Izraelis plės antžemines operacijas Libane, sako kariuomenės vadas
Izraelio kariuomenė plės antžemines operacijas Libane prieš „Hezbollah“, sekmadienį pareiškė kariuomenės vadas, perspėdamas, kad puolimas prieš grupuotę dar tik prasideda.
„Operacija prieš teroristinę „Hezbollah“ organizaciją dar tik prasidėjo (...) Tai ilgalaikė operacija“, – pranešime teigė generolas leitenantas Eyalas Zamiras.
„Dabar ruošiamės plėsti tikslines antžemines operacijas ir smūgius pagal organizuotą planą“, – pridūrė jis.
E. Zamiras taip kalbėjo po to, kai sekmadienį Izraelis smogė daugiau taikinių Pietų Libane, įskaitant svarbų tiltą, o Libano prezidentas pareiškė, kad tai – galimos visiškos antžeminės invazijos preliudija.
Libanas buvo įtrauktas į Artimųjų Rytų karą, kai kovo 2 dieną „Hezbollah“ pradėjo leisti raketas į Izraelį, keršydama už Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei nužudymą per Izraelio ir JAV atakas.
Izraelis pasiuntė karius į Libaną ir rengia plataus masto oro smūgius, o „Hezbollah“ atsakė raketų salvėmis.
„Pastarosiomis savaitėmis pasiekėme reikšmingų laimėjimų: smogėme daugiau nei 2 tūkst. taikinių, dešimtims ginklų saugyklų, taip pat smogėme ir likvidavome šimtus teroristų“, – sakė E. Zamiras.
„Nesustosime, kol grėsmė nebus atstumta nuo sienos ir nebus užtikrintas ilgalaikis saugumas Šiaurės Izraelio gyventojams“, – teigė E. Zamiras.
Libano prezidentas: Izraelio smūgiai svarbiam tiltui – įžanga į sausumos invaziją
Libano prezidentas Josephas Aounas sekmadienį griežtai pasmerkė Izraelio smūgius svarbiam tiltui ir kitai infrastruktūrai šalies pietuose, pavadindamas šiuos antpuolius „įžanga į sausumos invaziją“.
„(Libano prezidentas – ELTA) pasmerkė Izraelio smūgius ir infrastruktūros bei gyvybiškai svarbių objektų sunaikinimą Pietų Libane, ypač Qasmiyeh tilto per Litani upę ir kitų tiltų“, – teigiama prezidento kanceliarijos pranešime.
„Šios atakos žymi pavojingą eskalaciją ir akivaizdų Libano suvereniteto pažeidimą ir yra laikomi įžanga į sausumos invaziją“, – sakė Libano prezidentas, praėjus kelioms valandoms po to, kai Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas paskelbė apie jo kariuomenei buvo duotą įsakymas nedelsiant sunaikinti daugiau tiltų, kuriuos esą naudoja „Hezbollah“.
Pasak I. Katzo, šių smūgių tikslas – užkirsti kelią su Iranu susijusios Libano grupuotės „Hezbollah“ narių ir ginklų judėjimui į pietus.
Izraelio gynybos ministras taip pat teigė, kad kariuomenė turėtų paspartinti namų griovimą Libano pasienio su Izraeliu zonoje, esą tam, kad nekiltų grėsmė Izraelio pasienio miestams. Pasak jo, tai būtų daroma pagal tą patį „modelį“ kaip Gazos Ruožo pasienio zonose.
Libano žiniasklaida sekmadienį pranešė, kad Izraelio kariuomenė smogė al Qasmiyeh tiltui – pagrindiniam Pietų Libaną su likusia šalies dalimi jungiančiam tiltui.
Izraelio kariuomenė šiek tiek anksčiau paskelbė pradėjusi atakų banga prieš „Hezbollah“ infrastruktūrą Pietų Libane. Informacijos apie aukas kol kas nėra.
Kaip skelbta, Libano grupuotė „Hezbollah“ atnaujino savo išpuolius prieš Izraelį po to, kai prieš daugiau nei tris savaites prasidėjo karas su Iranu, keršydama už Islamo Respublikos aukščiausioji lyderio ajatolos Ali Khamenei nužudymą. Izraelis atsakė intensyviais oro smūgiais ir sausumos operacijomis Libane.
Merzas su Trumpu aptarė karą Irane
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pokalbyje telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu aptarė karą Irane.
„Šią popietę su JAV prezidentu Donaldu Trumpu aptarėme padėtį Irane, Izraelyje ir Ukrainoje“, – platformoje „X“ sekmadienį rašė F. Merzas.
