Įtakingiausi turčiai pasaulyje: daug pinigų turėti neužtenka

Jeffas Bezosas yra pats turtingiausias planetos žmogus. Neseniai „Amazon“ įkūrėjo turtai viršijo 100 mlrd. dolerių. Paskutinius metus šios interneto gigantės veikla tik plėtėsi.

„Amazonizacija“ – jau seniai tapo daugeliui gamyklų keiksmažodžiu, o bendrovės įkūrėjo galia auga kartu su jo turtais. Tačiau realų Jeffo Bezoso turtą jau seniai nebegalime vadinti tokiu dideliu, kaip galėtume pagalvoti, įskaitant ir astronominę 100 mlrd. dolerių sumą.

JAV turtuoliai – lašas bendroje šalies ekonomikos jūroje

Pinigų valdžia yra nustatoma pagal tai, koks turtų kiekis yra tos šalies ekonomikoje iš esmės. Jungtinės Valstijos, tai yra šalis, kurioje J. Bezosas ir užsidirbo savo pinigus, pasižymi gigantiška ekonomika.

Palyginus su Amerikos ekonomikos mastais netgi tie visi „Amazon“ įkūrėjo milijardai atrodo kukliai. 53 metų verslininko turtai sudaro vos 0,5 proc. visų prekių ir paslaugų, kurios yra sukuriamos JAV per metus.

„Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas su savo 89 milijardais, ar investuotojų legenda Warrenas Buffetas su 79 mlrd. sudaro tik nežymią JAV ekonominių rodiklių dalį. Ir niekas nesikeičia, jeigu prie jų priskirtume tuos žmones, kurie užima ketvirtąją ar penktąją vietas turtingiausių JAV žmonių sąraše – „Facebook“ įkūrėją Marką Zuckerbergą (75 mlrd.) ir „Oracle“ savininką Larry Ellisoną (54 mlrd.).

Penki turtingiausi Amerikos žmonės kartu valdo nemenką turtą, vertinamą 394 mlrd. dolerių, tačiau ir tai sudaro ne daugiau nei 2,1 proc. šalies BVP. Todėl ir nėra pagrindo kalbėti apie tai, kad Amerikoje nesveikai didelis kiekis aktyvų koncentruojasi vienose rankose. Tokiu atveju būtų tikslingiau kalbėti apie kitas šalis, kur situacija, švelniai tariant, yra kitokia.

Kipre turčiai valdo du trečdalius šalies BVP siekiančius turtus

Kai kuriose šalyse penki turtingiausi žmonės turi tiek daug pinigų, kad už juos gali įsigyti ketvirtadalį ar net trečdalį visų šalyje gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų. Šiose valstybėse turčiai gali daryti daug didesnę įtaką, negu turtingojoje Amerikoje. Jų valdomi turtai virsta valdžia – ekonomine, o dažnai ir politine.

REKLAMA

Tikrieji turtingųjų įtakos sąrašai demonstruoja tokio pobūdžio įtaką: jie nustatomi atsižvelgiant ne tik į jų pačių turtus, tačiau ir į bendrus ekonominius rodiklius. Leidinys „Welt“ sudarė tokį sąrašą remiantis „Bloomberg“ pateiktais finansiniais duomenimis.

Kuo didesnė turtų koncentracija vienose rankose, tuo didesnė tokių asmenų įtaka valstybės ekonomikai. Jos pagrindu netgi galima nustatyti šalies „oligarchizacijos“ lygį. Kuo daugiau turtų savo rankose turi penki turtingiausieji, tuo didesnis pavojus, kad jie gali įgyti pernelyg didelę įtaką valstybėje ir bendruomenėje.

Būtent taip ir apibūdinama „oligarchijos“ sąvoka (nedaugelio valdžia) – nedidelė grupė žmonių įgyja galimybę daryti įtaką ir tuo pačiu, tikėtina, dar labiau didinti savo turtus.

Nedidelėse valstybėse oligarchizacijos lygis, kaip taisyklė, yra aukštesnis. Aukščiausius rodiklius šioje sferoje demonstruoja dvi buvusios britų kolonijos – Honkongas ir Kipras. Kinijos mieste-valstybėje penkių pačių turtingiausiųjų turtai sudaro 33 proc. nuo bendrų šalies ekonominių rodiklių.

Pats turtingiausias jo gyventojas – Li Ka-shingas turi 34 mlrd. vertės turtą. Tai sudaro 10,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Šis 89 metų žmogus, kurį vadina žiniasklaidos „supermenu“ iš Honkongo, valdo savo „Hutchison“ korporaciją kaip imperiją. Sklinda legendos, kad jis, nenorėdamas niekada vėluoti, savo laikrodį laiko atsukęs 20 minučių atgal.

Dar ekstremalesnė turtų koncentracija šiandien pasaulyje matoma tik Kipre. Ten vienas vienintelis žmogus, Johnas Fredriksenas valdo turtus, kurie viršija 52 proc. BVP. Norvegas, 2006 metais gavęs Kipro pilietybę dėl palankesnės mokestinės aplinkos, valdo turtus, kurių bendra vertė yra daugiau nei 10 mlrd. dolerių.

