręsti nepavyksta nuo 1948 m.
Prognozuoti konflikto pabaigos nesiryžtama
Vienoje iš diskusijų Artimųjų Rytų analitikas, Wilsono centro ekspertas Aaronas Davidas Milleris teigė, kad sprendimą žino visi, tačiau jis, bent jau kol kas, nėra įmanomas.
,,Nuo 1967 m. jūs stebite tam tikrą iškreiptą šokį: Izraelis yra okupantas, o Palestina – okupuotoji. Tai Izraelio ir Palestinos konfliktą pastūmėjo į kitą lygį. Izraeliečių valioje – stiprioji galia, kuri yra didžiulė ir savaip teisėta, o palestiniečiai įgavo silpnųjų galią, kuri taip pat yra didelė ir savaip teisėta. Kartu ši sąveika garantuoja tikrą tragediją ir smurtą. Atsakymą į visą konfliktą mes puikiai žinome – tai sprendimas dėl dviejų valstybių, kuris, matyt, yra vienas iš mažiausiai blogų pasirinkimų, tačiau tai šiuo metu nevyksta. Tai gali neįvykti ir ateityje“, – per diskusiją tvirtino ekspertas.
Kad įvykiai Palestinoje ir Izraelyje greitai nurims, abejoja ir žmogaus teisių aktyvistė E. Kovaliova: „Nemanau, kad pasaulio raginimai baigti konfliktą kažką pakeis. Prisiminkite 2008–2009 m. karą, kuris Gazos Ruože pareikalavo daugiau nei 1 400 palestiniečių aukų, o Izraelis neteko 13 gyventojų, kurių ne visi buvo civiliai. Tad ar pasikartos 2008–2008 m. scenarijus, ar iš tikrųjų Izraelis ir Gazos Ruožas sugebės rasti kompromisą, labai sunku prognozuoti.“
LRT radijo korespondentė I. Anskaitytė taip pat nesiryžta prognozuoti konflikto pabaigos. Vieni mano, kad viskas aprims po kelių dienų, kiti galvoja, kad tai gali užtrukti mėnesį arba atakomis bus apsikeičiama nuolat.
„Buvo kalbama, kad galbūt prasideda trečioji intifada – arabų pasipriešinimas Izraeliui. Po antrosios intifados tarp Izraelio ir palestiniečių buvo nutrauktos visos taikos derybos, todėl iškart buvo atkreiptas dėmesys, kaip tai pakenks tarpusavio santykiams. Taip pat buvo kalbama, kad galbūt Izraelis ne tik atakuos Gazą, bet ir žengs į ją ir bandys naikinti visą „Hamas“ valdžią“, – kalba I. Anskaitytė.
O Lietuvos ambasadorius Izraelyje D. Degutis mano, kad šių dienų padėtį kiek nuraminti gali kitų šalių tarpininkavimas. Pasak jo, susitarti dėl paliaubų gali būti tik dienų klausimas, nes politikai nenori bet kokiomis priemonėmis siekti karo.
„Abiejų pusių politikai nėra nusiteikę beatodairiškai gilinti konflikto, bet turi būti susitarta, kad liautųsi tokie viso pasaulio smerkiami raketiniai išpuoliai, kai atakuojami civiliai gyventojai, rajonai, dideli miestai netoli Gazos. [...] Tradiciškai tikimasi, kad Egiptas gali būti ta šalis, kuri padėtų tarpininkauti Izraeliui ir Gazos sektorių valdančiai „Hamas“ grupei“, – pastebi ambasadorius D. Degutis.