„Susitarėme toliau palaikyti nuolatinį kontaktą. Mūsų diskusijos netrukus bus tęsiamos“, – pridūrė Vokietijos kancleris.
Vokietija atsisakė dalyvauti karinėse operacijose prieš Iraną, nepaisydama didelio spaudimo iš Vašingtono.
Pastarosiomis dienomis D. Trumpas ragino NATO partnerius padėti užtikrinti saugumą naftos tranzitui gyvybiškai svarbiame Hormūzo sąsiauryje, tačiau Europos valstybės, įskaitant Vokietiją, atmetė šiuos Vašingtono reikalavimus.
Tai supykdė JAV prezidentą, kuris apkaltino sąjungininkus padarius „kvailą klaidą“.
Penktadienį Vakarų Vokietijoje vykusio rinkimų kampanijos renginio metu F. Merzas sakė, kad D. Trumpas nėra juo labai patenkintas, tačiau tvirtino ir toliau sieksiantis palaikyti gerus santykius su JAV, nes nenori atsisakyti transatlantinės partnerystės.
PSO: Artimųjų Rytų karas pasiekė „pavojingą etapą“ dėl smūgių branduoliniams objektams
Artimųjų Rytų karas pasiekė „pavojingą etapą“ dėl smūgių aplink branduolinius objektus Irane ir Izraelyje, sekmadienį įspėjo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), ragindama elgtis kuo santūriau.
Vėlų šeštadienį Irano balistinė raketa apgriovė gyvenamuosius pastatus ir sužeidė dešimtis žmonių pietiniame Izraelio Dimonos mieste.
Manoma, kad Dimonoje yra vienintelis Artimuosiuose Rytuose branduolinis arsenalas, nors Izraelis niekada nepripažino turintis branduolinių ginklų ir tvirtina, kad šis objektas skirtas moksliniams tyrimams.
Iranas pareiškė, kad šis smūgis buvo atsakas į ankstesnę ataką prieš jo branduolinį objektą Natanze, kuriame yra požeminės centrifugos, naudojamos uranui sodrinti ginčytinai Irano branduolinei programai. Jis taip pat buvo apgadintas per 2025 metų birželio karą.
„Karas Artimuosiuose Rytuose pasiekė pavojingą etapą“ po smūgių Natanzui ir Dimonai, socialiniame tinkle „X“ pareiškė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.
„Išpuoliai prieš branduolinius objektus kelia vis didesnę grėsmę visuomenės sveikatai ir aplinkos saugumui“, – sakė jis.
„Skubiai raginu visas šalis demonstruoti maksimalų karinį santūrumą ir vengti bet kokių veiksmų, galinčių sukelti branduolinius incidentus. Lyderiai privalo teikti pirmenybę deeskalacijai ir apsaugoti civilius“, – pabrėžė PSO vadovas.
Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas teigė, kad Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) tiria šiuos smūgius ir „nepranešama apie jokius nenormalaus ar padidėjusio radiacijos lygio už objekto ribų požymius“.
Karas kilo vasario 28 dieną, kai Jungtinės Valstijos ir Izraelis pradėjo atakas prieš Iraną, o Teheranas savo ruožtu smogė taikiniams Izraelyje ir Persijos įlankos šalyse.
Libanas buvo įtrauktas į konfliktą, kai Irano remiama „Hezbollah“ užpuolė Izraelį.
Nuo karo pradžios PSO apmokė savo ir kitus Jungtinių Tautų (JT) darbuotojus 13-oje šalių, kad padėtų jiems reaguoti į grėsmes visuomenės sveikatai branduolinio incidento atveju, sakė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.
Iranas atsakė Trumpo ultimatumui: „Hormūzo sąsiauris bus visiškai uždarytas“
Irano kariuomenė sekmadienį pagrasino visiškai uždaryti strateginį Hormūzo sąsiaurį bei imtis kitų priemonių, jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvykdys savo grasinimus atakuoti šalies elektrines.
D. Trumpas davė Teheranui 48 valandas vėl atverti sąsiaurį, kuris faktiškai buvo uždarytas nuo karo, kurį išprovokavo vasario 28-osios JAV ir Izraelio atakos prieš Iraną, pradžios.
Karas nuo to laiko išplito po Artimuosius Rytus, o Iranas atsakė dronų ir raketų atakomis prieš Izraelį ir JAV interesus regione.
„Jei Jungtinių Valstijų grasinimai dėl Irano elektrinių bus įvykdyti (...) Hormūzo sąsiauris bus visiškai uždarytas ir nebus atidarytas tol, kol nebus atstatytos mūsų sunaikintos elektrinės“, – valstybinės televizijos transliuotame pareiškime teigė kariuomenės operatyvinė vadovybė „Khatam Al-Anbiya“.