Jis yra laivybos bendrovės savininkas, taip pat užsiima naftos verslu. J. Fredriksenas – ne vienintelis turtingas žmogus šioje Viduržemio jūros saloje. Likusių keturių turtingiausių Kipro gyventojų turtai sudaro dar 28 proc. BVP.

REKLAMA

Netikėti Šiaurės šalių rodikliai

Netikėtai didelė kapitalo koncentracija pastebėta Šiaurės Europos šalyse, kurios, iš esmės, pasižymi savo socialinio teisingumo politika. Danijoje oligarchijos koeficientas siekia 11 proc., o Švedijoje – visus 19 proc.

Tai aiškinama ne tik tuo, kad IKEA savininkas Ingvaras Kampradas yra vienas turtingiausių Europos žmonių. Šio 81-erių švedo turtai vertinami 48 mlrd. dolerių – tai yra beveik 10 proc. Švedijos BVP. Ir kiti šios šalies gyventojai sukaupė milžiniškus turtus – pavyzdžiui, H&M akcininkas Stefanas Perssonas.

Nepaisant tokio pobūdžio kapitalo koncentracijos, Skandinavijos valstybių nėra priimta vadinti plutokratijomis, kuriose valdo tik pinigai. Sprendžiant iš visko, tai susiję su ilgamete pilietinės bendruomenės ir rinkos ekonomikos tradicija. Tačiau kitaip atrodo situacija tose šalyse, kur kapitalizmas pasirodė visai neseniai, pirmiausiai buvusio Rytų bloko šalyse.

Čekija milijardierių populistą išsirinko premjeru

Pavyzdžiui, Čekijos respublikoje oligarchijos koeficientas sudaro 12 proc. Vienas iš pačių turtingiausiųjų šalies žmonių kartu su jo paties įkurtu populistiniu judėjimu pasiekė daugumą šalies parlamente – kalbama apie Andrejų Babišą, kaip tik šią savaitę paskirtą premjeru. Nors jo turtai yra vertinami „vos“ 4,1 mlrd. dolerių, ši suma viršija 2,1 proc. Čekijos bendrųjų ekonominių rodiklių.

Lyginant su tuo, finansinis JAV prezidento Donaldo Trumpo poveikis atrodo itin kukliai. Bendrovė „Bloomberg“ jo turtus įvertino 2,9 mlrd. dolerių, tokiu būdu jo turtų dalis JAV ekonomikoje sudaro menkus 0,016 proc.

A. Babišas, beje, nėra ir turtingiausias čekas. Virš jo rikiuojasi finansų ekspertas Petras Kellneris. Jo turtai vertinami 12,3 mlrd. dolerių ir tai atitinka 6,3 proc. šio šalies metinių suvestinių BVP rodiklių.

Kaip ir kai kurie rusų oligarchai, kolegos iš Čekijos didžiausią naudą susikrovė kritus Berlyno sienai. Dėka gerų ryšių tarp vietos politikų jie privatizacijos metu sugebėjo atsiriesti geriausius vietinės ekonomikos pyrago gabalus.

REKLAMA

A. Babišas yra aiškus pavyzdys to, kokiu būdu ekonominis gerbūvis gali pavirsti politine valdžia. 2011 metais jis įkūrė judėjimą ANO, kuris iš esmės apjungė visus „besipiktinančius čekus“. O besipiktinančiųjų pasirodė esą ne taip jau ir mažai.

Staigūs pokyčiai posovietinėje erdvėje

Rusijoje, oligarchijos tėvynėje, turtuolių koncentracija yra gana žymi. Penkių turtingiausių Rusijos žmonių turtai sudaro beveik 7 proc. šalies BVP. Iš pirmo žvilgsnio šis rodiklis gali pasirodyti nežymia dalimi, tačiau tokiai didžiulei ekonomikai tai yra nebūdingas reiškinys. Ir šiuo atveju tai reiškia, kad turtai iki 1990-ųjų buvo dalijami bent jau teoriškai po lygiai, tačiau per ateinančius kelerius metus jie buvo išsidalinti tarp grupės žmonių.

Šiandien Rusija ir Čekija demonstruoja tamsiąsias ekstremalios koncentracijos vienose rankose puses, nors ir vyksta tai skirtingais būdais. Charakteringa yra tendencija, formuojanti taip vadinamą „švogerių kapitalizmą“, kuriame nedidelė turtingų žmonių grupė naudoja asmeninę įtaką išsaugoti savo privilegijas.

Naujokus ekonomikos srityje tokios grupės išstumia į antrąjį planą arba apskritai atima bet kokias perspektyvas. Nuo to kenčia ekonomikos dinamika ir gebėjimai inovacijų srityje. Neatsitiktinai Čekija po atsiskyrimo atsidūrė už Slovakijos, kurios oligarchijos koeficientas neviršija 1,3.

 

Rusija su savo superturtingų žmonių sistema taip pat neatrodo itin patraukliai. Šioje šalyje paskutiniai trys dešimtmečiai žymėjo kylančius „oligarchizacijos“ rodiklius. O ir prilyginimas Kinijai yra ne itin malonus Kremliui.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų