Abi koalicijos partnerės – Pažangos partija ir Nepriklausomybės partija – po trečiadienio vakarą vykusių derybų nutarė perduoti premjero postą dabartiniam žemės ūkio ministrui Sigurdurui Ingi Johannssonui, 53 metų Pažangos partijos nariui.
Jis pakeis 41-erių Sigmundurą Davidą Gunnlaugssoną, kuris atsistatydino antradienį, kilus masiniams protestams dėl fakto, kad šis politikas turėjo ofšorinę sąskaitą. Tai iškilo į viešumą, kai buvo nutekinti 11,5 mln. dokumentų iš vienos Panamos teisinių paslaugų bendrovės.
„Tikimės surengti rinkimus šį rudenį“, – S.I.Johannssonas sakė žurnalistams, tvirtindamas, kad koalicija, vadovaujanti nuo 2013 metų, toliau rūpinsis šalies reikalais, nors tūkstančiai protestuotojų reikalavo, kad atsistatydintų visa vyriausybė.
„Tęsime savo darbą drauge. Žinoma, tikimės, kad tai padės padidinti stabilumą politinėje sistemoje“, – sakė jis.
72 metų Islandijos prezidentas Olafuras Ragnaras Grimssonas, kuris birželį turėtų atsistatydinti po penkių kadencijų ir 20 metų darbo tame poste, tikriausiai pritars S.I.Johannssono paskyrimui.
Islandijos parlamento rinkimai įprasta tvarka turėjo vykti 2017 metų balandį.
Pirmoji „Panamos popierių“ auka
S.D.Gunnlaugssonas, kuris kol kas lieka Pažangos partijos vadovu, tapo pirmu svarbiu politiniu veikėju, netekusiu posto po to, kai buvo paviešinta informacija apie milijonus nutekintų dokumentų, suteikiančių duomenų apie pasaulio lyderių ir garsenybių ofšorines sąskaitas.
Toje medžiagoje taip pat minimi kiti kiti du Islandijos vyriausybės nariai – finansų ministras Bjarni Benediktssonas ir vidaus reikalų ministrė Olof Nordal.
Koalicija aiškiai stengėsi laimėti daugiau laiko iki rinkimų, nes juos surengus artimiausiu laiku neabejotinai laimėtų protesto balsai.
Koalicijos partijos „prarado bet kokį legitimumą, bet skeptiškai vertinu galimybę, kad jie pasitrauks sava iniciatyva. Laikas – jų pusėje, ir jiems gyvybiškai svarbu likti valdžioje“, – apgailestavo 42 metų mokytoja Gyda Margret Petursdottir, kuri buvo viena iš kelių šimtų protestuotojų, trečiadienį susirinkusių prie parlamento.
„Panamos popieriai“, kuriuos išanalizavo Tarptautinis žurnalistų tyrėjų konsorciumas (ICIJ), atskleidė, kad S.D.Gunnlaugssonas ir jo žmona turėjo ofšorinę bendrovę Britanijos Mergelės salose, į kurią investavo milijonus dolerių, paveldėtus premjero sutuoktinės.
2009 metų pabaigoje premjeras pardavė savo valdomas 50 proc. tos bendrovės akcijų žmonai už simbolinę vieno dolerio sumą, bet nedeklaravo tų aktyvų, kai pusmečiu anksčiau buvo išrinktas į parlamentą, nors privalėjo tai padaryti.
S.D.Gunnlaugssonas sakė apgailestaujantis, kad nepaviešino savo ofšorinio turto, bet tvirtino, kad tiek jis, tiek jo žmona laikėsi Islandijos įstatymų bei mokėjo visus mokesčius tėvynėje.
Balsavimas dėl nepasitikėjimo
Nebuvo jokių įrodymų, kad sutuoktiniai gavo kokios nors finansinės naudos iš savo ofšorinių aktyvų, o ICIJ pažymėjo, jog S.D.Gunnlaugssonas tik „pažeidė Islandijos etikos taisykles“.
Vis dėlto ši tema yra ypač opi Islandijoje, kurios bankininkai šio amžiaus pradžioje naudodavosi fiktyviomis bendrovėmis ir mokesčių rojus, kad paslėptų savo prekybą rizikingais finansiniais produktais, 2008 metais galiausiai atvedusią prie trijų pagrindinių šalies bankų griūties.
Kairioji opozicija pirmadienį parlamente inicijavo balsavimą dėl nepasitikėjimo ministrų kabinetu, o trečiadienio vakarą tvirtino neatsisakysianti savo planų, nors vyriausybė paskelbė ketinanti surengti pirmalaikius rinkimus.
„Pasiektas opozicijos partijų bendras sutarimas, kad mes toliau sieksime balsavimo dėl nepasitikėjimo“, – sakė Birgitta Jonsdottir (Birgita Jounsdoutir), libertarinės Piratų partijos įkūrėja, kurios judėjimas reikalavo didesnio skaidrumo politikoje.
„Nematome prasmės toliau dirbti su vyriausybe, kuria pasitiki tik 26 procentai“, – pridūrė ji, bet pripažino, kad šie planai vargu ar išsipildys, nes juos veikiausiai blokuos valdančioji dauguma.
Viešosios nuomonės tyrimo agentūros „Gallup“ pirmadienį ir antradienį atlikta apklausa rodo, kad Piratų partiją teigiamai vertina net 43 proc. rinkėjų – gerokai daugiau negu Nepriklausomybės partiją (21,6 proc.), opozicijos Kairįjį žaliąjį judėjimą (11,2 proc.) ir Pažangos partiją (7,9 procento).