Kariuomenė teigė, kad taip pat smogtų Izraelio „elektrinėms, energetikos ir informacinių bei ryšių technologijų (IRT) infrastruktūrai“, taip pat elektrinėms regiono šalyse, kuriose yra JAV bazės, ir įmonėms, kurių akcininkai yra JAV.
Ji pridūrė, kad to bus imtasi „siekiant apginti mūsų šalį ir mūsų tautos interesus“.
Iranas jau beveik visiškai užblokavo šį gyvybiškai svarbų vandens kelią, tačiau palyginti nedideliam laivų skaičiui pavyko juo praplaukti – analitikos įmonės „Kpler“ duomenimis, tai sudaro apie penkis procentus prieškarinio srauto.
Paprastai juo praplaukia penktadalis pasaulio žalios naftos ir suskystintų gamtinių dujų.
Irano pajėgos užpuolė kelis laivus, teigdamos, kad jie nepaisė „įspėjimų“ dėl tranzito šiuo vandens keliu.
Pastarosiomis dienomis Iranas leido praplaukti kai kuriems laivams iš šalių, kurias laiko draugiškomis, tačiau perspėjo, kad blokuos laivus iš šalių, kurios, kaip jis įsitikinęs, prisijungė prie agresijos prieš jį.
Irano parlamentas svarsto įvesti mokesčius už laivybą per sąsiaurį, o parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas pareiškė, kad jūrų eismas niekada „negrįš į prieškarinį statusą“.
Iranas per dieną į JAE paleido 4 raketas ir 25 bepiločius orlaivius
Sekmadienį Iranas 4 balistinėmis raketomis ir 25 dronais atakavo Jungtinius Arabų Emyratus. Apie tai socialiniame tinkle „X“ pranešė JAE gynybos ministerija.
„JAE oro gynybos sistemos 2026 m. kovo 22 d. užfiksavo iš Irano paleistas 4 balistines raketas ir 25 bepiločius orlaivius“, – sakoma pareiškime.
Jame pažymima, kad nuo „įžūlios Irano agresijos“ pradžios JAE oro gynyba užfiksavo 1 773 dronus, pažeidusius šalies oro erdvę, taip pat 345 balistines ir 15 kruizinių raketų.
Per šias atakas žuvo 2 kariškiai ir 6 civiliai gyventojai. Iš viso lengvai, vidutiniškai ir sunkiai buvo sužeista 160 žmonių. Tarp sužeistųjų – JAE ir dar 28 šalių piliečiai.
Kaip pranešė „Ukrinform“, atsakydamas į JAV ir Izraelio atakas, nuo vasario 28 d. Iranas raketomis ir bepiločiais sudavė mažiausiai 4 382 smūgius JAV bazėms ir ypatingos svarbos infrastruktūrai septyniose arabų šalyse, daugiausia Persijos įlankos regione.
Izraelis smogė Pietų Libanui
Izraelio kariuomenė sekmadienį smogė svarbiam tiltui Pietų Libane, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas, izraeliečių gynybos ministrui pareiškus, kad kariuomenei nurodyta sunaikinti daugiau tiltų per Litanio upę.
AFP korespondentas matė dūmus, kylančius iš vietovės į šiaurę nuo Tyro miesto po Kasmijės tilto bombardavimo. Šis tiltas yra pagrindiniame kelyje, jungiančiame Tyro rajono kaimus su kitais šiauriau esančiais kaimais.
Izraelis teigė, kad tiltu naudojosi grupuotė „Hezbollah“.
Anksčiau Izraelis pranešė, kad sekmadienį pradėjo atakuoti „Hezbollah“ taikinius Pietų Libane.
„IDF pradėjo plačią smūgių bangą prieš teroristinės organizacijos „Hezbollah“ infrastruktūrą Pietų Libane“, – teigė Izraelio kariuomenė.
Libano prezidentas Josephas Aounas (Džozefas Aunas) sekmadienį pasmerkė Izraelio smūgius tiltams ir kitai infrastruktūrai šalies pietuose, pavadindamas tokius išpuolius „sausumos invazijos preliudija“.
Jis „pasmerkė Izraelio veiksmus, nukreiptus prieš infrastruktūrą ir gyvybiškai svarbius objektus pietų Libane, ypač Kasmijės tiltą per Litanio upę ir kitus tiltus“, teigiama prezidentūros pranešime.
„Šie išpuoliai yra pavojinga eskalacija ir akivaizdus Libano suvereniteto pažeidimas, ir yra laikomi sausumos invazijos preliudija“, – sakė J. Aounas.
