„Dėl sklandančio rusijos propagandisto pasisakymo apie Lietuvą kaip taikinį primename, kad rusijos mėginimai visomis išgalėmis bauginti kaimynines valstybes, priešiškai retorikai išnaudojant visus įmanomus NATO valstybių veiksmus ar sprendimus yra įprastas šios šalies veikimo būdas ir praktiškai natūrali reakcija į bet kokią mus stiprinančią veiklą. Papildomų veiksmų dėl tokių pasisakymų imtis nereikėtų. Taip pat primename, kad visos NATO šalių kariuomenės be to, kad užsiima savo plėtra, yra pasirengusios kovoti šiąnakt, rytoj ar kada beprireiktų, nepriklausomai nuo to, kokius resursus jau turi, o kokių dar tik laukia. Šis priminimas labiau rusijai“, – teigiama Lietuvos kariuomenės pranešime „Facebook“.
Rusijos propagandinio kanalo straipsnio antraštė skelbė: „Rusijos laukia dar viena SKO. Ji bus labai trumpa“. Tekste kalbama apie galimą Rusijos karą su Lietuva.
Ši publikacija, pasak „Zerkalo“, yra reakcija į Lietuvos parlamento sprendimą panaikinti draudimą šalyje dislokuoti branduolinius ginklus. Jos autorius – Užsienio ir gynybos politikos tarybos narys Aleksandras Nosovičius. Ši taryba yra viena iš klubo „Valdaj“ steigėjų, jos posėdžiuose nuolat pasisako Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Autorius rašo, kad europiečiai neva priėjo iki to, jog renkasi šalį, kuri sutiktų tapti „branduolinių ginklų sandėliu“. Jo teigimu, Lenkija nenori, kad jos teritorijoje būtų dislokuoti branduoliniai ginklai, nes supranta, kad gali tapti „kitu po Ukrainos mokomuoju poligonu, kuriame Rusijos raketų pajėgų kariai treniruosis atlikti kovinius skrydžius“.
A. Nosovičius lygina Lietuvą su Ukraina.
„Prieš kelerius metus, ciniškai kalbant, Ukraina buvo „parduota“ Rusijai (...) Branduolinės kovinės galvutės už kelių valandų kelio nuo Minsko ir Kaliningrado taps dar vienu komerciniu pasiūlymu“, – aiškina jis.
Toliau jis dėsto, kad karinis konfliktas Baltijos šalyse vien dėl geografinės padėties negali būti toks pats kaip Ukrainoje, tačiau Rusija gali rinktis, kokias priemones panaudotų.
„Jei jau mūsų priešininkai pirmieji perkelia diskusiją į branduolinės grėsmės plotmę, Rusija gali sau leisti net atsisakyti sausumos pajėgų įvedimo. Pakaktų tik raketų su atitinkamu užtaisu“, – publikacijos pabaigoje teigia A. Nosovičius.
Anksčiau Kremliaus vadovai ne kartą pareiškė, kad Rusija neturi agresyvių planų Europos šalių atžvilgiu.
Peskovo grasinimas Lietuvai
Kaip rašė ELTA, Kremliaus spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas rugsėjo pradžioje pareiškė, kad Lietuvos teritorija „atsidurs Rusijos branduolinių ginklų taikiklyje“, jei šalis leis sąjungininkams dislokuoti savo teritorijoje branduolinius ginklus, pranešė naujienų portalas „European Pravda“.
„Jei (Lietuvos – ELTA) teritorijoje bus į mus nutaikytų branduolinių ginklų, tai, atitinkamai, ir šios šalies teritorija atsidurs mūsų branduolinių ginklų taikiklyje“, – grasino jis.
Lietuvos Seimas rudens sesijoje ketina apsispręsti dėl siūlymo išbraukti 137-ąjį Konstitucijos straipsnį, draudžiantį Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą.
137-asis Konstitucijos straipsnis numato, kad šalies teritorijoje negali būti tiek masinio naikinimo ginklų, tiek užsienio valstybių karinių bazių – tai reiškia absoliutų draudimą, ši nuostata taikoma nepriklausomai nuo NATO kolektyvinės gynybos poreikių ar Rusijos agresijos grėsmės.
Tai taip pat reiškia, jog Lietuvoje dabar branduoliniai ginklai negali būti dislokuoti net ir tuo atveju, jei tai būtų vertinama kaip būtina NATO atgrasymo sistemos dalis arba jeigu to reikėtų Lietuvos bei sąjungininkų gynybai.
Taigi siūlomu pakeitimu būtų pašalintas iš anksto nustatytas konstitucinis apribojimas Lietuvai, kilus agresijos grėsmei ar agresijos atveju, pasinaudoti visu NATO atgrasymo potencialu, įskaitant ir branduolinį ginklą.
Lietuvoje diskusijos šia tema prasidėjo Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) pranešus apie svarstymus dislokuoti branduolinius ginklus dar keliose NATO rytinio sparno Europos valstybėse.
Antradienį po svarstymo už šią iniciatyvą buvo 99, susilaikė – 5, prieš balsavo 13 parlamentarų. Norint pakeisti Konstituciją, reikia, kad už tai dar du kartus su trijų mėnesių pertrauka balsuotų bent 94 Seimo nariai iš 141.
Straipsnis buvo pašalintas
Vėliau „RIA Novosti“ pašalino šią publikaciją iš savo interneto svetainės.
Straipsnis „RIA Novosti“ svetainėje pasirodė tuo metu, kai daugėja publikacijų ir pareiškimų apie galimą Rusijos išpuolį prieš NATO šalis, rašo „Telegram“ kanalas „Agenstvo“.
Dieną prieš tai Danijos gynybos ministerijos žvalgybos tarnyba pranešė, kad Rusija per artimiausius kelis mėnesius gali surengti riboto masto karinį smūgį prieš vieną iš Aljanso valstybių.
„Aleksandro Nosovičiaus straipsnis buvo pašalintas iš svetainės ria.ru, nes neatitinka redakcijos nuomonės, redakcinės politikos ir Rusijos Federacijos valstybinės politikos“, – teigia „RIA Novosti“.
Priduriama, kad nors straipsnis šiuo metu jau ištrintas, jį cituoja kiti Rusijos leidiniai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
