Graikijos derybos su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl finansinės pagalbos vyksta gerai, pareiškė Graikijos finansų ministras Georgas Papakonstantinas (George Papaconstantinou), kuriuo remiasi BBC.
Ministro teigimu, Graikijai nebegresia skolų finansavimo problemos, kurios smukdo euro kursą. Ministras su žurnalistais kalbėjo po susitikimo su TVF vadovu Dominiku Strosu-Kanu (Dominique Strauss-Kahn), kuris savo ruožtu sakė, jog jam padarė įspūdį Graikijos ryžtas išspręsti savo problemas.
Penktadienį Graikija oficialiai paprašė aktyvuoti Europos Sąjungos (ES) ir TVF finansinės pagalbos mechanizmą, pagal kurį, euro zonos šalys ir TVF kartu Graikijai skirs paskolų už 45 mlrd. eurų. Dalį šių lėšų Graikija turės gauti iki gegužės 19 d., kuomet turi išpirkti obligacijų už 11,3 mlrd. JAV dolerių.
Graikijos finansų ministras G. Papakonstantinas taip pat pareiškė, kad nesuvokiamu dalyku būtų Graikijos pasitraukimas iš euro zonos.
„Mes tikimės, kad susitarti pavyks laiku, ir mes galėsime toliau finansuoti Graikijos valstybės skolas be jokių problemų“, - sakė Graikijos finansų ministras.
D. Strosas-Kanas pažymėjo, kad visos susijusios šalys suvokia, kad dėl pagalbos Graikijai tartis reikia greitai. Jis sakė esąs optimistiškai nusiteikęs, jog bus pasiektas greitas susitarimas. "Esu įsitikinęs, kad derybos bus baigtos laiku, kad būtų patenkinti Graikijos poreikiai", - sakė TVF vadovas.
D. Strosas-Kanas gyrė Graikijos pastangas, kurias pavadino „drąsiomis“.
Tuo tarpu Prancūzijos ir Vokietijos politikai nerimauja dėl Graikijos skolų problemų. Prancūzijos finansų ministrė Kristina Lagard (Christine Lagarde) šalies laikraščiui „Journal du Dimanche“ sakė, kad ES imsis griežtų priemonių prieš Graikiją, jei ši nesielgs atsakingai. "Jei bus vėluojama grąžinti paskolas, mes iš karto paspausime stabdžius", - sakė ji.
Vokietijos finansų ministras Volfgangas Šoiblė (Wolfgang Schaeuble) pareiškė, kad į pagalbą nereikėtų žiūrėti kaip į savaime suprantamą dalyką, ji skiriama už išmintingą elgesį.
ECB atstovai: Graikijos bėdos nepersimes į kitas Europos šalis
Europos centrinio banko (ECB) atstovai atmeta kalbas, kad Graikijos finansinės problemos gali persimesti į kitas euro zonos šalis.
„Nėra jokio ekonominio pagrindo kalbėti apie problemų persimetimą“, - sakė ECB Valdančiosios tarybos narys Evaldas Novotnis (Ewald Nowotny).
Nerimas dėl to, kad Graikija gali „užkrėsti“ kitas nemažai įsiskolinusias euro zonos šalis, didina tokių šalių, kaip Portugalija ir Ispanija, skolinimosi išlaidas. Šiuo metu Portugalijos ir Ispanijos biudžetų deficitai euro zonoje leistiną 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribą viršija daugiau nei tris kartus.
„Žinoma, kad Ispanija nėra Graikija“, - balandžio 23 d. įvykusio Didžiojo dvidešimtuko šalių centrinių bankų vadovų susitikimo metu sakė ECB prezidentas Žanas Klodas Trišė (Jean Claude Trichet).
„Ar kyla grėsmė kitoms euro zonos šalis? Ne, kitų šalių padėtis neturi nieko bendro su Graikijos padėtimi“, - sakė Prancūzijos centrinio banko vadovas Kristianas Nojeras (Christian Noyer).
