Užuot po pakilimo grįžusi į paleidimo aikštelę Teksase, pirmoji raketos pakopa buvo nukreipta į jūrą. Nepaisant šios nesėkmės, erdvėlaivis tęsė skrydį. Jei nekils papildomų problemų, šeštadienį jis pasuks paleidimo aikštelės link. Skrydis gali trukti iki 22 valandų.
Tai pirmas kartas, kai „Starship“ bandys iš orbitos grįžti į paleidimo aikštelę, kur jį ore turėtų sugauti prie paleidimo bokšto pritvirtintos mechaninės rankos. Praradusi pirmąją pakopą, Elono Musko bendrovė neteko galimybės pirmą kartą sugauti abi raketos dalis.
Pirminis tikslas buvo susigrąžinti visas raketos dalis, kad jas būtų galima panaudoti pakartotinai. Kol kas niekur pasaulyje nėra pavykę to padaryti. E. Muskas tikisi, kad tai leis pasiekti tokį greitą ir reguliarų raketų paleidimo tempą, kokio reikia Mėnulio bazėms statyti ir žmonėms į Marsą skraidinti.
Netrukus po to, kai pasiekė orbitą, „Starship“ iškėlė 26 pažangiausius bendrovės palydovus „Starlink“. Planuojama, kad erdvėlaivis 275 km aukštyje apskries Žemę 15 kartų, o tada grįš į paleidimo aikštelę, kur šeštadienį turėtų įvykti svarbiausias misijos etapas.
„SpaceX“ jau tris kartus sėkmingai sugavo pirmąsias raketų pakopas bendrovės didžiulėje „Starbase“ bazėje netoli JAV ir Meksikos sienos. Todėl penktadienio nesėkmė buvo tuo labiau netikėta.
„Na, tai tikrai ne tos naujienos, kurių šiandien tikėjomės“, – sakė „SpaceX“ paleidimo komentatorė Kate Tice, pridurdama, kad tokia įvykių eiga atitiko daugybę griežtų saugumo patikrinimų, skirtų paleidimo aikštelei apsaugoti. Kas tiksliai nutiko, nebuvo paaiškinta.
Tai buvo pirmasis bandymas sugauti patobulintą pirmosios pakopos versiją, kurios ilgis siekia 72 metrus. Šis modelis bus naudojamas ekspedicijoms į Mėnulį ir Marsą. Taip pat pirmą kartą ketinama sugauti patį erdvėlaivį, kurio ilgis siekia 52 metrus. Kartu šios dvi dalys sudaro didžiausią ir galingiausią pasaulyje raketą, kurios bendras aukštis siekia net 124 metrus.
Per ankstesnius 14 „Starship“ skrydžių dalis erdvėlaivio visada atsidurdavo vandenyne – arba pagal iš anksto numatytą planą skrydžio pabaigoje, arba po avarijų, kai raketos nuolaužos krisdavo liepsnodamos. Per pirmąjį visos apimties bandomąjį skrydį 2023 m. neužsivedė keli varikliai, todėl buvo aktyvuota nevaldomai besisukančios raketos savinaikos sistema.
Per pastarąjį bandymą rugsėjo mėnesį „Starship“ pirmą kartą pasiekė orbitą, tačiau „SpaceX“ tuomet nebandė susigrąžinti nė vienos raketos pakopos.
„SpaceX“ planuoja po kelių mėnesių pradėti „Starship“ raketų paleidimus iš Floridos, o po kelerių metų – ir iš Luizianos. Praėjusią savaitę NASA technologijų viršūnių susitikime Floridos Kenedžio kosmoso centre bendrovės paleidimų padalinio viceprezidentas Kiko Dontchevas sakė, kad išplėsta infrastruktūra ir visiškai daugkartinio naudojimo raketos leis paleidimų skaičių padidinti „nuo nulio iki 10, 100, 1 000, 10 000 ir 100 000“.
Mažesnės „SpaceX“ raketos „Falcon“ ir toliau bus leidžiamos iš Kanaveralo kyšulio, gabenant NASA astronautus į Tarptautinę kosminę stotį, o iš Kalifornijos – palydovus „Starlink“. Kol kas ir kiti palydovai į orbitą bus keliami „Falcon“ raketomis. E. Muskas siekia, kad ateityje „Starship“ pakeistų „Falcon“ raketas.
„Falcon“ raketos kol kas nėra visiškai daugkartinio naudojimo. Po kiekvieno skrydžio išmetame antrąją pakopą. O su „Starship“ ketiname susigrąžinti abi pakopas“, – prieš penktadienio paleidimą sakė K. Dontchevas.
NASA moka „SpaceX“ milijardus dolerių už tai, kad ši raketomis „Starship“ nugabentų astronautus į Mėnulį pagal programą „Artemis“. Kita svarbi šios srities bendrovė yra Jeffo Bezoso „Blue Origin“. NASA ketina likus metams iki „Artemis IV“ misijos, per kurią astronautai pirmą kartą per daugiau nei pusę amžiaus vėl nusileis Mėnulyje, nuspręsti, ar astronautai Mėnulio paviršių pasieks E. Musko „Starship“, ar J. Bezoso „Blue Moon“ erdvėlaiviu.
Per kitą vasarą vyksiančią „Artemis III“ misiją astronautai Žemės orbitoje išbandys savo kapsulės susijungimą su „Blue Moon“, o vėliau – su „Starship“. Tai parengs dirvą „Artemis“ misijai, kurios metu astronautai į Mėnulį galėtų nusileisti jau 2028 metais.
„Tikimės per „Artemis III“ misiją pasinaudoti kai kuriomis šiomis orbitoje veikiančiomis „Starlink“ galimybėmis“, – socialiniame tinkle „X“ sakė NASA vadovas Jaredas Isaacmanas, „Starship“ pasiekus orbitą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