Po Irano smūgių Izraeliui – Netanyahu žinutė: „Mes persekiosime juos asmeniškai“
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sekmadienį pažadėjo asmeniškai persekioti aukšto rango Irano revoliucinės gvardijos vadus, lankydamasis mieste, į kurį išvakarėse pataikė Irano raketa.
„Mes persekiosime režimą. Mes persekiosime (...) šią nusikalstamą gaują“, – sakė B. Netanyahu, apžiūrėdamas žalą pietiniame Arado mieste.
„Mes persekiosime juos asmeniškai, jų lyderius, jų objektus, jų ekonominį turtą. Mes persekiosime juos asmeniškai“, – pridūrė jis.
Gelbėtojai pranešė, kad po smūgio Arade į ligonines buvo nugabenti mažiausiai 64 žmonės.
Izraelio ministras pirmininkas sakė, kad „stebuklas“, kad per sprogimą Arade, kuris smarkiai apgadino kelis pastatus, niekas nežuvo.
Tačiau jis teigė, kad jei visi gyventojai būtų suskubę į slėptuves, niekas nebūtų nukentėjęs, ir paragino visus paisyti sirenų.
Iranas grasina visam regionui: naftos kainos „ilgam pakils“
Irano parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas sekmadienį pagrasino negrįžtamai sunaikinti gyvybiškai svarbią regiono infrastruktūrą, jei Jungtinės Valstijos ir Izraelis užpultų jo šalies infrastruktūrą.
Paskelbė, kiek Iranas paleido raketų į Izraelį: perimta 92 proc.
Izraelio kariuomenė sekmadienį pranešė, kad nuo Artimųjų Rytų karo pradžios Iranas į Izraelį paleido daugiau nei 400 balistinių raketų, iš kurių apie 92 proc. buvo perimta.
„Iranas paleido per 400 balistinių raketų. Mūsų perėmimo rodikliai puikūs. Sėkmingai perimame apie 92 proc. raketų“, – žurnalistams sakė Izraelio kariuomenės atstovas spaudai pulkininkas leitenantas Nadavas Shoshani.
Šeštadienį Irano raketos smogė dviem miestams Izraelio pietuose, maždaug 175 žmonėms prireikė medikų pagalbos.
Vienas iš nukentėjusių miestų buvo Dimona, kur, kaip manoma, laikomas Izraelio branduolinis arsenalas, nors žydų valstybė niekuomet nepripažino jį turinti.
Raketa nukrito vos už penkių kilometrų nuo miesto branduolinio objekto.
Kitas nukentėjęs netoliese esantis miestas buvo Aradas, kur smarkiai apgadinti keli pastatai.
N. Shoshani teigė, kad šeštadienį paleistos raketos „nesiskyrė nuo balistinių raketų“ ir kad iki šiol per karą buvo tik keturi tiesioginiai pataikymai.
Izraelio kariuomenė pareiškė tirsianti, kodėl šeštadienį nepavyko perimti atskriejančių raketų.
„Perėmėme praeityje ir perimsime ateityje“, – sakė N. Shoshani.
Ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pripažino, kad šeštadienį buvo „labai sunkus vakaras“, ir paragino gyventojus slėptis, kai tik pasigirsta oro pavojaus sirenos.
Sekmadienį jis lankėsi Arade, kur pažadėjo toliau persekioti aukščiausius Irano pareigūnus.
„Mes persekiojame IRGC (Irano revoliucinę gvardiją), šią nusikalstamą gaują“, – žurnalistams įvykio vietoje sakė B. Netanyahu.
„Mes persekiojame juos asmeniškai, jų lyderius, jų objektus, jų ekonominį turtą. Mes persekiojame juos asmeniškai“, – pridūrė jis.
Sekmadienį Tel Avive buvo sužeistas vienas vyras. Vietos žiniasklaidos teigimu, jis nukentėjo sprogus kasetiniam šaudmeniui.
G7 reikalauja „nedelsiant ir besąlygiškai“ nutraukti Irano atakas
Didžiojo septyneto (G7) ir Europos Sąjungos (ES) aukščiausio rango atstovai šeštadienį paragino „nedelsiant ir besąlygiškai“ nutraukti Irano atakas prieš sąjungininkus Artimuosiuose Rytuose.
„Raginame nedelsiant ir besąlygiškai nutraukti visas Irano režimo atakas“, – bendrame pareiškime teigė Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos, Jungtinės Karalystės ir JAV užsienio reikalų ministrai bei ES užsienio politikos vadovė.
Jie išreiškė „paramą mūsų partneriams regione, susiduriantiems su nepateisinamais Irano Islamo Respublikos ir jos įgaliotinių išpuoliais“.
