Praėjus metams po Japoniją nusiaubusių gamtos stichijų šalies politikai vis dar tvarko katastrofų padarinius, o gyventojai viltingai stojasi ant kojų.
2011 metų kovo 11-ąją Tekančios Saulės šalį sukrėtė didžiausias per visą šalies istoriją 9 balų žemės drebėjimas, po kurio sekė pražūtingas cunamis. Gamtos stichija nusinešė daugiau kaip 15,8 tūkst. žmonių gyvybių, 3,2 tūkst. dar laikomi dingę be žinios. Savo namų neteko ir ieškotis laikinosios prieglaudos buvo priversti daugiau kaip 342 tūkst. japonų.
Negailestinga gamtos rykštė paliko skaudžią žymę ir Japonijos ekonomikoje. Branduolinė krizė Fukušimos Daichi atominėje elektrinėje privertė šalies vadovus atsisakyti branduolinės energijos ir energetikos pasiūloje liko didžiulė skylė. Neigiamas prekybos deficitas, milžiniška valstybės skola, biudžeto skylė, ekonominė recesija ir augantis jenos kursas yra pagrindiniai Japonijos sunkumai, šiandien keliantys grėsmę šalies finansiniam ir ekonominiam stabilumui.
Nauja ekonominė krizė
Kai kurie analitikai prognozavo, kad žemės drebėjimo ir cunamio padariniai Japonijoje gali atnešti teigiamų bendrojo vidaus produkto (BVP) pokyčių dėl atkūrimo proceso, tačiau sutrikusi tiekimo grandinė, sumažėjęs gamyklų produktyvumas ir smarkiai išaugęs energetikos importas tik dar labiau apsunkino šalies ekonomiką.
„Ekonomika.lt“ kalbinamas Japonijos ambasados patarėjas Tatsuo Hirajama teigė, kad šalies gyventojams nurodyta pradėti taupyti elektros energiją – naudoti kaip įmanoma mažiau elektrinių prietaisų. Japonijos vyriausybės pateiktoje ataskaitoje teigiama, kad šios taupymo priemonės leido sumažinti elektros vartojimą 10 proc.
Sužlugdė perspektyvas
Vertindamas Japonijos ekonominę padėtį buvęs Lietuvos ambasadorius Japonijoje Algirdas Kudzys „Ekonomika.lt“ teigė, kad šalis jau buvo beatsigaunanti, tačiau žemės drebėjimas, cunamis ir Fukušimos avarija sužlugdė japonų perspektyvas.
„Keturi pagrindiniai veiksniai turėjo didžiausią įtaką ekonomikai vystytis ir katastrofos padariniams likviduoti: skubiai nevykdomi rekonstrukcijos darbai, energijos trūkumo įtaka gamybai ir vartojimui, neigiama atominės elektrinės pavojaus įtaka ir padaryta žala, sutraukytos tiekimo grandys“, – Japonijos ekonomines problemas vardijo Japonijoje šiuo metu gyvenantis habilituotas technikos mokslo daktaras A. Kudzys.
Anot jo, dėl katastrofos pirmą kartą per keletą dešimtmečių atsirado Japonijos prekybos deficitas, kuriam daugiausia įtakos turėjo perkami energetiniai resursai. Šiuo metu Japonijos biudžeto deficitas yra 56 proc. didesnis už gaunamas pajamas, o valstybės skola pasiekė 235 proc. nuo BVP lygį. Šalies nedarbo lygis siekia 4,6 proc., tai, pasak A. Kudzio, tokioje didelėje valstybėje sudaro 3 mln. darbingo amžiaus žmonių.
Ekonomikos ekspertai prognozuoja, kad 2012 metais Japonijos ekonomika pamažu pradės atsigauti, tačiau augimas toli gražu neprilygs sparčiausiai besivystančių regiono valstybių plėtrai. Be to, Japonijos valdžia susiduria su kitomis problemomis: namų netekusių gyventojų apgyvendinimas, piliečių nepasitikėjimas valdžia ir vangus katastrofos padarinių likvidavimas.
Kompensacijos stringa
Praūžęs cunamis paliko tūkstančius japonų be pastogės, o nuo Fukušimos atominės elektrinės atslinkęs radiacijos debesis privertė gyventojus persikelti į laikinas prieglaudas, viešbučius ar ieškotis prieglobsčio pas giminaičius. Atominės elektrinės operatorė kompanija „Tokyo Electric Power“ (TEPCO) žadėjo kompensacines išmokas, tačiau kol kas jas gavo labai mažai nukentėjusiųjų.
Japonijos vyriausybės remiamo ginčų sprendimo centro duomenimis, iki šių metų vasario pabaigos buvo patenkinti tik 13 iš 1 tūkst. gyventojų pateiktų ieškinių dėl kompensacijos. Centro vadovas Hiroshi Noyama teigė, kad vyriausybė vylėsi, jog kompensacijos bus išmokamos greičiau, tačiau TEPCO nenoriai vykdo derybas.
Operatorė siūlė po 400 tūkst. jenų (13 tūkst. litų) nėščioms moterims ir vaikams, po 200 tūkst. jenų (6,5 tūkst. litų) savanoriškai užterštą teritoriją palikusiems gyventojams ir vos po 80 tūkst. jenų (2,6 tūkst. litų) visiems likusiems, kuriuos tiesiogiai palietė branduolinė katastrofa. Vis dėlto ši suma vos padengia nuostolius, kuriuos patyrė arčiau atominės elektrinės gyvenantys japonai. „Vyriausybės skirta parama iš pašalpos nukentėjusiesiems padėjo tik laikinai, dauguma darbingo amžiaus jaunimo persikraustė gyventi į kitus regionus“, – aiškino A. Kudzys.
Augantis nepasitikėjimas
Stringantis atkūrimo procesas ir valdžios nenoras atskleisti visą su katastrofa susijusią informaciją dar padidino visuomenės nepasitikėjimą ir taip jau populiarumo stokojančia vyriausybe.
„Netikėti radiacinio lygio padidėjimai ne tik Fukušimos atominės elektrinės regione, bet ir Tokijuje bei kitose vietose, padidintos „nekenksmingos“ radiacinio užterštumo maistui ribos, užteršti maisto produktai prekybos salėse, informacijos stoka arba jos iškraipymas yra pagrindinės nepasitenkinimo ir nepasitikėjimo dabartine vyriausybe priežastys“, – išvardijo A. Kudzys.
Kalbėdamas apie įprastą Japonijos gyvenimą po katastrofos A. Kudzys teigė, kad iš pirmo žvilgsnio Japonija atrodo be pokyčių, tačiau pažvelgus atidžiau pastebimi anksčiau nebūdingi reiškiniai, jaučiamas nepasitikėjimas skelbiama informacija apie atominės avarijos padarinių likvidavimo eigą.
„Tokijuje atsirado žymiai daugiau skelbimų prie pastatų ar net pastatų languose apie laisvas nuomoti skirtas patalpas, krito jų kainos, parduotuvėse žmonės pirmiausia žiūri į maisto produktų gamybos vietą, o ne į prekių išvaizdą, namie žmonės kaupia daugiau mineralinio vandens ir negendančio maisto atsargų – anksčiau tai japonams buvo nebūdinga“, – šiandieninę Japonijos kasdienybę apibūdino A. Kudzys.
Paklaustas apie japonų požiūrį į branduolinę energetiką po avarijos Fukušimoje A. Kudzys atsakė, kad prie Japonijos parlamento ir Pramonės ministerijos nuolat vyksta manifestacijos ir mitingai, kuriuose susirinkusieji reikalauja uždaryti visas senas atomines elektrines. Anot jo, žmones labiausiai piktina nuolatinis informacijos slėpimas, dėl to vis daugiau nepasitikima atomine energetika. „Japonai pirmiausia nepasitiki atomines elektrines valdančiomis kompanijomis ir valdžia, slepiančiomis informaciją ir meluojančiomis“, – „Ekonomika.lt“ teigė A. Kudzys.
Ateities perspektyvos
Augančios ekonominės problemos ir dar jaučiamas didelis energijos trūkumas pirmą kartą iš šalies investuotojos Japoniją pavertė investicijų gavėja. Buvęs Lietuvos ambasadorius Japonijoje teigė, kad minėtas didžiulis valstybės įsiskolinimas ekonomikai neleis greitai atsigauti. „Viliantis euro išgelbėjimu, finansines reformas palaikant daugumai ES narių, iš dalies atsigaunant JAV ekonomikai japonai tikisi greitesnio jenos susilpnėjimo, tai leistų atgaivinti eksportą ir taip padidinti šalies biudžetą“, – pasakojo A. Kudzys.
Vis dėlto senstanti visuomenė ir didelis nedarbas, anot jo, neleidžia tikėtis greito ekonomikos atsigavimo, o Japonijos vyriausybė jau kelia klausimą apie PVM padvigubinimą, tai sukels ir kainų šuolį. Akivaizdu, kad prieš metus įvykusios katastrofos padarinius japonai jaus dar ne vienus metus, tačiau šiandien svarbiausia, kad būtų padarytos tinkamos išvados ir pasimokyta iš praeities klaidų.
FAKTAI: Japonijos katastrofa
2011 m. kovo 11 d. Japoniją sudrebino 9 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas
Per katastrofą žuvo 15,8 tūkst. gyventojų, dar 3,2 tūkst. vis dar laikomi dingę be žinios
Dėl žemės drebėjimo, cunamio ir branduolinės katastrofos namus buvo priversti palikti 342 tūkst. japonų
Dėl katastrofos Japonijos ekonomika paskutinį ketvirtį susitraukė 2,3 proc.
Skaičiuojama, kad bendra katastrofos žala siekė 16,9 trln. jenų (550 mlrd. litų)
Japonijos vyriausybė planuoja, kad galutinai katastrofos padariniai bus likviduoti per 30–40 metų
Naujai patvirtintame šalies biudžete rekonstrukcijos darbams skirta 11,73 trln. jenų (382 mlrd. litų)
