Vis pasipilant gąsdinančioms žinioms iš Japonijos apie galimą branduolinį sprogimą, lietuviai ėmė panikuoti bei šluoti iš vaistinių lentynų jodą. Nors Užsienio reikalų ministerija paskelbė nerekomenduojanti vykti į Japoniją, nors patys Lietuvoje gyvenę japonai tvirtina, kad jų šalyje yra mažiau panikos nei užsienyje, didžiulė grėsmė juntama.
Panika – net Lietuvoje
Vaistininkai tvirtina, kad Lietuvoje jau taip pat kyla panika dėl galimo Fukušimos elektrinės reaktorių sprogimo bei radiacijos nuotėkio. Lietuviai ėmė šluoti iš lentynų jodo preparatus ir net maisto papildus su jodu – kai kur šių priemonių pardavimai šoktelėjo net du kartus. Tačiau farmacininkai ir medikai įspėja, kad tokie panikos sukelti veiksmai gali kaip tik pakenkti žmonių sveikatai.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro direktorius prof. Vaidotas Urbanavičius tvirtino, jog jodo preparatų vartojimas be saiko gali sukelti rimtų problemų.
„Tikrai nėra reikalo papildomai gerti jodo preparatų, nebent ketinama vykti į tą zoną. Žmonėms, kurie vartoja didesnes jodo dozes nepamatuotai, gali sukelti papildomų skydliaukės endokrininių susirgimų – skydliaukės veiklos suaktyvėjimą arba skydliaukės slopinimą su pasekmėmis kitiems organams“, – sakė profesorius ir pridūrė, jog dėl to gali sutrikti ir širdies ritmas, mažėti svoris.
Endokrinologijos centro vadovas aiškino, kad yra beveik neįmanoma nuspėti, kaip reaguos žmogaus organizmas į didesnes jodo dozes. Pastebima, kad daliai nuo to suaktyvėja medžiagų apykaita, kitai daliai kaip tik sulėtėja, dar daliai visai neveikia. Pasak V. Urbanavičiaus, žmogui per parą užtenka 100–200 mikrogramų kalio jodido, kurį jis paprastai gauna su maistu arba vartodamas joduotą druską.
Stengiasi užsimiršti
Užsienio reikalų ministerija vakar rekomendavo susilaikyti nuo nebūtinų kelionių į Japoniją, o jau ten atvykusiuosius rimtai apsvarstyti galimybę sutrumpinti viešnagę, persikelti į šalies pietus arba iš jos išvykti.
Nors dėl avarijų Fukušimos atominėse elektrinėse Japonijos vyriausybė paskelbė evakuaciją 30 kilometrų spinduliu, Lietuvoje žinomas laidų vedėjas, japonų kalbos dėstytojas Fumitas Tomois tvirtina, kad panika apėmusi mažesnę dalį jo tautiečių. Atokesniuose miestuose gyvenimas toliau verda – netgi pačiame Tokijuje žmonės vyksta į darbus bei stengiasi daryti tai, kas įprasta.
„Pats šiuo metu esu Nagojoje, centrinėje Japonijos dalyje, už 600 kilometrų nuo Tokijaus. Tad čia gyvenimas ramus. Vis dėlto tie, kas turi, tarkime, tėvus ar draugų Vakarų Japonijoje, bando išvažiuoti iš rytų. Artėjant prie Miagio prefektūros, kuri labiausiai nukentėjo nuo stichijos, žmonės jaučiasi labai neramiai. Nors 30 kilometrų apie pačią Fukušimą žmonės buvo evakuoti, Fukušimos prefektūroje jie dar gyvena. Internete sklando daug gandų, kad reikia pirkti daugiau vandens, maisto, baterijų. Bet Vyriausybė kelis kartus ragino, kad niekas nepanikuotų, kad atsargų – pakankamai. Bet kai kurie tuo netiki“, – tvirtino Fumitas.
Pasak jo, pačiame Tokijuje pranešama apie gerokai padidėjusį radioaktyviųjų dalelių kiekį, bet vyriausybė ramina, kad jis – vis dar nepavojingas sveikatai.
Palieka užsieniečiai
„Girdime, kad daug kinų, korėjiečių, prancūzų, rusų diplomatų, taip pat dalis japonų išvyksta iš Japonijos. Bet net ir Tokijuje žmonės bando tęsti paprastą gyvenimą: daugelis verslininkų, tarnautojų eina į darbą. Nors gal pusė žmonių niekur neina iš namų. Dalis žmonių – senyvi žmonės, moterys su vaikais, nieko negali daryti“, – pasakojo jis.
Fumitas tikino, kad dar prieš kelias dienas maisto labiausiai nukentėjusiose vietose trūko, žmonės buvo neviltyje, tačiau JAV bei Japonijos kariškiai sraigtasparniais ir, kai įmanoma, sunkvežimiais aktyviai gabena humanitarinę pagalbą.
„Aišku, aš nesakau, kad rytoj jau viskas bus gerai, bet kariškiai dirba 24 valandas, tikiuosi, kad susitvarkys. Jei žinočiau, kad kils gaisras ar kad įsilauš vagis, bent jau būtų aišku, kam ruoštis. O dabar, jei mirsi – tai mirsi“, – dar gebėjo juokauti jis.
Pareigūnų vertinimu, po kovo 11–ąją kilusio žemės drebėjimo bei cunamio, po sprogimų Fukušimos 1–ojoje atominėje elektrinėje oficialiai žuvusiųjų skaičius siekia per 10 tūkst. Lietuva skyrė 234 tūkst. litų civilinei ir humanitarinei pagalbai Japonijai suteikti, dar apie 200 tūkst. litų paaukojo Lietuvos žmonės.
Ignas Jačauskas