„Mes palaikome šalių, kurias nepagrįstai užpuolė Iranas ar jo įgaliotiniai, teisę ginti savo teritorijas ir saugoti savo piliečius“, – priduriama pareiškime.
Vasario 28 dieną JAV ir Izraelio įvykdytos atakos prieš Iraną sukėlė karą visame regione, o Teheranas atsakė smūgiais Artimuosiuose Rytuose.
Praėjusią naktį JAV logistikos kompleksas Bagdado oro uoste buvo atakuotas 8 kartus
Praėjusią naktį buvo įvykdytos aštuonios atakos prieš JAV diplomatinį ir logistikos centrą Bagdado tarptautiniame oro uoste, sekmadienį AFP sakė Irako saugumo pareigūnas.
Kitas Irako saugumo šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga dėl šio klausimo jautrumo, teigė, kad šeštadienį oro uoste buvo vykdomos kelios išvykimo iš šio JAV objekto bangos.
„Aštuonios atskiros atakos, vykdytos iki aušros raketomis ir bepiločiais orlaiviais, buvo nukreiptos į JAV objektą“, – AFP sakė aukšto rango saugumo pareigūnas, pridurdamas, kad „kai kurios raketos nukrito netoli bazės“.
Antras saugumo pareigūnas sakė, kad buvo mažiausiai šeši smūgiai, o policijos šaltinis teigė, kad raketų paleidimo įrenginys buvo aptiktas viename Bagdado rajone netoli oro uosto.
JAV diplomatinis ir logistikos centras yra įsikūręs tarptautiniame oro uosto komplekse, kuris nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios vasario 28 d. ne kartą buvo tapęs taikiniu.
Atsakomybę už išpuolius prieš JAV interesus Irake ir visame regione prisiėmė proiraniškos ginkluotos grupuotės, kurios taip pat buvo tapusios smūgių taikiniais.
Skėtinis judėjimas, žinomas kaip Islamo pasipriešinimas Irake, sekmadienį ryte prisiėmė atsakomybę už 21 dronų ir raketų ataką, įvykdytą per pastarąją parą „prieš okupanto bazes“ Irake ir Artimuosiuose Rytuose.
Grupuotė jau seniai reikalauja išvesti JAV karius iš šalies.
JAV ambasada Bagdade po virtinės išpuolių jau ketvirtą naktį iš eilės nebuvo atakuojama po to, kai įtakinga Irano remiama ginkluota grupuotė „Kataeb Hezbollah“ ketvirtadienį pažadėjo – esant tam tikroms sąlygoms – nutraukti atakas penkioms dienoms.
AFP paklaustas apie darbuotojų iš JAV ambasados Bagdade ir konsulato Irako Kurdistane atšaukimą, Valstybės departamento atstovas sakė, kad misija „lieka atidaryta, nors yra nurodymas išvykti“.
„Mūsų komanda Irake toliau vertina visus būtinus veiksmus siekiant užtikrinti JAV vyriausybės personalo ir objektų saugumą“, – pridūrė atstovas.
Izraelis: po Irano raketų smūgių Dimonoje ir Arade pavojaus sirenos ir sprogimai girdėti Jeruzalėje
Sekmadienį Jeruzalėje buvo girdėti sprogimai ir skambėjo oro pavojaus sirenos, pranešė AFP žurnalistai, Izraelio kariuomenei perspėjus apie iš Irano atskriejančias raketas.
Kariuomenė paskelbė kelis perspėjimus, kuriuose teigė užfiksavusi, kad „iš Irano link Izraelio valstybės teritorijos paleistos raketos“.
Izraelio greitosios medicinos pagalbos tarnyba „Magen David Adom“ po pirmojo perspėjimo sakė, kad pranešimų apie nukentėjusiuosius kol kas negauta.
Izraelio kariuomenė pranešė, kad specialistai dirba „smūgio vietose“ centrinėje Izraelio dalyje, o vietos žiniasklaida parodė vaizdus, kuriuose matomi nedideli kelio dangos apgadinimai Holono mieste netoli Tel Avivo.
Naujausi perspėjimai buvo paskelbti po to, kai šeštadienio vakarą Irano raketos smogė dviem pietų Izraelio miestams.
Sorokos medicinos centras pranešė, kad priėmė ir suteikė pagalbą 175 žmonėms, o dešimties iš jų, įskaitant bent vieną vaiką, būklė buvo sunki.
Sprogimai Dimonos ir Arado miestuose smarkiai apgriovė gyvenamuosius namus ir išrausė duobes žemėje.
Irano valstybinė televizija teigė, kad smūgis Dimonoje, kur yra branduolinis objektas, buvo atsakas į ankstesnį smūgį Natanzo branduoliniam objektui.
