Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Buvo paviešintas stulbinantis vaizdelis iš Lenkijos pietuose esančio Chožuvo miesto. Jo gatves po galingos liūties su kruša ten buvo nuklojęs storas ledo sluoksnis.
Kai kurios gatvės plaukte plaukia ir toli gražu neatrodo vasariškai.
Lenkijos pietus užklupo galinga supercelė
Iš internete plintančių vaizdo įrašų matyti, kad Lenkijos pietus ištikusi stichija išties rimta. Ją sukėlė pro regioną praslinkusi vadinamoji supercelė – itin galingas ir pavojingas audros debesis, atnešęs smarkias liūtis su ledėkais.
Ir kai kurie jų milžiniški – skersmuo siekia net 5 centimetrus.
Tuo metu graikai Salaminos saloje apie lietų gali tik pasvajoti. Praėjusios savaitės pabaigoje ten įsiplieskęs milžiniškas gaisras, kuris sparčiai išplito dėl stiprių ir gūsingų vėjų, pridarė begalę žalos. Juoda, gaisro suniokota žemė visiškai nedera prie jūros žydrynės. Ten sudegė daugybė vasarnamių, taip pat ir nuolat saloje gyvenančių graikų namai.
„Miegojome su dviems savo šunimis, kai atsikėliau atsigerti ir pamačiau dūmus. Už 50 metrų nuo mūsų namo pamačiau liepsnas, kurios kilo į daugiau nei 30 metrų aukštį. Gaisras artėjo milžinišku greičiu“, – sakė gaisro liudininkas Andreas Tsaklidis.
Stichijai įsismarkavus Salaminą paliko per 500 žmonių. Dabar visi jie grįžta įvertinti gaisro padarytų nuostolių. Vieni namus randa, kiti – ne. Ir visi gaili senyvos poros, kuri per gaisrą mirė.
„Jie buvo mano kaimynai. Senolis sunkiai vaikščiojo... Manau, dėl to jie nespėjo ištrūkti...“ – pasakojo žuvusiųjų kaimynas Theodoros Kypreos.
Gaisras Belgijoje sunaikino aukštapelkes
Tuo metu Belgija vis dar kovoja su vienu didžiausių gaisrų šalies istorijoje. Nors šiandien ugniagesiams šiek tiek padeda dulksna, saugomame Aukštųjų pelkynų rezervate vis dar yra gaisro židinių. Su gaisru kovoja maždaug 500 ugniagesių – ne tik belgai, bet ir vokiečiai bei atskubėję iš Liuksemburgo, taip pat vietos ūkininkai, kariai.
„Šioje vientisoje teritorijoje šiuo metu dega apie 3000 hektarų. Maždaug 2000 hektarų sudaro atviros teritorijos, o likusią dalį – miškas“, – kalbėjo miškų apsaugos pareigūnas Yves Pieper.
Ši vietovė – ypatinga. Čia esančią unikalią ir ypač pažeidžiamą ekosistemą sudaro durpynai, viržynai ir pušynai, kurie ypač išsausėjo Belgiją užklupus beveik 40 laipsnių karščiui. Gamtininkai sako, kad žala augalijai ir gyvūnijai – milžiniška
„Padaryta žala – neatitaisoma. Iki gaisro čia buvo dvi aukštapelkės. Tokių Belgijoje yra vos trys. Tai labai griežtai saugomos ir retos teritorijos. Joms susiformuoti prireikia tūkstančių metų. O dabar dvi iš šių trijų aukštapelkių yra negrįžtamai sunaikintos“, – aiškino Y. Pieper.
Supleškėjo Stauerbridžas. Nedideliame miestelyje per gaisrą visiškai sudegė 19 namų, dar 18 smarkiai apgadinti. Jungtinė Karalystė šiemet užfiksavo net penkias karščio bangas, tad dabar apie 45 milijonai britų gyvena sausros paveiktose teritorijose, o 27 milijonams taikomi vandens naudojimo ribojimai.
Smarkiai nukentėjo ir britų ūkininkai. Valdžia jų nuostoliams sumažinti žada skirti apie 80 milijonų eurų.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
