Iš Trumpo – netikėta žinia dėl pradėto karo Irane

+2

TAIP PAT SKAITYKITE:

Kasčiūnas kirto Vaičiūnui: „Sukėlė neišpildomus lūkesčius Lietuvos vartotojams“

Kremlius suragavo į JAV ultimatumą Iranui: ragina siekti „politinio ir diplomatinio“ sprendimo

Artimieji Rytai. Šaltinis: JAV nustatė karo su Iranu pabaigos datą

Kovo 23 dieną prieš antrą valandą nakties Lietuvos laiku turėjo baigtis D. Trumpo Iranui duotas 48 valandų ultimatumas – atidaryti Hormūzo sąsiaurį arba, pasak jo, susitaikyti su tokiais smūgiais, kurie visiškai sunaikins režimo elektrines.

Barelio kaina šovė aukštyn

Pasaulis šios nakties laukė su nerimu. Populiariausios „Brent“ naftos barelio kaina vėl šovė aukštyn ir perkopė 113 dolerių. Auksas nuo rekordinio piko sausio pabaigoje prarado apie 20 proc. vertės ir nukrito iki kiek daugiau nei 4200 dolerių už unciją. Sureagavo ir rinkos – po Azijos rinkų nuosmukio Europos akcijų rinka šįryt krito iki žemiausio lygio per keturis mėnesius.

„Investuotojams konflikto trukmė dabar tapo lemiamu veiksniu. Kas bus toliau? Kaip toli yra pasirengusios eiti Jungtinės Valstijos su Izraeliu ir ar Teheranas iš tikrųjų įgyvendins savo grasinimus? Kuo ilgiau konfliktas užsitęs ir kuo ilgiau naftos kainos išliks aukštos, tuo nepatogiau jausis investuotojai“, – sakė rinkų analitikas Timas Oechsneris.

Tačiau Iranui pagrasinus, kad sulaukus smūgių į elektrines režimas blokuos ne tik Hormūzo sąsiaurį, bet ir užminuos visus laivybos kelius Persijos įlankoje, D. Trumpas netikėtai sušvelnino toną – po, jo teigimu, vykusių derybų ultimatumą pratęsė dar penkioms dienoms.

„Atsižvelgdamas į išsamių, detalių ir konstruktyvių derybų toną bei pobūdį ir į tai, kad jos tęsis dar visą savaitę, nurodžiau Karo departamentui atidėti bet kokius karinius smūgius prieš Irano elektrines ir energetikos infrastruktūrą penkių dienų laikotarpiui“, – teigė D. Trumpas.

Kas bus toliau, pasak jo, priklausys nuo derybų sėkmės, tačiau Iranas atkerta, kad jokių derybų nebuvo ir kad D. Trumpas tiesiog atsitraukė. Visgi iškart po šio pareiškimo naftos kaina nuo 113 dolerių už barelį nukrito iki 96 dolerių.

Vėliau ji vėl perkopė 100 dolerių ribą, ir jau akivaizdu, kad prie tokių šuolių teks priprasti. Tuo metu Tarptautinė energetikos agentūra siunčia signalus, kad 400 mln. barelių naftos, kurią šalys narės kovo 11 dieną sutarė iš savo rezervų įlieti į rinką, gali nepakakti.

„Tai sudaro tik 20 proc. mūsų visų atsargų. Jei prireiks, galėsime į rinką tiekti ir daugiau naftos – tiek žaliavos, tiek naftos produktų. Mūsų atsargų atlaisvinimas palengvins rinkų padėtį, bet tai nėra sprendimas. Tai tik padės sušvelninti ekonominę įtampą“, – kalbėjo Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatihas Birolas.

Iranas per Hormūzo sąsiaurį praleidžia tik sau palankių arba susimokančių šalių tanklaivius ir krovininius laivus. Kovo 1–19 dienomis jų sąsiaurį praplaukė net 95 proc. mažiau nei įprastai – vos 116, palyginti su daugiau nei 2300. Visi kiti rizikuoja būti užpulti raketomis, dronais, nuotoliniu būdu valdomais laiveliais ar užplaukti ant jūrinių minų.

Dėl to vis daugiau šalių, tarp jų ir Lietuva, tariasi, kaip užtikrinti sąsiaurio saugumą.

Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.