Izraelio kariuomenė teigė tirianti, kodėl oro gynybos sistemos nesugebėjo perimti atskriejančių raketų.
Izraelio šiaurėje per raketų ugnį iš Libano žuvo vienas žmogus
Izraelio pirmosios pagalbos tarnybos pranešė, kad sekmadienį netoli Izraelio šiaurinės sienos per raketų ugnį iš Libano žuvo vienas žmogus.
Tai pirmoji Izraelio gyventojo mirtis nuo kovo 2 d., kai prasidėjo kovos su „Hezbollah“.
Skubiosios pagalbos tarnyba „ZAKA 360“ teigė, kad žmogus žuvo po „raketos, paleistos iš Libano“, smūgio į jo automobilį.
Vietos ugniagesiai sakė, kad po „tiesioginio smūgio“ užsiliepsnojo du automobiliai.
„Atvykę į įvykio vietą pamatėme du degančius automobilius. Ugniagesiams gesinant gaisrą, identifikavome žmogų, buvusį vairuotojo vietoje, – sakė Izraelio greitosios medicinos pagalbos tarnybos „Magen David Adom“ medikai. – Atlikome medicininę apžiūrą, jis nerodė jokių gyvybės ženklų, todėl turėjome konstatuoti jo mirtį.“
Izraelio kariuomenė anksčiau paskelbė užfiksavusi „raketos paleidimą iš Libano link gyvenvietės palei šiaurinę sieną“.
Konfliktas regione įsiplieskė iš naujo po to, kai Irano remiama grupuotė „Hezbollah“ pradėjo šaudyti raketomis į Izraelį“, keršydama už JAV ir Izraelio smūgius Iranui, per kuriuos vasario 28 d. buvo nukautas aukščiausiasis lyderis Ali Khamenei.
Izraelis pasiuntė savo karius į Libaną ir surengė šalyje plataus masto oro antskrydžius, o „Hezbollah“ toliau šaudo per sieną raketomis.
Po Trumpo ultimatumo Iranui – perspėjimas apie „juodojo pirmadienio“ grėsmę
Rinkos analitikas naujienų agentūrai „Reuters“ pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimas Iranui atverti Hormūzo sąsiaurį per 48 valandas pirmadienį gali sukelti „Juodąją dieną“, kada matysime naftos kainų šuolį ir akcijų kainos kritimą.
„Prezidento Trumpo grasinimas dabar rinkose sukėlė 48 valandų trukmės laikrodžio bombą, kuri kelia didelę neapibrėžtumą. Jei ultimatumas nebus atšauktas, greičiausiai matysime, kaip pasaulio akcijų rinkos atidarymo dieną, vadinamą „Juoduoju pirmadieniu“, akcijų kainos kris laisvu kritimu, o naftos kainos smarkiai šoktels aukštyn“, – sakė „IG“ rinkos analitikas Tony‘is Sycamore‘as.
D. Trumpas perspėjo, kad JAV „sunaikins“ Irano elektrines, jei islamo respublika per 48 valandas visiškai neatidarys Hormūzo sąsiaurio; o Irano raketos šeštadienį vakare smogė dviem gyvenvietėms netoli pagrindinio Izraelio branduolinių tyrimų centro – per atakas buvo sugriauti pastatai ir sužeista dešimtys žmonių.
JAV prezidentas pabrėžė, kad JAV sunaikins „įvairias elektrines ir pradės nuo didžiausios!“
Savo ruožtu Iranas ankstyvą sekmadienio rytą perspėjo, kad bet koks smūgis jo energetikos objektams paskatins atakas prieš JAV ir Izraelio energetikos bei infrastruktūros objektus regione. Tai sakoma pareiškime, kurį citavo Irano kariuomenės atstovas spaudai ir paskelbė valstybinė žiniasklaida bei pusiau oficialios žiniasklaidos priemonės.
Per Irano raketų smūgius Pietų Izraelyje sužeista per 100 žmonių
Irano raketų smūgiai dviejuose Pietų Izraelio miestuose šeštadienį sužeidė daugiau nei 100 žmonių, pranešė medikai, Izraelio oro gynybos sistemoms nesugebėjus perimti sviedinių.
Du tiesioginiai pataikymai sugriovė gyvenamųjų pastatų fasadus ir išmušė kraterius žemėje.
Greitosios pagalbos tarnybos „Magen David Adom“ atstovai pranešė, kad Arado mieste buvo sužeisti 84 žmonės, 10 iš jų – sunkiai. Keliomis valandomis anksčiau per ataką netoliese esančioje Dimonoje buvo sužeisti 33 asmenys.
