Itin retas Korėjos darbo partijos suvažiavimas, kuris prasidėjo penktadienį, yra laikomas politiniu renginiu, kuris buvo sušauktas, kad patvirtintų 33 metų Kim Jong Uno aukščiausiojo lyderio statusą ir oficialiai sankcionuotų jo politinę byungjin doktriną, numatančią branduolinės ginkluotės stiprinimą kartu ekonomikos vystymu.
33 metų Kim Jonh Unas dar netgi nebuvo gimęs, kai 1980 metais įvyko ankstesnis Korėjos darbo partijos suvažiavimas, kuriame jo tėvas Kim Jong Ilas buvo patvirtintas tikėtinu šalies įkūrėjo Kim Il Sungo, dabartinio lyderio senelio, įpėdiniu.
Vėliausias valdžios perėmimas įvyko mirus Kim Jong Ilui 2011 metų gruodį, o jaunasis lyderis uoliai ėmėsi stiprinti savo pozicijas ir kurti savą paveldą kaip Kimų valdančiosios šeimos paveldėtojas.
Vienas iš jo ankstyviausių žingsnių buvo pakeisti savo tėvo doktriną „armija – pirmiau visko“ ( songun) saviške byungjin – ekonomikos ir branduolinio arsenalo vystymo politika.
Sekmadienį tūkstančiai parlamento, kuri formaliai yra laikomas aukščiausia šalies sprendimų priėmimo institucija, priėmė sprendimą tuo pat metu siekti pažangos įgyvendinant ekonominę plėtrą ir „savigynos tikslu kokybiškai bei kiekybiškai didinti branduolinę galią“.
Suvažiavimas taip pat patvirtino, kad branduoliniai ginklai gali būti panaudoti tik tuo atveju, jei į šios izoliuotos komunistinės šalies suverenumą kėsinsis kita branduolinį ginklą turinti valstybė, ir dar kartą išsakė palaikymą padalyto Korėjos pusiasalio susivienijimui.
„Bet jeigu Pietų Korėjos vyriausybė pasirinktų karą ... mes išeitume į teisingą karą, kad negailestingai nušluotume prieš suvienijimą nusistačiusias jėgas“, – sakoma dokumente, kurį paskelbė Šiaurės Korėjos valstybinė naujienų agentūra KCNA.
Pabrėždamas seniai Pchenjano kartojamą argumentą, branduolinį ginklavimąsi skatina priešiška JAV politika, suvažiavimas pareiškė, kad branduolinių ginklų programa bus vykdoma, „kol imperialistai toliau kels branduolinę grėsmę“.
Savo šeštadienį paskelbtame pranešime, kuris truko tris valandas, Kim Jong Unas sakė, kad Pchenjanas nori geresnių ryšių su anksčiau buvusiomis „priešiškomis“ valstybėmis, taip pat siūlė surengti kariškių lygio derybas su Pietų Korėja, siekiant sumažinti įtampą prie smarkiai įtvirtintos abiejų šalių sienos.
Propaganda
Seulo vyriausybė atmetė jo pareiškimus, įskaitant pažadą siekti branduolinio nusiginklavimo pasaulyje, vadindama šią retoriką bereikšme propaganda.
„Nėra absoliučiai jokio nuoširdumo kalbose apie kariškių derybų būtinybę ... kai jie skelbiasi esantys branduolinė valstybė ir rengia branduolines bei raketų provokacijas“, – sakė Gynybos ministerijos atstovas Moon Sang-gyunas.
Pasak jo, partijos suvažiavimas tik patvirtino Šiaurės Korėjos nusiteikimą stiprinti savo branduolinį arsenalą, o Seulas toliau stengsis atremti tas ambicijas sankcijomis ir spaudimu.
Pietų Korėjos suvienijimo ministerija taip pat atmetė Pchenjano pareiškimus, sakydamas, kad Kin Jong Uno kalbos apie dvišalių santykių gerinimą tėra „propaganda be jokio nuoširdumo“.
Prie penktojo branduolinio bandymo slenksčio
Šiaurės Korėja yra įvykdžiusi keturis branduolinius bandymus, iš jų du – vadovaujant Kim Jong Unui.
Šiaurė tvirtino, kad sausį susprogdino vandenilinę bombą, nors ekspertai ginčija tuos pareiškimus, nes to užtaiso galia nebuvo didelė.
Vis dėlto didėja susirūpinimas, kad Pchenjanas galbūt ruošiasi įvykdyti penktąjį sprogdinimą – iš palydovų padarytos nuotraukos rodo aktyvią veiklą Pungjeri branduolinių bandymų poligone.
Kim Jong Uno doktrinos branduolinė dedamoji buvo itin svarbi prieš šį partijos suvažiavimą: sausį buvo susprogdintas ketvirtas branduolinis užtaisas, o vėliau buvo paleista didelio nuotolio raketa bei įvykdyta kitokių raketų ir ginklų bandymų.
Kai kurie apžvalgininkai prognozavo, kad suvažiavimas gali susitelkti į tos ideologijos ekonominę dalį, o Kim Jong Unas iš tikrųjų pristatė ekonomikos planą ateinančiam penkmečiui, kuris buvo pirmasis toks projektas per kelis pastaruosius dešimtmečius.
Tačiau jo pranešime suvažiavimo dalyviams buvo mažai detalių apie planus arba uždavinius, tik buvo išdėstytos bendros ambicijos padidinti gamybą visuose ekonomikos sektoriuose, ypač energetikoje.
