Graikija, didžiausia dabartinė Europos Sąjungos (ES) ekonominė nusidėjėlė, po trumpai trukusio atokvėpio, kurį nulėmė kovo pabaigoje vykusio ES vadovų susitikimo sprendimai, vėl gyvena neramiomis nuotaikomis. Po Velykų platintas valstybės obligacijas Graikijos vyriausybė po 10 metų turės išpirkti sumokėdama 7,5 proc. palūkanas – net dukart didesnes nei tos, kurias tektų mokėti Vokietijos, šiuo metu stipriausios ES ekonomikos, vyriausybei, jei ji šiandien taip pat nuspręstų skolintis tarptautinėse rinkose.
Kovo 25–26 dienomis vykusiame ES lyderių susitikime, nepaisant didelio Vokietijos nenoro, buvo susitarta pagelbėti į nepavydėtiną ekonominę padėtį pakliuvusiai Graikijai. Finansavimo planas, kurio prireiks tik tada, jei graikams nepavyktų pasiskolinti reikiamos sumos tarptautinėse rinkose, numato ne tik euro zonos šalių, bet ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagalbą Atėnams.
Tiesa, dėl TVF įsikišimo kyla nemažai ginčų. Nors iš jo paskolas jau yra gavusios kai kurios ES šalys, pavyzdžiui, Vengrija ar Latvija, Graikija būtų pirmoji euro zonos valstybė, kuriai prireiktų TVF paramos. Finansų pasaulyje tokia padėtis rodytų susilpnėjusį Bendrijos gebėjimą savarankiškai spręsti euro zonoje kylančias problemas. Be abejo, grėsmė kiltų ir paties euro stabilumui. Jau dabar euro kursas dolerio atžvilgiu yra smukęs daugiausia per 10 mėnesių, vis dažniau pasigirsta kalbų, kad priemonės euro stabilumui išsaugoti yra nepakankamos, sankcijos šalims pažeidėjoms negriežtos, o pati bendrosios valiutos sistema negali būti vienu metu vartojama tokiose ekonomiškai skirtingose valstybėse kaip Graikija ir Vokietija.
Viena didžiausių problemų, kamuojančių silpnesnes euro zonos šalis, yra nesugebėjimas eiti koja kojon su labiausiai konkurencingomis šalimis, įsivedusiomis eurą. Nelankstus darbo santykių reglamentavimas ir draudimas devalvuoti valiutą verčia tokias šalis kaip Graikija konkuruoti su stipresnėmis euro zonos valstybėmis nesąžiningais metodais, t. y. klastojant ekonominę šalies būklę atskleidžiančią statistiką. Vis dažniau pasigirsta kalbų, kad euras, kurio taip trokšta prie bendrosios pinigų sąjungos dar neprisijungusi Vidurio ir Rytų Europa, gali atnešti neigiamų ekonominių pasekmių ne tik Graikijai, bet ir kitoms euro zonos Pietų Europos valstybėms, visų pirma Portugalijai, kuriai tarptautinė reitingų agentūra „Fitch Ratings“ jau sumažino ilgalaikio kredito perspektyvą iki neigiamos. Toliau eilėje po Portugalijos – Ispanija ir Italija.
Pagalbos Graikijai klausimas ne tik atskleidžia ties pavojinga riba atsidūrusios ES ekonomikos būklę, bet ir skaldo Bendriją iš vidaus, padalindamas ją bent į kelias skirtingas stovyklas. Vokietija ir Olandija mano, kad Graikijos krizė yra jos pačios vidaus problema, kilusi dėl to, kad šalies vyriausybė leido graikams gyventi ne pagal išgales, o pagal norus. Per daug užuojautos ir per mažai griežtumo šiuo atveju gali sukurti precedentą, kuris ateityje gresia tapti itin nemalonus, ypač žinant, kad nemenkos finansinės bėdos kamuoja ir daugiau euro zonos šalių.
Prancūzija kartu su krizės grėsmę užuodžiančia Pietų Europa kaltina vokiečius ir olandus nesolidarumu, vedančiu ne kur kitur, o tik euro zonos ir visos ES susiskaldymo bei nestabilumo link. Skandinavai, kurie, užuot prisijungę prie bendros pinigų sistemos, pasiliko nacionalines valiutas, dabar dar labiau džiaugiasi tokiu savo sprendimu. O Vidurio ir Rytų Europos valstybės, siekiančios kuo greičiau įsivesti eurą, reiškia pasipiktinimą ES šalims taikomais dvejopais standartais. Teigiama, kad norinčioms prisijungti prie euro zonos valstybėms Mastrichto kriterijai taikomi itin griežtai, nors to nebūtų galima pasakyti apie taisykles, galiojančias eurą jau įsivedusioms šalims.
Kita vertus, Vidurio ir Rytų Europa dėl Graikijos krizės gali šį tą ir laimėti. Investuotojams, bijantiems savo pinigus nukreipti į Pietų Europą, Vidurio ir Rytų Europos valstybės ima atrodyti patrauklesnės, nes jos gana griežtai kovoja su biudžeto deficito problemomis ir neturi šokiruojančių valstybės skolų (Graikijos skola siekia net 125 proc. BVP). Todėl už nuoskaudą, patirtą dėl dvejopų standartų, šiam regionui gali būti atlyginta didesniu investuotojų pasitikėjimu.
Jurgita Laurinėnaitė