Irano valstybinė televizija paskelbė, kad raketų ataka prieš Dimoną, kurioje yra branduolinis objektas, buvo atsakas į ankstesnį smūgį jos pačios branduoliniam objektui Natanze.
Naujienų agentūros AFP vaizdo įrašuose iš Arado matyti, kaip gelbėtojai subombarduotame pastate po griuvėsiais ieško sužeistųjų.
Įvykio vietoje dirbo ugniagesių automobiliai su įjungtais švyturėliais ir dešimtys pagalbos tarnybų darbuotojų.
Izraelio kariuomenė pareiškė tirsianti nepavykusį raketų perėmimą.
„Oro gynybos sistemos suveikė, bet raketos neperėmė, mes ištirsime šį incidentą ir pasimokysime iš jo“, – socialiniame tinkle „X“ rašė kariuomenės atstovas brigados generolas Effie Defrinas (Efis Defrinas).
Vietos ugniagesių tarnyba pranešė apie didžiulę žalą Arade: nukentėjo trys pastatai, viename iš jų kilo gaisras.
Medikas Riyadas Abu Ajajas pranešė apie „didžiulius sugriovimus“ smūgio vietoje.
„Įvykio vietoje buvo daug chaoso“, – sakė jis.
Gelbėjimo operacijos prasidėjo netrukus po panašių įvykių Dimonoje, esančioje maždaug už 25 km į pietvakarius.
AFPTV vaizdo įrašuose iš įvykio vietos matyti didžiulis krateris žemėje šalia griuvėsių ir susisukusio metalo krūvų.
Aplinkinių pastatų langai buvo išdaužyti, o fasadai smarkiai apgadinti, kol pagalbos darbuotojai šukavo teritoriją.
Medikai pranešė mieste suteikę pagalbą 33 sužeistiesiems, įskaitant skeveldrų sužeistą berniuką. Jo būklė buvo sunki, bet jis sąmoningas.
Dimonoje yra objektas, kuriame, kaip plačiai manoma, saugomas vienintelis Artimųjų Rytų branduolinis arsenalas, nors Izraelis niekada nepripažino turintis branduolinių ginklų.
Izraelis laikosi dviprasmiškos politikos dėl savo branduolinės programos, o minimas objektas oficialiai orientuojasi į mokslinius tyrimus.
Po smūgių pietuose Izraelio švietimo ministerija nurodė visas pamokas perkelti į internetą, atšaukdama kontaktinį mokymą keliose likusiose vietose, kur jis dar vyko.
Iranas kasdien paleidžia raketų serijas į žydų valstybę, keršydamas už vasario 28 dieną prasidėjusias JAV ir Izraelio atakas.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pažadėjo toliau smogti Iranui ir jo sąjungininkams po to, ką jis pavadino „labai sunkiu vakaru“.
Trumpas pateikė Iranui ultimatumą: davė 48 valandas atverti Hormūzo sąsiaurį
Prezidentas Donaldas Trumpas perspėjo, kad JAV „sunaikins“ Irano elektrines, jei islamo respublika per 48 valandas visiškai neatidarys Hormūzo sąsiaurio; o Irano raketos šeštadienį vakare smogė dviem gyvenvietėms netoli pagrindinio Izraelio branduolinių tyrimų centro – per atakas buvo sugriauti pastatai ir sužeista dešimtys žmonių.
Šie įvykiai parodė, kad ketvirtos savaitės pradžioje karas pakrypo nauja pavojinga linkme.
D. Trumpas, kuris šį ultimatumą paskelbė socialiniame tinkle, savaitgalį leisdamas savo namuose Floridoje, sakė, kad duoda Iranui 48 valandas atverti gyvybiškai svarbų vandens kelią arba jam gresia nauja atakų banga. Jis sakė, kad JAV sunaikins „įvairias elektrines ir pradės nuo didžiausios!“
Iranas ankstyvą sekmadienio rytą perspėjo, kad bet koks smūgis jo energetikos objektams paskatins atakas prieš JAV ir Izraelio energetikos bei infrastruktūros objektus regione. Tai sakoma pareiškime, kurį citavo Irano kariuomenės atstovas spaudai ir paskelbė valstybinė žiniasklaida bei pusiau oficialios žiniasklaidos priemonės.
Hormūzo sąsiauris, jungiantis Persijos įlanką su likusiais pasaulio vandenynais, yra itin svarbus kelias pasauliniam naftos srautui. Dėl atakų prieš komercinius laivus ir grasinimų naujais smūgiais beveik jokie tanklaiviai nebegali šiuo sąsiauriu gabenti naftos, dujų ir kitų prekių, todėl kai kurios didžiausios pasaulio naftos gamintojos sumažino gavybos apimtis, nes jų žaliava negali niekur iškeliauti.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
JAV iždo sekretorius apie galimus JAV veiksmus: „Tai vienintelė kalba, kurią iraniečiai supranta“
JAV gali tekti eskaluoti atakas prieš Iraną, kad būtų galima po truputį užbaigti karą, po JAV prezidento Donaldo Trumpo vienas kitam prieštaraujančių teiginių apie amerikiečių karinės kampanijos planus sekmadienį pareiškė Iždo sekretorius Scottas Bessentas.
Šeštadienį D. Trumpas pagrasino sunaikinti Irano energetikos objektus, jei Teheranas visiškai neatvers svarbaus Hormūzo sąsiaurio, nors dar penktadienį tikino, esą JAV tikslai yra beveik pasiekti ir kad jis svarsto po truputį užbaigti karą.
„Tai vienintelė kalba, kurią iraniečiai supranta“
NBC televizijos laidoje „Meet the Press“ paklaustas, ar D, Trumpas užbaiginėja karą, ar jį eskaluoja, S. Bessentas tikino, kad šie JAV prezidento teiginiai nėra tarpusavyje nesuderinami.
„Kartais reikia eskaluoti, kad deeskaluotum. Tai vienintelė kalba, kurią iraniečiai supranta“, – kalbėjo S. Bessentas.
Irano grasinimai komercinei laivybai Hormūzo sąsiauriu, per kurį paprastai būdavo gabenama apie penktadalis pasaulio dujų ir naftos, sukėlė energijos kainų šuolį visame pasaulyje.
Siekdamas sumažinti chaosą rinkose, JAV iždo departamentas laikinai panaikino sankcijas Irano ir Rusijos naftai, kuri jau buvo pakrauta į laivus.
Tačiau šis JAV ėjimas sulaukė nemažai kritikos, nes, kaip teigiama, Iranas gaus papildomą finansavimą tęsiantis kariniam konfliktui su JAV ir Izraeliu.
Paklaustas NBC apie šią prieštarą, S. Bessentas gynė tokį sprendimą, tikindamas, kad tai padeda sumažinti tiek JAV partnerių patiriamą spaudimą, tiek kainą, kurią Iranas gali gauti už savo naftą.
„Ta Irano nafta vis tiek būtų buvusi parduota kinams. Ji būtų buvusi parduota su nuolaida... Taigi, kas geriau: kad naftos kainos šoktelėtų iki 150 dolerių ir jie (Iranas – ELTA) pasiimtų 70 proc. tos sumos, ar kad naftos kainos būtų žemiau 100 dolerių (už barelį – ELTA)?“ – klausė S. Bessentas.
Dėl naftos kainų šuolio visoje JAV sparčiai išaugo degalų kainos degalinėse, o tai kelia politinę riziką JAV prezidento partijai, likus vos keliems mėnesiams iki vidurio kadencijos rinkimų.
Sekmadienį S. Bessentas atsisakė nurodyti, kada amerikiečiai galėtų tikėtis kainų stabilizavimosi, tačiau tikino, esą rinkėjai sutiks, kad Irano branduolinės grėsmės pašalinimas bus vertas laikino ekonominio skausmo.
„Nežinau, ar tai truks 30 dienų. Nežinau, ar tai truks 50 dienų. Nežinau, ar tai truks 100 dienų. Bet 50 metų taikos Artimuosiuose Rytuose ir žinojimas, kad Irano režimas yra neutralizuotas, (visa tai atpirks – ELTA)“, – sakė JAV iždo sekretorius
Tuo metu JAV gyvenantis paskutiniojo Irano šeicho sūnus Reza Pahlavi paragino D. Trumpą ir Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu susilaikyti nuo smūgių Irano civilinei infrastruktūrai, nes ji „priklauso Irano tautai ir laisvam ateities Iranui“.
„Iranas turi būti apsaugotas. Režimas turi būti sugriautas“, – sekmadienį platformoje „X“ paskelbtame įraše sakė R. Pahlavi.
ELTA primena, kad vasario 28 d. JAV ir Izraeliui užpuolus Iraną, Teheranas keršydamas ėmė puldinėti ne tik kaimynines Persijos įlankos valstybes, bet ir Hormūzo sąsiauriu plaukiančius laivus.
Dėl faktinės Hormūzo sąsiaurio, per kurį paprastai gabenama 20 procentų pasaulio naftos ir dujų, blokados bei daugybės išpuolių prieš naftos ir dujų infrastruktūrą Artimuosiuose Rytuose, smarkiai šoktelėjo energijos kainos.